Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4565-339/2022, kuria išspręstas atsakovo L. P. priešieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos ir išlaidų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu, priteisimo priėmimo klausimas byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, Byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas L. P. pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos ir išlaidų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu, priteisimo. Atsakovas sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio ir prašo jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Kvestionuojama nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo už priešieškinį.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

7. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia savo banko sąskaitos išrašą, kuriame atsispindi santaupų iš darbo užmokesčio likutis 2022 m. lapkričio 28 dienai (3762,84 Eur).

8. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Taigi CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

9. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

10. Atsižvelgiant į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo

11. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

12. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

13. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

14. CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmenį dėl turtinės padėties atleisti ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo jo dalies.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

16. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimą asmens turtą. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-232/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).

17. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka mokėti teismo nustatytą 1672 Eur žyminio mokesčio dalį ir nurodo, kad vien dėl to, jog atsakovas dirba geriau apmokamą darbą, vienas išlaiko butą, moka lizingus, dengia kreditą, taupo pinigus sūnaus gyvenimo aprūpinimui, apmoka sūnaus mokslus, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo finansinė situacija šiuo metu nėra tokia sunki, kad jis nėra pajėgus sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie asmens sunkią turtinę padėtį turi būti vertinami ne formaliai, o visapusiškai – asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias turtinę padėtį. Be to, būtina atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu, priešieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki. Asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir kitų (pvz., transporto priemonių) registrų, bankų ir kredito įstaigų išrašai, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kurie turi būti pateikiami ne tik šiai dienai, o „su istorija“. Šių duomenų visuma leidžia nuspręsti ne tik tai, ar asmens turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

19. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, ir pan. ( šios nutarties 18 punktas), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar atsakovas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo teiginiai dėl šiuo metu esančios sunkios jo turtinės padėties yra prieštaraujantys byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo pajamos 2022 m. per mėnesį sudaro 2448,53 Eur atskaičius mokesčius. Apelianto apeliacinės instancijos teikiamas banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodomas santaupų iš darbo užmokesčio 3762,84 Eur likutis 2022 m. lapkričio 28 dienai, niekaip nepagrindžia sunkios atsakovo turtinės padėties. Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dalintinas butas, kurio vertė tikėtina yra 142000,00 Eur vertės ir automobilis Škoda, Octavia. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateiktas priešieškinis nepatvirtina, kad apeliantas turi kokių nors įsiskolinimų. Nors apeliantas nurodo, kad moka lizingus ir dengia kreditus, įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius atsakovas nepateikė. Priešingai nei tvirtina apeliantas, atsakovo kelerių metų banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis yra stabilus ir pakankamas, atsakovas už sūnaus mokslus moka periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomos, o mokamos būsto išlaikymo išlaidos, vertinant gaunamo darbo užmokestį dydį, nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovo finansinė situacija šiuo metu yra tokia sunki, kad jis nėra pajėgus sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

21. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo pateiktus duomenis apie jo turtinę (finansinę) padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tuo pačiu tinkamai užtikrindamas atsakovo konstitucinę teisę į teisminę gynybą bei šalių procesinį lygiateisiškumą. Pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, jog apelianto turtinė padėtis yra sunki, pateikti duomenys niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog dabartinė turtinė padėtis yra ilgalaikė ir ateityje apelianto padėtis nepasikeis, nes pats apeliantas pripažįsta, kad mirusios motinos palikimo klausimai dar nėra įteisinti. Be to, atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, nepateikė įrodymų, jog ir ateityje neturės galimybių susimokėti žyminio mokesčio, neprašė teismo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimo iki sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Vadinasi, atsakovui nepagrindus jo sunkios turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė sumokėti 1672 Eur žyminio mokesčio dalį už reiškiamus priešieškinio reikalavimus.

22. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nėra aišku, kaip, kokius priešieškinio turtinius reikalavimus teismas priskyrė žyminio mokesčio sumos apskaičiavimui, detalių argumentų dėl teismo nustatyto dalies žyminio mokesčio dydžio neteikia.

23. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta – teismas šiuo atveju tinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo pareigos sumokėti dalį žyminį mokestį už jo teikiamą priešieškinį. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas terminas teismo nustatyto 1672 Eur dydžio dalies žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti. Atsakovui išaiškintina, kad per teismo nustatytą terminą sumokėjus 1672 Eur žyminį mokestį, priešieškinis bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui L. P. 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 1672 Eur žyminio mokesčio dalį už priešieškinio reikalavimus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti apeliantui.