Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui A. I., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei M. V., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovo M. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra. Atlikus ikiteisminį tyrimą, prokuroras jį užbaigė surašydamas ieškovo atžvilgiu 2022 m. balandžio 7 d. kaltinamąjį aktą, kurį perdavė Kauno apygardos teismui. Kaltinamuoju aktu ieškovas buvo kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1d. iki 2020 m. vasario 26 d. būdamas UAB „Maldara“ direktoriumi, veikdamas bendrai su šios bendrovės akcininke L. B., suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, tyčia organizavo apgaulingą UAB „Maldara“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojami pagal apskaitos dokumentus, taip pat pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 77 straipsnį kuriame nurodyta, kad PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 78 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, iš anksto žinodamas, kad dalis paukštienos skerdienos produkcijos bus neapskaityta, iš Lenkijos Respublikos įmonės PHU PIKO įmonės akcininkei L. B. iš elektroninio pašto lauramaldara@gmail.com Lenkijos Respublikos tiekėjui PHU PIKO elektroniniu paštu piko@piko.suwalki.pl pateikus UAB „Maldara“ prekių užsakymus siunčiant sudarytas mėsos produkcijos lenteles nurodant dvi užsakymų pozicijas - “Zamowenija” (Užsakymai) ir “Rezerwacija” (Rezervacija), ir pagal stulpelyje „Rezervacija“ įsigijo 106414 kg mėsos produkcijos be apskaitos dokumentų už 139438,05 Eur, kurią realizavo už ne mažesne nei įsigijimo kaina, taip neapskaitė ne mažiau 115238,05 Eur pardavimo pajamų, įsigijimo ir pardavimo ūkinių operacijų neapskaitė bendrovės UAB „Maldara“ buhalterinėje apskaitoje, taip bendrovė UAB „Maldara“ neapskaitė ne mažiau 115238,05 Eur pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 24200 Eur. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. vasario 26 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „Maldara“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-397/2023 M. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Ieškovas pareiškė ieškinį Lietuvos Respublikai dėl žalos – jo patirtų išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti – atlyginimo priteisimo CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu. Įstatymas nedraudžia šaliai ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos, kurios susidarė iš patirtų bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje, atlyginimo, tačiau siekdama tokių išlaidų atlyginimo ieškovas turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų reglamentuoja CK 6.272 straipsnis. Numato, kad žalą atlygina valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Asmuo, reikalaudamas atlyginti žalą, turi įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius) (CPK 178 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-313/2023; 2023 m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023).

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus - pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsnis numato, kad gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką yra pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-397/2023 nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1d. iki 2020 m. vasario 26 d. būdamas UAB „Maldara“ direktoriumi, veikdamas bendrai su šios bendrovės akcininke L. B., suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, tyčia organizavo apgaulingą UAB „Maldara“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės atstovų argumentais, kad toks ieškovo elgesys neatitiko įstatymais nustatytų elgesio standartų, todėl buvo teisinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti kitus tyrimo veiksmus. Pagal BPK nuostatas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik išimtiniais atvejais, tai yra kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir įtarimų pareiškimas ieškovo atžvilgiu nelaikytinas valstybės institucijų neteisėtu veikimu, dėl kurio galėtų kilti civilinė atsakomybė. Tokių aplinkybių ieškovas nenurodė ir nepagrindė.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-313/2023).

Nagrinėjamu atveju kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė L. B. buvo inkriminuota tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė veikdama iš anksto bendrai susitarus su M. P., atitinkamai tos pačios nusikalstamos veikos padarymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir M. P.. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji siejami artimais giminystės ryšiais (yra brolis ir sesuo), pagal tarpusavio susitarimą tik vienas iš jų, tai yra L. B. vadovavo bendrovei, tvarkė ūkines, finansines operacijas, M. P. tik formaliai buvo apiformintas bendrovės direktoriumi, pasirašydavo tik kai kuriuos ir tai L. B. pateikiamus dokumentus, nors faktiškai atlikdavo darbininko, prekiaujamos produkcijos vežėjo ar kitokius su vadovavimu įmonei nesusijusius darbus. Aukščiau aptartieji įrodymai (liudytojų parodymai) rodo, kad ir dėl produkcijos tiekimo iš Lenkijos Respublikos įmonės, dėl atsiskaitymo (apmokėjimo grynais pinigais) už pateiktas prekes, dėl prekių realizavimo, dėl buhalterinių operacijų atlikimo ir pan., visi klausimai buvo derinami su faktine įmonės vadove L. B.. Todėl, esant šioms aplinkybėms ir nesant jokių duomenų, patvirtinančių abiejų kaltinamųjų susitarimą neįtraukti į buhalterinę apskaitą visų bendrovės ūkinių operacijų, nuslėpti jas, nepateikiant buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nesant jokių duomenų, patvirtinančių konkrečius M. P. atliktus nusikalstamus veiksmus, L. B. inkriminuota aplinkybė jog nusikalstamą veiką padarė veikdama iš anksto susitarus veikiant grupėje su kitu kaltinamuoju, pašalinta, o kaltinamasis M. P. nelaikytinas šio nusikaltimo subjektu, asmeniu padariusiu nusikalstamą veiką ir todėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovas atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos atsakomybei CK 6.272 straipsnio prasme neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Dėl kitų ieškiniu įrodinėjamų aplinkybių (priežastinio ryšio, žalos dydžio) pagrįstumo teismas plačiau nepasisako, nes, padarius išvadą dėl vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų nebuvimo, jie netenka teisinės reikšmės.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

Ieškovo atstovė remiasi Apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-217-450/2023, kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo sprendimas dėl 5 000 Eur teisinės gynybos išlaidų baudžiamajame procese priteisimo ieškovui, 2018 m. rugsėjo 3 d. Apeliacinio teismo nuosprendžiu išteisintam dėl nusikalstamų veikų padarymo bei kitą baudžiamosios bylos dalį nutraukus suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Ieškovo atstovė nurodė, kad toks sprendimas civilinėje byloje priteisti ieškovui jo bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese priimtas nenustačius valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų bei nesiejant su deliktine civiline atsakomybe. Teismas mano, kad šios nutarties byloje Nr.e2A-217-450/2023 aplinkybės nėra analogiškos su nagrinėjama civiline byla, nes minėta nutartis priimta ieškovą išteisinus 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu, kai dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir BPK 106 straipsnio 3 dalies pakeitimas (nuo 2022 m. gegužės 1 d.) dėl bylinėjimosi išlaidų baudžiamajame procese atlyginimo išteisintam asmeniui. 2023 m. vasario 3 d. Kauno apygardos nuosprendžiu išteisinus ieškovą M. P. ir Apeliaciniam teismui palikus galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį, ieškovui turėjo būti žinoma, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti reiškiamas toje pačioje baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu jau buvo priimtas Lietuvos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu, būtent baudžiamojoje byloje turėjo prašyti atlyginti gynėjo išlaidas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo advokato išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovės (šiuo atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala. Šiuo atveju teismui konstatavus, jog ieškovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, gynėjo išlaidos, patirtos baudžiamajame procese, nepriteistinos (2023 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-559-372/2023).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje nepateikė įrodymų apie teisinių paslaugų išlaidas už atstovavimą ir dokumento surašymą.

Byloje nėra pašto išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovo M. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.