- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2-98-464/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Masterank Global Limited
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4196-560/2019 pagal ieškovės Masterank Global Limited ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Iviltra“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Masterank Global Limited kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama (1) išreikalauti iš atsakovės UAB „Iviltra“ (nuo 2020 m. sausio 13 d. RUAB „Iviltra“) ieškovės naudai 1 100 tonų parafino vaško, (2) priteisti ieškovei iš atsakovės 535 491,50 JAV dolerių dydžio skolą, 28 660,25 JAV dolerių dydžio palūkanas, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad atsakovei UAB „Iviltra“ nustatytais terminais nesumokėjus ieškovei už 1 680 tonų įsigyto parafino vaško (toliau – ir prekės) sutartos 1 562 641,50 JAV dolerių sumos, ieškovė reikalauja grąžinti jai UAB „Iviltra“ neparduotas 1 100 tonų prekių ir sumokėti 535 491,50 JAV dolerių skirtumą. Šalių susitikimo, vykusio 2019 m. liepos 18 d., metu šalys nutraukė sutartinius santykius dalyje dėl 1 100 tonų prekių ir rašytiniu susitarimu atsakovė įsipareigojo ieškovei grąžinti 1 100 tonų prekių ir likusią skolą, tos pačios dienos vekseliu užtikrino šį savo įsipareigojimą.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė, nepranešus atsakovei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pas atsakovę UAB „Iviltra“ esančius 1 100 tonų parafino vaško, atsakovei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – vertybinius popierius ir / ar pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 535 491,50 JAV dolerių, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, atsiskaityti su ieškove.
4. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, akivaizdu, kad šalys sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurių kylančių įsipareigojimų (kainos sumokėjimo) nustatytais terminais atsakovė neįvykdė. Atsakovė yra patvirtinusi, kad nuosavybės teisės į prekes priklauso ieškovei, įsipareigojusi jas grąžinti, tačiau ne tik nesąžiningai vengia jas grąžinti, bet aiškiai ir nedviprasmiškai 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu deklaravo, kad yra pasiruošusi parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausančias 1 100 tonų prekes tretiesiems asmenims ir jau dėl to vyksta derybos su trečiaisiais asmenimis. Esant duomenų apie ketinimus perleisti turtą, savaime galima konstatuoti neabejotiną grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovei perleidus prekes sąžiningiems tretiesiems asmenims, ieškovės pagrindinio ieškinio reikalavimo nebus įmanoma patenkinti.
5. Taip pat tvirtino, kad ieškinio reikalavimo suma – 535 491,50 JAV dolerių – yra didelė, o atsakovė slepia nuo kreditorių tikrąją savo finansinę padėtį, kuri, remiantis viešai prieinamais duomenimis, yra prasta: atsakovė nėra iki šiol pateikusi 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui, nors tai turėjo pareigą padaryti vėliausiai iki 2019-05-31; remiantis 2017 m. įmonės balansu, jau 2017 m. pabaigoje iš 16 002 761 Eur įmonės turto net 12 449 463 Eur sudarė įsipareigojimai, iš kurių net 11 207 656 Eur sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos; remiantis 2017 m. pelno–nuostolio ataskaita, nors įmonės apyvarta siekė 44 522 607 Eur, pelnas sudarė tik 3 574 Eur, t. y. įmonės pelningumas 2017 m. faktiškai buvo nulinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštavo atsakovei UAB „Iviltra“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – vertybinius popierius ir / ar pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 535 491,50 JAV dolerių, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį; 2) areštavo pas UAB „Iviltra“ esančius 1 100 tonų parafino vaško.
7. Susipažinęs su ieškinyje išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti, todėl toliau vertino, ar yra kita aplinkybė kaip pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Vertindamas, ar yra grėsmė, kad galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškiniu reikalaujama priteisti suma – 535 491,50 JAV dolerių – yra didele, todėl padarė išvadą, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad, tenkinus ieškinį, prašoma suma būtų priteista iš atsakovės, tačiau šiai perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, priteistą sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti.
9. Teismas taip pat nurodė iš esmės sutinkantis su ieškovės prašyme išdėstytais argumentais dėl būtinumo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jų papildomai nekartojantis. Teismo vertinimu, tokius ieškovės argumentus patvirtina ir prie ieškinio pridėti dokumentai. Todėl pripažino, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus, priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Iviltra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir ieškovės Masterank Global Limited prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė atskirąjį skundą teikia tik dėl nutarties dalies, kuria areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – vertybiniai popieriai ir / ar piniginės lėšos bei turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikto reikalavimo ribų, t. y. 535 491,50 Eur. Negavusi ieškovės leidimo, atsakovė bet kokiu atveju neketina perleisti likusio parafino vaško tretiesiems asmenims, todėl nutarties dalies, kuria teismas areštavo pas atsakovę UAB „Iviltra“ esančias 1 100 tonų parafino vaško, neskundžia.
10.2. Atsakovės gautos prekės yra žemos kokybės, todėl neatitinka nei UAB „Iviltra“ lūkesčių, nei reikalaujamos sumokėti kainos, todėl negalima teigti, kad ieškinys dėl 535 491,50 JAV dolerių yra tikėtinai pagrįstas.
10.3. Teismas būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimumą nepagrįstai vertino atsižvelgdamas tik į ieškinio sumą, nes šis kriterijus pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nenulemia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.4. Ne asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti ieškinio reikalavimą. Teismas, spręsdamas dėl tokio ieškovės prašymo pagrįstumo, nevertino UAB „Iviltra“ veiksmų sąžiningumo jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįgyvendinimo, kontekste. Tokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų nepateikė ir pati ieškovė, savo prašymą motyvavusi vien tik prielaidomis. Tuo tarpu nesąžiningumas nėra preziumuojamas, ji turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekianti ieškovė.
10.5. Vienintelis ieškovės argumentas, iš kurio būtų galima daryti kokią nors prielaidą apie atsakovės nesąžiningą elgesį, yra jos išreikštas ketinimas parduoti prekes tretiesiems asmenims. Tačiau atsakovė nesiekė jas parduoti paslapčia, o sąžiningai siekė tam gauti ieškovės leidimą, apie abiem šalims naudingą situacijos sprendimo būdą informuodama ieškovės atstovą raštu. Toks atviras UAB „Iviltra“ pasiūlymas ieškovei parduoti turimas prekes už jų kokybę atitinkančią kainą negali būti pripažįstamas nesąžiningu atsakovės ketinimu nuslėpti šį turtą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė Masterank Global Limited atsiliepime į atsakovės UAB „Iviltra“ atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
11.1. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, neginčija aplinkybių, kad prekės jai buvo pristatytos, kad yra suėjęs apmokėjimo už jas terminas, bet atsakovė nėra sumokėjusi jokios 1 562,50 JAV dolerių dydžio skolos dalies už prekes. Atskirajame skunde atsakovės keliamas klausimas dėl prekių kokybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino visus ieškovės argumentus ir įrodymus, o ne tik tuos, kurie susiję su didele ieškinio suma. Ieškovė savo prašyme buvo nurodžiusi, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, nes: atsakovė perleis ieškovei priklausančias prekes tretiesiems asmenims; atsakovė akivaizdžiai vengia vykdyti savo prievoles ieškovei, todėl tikėtina, kad vengs vykdyti ir teismo sprendimą; atsakovė slepia savo prastą finansinę padėtį, todėl yra grėsmė, kad ji nevykdys savo pareigos ieškovei grąžinti 535 491,50 JAV dolerių. Teismas šiems argumentams pritarė.
11.3. Atsakovė faktiškai ėmėsi veiksmų realizuoti svetimas, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklausančias prekes. Po skundžiamos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties priėmimo, 2019 m. rugsėjo 24 d. „UAB „Iviltra“ sandėliuose, dalyvaujant antstolei, ieškovės ir atsakovės atstovams, buvo nustatyta, kad galimai ne visos 1 100 tonų prekių yra savo originalioje (kieto parafino vaško) formoje, kurioje ir buvo pristatytos atsakovei. Dalis prekių po to, kai atsakovė besąlygiškai įsipareigojo jas grąžinti, buvo perdirbtos ir sumaišytos su kitais priedais į skystą produktą, kita dalis perdirbta ir laikoma granulių forma.
11.4. Atsakovės nesąžiningumą įrodo jos vengimas bendradarbiauti ir teikti informaciją, susijusią su tiksliu likusių atsakovės žinioje esančių prekių kiekiu. Tokios informacijos neteikia ir antstolei, 2019 m. spalio 4 d. patvarkymu įpareigojusiai atsakovę tai padaryti, nors dar 2019 m. liepos 18 d. raštu pati įsipareigojo ją pateikti. Tikėtina, kad atsakovė jau nebeturi 1 100 tonų prekių savo žinioje, todėl siekia nuslėpti tikrąjį prekių likutį. Be to, atskirajame skunde atsakovė melagingai nurodo, esą ji prekių ieškovei negrąžina dėl to, kad ieškovė nesusisiekia su atsakove dėl prekių gražinimo, o vėliau rašytiniuose paaiškinimuose nurodydama, kad elektroninio pašto adresas forwardfing@iviltra.lt, kuriuo buvo siunčiami ieškovės ekspeditoriaus laiškai, UAB „Iviltra“ veikloje nėra naudojamas. Remiantis oficialios UAB „Iviltra“ interneto svetainės pateikiamais kontaktiniais duomenimis, minėtas elektroninio pašto adresas forwarding@iviltra.lt yra ne tik naudojamas, bet ir skirtas būtent su logistika susijusiems klausimams derinti.
11.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas 535 491,50 JAV dolerių sumai faktiškai nevaržo atsakovės komercinės padėties, nes antstolė areštavo tik atsakovei priklausančius nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau neareštavo jos lėšų, esančių banko sąskaitose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
12. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad šio atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantės UAB „Iviltra“ vadovas V. Š. 2019 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Iviltra“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4682-432/2019 minėtą pareiškimą priėmė, o 2020 m. sausio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Iviltra“ restruktūrizavimo bylą.
13. Ieškovė Masterank Global Limited dieną prieš teismo posėdį, t. y. 2019 m. vasario 12 d., pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais taip pat informuoja apie apeliantei UAB „Iviltra“ iškeltą restruktūrizavimo bylą. Paaiškinimuose teigia, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties daliai, kuria teismas pritaikė areštą 1 100 tonų parafino vaško ir kurios šioje dalyje atsakovė neskundė. Taip pat nurodo, kad nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiama nutartimi pritaikyto turto arešto 535 491,50 JAV dolerių sumai, nes atsakovės restruktūrizavimo planas dar nėra patvirtintas. Be to, remdamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, tvirtina, kad klausimą dėl turto arešto 535 491,50 JAV dolerių sumai panaikinimo turėtų spręsti ne apeliacinės instancijos teismas šioje byloje, o nemokumo bylą iškėlęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB-880-432/2020.
14. Ieškovės nurodomo JANĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas. Ieškovės vertinimu, nemokumo bylos iškėlimo faktas ir nurodytas teisinis reglamentavimas eliminuoja galimybę nagrinėti apeliantės atskirąjį skundą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovės poziciją pripažįsta teisiškai nepagrįsta, nes jos rašytiniuose paaiškinimuose pateikiamas JANĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas negali paneigti imperatyvaus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nustatyto reglamentavimo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų. Todėl tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nesinaudoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta teise pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, atskirasis skundas perduodamas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šiuo atveju – Lietuvos apeliaciniam teismui. Joks kitas teismas negali instancine tvarka tikrinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties (skundžiamos jos dalies) pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Šiame kontekste apeliantės RUAB „Iviltra“ statusas (restruktūrizuojama bendrovė) aktualus tik tuo aspektu, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4682-432/2019 priimdamas RUAB „Iviltra“ vadovo pareiškimą dėl bylos UAB „Iviltra“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, sustabdė RUAB „Iviltra“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus. Taigi apeliantės, kaip restruktūrizuojamos bendrovės, statusas reiškia tai, kad išieškojimas iš apeliantės turto gali būti vykdomas specialių restruktūrizavimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų dokumentų prijungimo
16. Apeliantė RUAB „Iviltra“ teiginiams dėl žemos prekių kokybės pagrįsti teismui teikia 2019 m. rugsėjo 19 d. pretenzijos ieškovei kopiją, kurioje išvardinti konkretūs prekių defektai.
17. Ieškovė Masterank Global Limited prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo antstolės 2019 m. rugsėjo 24 d. padarytas RUAB „Iviltra“ sandėlių nuotraukas, ieškovės atstovo elektroninį susirašinėjimą su apeliantės atstovu dėl prekių likučių, RUAB „Iviltra“ 2019 m. spalio 7 d. skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0129/19/01049 kopiją, apeliantės interneto svetainės kontaktinių duomenų ištrauką, antstolės B. Č. parengtų 2019 m. rugsėjo 24 d. turto apyrašo Nr. e2-4196-560/2019 ir 2019 m. spalio 3 d. turto aprašo Nr. S-718 kopijas. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
19. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą (rašytinis procesas) bei tvarką (nepranešus apeliantei), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas priima abiejų šalių teikiamus su jų procesiniais dokumentais įrodymus. Šie įrodymai buvo išsiųsti šalims kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu, taigi su jų turiniu jos turi būti susipažinusios.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
20. Kaip nurodyta pirmiau, apeliantė UAB „Iviltra“ atskiruoju skundu ginčija tik tą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria pritaikytas areštas apeliantės turtui, neviršijant 535 491,50 JAV dolerių sumos, tačiau neginčija nutarties dalies, kuria pritaikyta kita laikinoji apsaugos priemonė – pas apeliantę esančio 1 100 tonų parafino vaško areštas. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos nutarties argumentų, kuriais buvo grindžiama būtinybė taikyti apeliantei jos turto areštą, pagrįstumo bei sąlygų tokios rūšies laikinajai apsaugos priemonei taikyti buvimo (CPK 320, 338 straipnsiai).
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos dvi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, spręsdamas ir dėl arešto taikymo apeliantei priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms poreikio, darė išvadą, kad egzistuoja abi šios sąlygos, tačiau apeliantė nesutinka su tokia išvada. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl abiejų šių sąlygų (ne)buvimo, prieš tai išsprendęs naujų įrodymų prijungimo prie bylos klausimus.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
22. Apeliantė RUAB „Iviltra“ atskirajame skunde kvestionuoja teismo padarytą išvadą dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tvirtindama, kad ieškinys nėra preliminariai (tikėtinai) pagrįstas, nes apeliantės (atsakovės) gautos prekės yra žemos kokybės, todėl neatitinka nei jis lūkesčių, nei reikalaujamos sumokėti kainos.
23. Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
24. Todėl preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė prie ieškinio yra pridėjusi įrodymus, kuriais grindžia apeliantei adresuojamus reikalavimus ir ieškinyje dėstomus argumentus. Kaip minėta, ieškinio preliminarus nepagrįstumas turėtų būti akivaizdus, tik tokiu atveju būtų galima konstatuoti nesant šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
26. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su tokiais apeliantės skundo teiginiais, kad vien dėl tarp bylos šalių kilusio ginčo dėl konkrečios apeliantės RUAB „Iviltra“ ieškovei Masterank Global Limited mokėtinos sumos ieškinys savaime tampa nepagrįstu. Kaip matyti iš byloje esančių jos procesinių dokumentų turini, apeliantė net neįrodinėja, kad nėra skolinga ieškovei. Pareikštu priešieškiniu (kurio priėmimo klausimas dar nėra galutinai išspręstas, nes nutartis dėl jo trūkumų apskųsta atskiruoju skundu; CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliantė prašo pripažinti 2019 m. liepos 18 d. paprastąjį vekselį ir 2019 m. liepos 18 d. susitarimą dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grąžinimo negaliojančiais, priteisti jai iš ieškovės 89 764,50 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovės apeliantei pristatytos prekės neatitiko kokybės reikalavimų, o tuo pačiu ir šalių sutartos kainos.
27. Tokios nustatytos aplinkybės lemia išvadą, kad ieškinys, pačios apeliantės vertinimu, yra preliminariai nepagrįstas tik dėl priteistinos sumos dydžio, o ne dėl to, kad jis visiškai nėra net tikėtinai pagrįstas. Tačiau šių aplinkybes, sudarančių ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką, vertinimą atliks pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta teisingai.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
28. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką, šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
29. Apeliantė atskirajame skundė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį iš esmės grindė vien tik didele pareikšto ieškinio suma, nevertindamas RUAB „Iviltra“ veiksmų sąžiningumo aspektu, galimų jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir taip išvengti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
30. Pagal Lietuvos apeliaciniame teisme jau suformuotą praktiką, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
31. Kaip matyti iš ieškovės prašymo, poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantės atžvilgiu buvo grindžiamas apeliantės ketinimu ieškinyje nurodytas prekes parduoti tretiesiems asmenims bei prielaida, kad apeliantė vengs įvykdyti teismo sprendimą, nes vengia vykdyti savo prievoles ieškovei, taip pat teiginiu, kad apeliantė slepia savo tikrąją finansinę padėtį, o ši yra itin prasta. Teismas, skundžiama nutartimi tenkindamas ieškovės prašymą, pirmiausia akcentavo didelę ieškinio sumą (535 491,50 JAV dolerių) ir darė išvadą, kad ši aplinkybė gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, taip pat nurodė pritariantis ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytiems argumentams dėl būtinumo jas taikyti ir jų nekartojantis.
32. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta ir šiuo aspektu, pažymint, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017, 2018-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
33. Be to, aplinkybė, kad skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, teikia pagrindą jo kreditoriui kreiptis į teismą, bet ne pagrindą teismui automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl vien neatsiskaitymo faktas apeliantės nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nepatvirtina. Apeliantės neatsiskaitymo su ieškove faktas taip pat savaime nereiškia, kad apeliantė nesąžiningai vengia, todėl ir ateityje gali vengti atsiskaityti su ieškove. Vertinant kitaip, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos kiekvienu atveju, kai skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi ir kreditorius dėl savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo kreipiasi į teismą, o tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai ir tikslui, juolab kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės, todėl jų taikymas ir turėtų būti išimtis, o ne taisyklė.
34. Įvertinęs tiek ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek skundžiamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio vertinimo kontekste suteikė pareikšto ieškinio sumos dydžiui ir ieškovės nurodomoms aplinkybėms, susijusiomis su tikrąja apeliantės finansine padėtimi, pats savarankiškai neatlikdamas jokio ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių dėl galimo apeliantės nesąžiningumo (ketinimo perleisti prekes tretiems asmenims kontekste) vertinimo. Būtent apeliantės buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, teismas ir turėjo analizuoti, tačiau tokio vertinimo neatliko.
35. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, kai sprendžiama dėl turto arešto ar kitų ribojimų iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės jam nustatymo. Tokias aplinkybes nurodyti, kaip teisingai pažymi apeliantė, pareiga visų pirma teko ieškovei, t. y. tam subjektui, kuris prašo tokių suvaržymų taikymo antrajai ginčo šaliai (atsakovui), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Nagrinėjamu atveju vienintelė aplinkybė, kuria ieškovė grindė galimą apeliantės nesąžiningumą, taigi ir grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, ir kurios vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko, buvo apeliantės ketinimas parduoti tretiesiems asmenims apeliantės iš ieškovės įsigytas prekes (1 100 tonų parafino vaško). Kaip matyti iš prie ieškinio pridėto apeliantės RUAB „Iviltra“ direktoriaus ieškovės atstovui advokatui R. Kasparavičiui adresuoto 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakymo į 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešimą dėl Masterank Global Limited“ reikalavimų RUAB „Iviltra“ turinio, apeliantė informavo ieškovę, kad „<...> Jūsų kliento Prekės neatitiko UV stabilumo testų, be to praėjus mėnesiui nuo Prekių saugojimo, pasikeitė jų spalva. Nepaisant to, įvertinus UAB „Iviltra“ bei Masterank bendradarbiavimą, UAB „Iviltra“ geranoriškai sutinka jas parduoti už jų kokybę atitinkančią mažesnę nei įsigijimo kainą bei per šalių suderintą laikotarpį išmokėti Jums šios prekės vertės. Paaiškiname, jog šiuo metu vyksta derybos dėl galimo šių Prekių pardavimo, todėl manome, kad šis teikimas pasiūlymas tenkintų tiek UAB „Iviltra“, tiek Jūsų kliento interesus.<...>“.
37. Tačiau atskiruoju skundu skundžiama tik nutarties dalis dėl arešto apeliantės turtui, neviršijant 535 491,50 JAV dolerių sumos, taikymo, užtikrinant ieškovės reikalavimą dėl tokio dydžio skolos priteisimo. Nutarties dalis, kuria areštuota 1 100 tonų parafino vaško, užtikrinanti teismo sprendimo dėl minėto kiekio parafino vaško išreikalavimo iš apeliantės, nėra skundžiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas atsakymas niekaip nepagrindžia apeliantės nesąžiningumo, t. y. siekio išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo dėl skolos priteisimo įvykdymo. Šiuo atsakymu apeliantė ieškovei atvirai siūlo apsvarstyti, jos manymu, abiem šalims naudingiausią susiklosčiusios situacijos sprendimo būdą. Jokių kitokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningus apeliantės ketinimus (turimo turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti galbūt nepalankų apeliantei teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, ieškovė neįvardijo.
38. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė antrąją laikinųjų apsaugos taikymo priemonių sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, nukrypdamas nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai ją susiejo vien tik su didelės ieškinio sumos kriterijumi ir prasta apeliantės finansine padėtimi, neatlikdamas savarankiško subjekto, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumo vertinimo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. nutarties dalis, kuria taikytas apeliantės turto areštas, neviršijant 535 491,50 JAV dolerių sumos, naikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria teismas areštavo atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Iviltra“ (juridinio asmens kodas 124002740) nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – vertybinius popierius ir / ar pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 535 491,50 JAV dolerių, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, panaikinti ir ieškovės Masterank Global Limited (juridinio asmens kodas 601391) prašymą atmesti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.