- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-1035-642/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- R.
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. DK. ir atsakovės L. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. DK. ieškinį atsakovei L. P. dėl sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Swedbank“, Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovės, kaip pirkėjos ir atsakovės, kaip pardavėjos, sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, o 2017 m. rugpjūčio 25 d. gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo panaudos sutartį neatskiriama šios sutarties dalimi ir turto priėmimo–pardavimo aktu; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslinusi ieškinį, ieškovė prašė: 1) 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp R. DK., kaip pirkėjos, ir L. P., kaip pardavėjos, sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su 2018 m. spalio 12 d. susitarimu pakeisti sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi, o 2017 m. rugpjūčio 25 d. gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo panaudos sutartį neatskiriama šios sutarties dalimi ir turto: buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu ,,B“ priėmimo–pardavimo aktu; 2) pripažinti ieškovei R. DK. nuosavybės teisę į butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu ,,B“; 3) pripažinti atsakovės L. P. vienašalį 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp R. DK., kaip pirkėjos, ir L. P., kaip pardavėjos, sudarytą preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su 2018 m. spalio 12 d. susitarimu pakeisti sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2017 m. rugpjūčio 25 d. gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu; 4) priteisti ieškovei R. DK. iš atsakovės L. P. bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė: civilinę bylą pagal ieškovės R. DK. patikslintą ieškinį atsakovei L. P. dėl sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, nuosavybės teisės į butus pripažinimo perduoti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui; atšaukti byloje paskirtą 2022 m. rugsėjo 7 d., 09.30 val. parengiamąjį posėdį.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad iš teismui pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškovė reiškia reikalavimus ir dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo. Nagrinėjamu atveju turto, į kurį prašomą pripažinti nuosavybės teisę vertė pagal ginčo sutartį yra 250 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
6. Teismas, esant išdėstytų aplinkybių visumai, atsižvelgęs į ginčo pobūdį ir į tai, kad ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimus, pripažino, kad toks ieškinys pagal reikalavimo sumą yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui ir civilinę bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui pagal teismingumą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė pažymėjo, kad CPK 33 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, jog tuo atveju, kai pagal pradinį ieškinį iškeltoje laikantis teismingumo taisyklių civilinėje byloje ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir pakeisto ieškinio (priešieškinio) priėmimo atveju nagrinėja visą bylą iš esmės.
7.2. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju pradinio ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl teismas, remdamasis tik ieškinio dalyko pakeitimu, neturėjo teisinio pagrindo perduoti nagrinėti bylos kitam teismui.
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pažymima, kad CPK 34 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, jau priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Tai reiškia, kad vėlesnis ieškinio dalyko modifikavimas negali būti pagrindas pakeisti civilinės bylos rūšinį teismingumą ir perduoti bylą nagrinėti apygardos teismui, todėl teismas, priėmęs patikslintą ieškinį, privalo visą bylą išnagrinėti iš esmės.
8.2. Ieškovė patikslintu ieškiniu savarankiškų naujų reikalavimų, t. y. tokių, kurie atsakovei jų tenkinimo atveju sukeltų teisiniu požiūriu esmingai skirtingas, nei 2022 m. kovo 28 d. ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų tenkinimas, teisines pasekmes, patikslintu ieškiniu nepateikė. Skundžiamoje nutartyje kaip nauji įvertinti reikalavimai yra ne savarankiški, o išvestiniai iš pirminiu ieškiniu pateiktų, todėl nėra trukdžių išnagrinėti bylą ieškinį priėmusiame teisme.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo palaiko ieškovės atskirojo skundo reikalavimą laikydamasi analogiškos pozicijos, jog esamoje byloje sprendimas perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui pažeidžia ne tik CPK 33 bei 34 straipsniuose numatytas bylos rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, bet ir teisminę praktiką teismingumo nustatymo klausimais.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, nurodė, kad su atsakovės atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo perduota pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis arba ginčo suma. Apygardos teismams, be kita ko, pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai vieno ar kelių reikalavimų bendra suma viršija 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklų, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo žinion pagal pradinio ieškinio reikalavimus priimtos civilinės bylos perdavimas kitam teismui yra galimas ir CPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais atvejais, tarp kurių – teismingumo taisyklių pažeidimas pradinio ieškinio priėmimo metu, kai šis pažeidimas paaiškėja po to, kai teisme jau buvo iškelta byla pagal pradinį ieškinį (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau CPK 33 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai pagal pradinį ieškinį iškeltoje laikantis teismingumo taisyklių civilinėje byloje ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir pakeisto ieškinio (priešieškinio) priėmimo atveju nagrinėja visą bylą iš esmės.
16. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad iš teismui pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškovė reiškia reikalavimus ir dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, o turto, į kurį prašomą pripažinti nuosavybės teisę, vertė pagal ginčo sutartį yra 250 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, patikslintas ieškinys pagal reikalavimo sumą yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui, todėl 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės R. DK. patikslintą ieškinį nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, remiantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
17. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovės 2022 m. kovo 28 d. pateiktame pirminiame ieškinyje buvo prašoma 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovės, kaip pirkėjos ir atsakovės, kaip pardavėjos, sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, o 2017 m. rugpjūčio 25 d. gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo panaudos sutartį neatskiriama šios sutarties dalimi ir turto priėmimo–pardavimo aktu; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas nagrinėti Klaipėdos apylinkės teisme teisėjos 2018 m. kovo 30 d. rezoliucija.
18. 2022 m. birželio 29 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp R. DK., kaip pirkėjos, ir L. P., kaip pardavėjos, sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su 2018 m. spalio 12 d. susitarimu pakeisti sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi, o 2017 m. rugpjūčio 25 d. gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo panaudos sutartį neatskiriama šios sutarties dalimi ir turto: buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu ,,B“ priėmimo–pardavimo aktu; 2) pripažinti ieškovei R. DK. nuosavybės teisę į butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu ,,B“; 3) pripažinti atsakovės L. P. vienašalį 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp R. DK., kaip pirkėjos, ir L. P., kaip pardavėjos, sudarytą preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su 2018 m. spalio 12 d. susitarimu pakeisti sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2017 m. rugpjūčio 25 d. gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu; 4) priteisti ieškovei R. DK. iš atsakovės L. P. bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys buvo priimtas 2022 m. liepos 1 d. teisėjos rezoliucija.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dispozityvumo principo įgyvendinimas civiliniame procese suponuoja ieškovo teisę padidinti ar sumažinti pradinio ieškinio reikalavimus, pakeisti pradinio ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką jau iškeltoje teismo žinioje esančioje civilinėje byloje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Todėl teismas, gavęs patikslintą ieškinį, turi atsižvelgdamas į procesinio dokumento turinį nustatyti, ar procesiniu dokumentu keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, ar siekiama tik padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus. Ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką nepareikšdamas naujo ieškinio, jis tik negali kartu pakeisti jų abiejų.
20. Kaip minėta, įstatymas tiesiogiai įtvirtina pareigą teismui savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatytus atvejus (CPK 34 straipsnio 1 dalis). Todėl tuo atveju, kai ieškovo disponavimas minėtomis teisėmis keičia teismo žinion pagal pradinį ieškinį priimtos bylos rūšinį teismingumą, teismas turi išspręsti su ieškinio priėmimu susijusius klausimus ir visą bylą išnagrinėti iš esmės, o ne spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą (CPK 33 straipsnio 2 dalis).
21. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, skundžiama nutartimi teismas nekonstatavo, kad pirminis ieškinys, atsižvelgiant į jame pateiktus reikalavimus, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo priimtas, pažeidžiant teismingumo taisykles. Priešingai – teismas skundžiamos nutarties sprendimą perduoti bylą pagal teismingumą motyvavo ieškovės patikslintame ieškinyje pateiktu papildomu reikalavimu pripažinti ieškovei R. DK. nuosavybės teisę į butą / patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu ,,B“; pripažinti atsakovės L. P. vienašalį 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarp R. DK., kaip pirkėjos, ir L. P., kaip pardavėjos, sudarytą preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su 2018 m. spalio 12 d. susitarimu pakeisti sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad, patikslinus ieškinio reikalavimus, pasikeitė bylos rūšinis teismingumas, bylą pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti iš esmės, kadangi Klaipėdos apylinkės teisme iškelta byla buvo priimta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, o vėlesnis teismingumo pasikeitimas nesudaro pagrindo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui (CPK 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalis).
23. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai ieškovo pasinaudojimas teise keisti ieškinio dalyką keičia teismo žinion pagal pradinį ieškinį priimtos bylos rūšinį teismingumą, teismas turi išspręsti su ieškinio priėmimu susijusius klausimus ir visą bylą išnagrinėti iš esmės, o ne spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1236-555/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1106- 1120/2021).
24. Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pradinio ieškinio priėmimo klausimas yra išspręstas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, ginčo dėl to byloje nekyla, ieškovei patikslintu ieškiniu pakeitus ieškinio dalyką, t. y. pateikus papildomus reikalavimus, Klaipėdos apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, turėjo nagrinėti bylą iš esmės, o ne spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą, nepagrįstai bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui, todėl atskirieji skundai tenkinami, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės R. DK. patikslintą ieškinį atsakovei L. P. dėl sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.