Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-72-397/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-02-03
Bylos Nr.: 1-72-397/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00011-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Gytis Večerskas
Kaltinamasis: L. B., M. P.
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Linas Mažonas

Kategorijos

1.2.18.8.3Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (BK 220 str. 1 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-72-397/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00011-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 1.1.7.2.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.3.3.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui,

kaltinamajai L. B., jos gynėjui advokatui Linui Mažonui, kaltinamajam M. P., jo gynėjai advokatei A. B., civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K., specialistei Editai Dambrauskienei, vertėjai Jadvygai Gabertienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, dirbanti MB "(duomenys neskelbtini)" direktore, išsiskyrusi, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltnama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje,

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, nedirbantis, vedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltnamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. apgaulingai organizavo buhalterinę apskaitą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Būtent, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), reg., adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke, faktiškai vadovaudama įmonei, suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 14 straipsnio 2 dalį, būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 redakcija) 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojami pagal apskaitos dokumentus, taip pat pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 77 straipsnį kuriame nurodyta, kad PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 78 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, iš anksto žinodama, kad dalis perkamos mėsos ir jos gaminių produkcijos bus neapskaityta, iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini), ji iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos tiekėjui (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių užsakymus siųsdama sudarytas mėsos produkcijos lenteles nurodydama dvi užsakymų pozicijas - “Zamowenija” (Užsakymai) ir “Rezerwacija” (Rezervacija), ir pagal stulpelyje „Rezervacija“ įsigijo 140237 kg mėsos produkcijos be apskaitos dokumentų už 183852,81 Eur, kurią realizavo už ne mažesnę nei įsigijimo kaina, taip neapskaitė ne mažiau 151944,81 Eur pardavimo pajamų, įsigijimo ir pardavimo ūkinių operacijų neapskaitė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, taip bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė ne mažiau 151944,81 Eur pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 31908 Eur. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2019 m. gegučės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. įm. k. (duomenys neskelbtini), reg., adresu (duomenys neskelbtini), veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat L. B., siekdama išvengti mokesčių, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas. Būtent, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), reg., adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke, faktiškai vadovaudama įmonei, veikdama pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą, būdama atsakinga už bendrovės veiklą, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, siekdama išvengti mokesčių, suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą" 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir objektyvią tikrovę atitinkančios informacijos įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą mokesčių administratoriui, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ (redakcija galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstatymo Nr. XI-1988)), nesivadovavo LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr.IX-751 77 str.“ PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“, 1 dalis nurodo, kad „PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“; 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 dalis nurodo, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, 79 str. “Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra” 1 dalis nurodo, kad „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.<...>; ji, laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiai buhalterei I. A., o laikotarpiu nuo 2019-11-07 iki 2020-06-30 įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei V. N. pateikė tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas – faktūras, kurios nežinodamos apie daromą nusikalstamą veiką, į laikotarpio nuo 2019 m. kovo mėn., gegužės – gruodžio mėn, 2020 m. sausio – birželio mėn, įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (Forma FR0600) deklaracijas, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį ir per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai:

-2019 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 13874 Eur, nors turėjo deklaruoti 14286 Eur apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 5254 Eur, nors turėjo deklaruoti 5325 Eur (5254+71) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“deklaravo 2637 Eur, nors turėjo deklaruoti 2708 Eur (2637+71) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2914 EUR, nors turėjo deklaruoti 2985 Eur (2914+71) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 5254 Eur, nors turėjo deklaruoti 5325 Eur (5254+71) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 297 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 368 Eur (297+71) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 71 Eur PVM.

- 2019 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 11481 Eur, nors turėjo deklaruoti 21115 Eur (11481+9634) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 4761 Eur, nors turėjo deklaruoti 6433 Eur (4761+1672) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2446 Eur, nors turėjo deklaruoti 4118 Eur (2446+1672) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2411 EUR, nors turėjo deklaruoti 4083 Eur (2411+1672) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 4761 Eur, nors turėjo deklaruoti 6433 Eur (4761+1672) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 96 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 1768 Eur (96+1672) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1672 Eur PVM;

-2019 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 9140 Eur, nors turėjo deklaruoti 19936 Eur (9140+10798) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3389 Eur, nors turėjo deklaruoti 5263 Eur (3389+1874) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1739 Eur, nors turėjo deklaruoti 3613 Eur (1739+1874) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1919 EUR, nors turėjo deklaruoti 3793 Eur (1919+1874) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3389 Eur, nors turėjo deklaruoti 5263 Eur (3389+1874) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 269 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 2143 Eur (269+1874) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1874 Eur PVM;

-2019 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 6018 Eur, nors turėjo deklaruoti 19926 Eur (6018+13908) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3527 Eur, nors turėjo deklaruoti 5941 Eur (3527+2414) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1940 Eur, nors turėjo deklaruoti 4354 Eur (1940+2414) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1264 EUR, nors turėjo deklaruoti 3678 Eur (1264+2414) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3527 Eur, nors turėjo deklaruoti 5941 Eur (3527+2414) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo -323 EUR grąžintino PVM, nors turėjo deklaruoti 2091 Eur (2414-323) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2414 Eur PVM;

-2019 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 13874 Eur, nors turėjo deklaruoti 29337 Eur (13874+15463) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 5254 Eur, nors turėjo deklaruoti 7938 Eur (5254+2684) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2637 Eur, nors turėjo deklaruoti 5321 Eur (2637+2684) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2914 EUR, nors turėjo deklaruoti 5598 Eur (2941+2684) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 5254 Eur, nors turėjo deklaruoti 7938 Eur (5254+2684) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 297 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 2981 Eur (297+2684) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2684 Eur PVM;

- 2019 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 8661 Eur, turėjo deklaruoti 23811 Eur (8661+ 15150) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3301 Eur, turėjo deklaruoti 5930 Eur (3301+2629) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2565 Eur, nors turėjo deklaruoti 5194 Eur (2565+2629) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1819 EUR, nors turėjo deklaruoti 4448 Eur (1819+2629) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3301 Eur, turėjo deklaruoti 5930 Eur (3301+2629) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1083 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 3712 Eur (1083+2629) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2629 Eur PVM;

- 2019 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 9839 Eur, turėjo deklaruoti 25596 Eur (9839+15756) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3745 Eur, nors turėjo deklaruoti 6480 Eur (3754+2735) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 3833 Eur, nors turėjo deklaruoti 6568 Eur (3833+2735) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2066 EUR, nors turėjo deklaruoti 4801 Eur (2066+2735) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3745 Eur, nors turėjo deklaruoti 6480 Eur (3745+2735) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 2154 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4889 Eur (2154+2735) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2735 Eur PVM;

- 2019 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 6313 Eur, turėjo deklaruoti 21424 Eur (6313+15111) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2713 Eur, nors turėjo deklaruoti 5336 Eur (2713+2623) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2857 Eur, nors turėjo deklaruoti 5480 Eur (2857+2623) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1326 EUR, nors turėjo deklaruoti 3949 Eur (1326+2623) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2701 Eur, turėjo deklaruoti 5324 Eur (2701+2623) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1482 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4105 Eur (1482+2623) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2623 Eur PVM;

- 2019 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 5459 Eur, turėjo deklaruoti 23086 (5459+17627) Eur apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2909 Eur, turėjo deklaruoti 5968 Eur (2909+3059) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 3064 Eur, turėjo deklaruoti 6123 Eur (3064+3059) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1146 EUR, nors turėjo deklaruoti 4446 Eur (1146+3059) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2889 Eur, nors turėjo deklaruoti 5948 Eur (2889+3059) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1562 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4621 Eur (1562+3059) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 3059 Eur PVM;

- 2020 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 10724 Eur, nors turėjo deklaruoti 23531Eur (10724+12807) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3584 Eur, turėjo deklaruoti 5807 Eur (3584+2223) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 3140 Eur, nors turėjo deklaruoti 5363 Eur (3140+2223) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2252 EUR, nors turėjo deklaruoti 4475 Eur (2252+2223) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3565 Eur, nors turėjo deklaruoti 5788 Eur (3565+2223) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1827 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4050 Eur (1827+2223) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2223 Eur PVM;

- 2020 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 9920 Eur, turėjo deklaruoti 23978 Eur (9920+14058) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3279 Eur, nors turėjo deklaruoti 5719 Eur (3279+2440) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2870 Eur, nors turėjo deklaruoti 5310 Eur (2870+2440) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2083 EUR, nors turėjo deklaruoti 4523 Eur (2083+2440) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3260 Eur, nors turėjo deklaruoti 5700 Eur (3260+2440) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1693 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4133 Eur (1693+2440) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2440 Eur PVM;

- 2020 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 5556 Eur, nors turėjo deklaruoti 23473 Eur(5556+17917) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2185 Eur, nors turėjo deklaruoti 5295 Eur (2185+3110) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 3298 Eur, nors turėjo deklaruoti 6408 Eur (3298+3110) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1167 EUR, nors turėjo deklaruoti 4277 Eur (1167+3110) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2168 Eur, nors turėjo deklaruoti 5278 Eur (2168+3110) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 2297 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 5407 Eur (2297+3110) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 3110 Eur PVM;

- 2020 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 3106 Eur, nors turėjo deklaruoti 15843 Eur (3106+12737) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1013 Eur, turėjo deklaruoti 3224 Eur (1013+2211) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1654 Eur, nors turėjo deklaruoti 3865 Eur (1654+2211) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 652 EUR, nors turėjo deklaruoti 2863 Eur (652+2211) pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 995 Eur, turėjo deklaruoti 3206 Eur (995+2211) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1311 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 3522 Eur (1311+2211) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2211 Eur PVM;

- 2020 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 5161 Eur, turėjo deklaruoti 15754 Eur (5161+10593)apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1554 Eur, turėjo deklaruoti 3392 Eur (1554+1838) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1852 Eur, nors turėjo deklaruoti 3690 Eur (1852+1838) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1084 EUR, nors turėjo deklaruoti 2922 Eur (1084+1838) pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1534 Eur, turėjo deklaruoti 3372 Eur (1534+1838) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1402 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 3240 Eur (1402+1838) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1838 Eur PVM;

-2020 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 8425 Eur, turėjo deklaruoti 11593 Eur (8425+3168) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2328 Eur, nors turėjo deklaruoti 2878 Eur (2328+550) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1651 Eur, nors turėjo deklaruoti 2201 Eur (1651+550) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1769 EUR, nors turėjo deklaruoti 2319 Eur (1769+550) pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2316 Eur, nors turėjo deklaruoti 2866 Eur (2316+550) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1104 EUR mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 1654 Eur (1104+550) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 550 Eur PVM;

Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo mėn., gegužės- gruodžio mėn. neapskaičiavo 19760 Eur (19537+223) PVM, 2020 m. sausio- birželio mėn. neapskaičiavo 12371 Eur PVM, iš viso nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32131 Eur (19760+12371) pardavimo PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2019 m. kovo mėn., gegužės- gruodžio mėn., 2020 m. sausio-birželio mėn., įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (deklaracijos FR0600 21 ir 29 laukeliuose), bei mokėtiną į biudžetą PVM (deklaracijos FR0600 25, 34 ir 35 laukeliuose), nes nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32131 Eur PVM.

Šiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje.

M. P. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1d. iki 2020 m. vasario 26 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), reg., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su šios bendrovės akcininke L. B., suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 redakcija) 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojami pagal apskaitos dokumentus,

taip pat pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 77 straipsnį kuriame nurodyta, kad PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 78 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, iš anksto žinodamas, kad dalis paukštienos skerdienos produkcijos bus neapskaityta, iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) įmonės akcininkei L. B. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos tiekėjui (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių užsakymus siunčiant sudarytas mėsos produkcijos lenteles nurodant dvi užsakymų pozicijas - “Zamowenija” (Užsakymai) ir “Rezerwacija” (Rezervacija), ir pagal stulpelyje „Rezervacija“ įsigijo 106414 kg mėsos produkcijos be apskaitos dokumentų už 139438,05 Eur, kurią realizavo už ne mažesne nei įsigijimo kaina, taip neapskaitė ne mažiau 115238,05 Eur pardavimo pajamų, įsigijimo ir pardavimo ūkinių operacijų neapskaitė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, taip bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė ne mažiau 115238,05 Eur pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 24200 Eur. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-02-26 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. įm. k. (duomenys neskelbtini), reg., adresu (duomenys neskelbtini), veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

M. P. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio1 dalyje, pžymių, todėl jis pagal šį kaltinimą išteisintinas.

Kaltinamoji L. B. kalta padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir paaiškino, kad tėtis jos vardu nupirko įmonę „(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei vadovavo, o po tėčio mirties 2018-09-14, ji grįžo į Lietuvą ir tęsė įmonės veiklą, ji buvo bendrovės akcininke, faktiškai valdė bendrovę, tvarkė jos finansus, užsakymus, o brolis M. P. tik formaliai buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. Buhalterė A. ją informavo, kad įmonės veikloje viskas tvarkoje, bet gavus iš valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimus, kad nepateiktos finansinės ataskaitos, ji nutarė keisti įmonės buhalterę ir pakvietė dirbti anksčiau dirbusią N., o pas A. pareikalavo priduoti visus buhalterinius dokumentus. V. A. pristačius kelis maišus su buhalteriniais dokumentais, ji šiuos dokumentus perdavė naujai įdarbintai buhalterei, bet ši nespėjo jų apibendrinti, nes dokumentus paėmė finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojai. Vykdant įmonėje veiklą ji jokios nepajamuotos (neapskaitytos) produkcijos iš tiekėjų, tame tarpe Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nepriėmė ir tokios produkcijos niekam nepardavė. Visus prekių užsakymus įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo ji, juos paruošti padėdavo pardavėja J.. Darant užsakymus, skiltyje „rezervacija“ ji nurodydavo produkcijos kiekį, kurį galėtų nupirkti, o po to teikdavo užsakymą – prekėms kurias jai būtina gauti. Visais atvejais parduodamoms prekėms buvo išrašomi dokumentai, o kai gautą produkciją parduodavo kitiems asmenims taip pat išrašydavo sąskaitas faktūras arba (asmenims) čekius. Dėl telefoninių pokalbių su Lenkijos pardavėjais, dėl suplėšytų dokumentų, L. B. nurodė, kad tokių pokalbių neprisimena.

Kaltinamasis M. P. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis tapo po tėčio mirties, nuo 2019 m. gegužės 1 d., bet faktiškai šioje įmonėje dirbo tik pagalbiniu darbininku, kraudavo dėžes, išvežiodavo prekes į kitus miestus. Jis prekių užsakymuose nedalyvavo, viską atlikdavo L. B., kuri tvarkė visus įmonės dokumentus, tik iš L. B. jam buvo žinoma, kad įmonėje blogai tvarkomi buhalteriniai dokumentai, nes pats apie buhalteriją nieko nesuprato. Visus dokumentus, kurie pasirašyti jo, jam pateikdavo pasirašyti sesuo L. B., jis pats to nesureikšmino. Ikiteisminio tyrimo metu jis šioje byloje buvo tik liudytojas, bet kai nepasidavė tyrėjų spaudimui duoti parodymus prieš seserį L. B., jam šioje byloje taip pat pateikė įtarimus.

Liudytoja I. M. parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, tame tarpe apklausinėjo ir M. P., jokio spaudimo jo atžvilgiu nedarė ir nevertė duoti parodymus prieš savo seserį L. B..

Liudytoja V. N. parodė, kad 2012 – 2016 metų laikotarpyje bei nuo 2019 m. lapkričio mėn. pradžios iki 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, suvesdavo buhalterinę programą, tvarkė apskaitą, darė ataskaitas iš pirminių dokumentų ir atliko kitus buhalterei priklausančius darbus. Jai pradėjus dirbti įmonės direktoriumi buvo M. P., o nuo vasario mėn. direktore pradėjo dirbti pati L. B. Jai žinoma, kad įmonė pirkdavo mėsą iš Lietuvos įmonių ir vienos Lenkijos įmonės. Jai buvo pateikiami dokumentai, visus dokumentus pateikdavo L. B., tik kartais juos atveždavo pardavėja. Visus pateikiamus dokumentus ji įtraukdavo į apskaitą, jokių neatitikimų nepastebėjo. Dėl prekybos su Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma, kad visi atsiskaitymai vykdavo grynais pinigais, ji gaudavo tik dokumentus, pačio proceso nematė, o atsiskaitymus vykdydavo kasininkas, kurio darbą atliko direktorius. Ji bendrovėje atlikdavo tik mėnesines ataskaitas, o už metus ataskaitų negalėjo paruošti, nes ankstesnė buhalterė – I. A. neperdavė įmonės dokumentų apie likučius, įmonės balansą.

Liudytoja I. A. parodė, kad iki 2019 m. lapkričio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, šios įmonės direktoriumi buvo M. P., bet pagrinde vadovavo L. B.. Visus dokumentus ji pasiimdavo įmonėje, sąskaitos būdavo jau paruoštos sudėtos į stalčių, pagal tai kas būdavo pateikiama ji paskaičiuodavo ir teikdavo duomenis valstybinei mokesčių inspekcijai. Likučių, sandėlio knyga bendrovėje nebuvo vedama. Jai žinoma, kad su tiekėjais buvo atsiskaitoma grynais pinigais, jai bendrovės vadovai pateikdavo sąskaitas ir pridėtus atsiskaitymo kvitus. Visus neaiškumus ji spręsdavo su L. B. Tvarkant buhalterinę apskaitą bendrovėje buvo sugedusi buhalterinė programa, apie tai ji buvo pranešusi L. B., bet niekas nieko netaisė, o vėliau pranešė kad keičia buhalterę. Buhalterinius dokumentus už 2016 – 2019 metus ji sudėjo ir 2020 metais perdavė L. B., jokių pretenzijų dėl trūkstamų dokumentų ji negavo.

Liudytoja L. K. parodė, kad V. N. jai pasiūlė sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, ji sutiko ir 2020 m. birželio mėn. viduryje L. B. jai atvežė dokumentus už 2016 – 2019 metus. Tie dokumentai buvo segtuvuose, dėžėse, be apyrašų, suruošus dokumentus pagal metus, matė, kad jų trūksta, trūksta kasos knygų. Apie tai ji pranešė L. B. ir pastaroji atsakė, kad trūkstamų dokumentų paieškos. Sutvarkius pirminius dokumentus už tris mėnesius, pas ją atvyko pareigūnai ir visus dokumentus paėmė.

Liudytoja J. B. parodė, kad dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja – kasininke, vykdė prekybą rūkytais ir virtais mėsos gaminiais, darydavo ir šių gaminių užsakymus Lenkijos įmonėse „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tai yra iš vakaro surašydavo ant lapo reikalingų prekių sąrašą ir ją užsakydavo L. B.. Prekes iš Lenkijos jiems veždavo pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, bet jeigu kokių nors prekių neišparduodavo, tai užsakymo nedarydavo. Visus atsiskaitymus už atvežtas prekes vykdė įmonės direktoriai, gautus iš Lenkijos pardavėjų dokumentus ji padėdavo į dėžutę prie kasos aparato, kuriuos pasiimdavo direktoriai. Ji pati vedė du sąsiuvinius, kur viename rašė gaunamų prekių svorius, kiek sumokėta, kitame sąsiuvinyje vedė likučius, kiek pardavė produkcijos. Dėl žalios mėsos, kuria taip pat buvo prekiaujama kitame parduotuvės skyriuje, ji šių prekių užsakymų nedarydavo.

Liudytoja S. Č. parodė, kad vyro įmonei šašlykinei „(duomenys neskelbtini)“ keletą kartų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirko vištienos krūtinėlę ir kiaulienos sprandinę. Jeigu pirko įmonei, tai pirko pagal sąskaitą faktūrą, o jeigu sau asmeniškai, tai pagal čekį. Todėl mano, kad ir pokalbiuose gali būti užfiksuoti atvejai kai prašė dalį produkcijos pateikti be dokumentų, turin omeny, kad ši produkcija skirta ne jos įmonei.

Liudytoja G. R. parodė, kad turėdama įmonę „(duomenys neskelbtini)“ iš L. B. įmonės pora kartų į mėnesį pirkdavo atvėsintą vištieną po 10 kg., jeigu pirkdavo įmonei, tai apiformindavo sąskaitomis, o jeigu pirkdavo sau asmeniškai, tai pagal čekį.

Liudytojas K. B. parodė, kad dirbdamas Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bendradarbiavo su L. B. įmone, tai buvo nuo 2019-2020 metų, jie parduodavo žalią mėsą ir jo gaminius, kiekvieną kartą parduodant buvo išrašomi dokumentai, ir šiuos duomenis kiek buvo parduota produkcijos jis pateikė apklausiamas Lenkijos prokuratūroje. Užsakant produkciją jis bendraudavo su L. B. darbuotoja J., nes tik su ja galėjo susikalbėti lenkų kalba. Kalbant su J. telefonu jis naudojo išsireiškimą „rezervacija“ , nes reikėdavo rezervuoti dalį šviežios produkcijos dėl jos galiojimo terminų. Į pateiktą klausimą apie pokalbius telefonu 2020 m. liepos 13 d. (t-15, b.l. 119-123), kurių metu abonentas „K.“ teiraujasi dėl vairuotojui neatiduotų sąskaitų, kad šių sąskaitų neturėtų būti ir pas juos (L. B. įmonėje), kito pokalbio metu J. paaiškina, kad sąskaitas L. suplėšė ir tam pritaria „K.“, liudytojas atsakė, kad tokių pokalbių neprisimena, kad būna atvejai, kai vairuotojai pepasiima sąskaitų.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikto rašto ir informacijos matyti, kad buvo pateikti ir prie baudžiamosios bylos prijungti visi mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai (ataskaitos, tame tarpe ir teiktos PVM deklaracijos) apie bendrovės vykdytą ūkinę - finansinę veiklą (t-1, b.l. 71-147, t-2, b.l. 1-24).

Iš kratos protokolų matyti, kad jų metu iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ patalpų, kratos atliktos pas L. K. metu buvo surasti UAB „(duomenys neskelbtini) finansiniai dokumentai, kompiuteris su jame esančiais duomenimis apie bendrovės ūkinę - finansinę veiklą, ten esantis elektroniniu paštu vykdytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas su Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, surasti dokumentai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (t- 2, b.l. 57-64,70-75, 76-81, 89-93, 94-96, 122-127, 128-132, 133-200, t- 3, b.l. 52-55, 56-59, 62-66, 73-199, t- 4 b.l. 1-200, t- 5 b.l. 1-200, t-6, b.l. 1-200, t- 7 b.l. 1-200, t- 8 b.l. 1-141).

Motyvuojamoji dalis

Iš Europos tyrimo orderio ir su jo vykdymu susijusios medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijas su prašymu ištirti Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą laikotarpyje nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30, susijusią su UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko visa įvykdyto ETO medžiaga (liudytojo apklausos protokolas, sąskaitos – faktūros, elektroninis susirašinėjimas ir kt.) buvo pateikta ir prijungta prie baudžiamosios bylos (t -8, b.l. 144-152, 154-155, 156-161, 163-177,179-204, t- 9, b.l. 1-199, t-10, b.l. 1-199, t- 11, b.l. 1-199, t- 12, b.l. 1-197, t- 13, b.l. 1-201, t- 14, b.l. 1-199, t- 15, b.l. 1-109).

Iš reikalavimų, pateiktų dokumentų matyti, kad tyrimui buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros su įmonėmis „ J.“, „Č.“ (t- 15, b.l. 116-117, 118-124, 125-133, 134-135).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu, atlikus L. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą laikotarpiu nuo 2020-02-26 iki 2020-08-26, buvo nustatyta:

2020-02-29 11 val. 28 min. Abonentas (duomenys neskelbtini) pas L. užsako 3 dėžes šlaunelių po 1,30 Eur.

2020-04-03 12:49:48 Abonentas (duomenys neskelbtini), pirmadieniui užsako 10 dėžių šlaunelių po 1,30 Eur,

2020-04-06 09:17:40 patvirtina 7 dėžes.

2020-03-04 12 val. 54 min. Su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (M. P.), reikia atidaryti dar vieną įmonę, nes taip kaip yra negali būti, jau reikia kažką daryti. M. P. pataria atsidarinėti naują įmonę ant kurios galėtų dirbti, o UAB (duomenys neskelbtini) reikia po truputį gesinti. L. B. sako neužgesinsiu aš niekaip, nieko negaliu padaryti, nes PVM reikia susimokėti 22 000 eurų, toks prekių likutis įmonėje. M. P. pataria UAB (duomenys neskelbtini) reikia skandinti ir dirbti su nauja įmone, L. B. atsako tam kad sustabdyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą reikia 36 000 eurų.

2020-05-25 13:38:07 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (G...... Maisto veterinarijos tarnybos inspektorė) informuoja L. kad netrukus prasidės neplaniniai patikrinimai.

2020-05-25 13:58:02 L. skambina J., sako kad reikėtų rūkytų gaminių popieriukų, reikia artimiausiu metu, šią savaitę ir kitą patikrinimas planinis, J. klausia ant kada ir po kokį kiekį rašyti, sutaria po penkis kilogramus išsirašyti.

2020-03-18 07:03:24 S. L. B. praneša kad trūksta pinigų (atsiskaityti su lenku pristačiusiu produkciją), reikia sumokėti viso 4000 eurų, L. B. atveža trūkstamą sumą.

2020-03-28 10:17:09 L. B. su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (L. K.) tariasi dėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos sutvarkymo už laikotarpį nuo 2016 m. Gruodžio mėn., paslaugos minimali suma 3500 eurų.

2020-06-29 09:08:59 tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija už seną laikotarpį su L. aptarinėja buhalterinės apskaitos reikalus, informuoja L. kad jei butų įmonės patikrinimas būtų labai blogai.

2020-04-06 09:30:26 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), buhalterė V. L. B. informuoja kad dėl karantino sąlygų Lietuvoje yra galimybė be PVM nurašyti dalį susikaupusios produkcijos, bet reikalingas dokumentas kad pridavė utilizuoti, ar sugebės gauti ...yra momentas kuriuo galima pasinaudoti.

2020-05-04 11:54:49 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), buhalterė V. klausia pas L. kada galės pasimatyti, nori parodyti kai kuriuos įmonės skaičius, L. klausia ar labai blogai, V. sako yra problemos nemažos, ji pati kaip ant adatų, L. sako tuoj atvažiuosiu.

2020-04-22 18:37:34 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) S. (MB (duomenys neskelbtini) užsako 60 kg kiaulienos sprandinės.

2020-04-23 19:47:20 klausia kelintą valandą galėtų paimti mėsą, klausia ar galėtų užsakyti sprandinės.

2020-04-23 19:55:04 L. (B.) abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (MB (duomenys neskelbtini) informuoja kad sprandinės kilogramo kaina 4,20 eur, Č. klausia ar dalį galėtų pirkti su popieriais, L. B. atsako kad bus plius PVM, kitaip nebus, užsako 80 kg be apskaitos dokumentų ir 20 kg su apskaitos dokumentais.

2020-04-26 12:11 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) S. klausia kelintą valandą rytoj jai orientuotis su ta mėsa, L. atsako apie devintą.

2020-05-01 08:54:37 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) S. klausia pas L. ar neišrašei popieriaus, L. atsako neišrašiau, S. prašo išrašyti šios dienos data, L. klausia kiek, S. sako kokius keturis penkis, prasuks paimti, nes juos ruošiasi tikrinti.

2020-06-09 08:21:22 S. pas L. prašo užsakyti 150 kg sprando.

2020-06-09 08:28:12 L. informuoja S. kad kaina 4,25 eur, būtų šeštadienio ryte.

2020-06-09 08:31:27 S. patvirtina užsakymą 100 kg šeštadienio rytui.

2020-06-09 08:32:43 L. S. informuoja kad rado pigiau, po 4,2 eur ir būtų ketvirtadienį apie pietus, S. užsako 150 kg.

2020-06-09 19:56:27 S. penktadieniui užsako 20 kg vištienos, rytojui 7-8 kg.

2020-06-11 11:25:11 L. informuoja S. kad gavo jos užsakytą mėsą.

2020-06-23 09:10:13 S. užsako rytdienai kažkiek produkcijos, penktadieniui užsako tris dėžes.

2020-07-01 10:27:14 L. SMS abonentui (duomenys neskelbtini) (Lenkijos tiekėjas): Reikia sąskaitų visų šiandien dienos, Atsiųskit į el. paštą. (t- 17, b.l. 41-43).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu, atliktus J. B. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą laikotarpiu nuo 2020-03-09 iki 2020-07-13, nustatyta:

2020-03-17 08:34:29 J. skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos tiekėjas, K.), K. informuoja kad L. atsiuntė užsakymą viskam „rezervacija“, taip jis negali, viskam „rezervacija“ negali būti, gal ji norėjo viską normaliai, jis taip vežti negali, tegul pataiso arba viską normaliai, nes vien tik „rezervacija“ negali būti.

2020-03-17 08:35 J. skambina L., sako tu viską parašei sakė pati žinai kaip, taip, sakė jie taip negali, taip negali., ne., tu viską parašei R, nu taip, taip negali jie, tai ką man dabar iš naujo daryti užsakymą? Nežinau, a tai ką man pasakyti? Aš sakiau persuksiu. Nu tai padarysiu iš naujo užsakymą. Gerai, daryk iš naujo.

2020-03-17 08:36 J. skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos tiekėjas, K.), pokalbis nesujungiamas, sujungimo metu J. kalba lietuvių kalba: žalią viską rezervaciją parašė, negalima taip, viską rezervaciją, viską juodai.

2020-07-01 11:42 J. skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkjos tiekėjas, K.), prašo kad atsiųstų sąskaitas faktūras visoms prekėms, K. atsako kad negali, J. sako kad labai reikia pas juos bėda.

2020-07-10 10:26 J.i skambina abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkjos tiekėjas, K.), kalbasi apie prekių pristatymo tvarką, užsakymus, sąskaitas, tikrintojus. K. informuoja, kad tokioje betvarkėje negali dirbti. Sutaria kad ateityje „rezervacija“ bus siunčiama SMS žinutėmis.

2020-07-13 12:40 J. skambina abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkjos tiekėjas, K.), klausia kodėl sąskaitų vairuotojui neatidavė praeito karto. K. sako kad pas mus jų nėra, todėl ir pas jus neturėtų būti, tu žinai ką daryti.

2020-07-13 12:42 J. skambina L.i, sako skambino K., tu neatidavei ten vairuotojui.. L. sako atidaviau, prisegiau, viską atidaviau, vieną tik davė. J. sako ne tą, praeito karto. Aaa, tai mes neturime jo, sudraskėme, išmetėme, neturiu aš jo.

2020-07-13 12:47 J. skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos tiekėjas, K.), sako kad neturi, L. suplėšė. K. sako tai gerai, svarbu, kad jų niekur nebūtų, J. sako kad nėra nėra, K. sako tuomet gerai.

2020-04-03 16:37 J. B. skambina abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (J. V.), kalbasi apie darbo reikalus, 2020-04-03 J. V. suprekiavo virš 1000 eurų. Nr. 1275.

2020-04-21 20:36 J. B. skambina abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (J. V.), kalbasi apie darbo reikalus, 2020-04-20 J. suprekiavo 1100 eur, 2020-04-21 L. suprekiavo apie 1200 Eur.

2020-05-12 18:34 J. 2020-05-15 suprekiavo 560 Eur.

2020-03-11 09:32:17 J. B. skambina abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (Šašlykinė „S.“ UAB J., G. R. a.k. (duomenys neskelbtini) užsako vieną dėžę vištienos file ir 10 kg faršo. (Pastaba. Pagal reikalavimą UAB "(duomenys neskelbtini)" tokios PVM sąskaitos faktūros nepateikė. (t- 15, b.l. 119-123)

2020-03-12 08:41:26 G. užsako vieną dėžę ketvirčių, dvi cielas vištas, kumpelį ir šoninę.

2020-03-28 09:57 G. į (duomenys neskelbtini) užsako atvežti faršo 5 kg, vištienos file 10 kg.

2020-04-16 09:34 G. į (duomenys neskelbtini) užsako 10 kg file, 6 kg faršo.

2020-04-28 10:35 G. užsako 5 kg kepenų, 5 kg file.

2020-05-09 08:49 G. užsako į (duomenys neskelbtini) 5 kg file, 5 kg faršo.

2020-05-12 09:22 G. į (duomenys neskelbtini) užsako 10 kg file, ir reikia kad L. išrašytų sąskaitą. (pateikta PVM sąskaita faktūra 2020-05-12 Nr. 00053).

2020-05-20 07:57 G. užsako 5 kg kepenų, 10 kg file.

2020-05-21 13:16 G. užsako 5 kg vištienos faršo.

2020-05-23 08:42 G. užsako10 kg file.

2020-06-02 08:23 G. užsako dėžę file, 10 kg faršo, dėžę ketvirčių.

2020-06-30 07:20 G. į (duomenys neskelbtini) užsako dėžę file, dėžę ketvirčių, 5 kg kepenėlių. (t- 17, b.l. 71-72).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021-10-29 specialisto, kuriam buvo perduota visi surasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, Valstybinės mokesčių inspekcijos turimi duomenys apie bendrovę, tiriamos bendrovės elektroninis susirašinėjimas su prekių tiekėjais ir kita bylos medžiaga, išvados „ Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ seka, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2000-10-19 adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla – buvo mažmeninė prekyba mėsa, mėsos gaminiais, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal įrašus juridinio asmens duomenų bazėje tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2018-10-03 iki 2020-02-26 ėjo M. P., o nuo 2020-02-26 bendrovės direktorė L. B.. Tiriamuoju laikotarpiu 2019-01-01 iki 2020-06-30 UAB-ėje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigas ėjo I. A. (2019-01-01-2019-11-06), o nuo 2019-11-07 – 2020-06-30 buhalterės pareigas ėjo V. N..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti kratos metu paimti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (pirkimo, pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kasos aparato kasos operacijų žurnalai, KPO), tyrimui taip pat pateikti bendrovės ”(duomenys neskelbtini)“ šviežios mėsos ir jos gaminių įsigijimo iš Lenkijos Respublikos tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini) dokumentai: PVM sąskaitos faktūros, tarptautiniai važtaraščiai (CMR), prekių priėmimo patvirtinimo dokumentai, specifikacijos, pakvitavimo (apmokėjimą patvirtinantys dokumentai). Pagal įrašus tyrimui pateiktose 2019-01-01 – 2020-06-30 pirkimo PVM sąskaitose faktūrose bendrovė “(duomenys neskelbtini)” iš įmonės PHU (duomenys neskelbtini) pirko šviežią mėsą ir jos gaminius: vištienos file, ketvirčius, sparnelius, šlauneles, kumpelius, petukus, blauzdeles, kaklus, širdis, skrandžius, kepenėles, kalakuto mėsą, kiaulienos lašinius nugarinę, šonkaulius, paštetą, dešreles, dešras ir kt. Pagal įrašus PVM sąskaitose faktūrose ir VMI informacinės sistemos (i.SAF) gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30 įsigijo šviežios mėsos ir mėsos gaminių iš Lenkijos tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu 2019-01-01 – 2020-06-30 prekiavo šviežia mėsa ir mėsos gaminiais adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos gaminius pirko iš AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, ŽŪB ‚(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “ (duomenys neskelbtini)” UAB “ (duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lenkijos įmonės PHU (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų įmonių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš Lenkijos tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini) 119793,40 kg (88332,53+31460,87) šviežios mėsos ir mėsos gaminių už 162805,58 Eur (119879,68+42925,90). UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mėsos produkciją, įsigytą iš PHU (duomenys neskelbtini), apmokėjo grynaisiais pinigais pagal išrašytus Lenkijos įmonės PHU (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitus. Pinigų priėmimo kvituose įrašyta, kad pinigus sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo pagrindas, nurodyta sąskaita faktūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė 2019-01-01 – 2020-06-30 laikotarpio kasos išlaidų orderių, kuriuos turėjo surašyti apmokant PHU (duomenys neskelbtini) už įsigytą mėsos produkciją, taip pat kasos knygos, kurioje turėjo įrašyti grynųjų pinigų likutį 2019-01-01, pinigų judėjimą pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius bei likutį 2020-06-30, tai yra apskaitos dokumentų paėmimo datai. Taip pat nepateikė apyvartos žiniaraščio „Kasa“. Dėl nepateiktos kasos knygos arba apyvartos žiniaraščio „Kasa“ iš dalies nebuvo galima nustatyti grynųjų pinigų likučio 2019-01-01, tiriamuoju laikotarpiu ir 2020-06-30, taip pat iš dalies nebuvo galima nustatyti grynųjų pinigų pajamų ir išlaidų dydžio.

Už tiriamąjį laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30 sutikrinus bendrovės “(duomenys neskelbtini)“ išimtų apskaitos dokumentų duomenis (tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras) bei VMI informacinės sistemos (i.SAF) gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis ir PHU (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų duomenis (kurie gauti pagal teisinės pagalbos prašymą iš Lenkijos Respublikos su vertimu į lietuvių kalbą), buvo nustatyta, kad PHU (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-21 pardavė mėsos produkcijos 207,47 kg už 411,81 Eur (1774,88 zlotai) pagal PVM sąskaitą faktūrą VAT4025/2019; 2019-05-23 pardavė mėsos produkcijos 183,833kg už 323,72 Eur (1388,78 zlotai) pagal PVM sąskaitą faktūrą VAT7301/2019; 2019-06-11 pardavė mėsos produkcijos 461,61kg už 547,54 Eur (2380,63 zlotai) pagal PVM sąskaitą faktūrą VAT8355/2019, iš viso 852,91 kg už 1283,04 Eur, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių dokumentų tyrimui nepateikė (3 priedas), jų neregistravo VMI-jai pateiktame gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre (i.SAF) ir nedeklaravo PVM deklaracijose.

Tyrimui nebuvo pateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai, todėl nebuvo galima nustatyti ar PHU (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros (2019-03-21 Nr.VAT4025/2019, 2019-05-23 Nr.VAT7301/2019, 2019-06-11 Nr.VAT8355/2019) juose apskaitytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio mėn. – 2020 m. birželio mėn. apyvartos žiniaraščių „Prekės, skirtos perparduoti“, „Žaliavos“, sandėlio apskaitos knygos ar kito suvestinio apskaitos dokumento, kuriame būtų fiksuota nupirktos produkcijos kiekiai, taip pat tyrimui nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio „Skolos tiekėjams“ tyrimui nepateikė, dėl to nebuvo galima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu bendrovės skolų tiekėjui PHU (duomenys neskelbtini) dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė sandėlio apskaitos knygos ar kito suvestinio apskaitos dokumento, kuriame būtų fiksuoti įsigytos, grąžintos, parduotos produkcijos kiekiai ir likutis.

Tiriant bendrovės ūkinę veiklą, nustatyta, kad L. B. vykdė užsakymus bendraujant su tiekėju PHU (duomenys neskelbtini) susirašinėjant elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), iš PHU (duomenys neskelbtini) norimą pirkti mėsos produkciją užsakydavo užpildydama nustatytos formos lentelę. Minėta lentelė buvo suskirstyta į tris stulpelius, pirmame įrašyti mėsos produkcijos pavadinimai, antrame stulpelyje buvo fiksuoti „Užsakymai“, trečiame stulpelyje „Rezervacija“. Sutikrinus įrašus PHU (duomenys neskelbtini) išrašytose UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose pagal mėsos produkcijos pavadinimus bei parduotus kiekius ir palyginus juos su įrašais direktorės L. B. užsakymų lentelėse, elektroniniu paštu persiųstose Lenkijos įmonei PHU (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad tiekėjo išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose įrašyti produkcijos pavadinimai ir kiekiai sutapo su užsakymo lentelės stulpelio „Užsakymai“ duomenimis. Pateiktos lentelės stulpelyje „Rezervacija“ esantiems produkcijos kiekiams tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros išrašytos nebuvo. Užsakymų lapų skiltyje „Rezervacija“ įrašyti mėsos produkcijos kiekiai nebuvo įtraukiami į PVM sąskaitas faktūras. Tai patvirtino 2020-07-01 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (specialisto išvados 4 priedas): Lenkijos įmonės PHU (duomenys neskelbtini) išrašyta 2020-06-30 PVM sąskaita faktūra Nr.VAT8367/2020, kurioje fiksuota parduotos UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 399,042 kg šviežios mėsos ir mėsos produkcijos už 634,76 Eur (2835,08 zlotus). VMI informacinės bazės duomenimis PVM sąskaita faktūra Nr.VAT8367/2020 registruota i.SAF gaunamų sąskaitų faktūrų registre; PHU (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas KP 4704/K1/2020, įrašyta, kad pinigus sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 634,76 Eur (2835,08 zlotus), mokėjimo pagrindas, nurodytas dokumentas (specifikacija) FS 8367/2020. Specifikacijoje kiekis atitinka PVM sąskaitoje faktūroje įrašytam kiekiui ; Prie 2020-06-30 PVM sąskaitos faktūros Nr.VAT8367/2020 pateiktas A4 formato lapas, kuriame surašytas mėsos produkcijos asortimentas 25 pozicijose, kiekis kg, kaina zlotais, PVM 5%, iš viso įrašyta 5401,19 zlotų mokėtina suma. Įrašai A4 formato lape atitinka 2020-06-30 užsakymo lape „Rezervacija“ nurodytus produkcijos pavadinimus bei kiekius.

Tyrimui pateiktame geltonos spalvos lapelyje, kuriame buvo įrašytos sumos zlotais 2835,08+5401,19+263,35+607,41 iš viso 9107,03 konvertuota į eurus santykiu 4,42 gauta 2060 Eur+ 15 Eur iš viso 2075 Eur. Suma 2835,08 atitinka 2020-06-30 PVM sąskaitos faktūros Nr.VAT8367/2020 mokėtiną sumą; suma 5401,19 atitinka A4 formato lape nurodytų prekių vertę, kurios sutampa su „Rezervacija“ nurodytomis.

Specialisto išvadoje taip pat konstatuojama, kad mėsos produkcijai, kuri buvo įrašyta užsakymo lentelės pozicijose „Rezervacija“ nebuvo surašyti apskaitos dokumentai PVM sąskaitos faktūros. Tyrimo metu įvertinus užsakymų lapų duomenis stulpelyje „Rezervacija“ buvo apskaičiuotas įsigytų prekių kiekis ir jų vertė. Prekės buvo užsakomos vienetais arba kilogramais, tai priklausomai nuo prekės svorio. Prekes, kurias užsakydavo dėžėmis, užsakymo stulpelyje „Rezervacija“ buvo nurodomi vienetai, tai yra kiek vienetų dėžių pateikti produkcijos. Pagal įrašus surašytuose L. B. užsakymų lentelių stulpeliuose „Rezervacija“ tyrimo metu apskaičiuota, kad UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-06-30 įsigytai 140237 kg mėsos produkcijos už 183852,81 Eur Lenkijos įmonė PHU (duomenys neskelbtini) neišrašė PVM sąskaitų faktūrų (iš viso už 183852,81 Eur, t.y. 2019 m. 05-12 mėn. iš viso: 86570 kg už 112573,11 Eur ir 2020 m. 01-06 mėn. iš viso: 53667 kg už 71279,70 Eur (specialisto išvados 5 priedas).

Specialisto išvadoje konstatuojama, kad PHU (duomenys neskelbtini) dalį mėsos produkcijos ir jos gaminių tiekdavo UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ be jokių apskaitos dokumentų. Lenkijos įmonė PHU (duomenys neskelbtini) gautus užsakymus kaip „Rezervacija“ tiekė mėsos produkciją surašę asortimentą ant lapo, kuriame nurodytas prekės pavadinimas, kiekis kg, kaina zlotais, iš viso mokėtina suma, kurios UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neįtraukdavo į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu daroma išvada, kad jeigu iš Lenkijos Respublikos tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo be apskaitos dokumentų šviežios mėsos ir mėsos produkcijos 140237 kg ir ją realizavo, tai bendrovė neapskaitė pardavimo pajamų. Tyrimo metu, dėl nepateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, nebuvo galima nustatyti taikyto antkainio, todėl laikyta, kad mėsos produkcija, įsigyta be apskaitos dokumentų, buvo parduota už ne mažesnę, nei įsigijimo kaina, t.y. už ne mažiau kaip 183852,81 Eur. Iš šios sumos išskaičiuojamas 31908 Eur (183852,81x21%/121%) pardavimo PVM. Tokiu būdu bendrovė neapskaitė ne mažiau 151944,81 Eur (183852,81-31908) pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą ne mažiau 31908 Eur (19537+12371) PVM (už 2019 m. 05 mėn. - 2019 m. 12 mėn. viso: 19537 Eur PVM, už 2020 m. 01 mėn. - 2020 m. 06 mėn. viso 12371 Eur PVM.

Išvadoje taip pat konstatuojama, kad jeigu UAB “(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos Respublikos tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini) įsigijo šviežios mėsos ir mėsos gaminių be apskaitos dokumentų ir ją realizavo, už tai gavo pajamų, tai įsigijimo ir pardavimo duomenų neregistravo VMI-jai pateiktuose registruose ((i.SAF), tai rodo ir leidžia daryti išvadą, kad šių prekių įsigijimo ir pardavimo ūkinės operacijos nebuvo apskaitytos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Buhalterinė apskaita apima ir ūkinių operacijų įforminimą dokumentais ir dokumentų jų įtraukimą į buhalterinės apskaitos registrus. Įsigydama ir realizuodama produkciją be apskaitos dokumentų UAB “(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nurodymų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius<..>; 12 str. 1d. nurodymų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir kad apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl šių pažeidimų bendrovės apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip to reikalauja 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 – 4 str., kur sakoma, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Negalima nustatyti kada ir kam konkrečiai buvo parduota 140237 kg šviežios mėsos ir mėsos gaminių ne mažiau kaip už 183852,81 Eur t.sk. 31908 Eur PVM, negalima nustatyti iš pirkėjų gautų ne mažiau kaip 183852,81 Eur panaudojimo. Dėl nurodytų BAĮ 4 str., 6 str.2d., 12 str.1 d. nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr.IX-751 77 str.“ PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ nurodyta, kad 1 d. „PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus“. 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ nurodyta, kad 1 d. „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“.

Pagal Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų PVM deklaracijų duomenis (specialisto išvados 6 priedas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2019 metų sausio – 2020 metų birželio mėnesių laikotarpį deklaravo pridėtinės vertės mokestį (detaliau duomenys specialisto išvados 2 lentelėje, 7 priedas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateiktose deklaracijose už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 iš viso deklaravo 31846 Eur pardavimo PVM, 48845 Eur atskaitomą pirkimo PVM, iš ES įsigytų prekių 117770 Eur pardavimo PVM 26503 Eur, bei mokėtiną į biudžetą PVM 9504 Eur. Už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30 iš viso deklaravo 14465 Eur pardavimo PVM, 13838 Eur pirkimo PVM, iš ES įsigytų prekių 42892 Eur pardavimo PVM 9007 Eur, bei mokėtiną į biudžetą PVM 9634 Eur.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikti duomenys PVM deklaracijose neteisingi nes, kaip apskaičiuota UAB “(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos Respublikos tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini) įsigijo šviežios mėsos ir mėsos gaminių be apskaitos dokumentų 140237 kg už 183852,81 Eur ir realizavo už ne mažesnę nei įsigijimo kaina, taip bendrovė neapskaitė pardavimo pajamų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2019-01-01 – 2019-12-31 šviežios mėsos ir mėsos produkcijos įgijusi be įsigijimo dokumentų 86570 kg ir realizavusi už ne mažesnę nei įsigijimo kaina už 112573,11 Eur, iš kurių išskaičiuota 19537 Eur (112573,11x21%/121%) pardavimo PVM, taip bendrovė neapskaitė ne mažiau 93036,11 Eur (112573,11-19537) pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 19537 Eur PVM.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2020-01-01 – 2020-06-30 šviežios mėsos ir mėsos produkcijos įgijusi be įsigijimo dokumentų 53667 kg ir realizavusi už ne mažesnę nei įsigijimo kaina už 71279,70 Eur, iš kurių išskaičiuota 12371 Eur (71279,70 x21%/121%) pardavimo PVM, taip bendrovė neapskaitė ne mažiau 58908,70 Eur (71279,70-12371) pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 12371 Eur PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr.IX-751 77 str.“ PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“, 1 dalis nurodo, kad „PVM mokėtojas privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“; 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 dalis nurodo, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“. 79 str. “Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra” 1 dalis nurodo, kad „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.<...>.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad PHU (duomenys neskelbtini) 2019-03-21 pardavė pagal PVM sąskaitą faktūrą VAT4025/2019 mėsos produkcijos 207,47 kg už 411,81 Eur (1774,88 zlotai); 2019-05-23 pardavė mėsos produkcijos 183,833kg už 323,72 Eur (1388,78 zlotai) pagal PVM sąskaitą faktūrą VAT7301/2019; 2019-06-11 pardavė mėsos produkcijos 461,61kg už 547,54 Eur (2380,63 zlotai) pagal PVM sąskaitą faktūrą VAT8355/2019, iš viso 852,91 kg už 1283,04 Eur (priedas), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių dokumentų tyrimui nepateikė, jų neregistravo VMI-jai pateiktame gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre (i.SAF) ir nedeklaravo PVM deklaracijose.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo šią produkciją už ne mažesnę nei įsigijimo kaina, taip bendrovė neapskaitė1283,04 Eur pardavimo pajamų, iš kurių išskaičiuota 223 Eur (1283,04x21%/121%) pardavimo PVM, taip bendrovė neapskaitė ne mažiau 1060 Eur (1283,04-223) pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 223 Eur PVM.

Tyrimo metu įvertinus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose priskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM ir apskaičiuotą šviežios mėsos ir mėsos produkcijos įsigijimą iš tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini) be apskaitos dokumentų, mėsos produkciją galimai realizavo ir neapskaitė pardavimo pajamų, taip nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą PVM (specialisto išvados 3 lentelėje,8 priedas).

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo mėn., gegužės- gruodžio mėn. nedeklaravo 19760 Eur (19537+223) PVM, 2020 m. sausio- birželio mėn. nedeklaravo 12371 Eur PVM, iš viso nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32131 (19760+12371) pardavimo PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose, pateiktose VMI už 2019 m. kovo mėn., gegužės- gruodžio mėn., 2020 m. sausio-birželio mėn., įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (deklaracijos FR0600 21 ir 29 laukeliuose), bei mokėtiną į biudžetą PVM (deklaracijos FR0600 25 ,34 ir 35 laukeliuose), nes nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32131 Eur PVM.

LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr.IX-751 89 str. “Už mokestinį laikotarpį mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimas” 1 d. nurodyta, kad “Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma”.

Dėl nurodytų BAĮ 4 str., 6 str.2d., 12 str.1 d. nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė 2019-01-01 – 2020-06-30 laikotarpio kasos išlaidų orderių, kuriuos turėjo surašyti apmokant PHU (duomenys neskelbtini) už įsigytą mėsos produkciją, taip pat kasos knygos, kurioje turėjo įrašyti grynųjų pinigų likutį 2019-01-01, pinigų judėjimą pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius bei likutį 2020-06-30. Taip pat nepateikė apyvartos žiniaraščio „Kasa“. Dėl nepateiktos kasos knygos arba apyvartos žiniaraščio „Kasa“ tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti grynųjų pinigų likučio 2019-01-01, tiriamuoju laikotarpiu ir 2020-06-30, taip pat iš dalies nebuvo galima nustatyti grynųjų pinigų pajamų ir išlaidų dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio mėn. – 2020 m. birželio mėn. apyvartos žiniaraščių „Prekės, skirtos perparduoti“, „Žaliavos“, sandėlio apskaitos knygos ar kito suvestinio apskaitos dokumento, kuriame būtų fiksuota nupirktos produkcijos kiekiai, tyrimui nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio „Skolos tiekėjams“ tyrimui nepateikė, dėl to nebuvo galima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu bendrovės skolų tiekėjui PHU (duomenys neskelbtini) dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio apskaitos knygos ar kito suvestinio apskaitos dokumento, kuriame būtų fiksuoti įsigytos, grąžintos, parduotos produkcijos kiekiai ir likutis, tyrimui nepateikė.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos Respublikos tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo be apskaitos dokumentų šviežios mėsos ir mėsos produkcijos 140237 kg ir ją realizavo už ne mažesnę nei įsigijimo kaina, taip bendrovė neapskaitė pardavimo pajamų. Tyrimo metu, dėl nepateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, nebuvo galima nustatyti taikyto antkainio, todėl vadovautasi, kad mėsos produkcija įsigyta be apskaitos dokumentų buvo parduota už ne mažesnę nei įsigijimo kaina, t.y. už ne mažiau kaip 183852,81 Eur. Iš šios sumos išskaičiuotas 31908 Eur (183852,81x21%/121%) pardavimo PVM, kurį turėjo deklaruoti. Tokiu būdu bendrovė neapskaitė ne mažiau 151944,81 Eur (183852,81-31908) pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 31908 Eur (19537+12371) PVM.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo viso 852,91 kg už 1283,04 Eur iš PHU (duomenys neskelbtini) pagal 2019-03-21 PVM sąskaitą faktūrą VAT4025/2019 207,47 kg mėsos produkcijos už 411,81 Eur (1774,88 zlotai); pagal 209-05-23 PVM sąskaitą faktūrą VAT7301/2019 183,833 kg mėsos produkcijos už 323,72 Eur (1388,78 zlotai); pagal 2019-06-11 PVM sąskaitą faktūrą VAT8355/2019 461,61kg mėsos produkcijos už 547,54 Eur (2380,63 zlotai), kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, neįtraukė į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą (i.SAF). LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr.IX-751 įstatymo 78 str. 5 dalyje yra numatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros.

Nepateikti tyrimui bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai, negalima nustatyti ar PHU (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros (2019-03-21 Nr.VAT4025/2019, 2019-05-23 Nr.VAT7301/2019, 2019-06-11 Nr.VAT8355/2019) apskaitytos. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 2 d. numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą“.

Specialistas daro išvadą, kad įsigydama ir realizuodama produkciją be apskaitos dokumentų UAB “(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nurodymų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius<..>; 12 str. 1d. nurodymų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir kad apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Įvertinus duomenis fiksuotus el. pašte ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų įsigijo 140237 kg šviežios mėsos ir mėsos gaminių iš Lenkijos Respublikos tiekėjo PHU (duomenys neskelbtini), nesurašė pardavimo dokumentų, mėsos produkciją realizavo ir gavo už tai pajamų, todėl bendrovės apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip to reikalauja 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 – 4 str., kur sakoma, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Negalima nustatyti kada ir kam konkrečiai buvo parduota 140237 kg šviežios mėsos ir mėsos gaminių ne mažiau kaip už 183852,81 Eur t.sk. 31908 Eur PVM. Negalima nustatyti iš pirkėjų gautų ne mažiau kaip 183852,81 Eur panaudojimo.

Dėl nurodytų BAĮ 4 str., 6 str.2d., 12 str.1 d. nesilaikymo iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Išvadoje teigiama, kad bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio 2019-01-01– 2020-06-30 buhalterinės apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai -„Prekės, skirtos perparduoti“, „Skolos tiekėjams“, „Pirkėjų įsiskolinimas “ir kt., Didžioji knyga), įmonės turtui, nuosavam kapitalui, piniginėms lėšoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms apskaityti, duomenims pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas kaupti, grupuoti ir apibendrinti. Todėl daroma išvada, kad jeigu UAB-ėje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai pildomi nebuvo, tai nesivadovauta: 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 16 str. „Apskaitos registrai“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalimi, kuri nurodo, kad„ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai buvo pildomi, bet neišsaugoti, tai nesivadovauta: LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ (2012-04-24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka. LR Dokumentų ir archyvo įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka <...>“, 2 dalyje nurodyta, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“ Tokiu būdu daroma išvada, kad jeigu buhalterinės apskaitos registrai nebuvo išsaugoti, dėl šios priežasties taip pat iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Virš aptartais ir ištirtais duomenimis, pirmiausiai pačių kaltinamųjų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad visą tiriamąjį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. L. B. faktiškai vadovavo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ji pati ar per kitus asmenis, kaip antai J. B., kuri dalyvavo prekių užsakyme, tik kaip galinti susikalbėti lenkų kalba, vadovavo bendrovės ūkinei veiklai, priiminėjo sprendimus, susijusius su tiesiogiai bendrovėje vykdoma veikla, sprendė klausimus susijusius su bendrovėje atliekama ūkine-finansine apskaita, tai aptarinėjo ir su tiesiogiai buhalterinę apskaitą vykdančiais asmenimis (bendrovėje dirbusiomis buhalterėmis). Tokiu būdu L. B., būdama faktinė įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovė, iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) teikė užsakymus mėsos produkcijai Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei „PHU (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), po ko iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)į paštą (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami kainininkai, kuriuose nurodoma kaina Lenkijos zlotais pagal atskirą produkcijos poziciją. L. B. iš „PHU (duomenys neskelbtini)“ norimą pirkti mėsos produkciją užsakydavo užpildydama nustatytos formos lentelę. Minėta lentelė buvo suskirstyta į tris stulpelius, pirmame įrašyti mėsos produkcijos pavadinimai, antrame stulpelyje buvo fiksuoti „Užsakymai“, trečiame stulpelyje „Rezervacija“. Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) siunčiamoje lentelėje L. B. nurodydavo dvi užsakymo pozicijas: "Zamowenija" (Užsakymai) ir "Rezerwacija" (Rezervacija), kuriose nurodomos mėsos ir jos gaminių kiekiai akivaizdžiai skyrėsi (skiltyje „rezervacija“ buvo nurodomas žymiai didesnis gaminių asortimentas ir jo kiekiai). Nors kaltinamoji aiškino, kad skiltyje “rezervacija“ nurodoma mėsos gaminių produkcija nebuvo perkama, o perkama tik ta produkcija, kuri buvo nurodoma skiltyje „užsakymai“, kas atitiko ir buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotiems duomenims, toks jos aiškinimas vertintinas kaip siekis suklaidinti teismą, siekis nuslėpti tikrąsias aplinkybes. Iš aukščiau aptartų telefoninių pokalbių tarp L. B., bendrovėje pardavėja dirbusios J. B., Lenkijos Respublikos įmonės „PHU (duomenys neskelbtini)“ atstovo – K. B. turinio matyti, kad jie tarpusavyje aptarinėjo ir mėsos produkcijos tiekimo be tai patvirtinančių dokumentų klausimus, kad negali siųsti visos produkcijos pagal užsakymą, kuriame atžymėta tik „rezervacija“, prašo pataisyti užsakymą, arba nurodyti viską normaliai. Vėlesnių pokalbių metu jie aptaria visoms prekėmis nepateiktų sąskaitų atsiuntimą, į ką K. B. atsako jog to padaryti negali. Jų pokalbių metu aptariamas ir dokumentų, patvirtinusių prekių gabenimą, pirkimą, sunaikinimo klausimas. Iš telefoninių pokalbių tarp L. B. ir MB „(duomenys neskelbtini)“, bei kitas įmones atstovavusių asmenų, kuriems iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tiekiama įvairi mėsos produkcija, taip pat matyti, kad aptariama prekių be apskaitos dokumentų tiekimas. Šios aplinkybės, jų visuma rodo apgaulingos apskaitos vedimo mechanizmą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos įmonės buvo perkama įvairi mėsos gaminių produkcija be apskaitos dokumentų, o po to atitinkamai be tokių dokumentų ši produkcija realizuojama tretiesiems asmenims Lietuvoje. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad L. B. darytuose mėsos ir jos gaminių užsakymuose Lenkijos tiekėjui „PHU (duomenys neskelbtini)“ reikšmėje "Rezerwacija" (Rezervacija) buvo nurodoma užsakoma produkcija, kuri ir buvo nuperkama, be apskaitos dokumentų, o reikšmėje "Zamowenija" (Užsakymai) – nurodoma produkcija, kuriai buvo išrašomos sąskaitos faktūros.

Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą ir patikrinus įrašus „PHU (duomenys neskelbtini)“ išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose pagal mėsos produkcijos pavadinimus bei parduotus kiekius ir palyginus juos su įrašais direktorės L. B. užsakymų lentelėse, elektroniniu paštu persiųstose Lenkijos įmonei „PHU (duomenys neskelbtini)“ buvo rasta, kad tiekėjo išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose įrašyti produkcijos pavadinimai ir kiekiai sutapo su užsakymo lentelės stulpelio „Užsakymai“ duomenimis, o užsakymų lentelės stulpelyje „Rezervacija“ esantiems produkcijos kiekiams tiekėjo „PHU (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros išrašytos nebuvo, skiltyje „Rezervacija“ įrašyti mėsos produkcijos kiekiai nebuvo įtraukiami į PVM sąskaitas faktūras. Tokiu būdu neįtraukus į bendrovės apskaitą visos perkamos mėsos ir jos gaminių produkcijos, atitinkamai nebuvo apskaitomas ir šios produkcijos realizavimas tretiesiems asmenims. Liudytojomis apklaustos tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje dirbusios buhalterės patvirtino, kad apskaitą bendrovėje vedė pagal direktorės L. B. pateikiamus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, pastaroji atlikdavo ir įmonės kasininko funkcijas. Liudytojos patvirtino ir tai, kad sandėlio, prekių likučių knygos bendrovėje nebuvo vedamos, dėl to nebuvo duomenų apie įmonės balansą, nebuvo ruošiamos metinės ataskaitos.

2003-12-11 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 - 19 str. nurodo, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas; 37 str. nurodo, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas; bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą; veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius; atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą.

2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 14 str. 2 d. nurodo, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; 21 str. nurodo, kad už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Ištirtieji įrodymai patvirtina, kad L. B., būdama faktinė bendrovės vadovė (direktorė) ir faktiškai būdama atsakinga už bendrovės ūkinę -finansinę veiklą, sąmoningai, nepateikdama buhalterinę apskaitą vykdžiusiems asmenims ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų ir taip neįtraukdama į buhalterinę apskaitą visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų ūkinių operacijų, apgaulingai organizavo buhalterinę apskaitą, tuo pažeisdama ir nustatomoje dalyje išvardintus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus. Dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie L. B. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė L. B. buvo inkriminuota tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė veikdama iš anksto bendrai susitarus su M. P., atitinkamai tos pačios nusikalstamos veikos padarymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir M. P.. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji siejami artimais giminystės ryšiais (yra brolis ir sesuo), pagal tarpusavio susitarimą tik vienas iš jų, tai yra L. B. vadovavo bendrovei, tvarkė ūkines, finansines operacijas, M. P. tik formaliai buvo apiformintas bendrovės direktoriumi, pasirašydavo tik kai kuriuos ir tai L. B. pateikiamus dokumentus, nors faktiškai atlikdavo darbininko, prekiaujamos produkcijos vežėjo ar kitokius su vadovavimu įmonei nesusijusius darbus. Virš aptartieji įrodymai (liudytojų parodymai) rodo, kad ir dėl produkcijos tiekimo iš Lenkijos Respublikos įmonės, dėl atsiskaitymo (apmokėjimo grynais pinigais) už pateiktas prekes, dėl prekių realizavimo, dėl buhalterinių operacijų atlikimo ir pan., visi klausimai buvo derinami su faktine įmonės vadove L. B. Todėl, esant šioms aplinkybėms ir nesant jokių duomenų, patvirtinančių abiejų kaltinamųjų susitarimą neįtraukti į buhalterinę apskaitą visų bendrovės ūkinių operacijų, nuslėpti jas, nepateikiant buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nesant jokių duomenų, patvirtinančių konkrečius M. P. atliktus nusikalstamus veiksmus, L. B. inkriminuota aplinkybė jog nusikalstamą veiką padarė veikdama iš anksto susitarus veikiant grupėje su kitu kaltinamuoju, šalintina, o kaltinamasis M. P. nelaikytinas šio nusikaltimo subjektu, asmeniu padariusiu nusikalstamą veiką ir todėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Tais pačiais ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. B. nepateikdama, bei neįtraukdama į bendrovės buhalterinę apskaitą visų (o konkrečiai dalies apskaitos dokumentų už atskiras prekes perkamas iš „PHO (duomenys neskelbtini)“) prekių pirkimą, bei tų pačių prekių realizavimą (pardavimą) patvirtinančių apskaitos dokumentų, tuo pačiu tokius neteisingus duomenis pateikė ir konkrečiai buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms. Tokius veiksmus kaltinamoji padarė turėdama tikslą nuslėpti bendrovėje vykusias ūkines operacijas o tuo pačiu išvengti tokių ūkinių operacijų ir gautų pajamų apmokestinimo. Tai rodo jos tikslą ir tyčios turinį (tiesioginė tyčia). Pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, 79 str. “Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra” 1 dalis nurodo, kad „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.<...>. Buhalterinę apskaitą vykdžiusios buhalterės, pagal kaltinamosios pateiktą informaciją (apskaitos dokumentus), nežinodamos apie daromą nusikalstamą veiką, į laikotarpio nuo 2019 m. kovo mėn., gegužės – gruodžio mėn., 2020 m. sausio – birželio mėn, įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (Forma FR0600) deklaracijas, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį ir per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė mokesčius administruojančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu, kaip nustatyta specialisto išvadoje, apskaičiuojant bendrovės mokėtiną į valstybės biudžetą PVM mokestį, bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo viso 32131 Eur PVM. Tokie kaltinamosios L. B. padaryti veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 220 straipsnio 1dalį, nes mokesčių suma, kurios kaltinamoji siekė išvengti viršijo 100 MGL (5000 eurų), bet neviršijo 750 MGL (37500 eurų).

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajai L. B. bausmes atsižvelgtina į tai, kad ji padarė du apysunkius nusikaltimus, veikos yra baigtos, padarytoji žala neatlyginta. Atsižvelgtina ir į kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą. Ji anksčiau nusikaltimų nebuvo padariusi, dirba. Teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamosios nuo visuomenės, o jai skiriant baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. B. nusikalstamų veiksmų pasekoje, siekiant išvengti mokesčių ir pateikiant mokesčių administratoriui neteisingus duomenis apie vadovaujamos bendrovės pajamas bei taip išvengiant mokėtino į valstybės biudžetą PVM, buvo nesumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiai valstybei, o konkrečiai į valstybės biudžetą nesumokėtas 32131 Eur dydžio PVM. Kadangi tokią žalą valstybės finansams kaltinamoji padarė nusikalstamais veiksmais, šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės veiklos nevykdo, ir iš bendrovės nesumokėtų mokesčių išieškojimas faktiškai negalimas, todėl žalą privalo atlyginti šią žalą padaręs asmuo - kaltinamoji (CK 6.246, 6.248, 6.249, 6.263 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 220 straipsnio 2 dalies). Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 150 MGL baudą , pagal BK 220 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 150 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 230 MGL (11 500 eurų) baudą.

M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš L. B. - 32131 Eur valstybei.

Daiktinius įrodymus: 2020-07-01 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) paimtą įmautę su pavieniais dokumentais- 42 lapai, 2020-07-01 kratos metu automobilyje Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtus su UAB "(duomenys neskelbtini)" susijusius dokumentus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gytis Večerskas