Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų M. M. ir V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir V. J. ieškinį atsakovams M. M. ir V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo notarė G. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis).

14. Kitaip tariant, CPK 93 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal tos bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas).

15. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 17 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

16. Vadinasi, sprendžiant dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo visų pirma būtina identifikuoti, kokio materialinio teisinio rezultato toje konkrečioje byloje jos siekė ir ar toks rezultatas yra pasiektas (visiškai ar iš dalies). Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta apeliantų M. M. ir V. J. poziciją, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisingai. Klaidingą išvadą, kad gali būti atlyginama tik dalis apeliantų patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš esmės lėmė pirmosios instancijos teismo neteisingai identifikuotas apeliantų tikslas, pareiškus atitinkamus materialinius reikalavimus.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai kreipėsi į teismą su ieškiniu, jame prašydami: (1) pripažinti negaliojančiu vienašalį atsakovo M. M. sandorį, kuriuo jis atsisakė priimti jam tenkančią palikimo dalį; (2) nukreipti atsakovo M. M. skolų (112 144,02 Eur ir 4 785 Eur) apeliantams išieškojimą į tą turto dalį, kurią atsakovas M. M. būtų paveldėjęs. Vėliau, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, apeliantai ieškinio dalyką patikslino ir ieškiniu prašė: (1) pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovas M. M. padovanojo atsakovei V. M. savo, kaip paveldėtojo, teises; (2) panaikinti atsakovei V. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kuria atsakovė paveldėjo turtą pagal ginčo dovanojimo sutartį; (3) įpareigoti atsakovą M. M. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisės į turtą įregistravimo.

18. Pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pažymėtina, kad CPK 141 straipsnio nuostatos nedraudžia ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo šioje normoje nustatytomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju apeliantams pateikus patikslintą ieškinį, kuris, kaip minėta, bylą nagrinėjančios teisėjos 2022 m. balandžio 22 d. rezoliucija buvo priimtas nagrinėti, teisminio nagrinėjimo objektu tapo būtent patikslintame ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas bei jame suformuluotų reikalavimų išsprendimas. Atitinkamai, ir bylinėjimosi išlaidos byloje turėjo būti paskirstytos atsižvelgiant į tai, kokia patikslinto ieškinio reikalavimų dalis buvo atmesta ir (ar) patenkinta. Juo labiau kad tiek teikdami pradinį, tiek ir patikslintą ieškinį apeliantai siekė apginti savo, kaip atsakovo M. M. kreditorių, teises, t. y. nuginčyti sandorius, kuriais šis asmuo atsisakė priimti palikimą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

19. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurios teisėtumas ir pagrįstumas nėra kvestionuojamas ir kuri nesudaro nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyko, matyti, kad faktiškai visi trys apeliantų patikslintame ieškinyje išdėstyti materialiniai reikalavimai buvo patenkinti visa apimtimi, t. y. ginčijama dovanojimo sandorio dalis buvo pripažinta negaliojančia, panaikinta atsakovei V. M. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, atsakovas M. M. įpareigotas kreiptis į notarą dėl pavedėjimo liudijimo jam išdavimo ir nuosavybės teisės įregistravimo į ginčo turtą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinį tenkina iš dalies, kuriuos apeliantų materialinius teisinius reikalavimus jis atmeta neįvardijo.

20. Todėl ir pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė apeliantų pradinio ieškinio reikalavimui dėl skolų išieškojimo nukreipimo į paveldėtą turtą ir vienai iš actio Pauliana sąlygų – kreditoriaus neabejotinai ir galiojančiai reikalavimo teisei (jos dydžiui). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantės įrodinėjamas atsakovo M. M. išlaikymo vaikams įsiskolinimas sudarė ne apeliantės nurodytus 112 144,20 Eur, o mažesnę sumą – 90 050,32 Eur, todėl sprendime padaryta išvada, kad patenkinta ieškinio reikalavimo dalis yra 80 proc. (90 050,32 Eur / 112 144,20 Eur x 100 proc.).

21. Tokios aplinkybės, kad atsakovo M. M. skola apeliantei patikslinto ieškinio pateikimo momentu galbūt buvo mažesnė, nei ši nurodė, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą neturi teisinės reikšmės, kadangi materialinis reikalavimas nustatyti skolos dydį ar ją pripažinti nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas. Atitinkamai, ir teismo sprendimas, susijęs su atsakovo įsipareigojimų apeliantams dydžio nustatymu, nėra priimtas.

22. Apeliantai į teismą kreipėsi siekdami apginti savo, kaip atsakovo kreditorių, pažeistas teises, ginčydami jiems nenaudingą sandorį, kuriuo atsakovas dovanojimu perleido paveldėjimo teises į turtą, siekdamas ateityje išvengti išieškojimo į tą (paveldėtą) turtą nukreipimo. Atsakovai nei su pradiniu, nei su patikslintu ieškiniu nesutiko ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas yra nepagrįstas. Kadangi visi trys apeliantų materialiniai reikalavimai buvo patenkinti visiškai, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems taip pat atlygintinos visiškai – atsakovai pripažintini ginčą pralaimėjusia šalimi, kuriai pagal principą „pralaimėjęs moka“ tenka pareiga atlyginti ne dalį, o visas antrosios ginčo šalies bylinėjimosi išlaidas.

23. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs CPK 93 straipsnio 2 dalyje, o ne šio straipsnio 1 dalyje numatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

24. Tačiau ne visos apeliantų prašomos priteisti už suteiktą teisinę pagalba išlaidos gali būti pripažintos pagrįstomis. Iš į bylą pateiktų apeliantų 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, kad pagal jų atstovės paruoštą ataskaitą prašomas atlyginti išlaidas sudaro: 3 000 Eur už ieškinio parengimą, 700 Eur už dubliko parengimą, 500 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 350 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Toje ataskaitoje nurodyta, kad iš viso, kartu su 2 006 Eur žyminiu mokesčiu bei 39,89 Eur išlaidomis registrų duomenims gauti, buvo patirta 6 695,89 Eur išlaidų. Vadinasi, pagal analizuojamą ataskaitą teisinės pagalbos išlaidos yra 4 650 Eur (6 695,89 Eur – 2 006 Eur – 39,89 Eur). Kaip matyti iš kartu su šiais prašymais pateiktų mokėjimo dokumentų, už suteiktas teisines paslaugas, be žyminio mokesčio ir išlaidų registro tvarkytojui, apeliantai iš viso yra sumokėję 4 550 Eur, t. y. 100 Eur mažiau nei nurodyta ataskaitoje. Todėl šiuo konkrečiu atveju pagrįstomis pripažintinos 4 550 Eur su atstovavimu susijusios išlaidos.

25. Tokio dydžio (4 550 Eur) išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytų maksimalių galimų priteisti išlaidų sumų. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio parengimą gali būti atlyginamos iki 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur x 2,5) išlaidos, pagal Rekomendacijų 8.3 punktą už dubliką – iki 2 594,85 Eur (1 729,90 Eur x 1,5) išlaidos, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už patikslintą ieškinį – iki 691,96 Eur (1 729,90 Eur x 0,4) išlaidos, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių trukmė 6 val., – iki 1 037,97 Eur ([1 729,90 Eur x 0,1] x 6 val.) išlaidos.

26. Taigi, apeliantų patirtos išlaidos yra žymiai mažesnės nei rekomenduotina maksimali užmokesčio suma. Tokiu atveju 4 550 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 39,89 Eur išlaidos, susijusios su duomenų iš registro tvarkytojo gavimu, kurių faktą pagrindžia su 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymu pateikti rašytiniai įrodymai, apeliantams atlygintinos visiškai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje teisingai nurodė, kad apeliantai nenurodė, kokia dalis šių išlaidų kiekvienam jų turėtų būti atlyginta, todėl šios išlaidos priteistinos apeliantams kaip solidariems kreditoriams iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 294,94 Eur ([4 550 Eur + 39,89 Eur] / 2).

27. Sprendžiant kitų išlaidų – už ieškinį sumokėto 2 006 Eur žyminio mokesčio, atlyginimo klausimą pažymėtina, kad už apeliantus šį žyminį mokestį yra sumokėjęs kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K.-3-256- 684/2015). Be to, ir Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad tai, jog mokėjimus už bylos dalyvį yra atlikęs kitas asmuo, nesudaro pagrindo šių išlaidų atlyginimo klausimo nespręsti (Lietuvos apeliacinio teismo 207 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1360-381/2017, 43 punktas).

28. Todėl aplinkybė, kad už apeliantus žyminį mokestį sumokėjo kitas asmuo, nėra procesine kliūtimi tokias bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies priteisti ginčą laimėjusiems apeliantams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantams kompensuotinas visas sumokėtas žyminis mokestis, priteisiant jį solidariai apeliantams iš atsakovų lygiomis dalimi, t. y. iš kiekvieno jų po 1 003 Eur. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, kiekvienam apeliantui priteistinos konkrečios žyminio mokesčio sumos neįmanoma identifikuoti, nes už apeliantus jį sumokėjo kitas asmuo.

29. Pirmosios instancijos teismui padarius nepagrįstą išvadą, kad 20 proc. ieškinio buvo atmesta, nepagrįsta pripažintina ir skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš apeliantės priteistos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliantų ieškinį patenkinus visiškai, bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos.

30. Taigi, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliantams solidariai priteisiama iš atsakovų lygiomis dalimis po 3 297,94 Eur (2 294,94 Eur + 1 003 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti ieškovams M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 3 297,94 Eur (tris trūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 94 centus), bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme“.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.