- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-1236-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00279-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- J. A., E. A., M. K.
- Ieškovas
- K. A., A. A., Ž. A.
- Trečiasis asmuo
- notarės V
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. A. ir E. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2817-1110/2020 pagal ieškovų K. A., A. A. ir Ž. A. patikslintą ieškinį atsakovams E. A., J. A. ir M. K., dėl testamento nuginčijimo, įgaliojimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarės V. J. M. ir J. V.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. A., A. A., Ž. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2016 m. gegužės 31 d. oficialųjį testamentą, patvirtiną notarės J. V., testamento registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą K. A., mirusio (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai K. A., A. A., Ž. A. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2015 m. gegužės 5 d. įgaliojimą, patvirtintą notarės J. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 2) pripažinti 2015 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, pagal kurią K. A., miręs (duomenys neskelbtini) atsakovui E. A., padovanojo jam priklausančią dalį nekilnojamojo turto-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 3) pripažinti 2016 m. gegužės 31 d. oficialųjį testamentą, patvirtiną notarės J. V., testamento registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą K. A., mirusio (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovų patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė keturiolikos dienų terminą byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams į jį pateikti, pagal teismingumą civilinę bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui ir atšaukė 2020 m. birželio 16 d. 14 val. 30 min. byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį.
4. Teismas nurodė, kad ieškovai, be kita ko, patikslintu ieškiniu siekia nuginčyti nekilnojamojo turto dalies nuosavybės teisės perėjimą iš mirusiojo K. A. atsakovui E. A., t. y. ginčas yra ir dėl daiktinių teisių perleidimo teisėtumo, kas reiškia išimtinį teismingumą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalyje. Patikslinto ieškinio suma – 115 000 Eur (½ dalies nurodyto turto vertė) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Apygardos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė nei 40 000,00 Eur (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Teismas konstatavo, kad ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra ginčo nekilnojamasis turtas.
5. Teismas nurodė, kad patys ieškovai patikslintame ieškinyje pripažįsta, kad pagal teismingumo taisykles, nustatytas CPK, ši byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Nors ieškovai ir sutinka bei prašo, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėtų bylą pagal patikslintą ieškinį, tačiau ieškovai ignoruoja aplinkybę, kad CPK 31 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o jos pažeidimas sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2008). Šiuo atveju teismas neturėjo kitokios pasirinkimo teisės kaip tik bylą perduoti teismui, kuriam ji teisminga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovai J. A. ir E. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovų J. A. ir E. A. gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors ieškovai, teigdami pirmąjį ir visus kitus patikslintus ieškinius, nurodo neteisingus atsakovų gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) adresus. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas patikslintą ieškinį, nurodytų aplinkybių dėl atsakovų gyvenamosios vietos, nesiaiškino ir nenustatinėjo, todėl tikėtina ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Į bylą įtrauktos M. K. gyvenamoji vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini).
6.2. Ieškovų reikalavimų pripažinti testamentą, įgaliojimą ir jo pagrindu sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančiais patenkinimas pats savaime nelems, kad nekilnojamasis turtas, priklausęs K. A., pereis ieškovams, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma ne išimtinio (CPK 31 straipsnis), o bendroji teismingumo taisyklė, įtvirtinta CPK 29 straipsnyje (pagal atsakovų gyvenamąją vietą).
6.3. Šioje byloje ir teismo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2008, visiškai skiriasi faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje nutartyje buvo sprendžiami reikalavimai dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo tarp buvusių sutuoktinių, o šioje byloje reiškiami reikalavimai pripažinti testamentą ir įgaliojimą negaliojančiais, o dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančią tik kaip išvestinį sandorį. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-68-186/2018, nurodė, kad tik bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o teritorinio teismingumo taisyklės pažeidimas nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės.
6.4. Bylą perdavus Klaipėdos apygardos teismui, bus pažeisti koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai. Šiuo aspektu svarbu, kad beveik visų byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamoji ir darbo vietos yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovai, įrodinėdami ieškinio nepagrįstumą, remsis liudytojų parodymais (8-10 asmenų), kurių daugumos gyvenamoji ir darbo vietos taip pat Kauno mieste ar gretimuose rajonuose. Bylą nagrinėjant Kaune, byla butų išnagrinėta daug ekonomiškiau ir operatyviau, nes labiausiai atitiktų proceso šalių interesus, tuo labiau, kad ir ieškovai, teikdami patikslintą ieškinį, prašė bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Atsiliepimas
7. Ieškovai K. A. ir A. A. ir Ž. A. pateikė atsiliepimą į atsakovų atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Ieškovai sutinka su atsakovais, kad šiuo atveju turi būti taikomas ne išimtinio (CPK 31 straipsnis), o bendrojo teismingumo taisyklė, įtvirtinta CPK 29 straipsnyje (pagal atsakovų gyvenamąją vietą). Be to, ieškovams ieškinį pateikus Klaipėdos apygardos teismui, atsakovų prašymu, su kuriuo sutiko ir ieškovai, buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo Kauno apygardos teismui, o ieškovams sumažinus ieškinio reikalavimus, byla buvo perduota Kauno apylinkės teismui. Atsakovai savo prašymą dėl bylos perdavimo iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir pateiktą atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismas ankstesnį atsakovų prašymą tenkino. Bylą vedant Klaipėdos apygardos teisme bus pažeisti ekonomiškumo ir koncentracijos principai (CPK 7 straipsnis) bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai. Šios bylos proceso šalių, liudytojų gyvenamoji ir darbo vieta (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) sudaro išimtinį atvejį, kuomet byla gali būti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo perduota pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
11. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas, kuris yra skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Be to, teismingumas gali būti rūšinis, t. y. pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gegužės 28 d. buvo gautas ieškovų K. A., A. A., Ž. A. ieškinys atsakovams E. A., J. A., trečiasis asmuo notarė V. J. M., dėl testamento nuginčijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. birželio 19 d. nutartimis buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, ko pasėkoje ieškovai Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. liepos 8 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame buvo reiškiamas vienas reikalavimas – pripažinti 2016 m. gegužės 31 d. oficialųjį testamentą, patvirtintą notarės J. V., testamento registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą K. A., mirusio (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Šis patikslintas ieškinys Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas 2019 m. liepos 12 d. teisėjos rezoliucija. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovų pateiktas patikslintas ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, ir sprendė, kad ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovų gyvenamąja vietą, kuri šiuo atveju yra Kaune, t. y. Kauno apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis, 26 straipsnis). Ginčo, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nėra.
13. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl testamento nuginčijimo perdavus pagal teismingumą nagrinėti Kauno apylinkės teismui, ji buvo nagrinėjama iš esmės, įvyko keli teismo posėdžiai (tame tarpe ir parengiamieji teismo posėdžiai), byla taip pat buvo perduota į mediaciją. Nagrinėjant bylą iš esmės gautas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriuo buvo pareikšti du nauji reikalavimai: 1) pripažinti 2015 m. gegužės 5 d. įgaliojimą, patvirtintą notarės J. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 2) pripažinti 2015 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, pagal kurią K. A., miręs (duomenys neskelbtini) atsakovui E. A., padovanojo jam priklausančią dalį nekilnojamojo turto-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dėl bylos perdavimo Klaipėdos apygardos teismui priėmė ieškovų patikslintą ieškinį ir nustatęs, kad ieškovai papildomai prašo pripažinti negaliojančią dalį dovanojimo sutarties, vertino, jog ginčas tarp šalių kilo dėl daiktinių teisių į nekilnojamą daiktą, ir sprendė, jog ieškinys turi būti nagrinėjamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme, taikant išimtinio teritorinio teismingumo taisyklę, įtvirtintą CPK 31 straipsnio 1 dalyje.
14. CPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės. CPK 34 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Pažymėtina, kad teismo žinion pagal pradinio ieškinio reikalavimus priimtos civilinės bylos perdavimas kitam teismui yra galimas tik CPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais atvejais, tarp kurių – teismingumo taisyklių pažeidimas pradinio ieškinio priėmimo metu, kai šis pažeidimas paaiškėja po to, kai teisme jau buvo iškelta byla (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju byloje būtent ir susiklostė tokia situacija, kad Klaipėdos apygardos teismas, nusprendęs, jog ieškovų ieškinys buvo priimtas pažeidžiant bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, civilinę bylą perdavė pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui – Kauno apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, Kauno apylinkės teisme ieškovų ieškinys atsakovams dėl testamento nuginčijimo buvo perduotas ir toliau nagrinėjamas iš esmės pagal teismingumo taisykles, ir dėl to, ieškovams pateikus patikslintą ieškinį (patikslinus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką)), byla turėjo būti išspręsta iš esmės t. y. negalėjo būti perduota nagrinėti kitam teismui. Byloje nenustatyta, kad patikslinus ieškinį atsirado aplinkybės, numatytos CPK 34 straipsnio 2 dalyje ir to paties straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse.
16. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovams patikslinus ieškinį, kuriuo tai pat yra siekiama nuginčyti nekilnojamojo turto dalies nuosavybės teisės perėjimą iš mirusiojo K. A. atsakovui E. A., ginčas kyla dėl daiktinių teisių perleidimo teisėtumo, kadangi tenkinus ieškovų ieškinį, jie įgytų teisę paveldėti dovanojimo sutartimi perleistą turtą, t. y. toks ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal išimtinį teritorinį teismingumą (CPK 31 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 3 dalis). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju net ir nustačius, kad, ieškovams patikslinus ieškinio reikalavimus, pasikeitė bylos teritorinis ir rūšinis teismingumas, bylą pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti iš esmės, kadangi Kauno apylinkės teisme iškelta byla buvo priimta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, o vėlesnis teismingumo pasikeitimas nesudaro pagrindo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui (CPK 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimams, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso normos nenustato, jog bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-68-186/2018).
18. Remiantis išdėstytu, apeliacinis instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismui ieškovų ieškinys atsakovams dėl testamento nuginčijimo buvo perduotas pagal teismingumo taisykles, t. y. byla buvo nagrinėjama nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl šiame teisme ji ir turi būti išnagrinėta iš esmės, nepaisant to, jog ieškinio dalyko patikslinimas šiuo atveju keičia rūšinį ir teritorinį bylos teismingumą (CPK 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalis). Juo labiau, kad šiuo atveju įvertinus bylos nagrinėjimo stadiją, proceso šalių gyvenamąją vietą, jų pasirinktų atstovų darbo vietą, sutiktina su proceso dalyvių pozicija, kad bylą perdavus nagrinėti kitam teismui nebūtų užtikrinti ir proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių ir kiti principai.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties dalis, kuria byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti Kauno apylinkės teismui. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.