- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-173-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00480-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. Ž., AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios V. M. gamybinės komercinės firmos „Stilma“ vardu, atsakovams J. Ž. ir AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos, žalos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. nurodė, kad ieškinį reiškia bankrutavusios V. M. gamybinės komercinės firmos „Stima“ vardu ir prašo: 1) priteisti iš atsakovo AAS BTA Insurance Company Lietuvos filialo bankrutavusiai V. M. gamybinei komercinei firmai „Stilma” 57 924 Eur civilinės atsakomybės draudimo išmoką ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo J. Ž. bankrutavusiai V. M. gamybinei komercinei firmai „Stilma” 200 936 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui J. Ž. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o šio turto esant nepakankamai, ir pinigines lėšas bei daiktines teises, esančius pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, ne mažesnei nei 200 936 Eur sumai. Nurodė, kad iš atsakovo J. Ž. reikalaujama priteisti suma, atsižvelgiant į tai, jog atsakovui nuosavybės teise (kartu su sutuoktine) priklauso nekilnojamieji daiktai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra ne didesnė nei 40 153,25 Eur, laikytina pakankamai didele ir reikšminga, o tai savaime preziumuoja egzistuojančią realią grėsmę, jog bankrutavusiai įmonei galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas. Taip pat pažymėjo, kad ieškiniu yra siekiama ginti pažeistas bankrutavusio juridinio asmens ir jo kreditorių teises, t. y. viešąjį interesą, kurio užtikrinimui taikytinos aukštesnės nukrypimo nuo kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi priėmė ieškinį ir netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Nenustatęs ieškinio formos ir turinio neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams taip pat nenustatęs, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimos būdą, teismas konstatavo, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovo siekį išvengti ieškovui galimai palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovui, kaip prašančiam taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti konkrečius veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
7. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų vienos proceso šalies teises daugiau negu būtina teisėtam tikslui pasiekti, o tai neatitinka proporcingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo bei protingumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį (nors atskirajame skunde nurodoma Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis, tačiau iš skundo turinio matyti, kad kalbama būtent apie 2019 m. spalio 24 d. nutartį) ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su atskiruoju skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Keičiantis teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą aiškinimo ir taikymo praktikai, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nebėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir šis kriterijus turi būti vertinamas kartu su kitais kriterijais.
8.2. Pasisakant dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir nesąžiningumo, vertintini atsakovo J. Ž. veiksmai trečiojo asmens bankrutavusios V. M. gamybinės komercinės firmos „Stilma“ bankroto procese. Ignoruodamas aktyvaus veikimo pareigą, siekiant užtikrinti įmonės bei kreditorių teises, bankroto administratorius nuosekliai savo neveikimą ir dėl jo įmonei padarytą žalą siekė „paslėpti“ po įmonės savininko ir jo sutuoktinės turto realizavimu. Toks atsakovo elgesys gali būti vertinamas kaip nesąžiningas, patvirtinantis atsakovo siekį ir toliau įmonės sąskaita siekti išvengti asmeninės atsakomybės dėl žalos, apdarytos bankrutavusiai įmonei, atlyginimo.
8.3. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pradinėje ginčo stadijoje pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nes įpareigotų ieškovą nuolat domėtis atsakovu ir sekti jo turtinę padėtį, galimus jos pasikeitimus, tokiu būdu nepagrįstai didinant ieškovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas J. Ž. prašo skundą atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Ieškovas nepateikė atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų.
9.2. Ieškovas nepagrįstai skunde akcentuoja didelę ieškinio sumą. Didelė ieškinio suma priskaičiuota už tariamai tretiesiems asmenims 2016 metais perleistas 2016 metų žvejybines kvotas bei negautas ir tretiesiems asmenims neperleistas žvejybos kvotas už 2017, 2018 ir 2019 metus. V. M. gamybinei komercinei firmai „Stilma“ nevykdžius veiklos 2014 metais ir 2015 metais, t. y. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, šiai įmonei perleidžiamosios žvejybos teisės už 2016 metus nebuvo suteiktos ir negalėjo būti suteiktos vėlesniais metais būtent dėl to, kad įmonė nevykdė veiklos, todėl įmonė neturėjo jokio perleidimo objekto. Šias aplinkybes patvirtina su atsiliepimu teikiami rašytiniai įrodymai.
9.3. Ieškovas V. M. nėra bankrutavusios V. M. gamybinės komercinės firmos „Stilma“ kreditorius, todėl netiesioginis ieškinys negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas.
9.4. Apeliantas ieškinį dėl tariamos žalos atlyginimo pateikė tik dėl to, kad nori atkeršyti už tai, jog sąžiningai buvo ginami bankrutavusios įmonės kreditorių interesai, siekiant, kad įmonei padarytos skolos būtų dengiamos iš asmeninio apelianto ir jo sutuoktinės turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 ir 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo atžvilgiu netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Tiek apeliantas, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus. Ieškovas pateikė 2018 m. gegužės 16 d. prašymo dėl išieškojimo nukreipimo į individualios įmonės savininkų turtą kopiją ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-173-826/2018, kopiją. Tuo tarpu atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir 2016 m. gruodžio 27 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos posėdžio protokolą.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, tiek atsakovo su atsiliepimu į skundą pateikti rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję įrodinėjimo dalyku, kuris svarbus sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juos atsisakytina priimti kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
15. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
17. Kaip minėta, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
18. Nors atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo nekvestionuojama, atsižvelgiant į atsiliepime į atskirąjį skundą pateikiamą argumentą dėl to, kad ieškovas nėra bankrutavusios įmonės kreditorius, todėl jis negali teikti teismui netiesioginio ieškinio, pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).
19. Nagrinėjamu atveju tai, ar egzistuoja netiesioginio ieškininio tenkinimo sąlygos, bus nustatyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas.
20. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
21. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).
23. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju ieškovui (CPK 12 ir 178 straipsniai).
24. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas objektyvių duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
26. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iš esmės yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Ieškovo argumentas, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina jo elgesys bendrovės bankroto procese, dėl kurio tinkamumo bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, šiuo atveju negali būti pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
27. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
28. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti nėra pagrindo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
30. Ieškovui išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei nenukrypo nuo šiuo klausimu Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.