Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios L. B. ir jos gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 230 MGL (11 500 Eur) bauda.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš L. B. valstybės naudai priteista 32 131 Eur suma.

Skundžiamu nuosprendžiu M. P. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinis skundas dėl jo nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. B. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už tai, kad apgaulingai organizavo buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke, faktiškai vadovaudama įmonei, suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą; 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui); pažeisdama BAĮ (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojami pagal apskaitos dokumentus; taip pat pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo Nr. IX-751 77 straipsnį, kuriame nurodyta, kad PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 78 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM; iš anksto žinodama, kad dalis perkamos mėsos ir jos gaminių produkcijos bus neapskaityta iš Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, ji iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos tiekėjui „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių užsakymus, siųsdama sudarytas mėsos produkcijos lenteles, nurodydama dvi užsakymų pozicijas – „Zamowenija“ (Užsakymai) ir „Rezerwacija“ (Rezervacija), ir pagal stulpelyje „Rezervacija“ įsigijo 140 237 kg mėsos produkcijos be apskaitos dokumentų už 183 852,81 Eur, kurią realizavo už ne mažesnę nei įsigijimo kaina, taip neapskaitė ne mažiau 151 944,81 Eur pardavimo pajamų, įsigijimo ir pardavimo ūkinių operacijų neapskaitė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, taip bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė ne mažiau 151 944,81 Eur pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 31 908 Eur. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. L. B. pripažinta kalta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) už tai, kad siekdama išvengti mokesčių, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, o būtent, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota, adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke, faktiškai vadovaudama įmonei, veikdama pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, būdama atsakinga už bendrovės veiklą, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, siekdama išvengti mokesčių, suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, ir pagal BAĮ 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalį, kur nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir objektyvią tikrovę atitinkančios informacijos įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą mokesčių administratoriui, turėdama tikslą išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, pažeisdama BAĮ 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (redakcija galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. XI-1988), nesivadovavo PVM įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 77 straipsnio „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM; 79 straipsnio „Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra” 1 dalimi, kuri nurodo, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo <...>; ji laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiai buhalterei I. A., o laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. birželio 30 d. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei V. N. pateikė tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, kurios, nežinodamos apie daromą nusikalstamą veiką, į laikotarpio nuo 2019 m. kovo mėn., gegužės – gruodžio mėn., 2020 m. sausio – birželio mėn., įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (forma FR0600) į deklaracijas, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės mokėtiną į biudžetą PVM ir per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI):

2.1. 2019 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 13 874 Eur, nors turėjo deklaruoti 14 286 Eur apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 5 254 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 325 Eur (5 254+71) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2 637 Eur, nors turėjo deklaruoti 2 708 Eur (2 637+71) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2 914 Eur, nors turėjo deklaruoti 2 985 Eur (2 914+71) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 5 254 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 325 Eur (5 254+71) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 297 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 368 Eur (297+71) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 71 Eur PVM.

2.2. 2019 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 11 481 Eur, nors turėjo deklaruoti 21 115 Eur (11481+9634) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 4 761 Eur, nors turėjo deklaruoti 6 433 Eur (4 761+1 672) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2 446 Eur, nors turėjo deklaruoti 4 118 Eur (2 446+1 672) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2 411 Eur, nors turėjo deklaruoti 4 083 Eur (2 411+1 672) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 4 761 Eur, nors turėjo deklaruoti 6 433 Eur (4761+1672) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 96 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 1 768 Eur (96+1 672) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 672 Eur PVM;

2.3. 2019 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 9 140 Eur, nors turėjo deklaruoti 19 936 Eur (9 140+10 798) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3 389 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 263 Eur (3 389+1 874) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1 739 Eur, nors turėjo deklaruoti 3 613 Eur (1 739+1 874) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1 919 Eur, nors turėjo deklaruoti 3 793 Eur (1 919+1 874) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3 389 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 263 Eur (3 389+1 874) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 269 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 2 143 Eur (269+1 874) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 874 Eur PVM;

2.4. 2019 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 6 018 Eur, nors turėjo deklaruoti 19 926 Eur (6 018+13 908) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3 527 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 941 Eur (3 527+2 414) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1 940 Eur, nors turėjo deklaruoti 4 354 Eur (1 940+2 414) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1 264 Eur, nors turėjo deklaruoti 3 678 Eur (1 264+2 414) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3 527 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 941 Eur (3 527+2 414) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 323 Eur grąžintino PVM, nors turėjo deklaruoti 2 091 Eur (2 414-323) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 414 Eur PVM;

2.5. 2019 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 13 874 Eur, nors turėjo deklaruoti 29 337 Eur (13 874+15 463) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 5 254 Eur, nors turėjo deklaruoti 7 938 Eur (5 254+2 684) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2 637 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 321 Eur (2637+2684) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2 914 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 598 Eur (2 941+2 684) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 5 254 Eur, nors turėjo deklaruoti 7 938 Eur (5 254+2 684) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 297 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 2 981 Eur (297+2 684) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2684 Eur PVM;

2.6. 2019 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 8 661 Eur, turėjo deklaruoti 23 811 Eur (8 661+ 15 150) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3 301 Eur, turėjo deklaruoti 5 930 Eur (3 301+2 629) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2 565 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 194 Eur (2 565+2 629) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1 819 Eur, nors turėjo deklaruoti 4 448 Eur (1 819+2 629) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3 301 Eur, turėjo deklaruoti 5 930 Eur (3 301+2 629) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1 083 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 3 712 Eur (1 083+2 629) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 629 Eur PVM;

2.7. 2019 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 9 839 Eur, turėjo deklaruoti 25 596 Eur (9 839+15 756) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3 745 Eur, nors turėjo deklaruoti 6 480 Eur (3 754+2 735) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 3 833 Eur, nors turėjo deklaruoti 6 568 Eur (3 833+2 735) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2 066 EUR, nors turėjo deklaruoti 4 801 Eur (2 066+2 735) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3 745 Eur, nors turėjo deklaruoti 6 480 Eur (3 745+2 735) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 2 154 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4 889 Eur (2 154+2 735) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 735 Eur PVM;

2.8. 2019 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 6 313 Eur, turėjo deklaruoti 21 424 Eur (6 313+15 111) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2 713 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 336 Eur (2 713+2 623) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2 857 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 480 Eur (2 857+2 623) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1 326 EUR, nors turėjo deklaruoti 3 949 Eur (1 326+2 623) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2 701 Eur, turėjo deklaruoti 5 324 Eur (2 701+2 623) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1 482 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4 105 Eur (1 482+2 623) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 623 Eur PVM;

2.9. 2019 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 5 459 Eur, turėjo deklaruoti 23 086 (5 459+17 627) Eur apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2 909 Eur, turėjo deklaruoti 5 968 Eur (2 909+3 059) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 3 064 Eur, turėjo deklaruoti 6 123 Eur (3 064+3 059) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1 146 EUR, nors turėjo deklaruoti 4 446 Eur (1146+3 059) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2889 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 948 Eur (2 889+3 059) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1 562 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4 621 Eur (1 562+3 059) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 3 059 Eur PVM;

2.10. 2020 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 10 724 Eur, nors turėjo deklaruoti 23 531 Eur (10 724+12 807) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3 584 Eur, turėjo deklaruoti 5 807 Eur (3 584+2 223) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 3 140 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 363 Eur (3 140+2 223) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2 252 EUR, nors turėjo deklaruoti 4 475 Eur (2 252+2 223) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3 565 Eur, nors turėjo deklaruoti 5788 Eur (3 565+2 223) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1 827 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4 050 Eur (1 827+2 223) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 223 Eur PVM;

2.11. 2020 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 9 920 Eur, turėjo deklaruoti 2 3978 Eur (9 920+14 058) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 3 279 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 719 Eur (3 279+2 440) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 2 870 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 310 Eur (2 870+2 440) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 2 083 Eur, nors turėjo deklaruoti 4 523 Eur (2 083+2 440) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 3 260 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 700 Eur (3 260+2 440) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1 693 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 4 133 Eur (1 693+2 440) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 440 Eur PVM;

2.12. 2020 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 5 556 Eur, nors turėjo deklaruoti 23 473 Eur (5 556+17 917) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2 185 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 295 Eur (2 185+3 110) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 3 298 Eur, nors turėjo deklaruoti 6 408 Eur (3 298+3 110) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1 167 EUR, nors turėjo deklaruoti 4 277 Eur (1 167+3 110) Eur pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2 168 Eur, nors turėjo deklaruoti 5 278 Eur (2 168+3 110) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 2 297 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 5 407 Eur (2 297+3 110) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 3 110 Eur PVM;

2.13. 2020 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 3 106 Eur, nors turėjo deklaruoti 15 843 Eur (3 106+12 737) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1 013 Eur, turėjo deklaruoti 3 224 Eur (1 013+2 211) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1 654 Eur, nors turėjo deklaruoti 3 865 Eur (1 654+2 211) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 652 Eur, nors turėjo deklaruoti 2 863 Eur (652+2 211) pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 995 Eur, turėjo deklaruoti 3 206 Eur (995+2 211) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1 311 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 35 22 Eur (1 311+2 211) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 211 Eur PVM;

2.14. 2020 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 5 161 Eur, turėjo deklaruoti 15 754 Eur (5 161+10 593)apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1 554 Eur, turėjo deklaruoti 3 392 Eur (1 554+1 838) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1 852 Eur, nors turėjo deklaruoti 3 690 Eur (1 852+1 838) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1 084 EUR, nors turėjo deklaruoti 2 922 Eur (1 084+1 838) pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1 534 Eur, turėjo deklaruoti 3 372 Eur (1 534+1 838) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1 402 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 3 240 Eur (1 402+1 838) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 838 Eur PVM;

2.15. 2020 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 21 laukelyje „iš ES įsigytos prekės“ deklaravo 8 425 Eur, turėjo deklaruoti 11 593 Eur (8 425+3 168) apmokestinamosios vertės; 25 laukelyje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2 328 Eur, nors turėjo deklaruoti 2 878 Eur (2 328+550) pirkimo PVM; 29 laukelyje „pardavimo PVM“ deklaravo 1 651 Eur, nors turėjo deklaruoti 2 201 Eur (1651+550) pardavimo PVM; 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo 1769 Eur, nors turėjo deklaruoti 2 319 Eur (1 769+550) pardavimo PVM; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2 316 Eur, nors turėjo deklaruoti 2 866 Eur (2 316+550) PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ deklaravo 1 104 Eur mokėtino PVM, nors turėjo deklaruoti 1 654 Eur (1 104+550) mokėtino PVM, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 550 Eur PVM;

2.16. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo mėn., gegužės – gruodžio mėn. neapskaičiavo 19 760 Eur (19 537+223) PVM, 2020 m. sausio – birželio mėn. neapskaičiavo 12 371 Eur PVM, iš viso nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32 131 Eur (19 760+12 371) pardavimo PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose, pateiktose VMI už 2019 m. kovo mėn., gegužės – gruodžio mėn., 2020 m. sausio – birželio mėn., įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (deklaracijos FR0600 21 ir 29 laukeliuose) bei mokėtiną į biudžetą PVM (deklaracijos FR0600 25, 34 ir 35 laukeliuose), nes nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32 131 Eur PVM.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistoji L. B. ir jos gynėjas advokatas L. Mažonas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį, kuria L. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, jai skirtos bausmės, taip pat kuria tenkintas civilinis ieškinys ir iš L. B. priteista 32 131 Eur valstybei, L. B. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:

3.1. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi nuteistosios L. B. veikoje nėra BK 220 straipsnio l dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, t. y. padarinių. Nuosprendis prieštarauja vieningai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021).

3.2. Teismo nuosprendyje neaptarti specialistės E. D. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai aiškinant pateiktą specialistės išvadą. Cituoja specialistės parodymus ir teigia, kad specialistė patvirtino pagal užduotį atlikusi formalų skaičiavimą elektroninių laiškų pagrindu „kas būtų, jeigu būtų“, neturėdama tam jokių buhalterinių dokumentų ir vadovavosi tik el. pašto susirašinėjimu ir jai iškelta užduotimi padaryti sąlyginį paskaičiavimą.

3.3. Ikiteisminis tyrimas rėmėsi tik el. pašto susirašinėjimu, nors nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. liepos 7 d. buvo gautas teismo leidimas ir įmonė buvo slaptai sekama bei filmuojama. Po metų buvo sekamas, filmuojamas „duomenys neskelbtini“ transportas. Per visą ikiteisminio tyrimo metu vykdytą slaptą sekimą nenustatyta jokių pažeidimų, t. y. slepiamų mokesčių, nedeklaruotų prekių vežimo, neatlikta nė viena vežamos produkcijos ir iškraunamos produkcijos patikra, nors šio slapto sekimo tikslas buvo nustatyti galimai vykdomą nusikalstamą veiką dėl neapskaitytos ir neapmokestintinos produkcijos. Teisme pagarsintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (19.11) 3BE taip pat nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu patikrinimų nebuvo atlikta. Tai yra įrodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo neapskaitytos produkcijos, kaip nurodyta kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje. Tiek L. B., tiek visi byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad jiems nėra žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų vedama neteisinga buhalterija.

3.4. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvada buvo sąlyginė, specialistė pateikė dvi sąlygas: jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo produkciją pagal skiltį „Rezervacija“ ir jeigu tą produkciją pardavė ir gavo pinigus. Tokioje situacijoje, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, minėtos išvados pagrindu inkriminuota neįtraukta į apskaitą 32 131 Eur PVM suma privalėjo būti pagrįsta kitais leistinais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, Nr. 2K-319-511/2017). Pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo išaiškinimais šioje byloje nesivadovavo ir nemotyvavo, kurių konkrečiai įrodymų pagrindu nustatė, kad visa nuteistajai inkriminuota suma nebuvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Kilusios abejonės byloje nebuvo pašalintos.

3.5. Byloje nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad elektroniniuose susirašinėjimuose minimi užsakymai dėl produkcijos skiltyje „Rezervacija“, kurių atitikmens su įmonės PVM sąskaitomis faktūromis specialistei nepavyko nustatyti, buvo įvykdyti ir už jų įvykdymą buvo gautos būtent tokios pajamos, kurių tikėtasi priimant užsakymą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pagal elektroninio susirašinėjimo skiltyse nurodytas „Rezervacija“ buvo gauti produktai ir už tai gautos nurodytos sumos, kurios neapmokestintos PVM, todėl šios sumos negali būti inkriminuojamos kaip įmonės gautos, tačiau neįtrauktos į apskaitą pajamos, nes tokių pajamų ir nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lenkijos Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tiekdavusi produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiriamuoju laikotarpiu buvo tikrinama Lenkijos pareigūnų ikiteisminiame tyrime, tačiau jokių pažeidimų joje nebuvo nustatyta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji L. B. ir jos gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokuroras – atmesti, o išteisintasis M. P. pozicijos neišreiškė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios L. B. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino pateikto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai nuteistosios L. B. veiksmus kvalifikavo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ginčijamo nuosprendžio turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylai reikšmingi faktai būtų nustatyti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

7. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-168-719/2021, Nr. 2K-129-788/2023).

8. Pagal ginčijamu nuosprendžiu nustatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nagrinėjamu atveju apgaulingas apskaitos organizavimas pasireiškė tuo, kad L. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke, faktiškai vadovaudama įmonei, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent iš Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ užsakė ir įgijo mėsos produkcijos be apskaitos dokumentų už 183 852,81 Eur, šią produkciją realizavo už ne mažesnę nei įsigijimo kainą, įsigijimo ir pardavimo ūkinės operacijos nebuvo apskaitytos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, taip neapskaityta 151 944,81 Eur pardavimo pajamų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliaciniame skunde su tokiu nuteistosios veiksmų teisiniu vertinimu nesutinkama teigiant, kad L. B. veikoje nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio – padarinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje BK 222 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingi padariniai nustatyti.

9. Kaip patvirtina bylos duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2000 m. spalio 19 d., vykdoma veikla – mažmeninė prekyba mėsa, mėsos gaminiais. Pagal įrašus juridinio asmens duomenų bazėje, nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2020 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. P., o nuo 2020 m. vasario 26 d. – L. B. (t. 2, b. l. 30–33, 34–36). Nežiūrint to, išteisintojo M. P., liudytojų V. N., I. A., L. K., J. B., S. Č., G. R., K. B., taip pat ir pačios L. B. parodymai patvirtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki pat 2020 m. birželio 30 d. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo L. B., kuri priiminėjo sprendimus, susijusius su bendrovėje vykdoma ūkine veikla, sprendė klausimus, susijusius su bendrovėje atliekama finansine apskaita, tai aptarinėjo ir su tiesiogiai apskaitą vykdžiusiais asmenimis – bendrovėje dirbusiomis buhalterėmis I. A. ir V. N..

10. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal minėto įstatymo nuostatas, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad esant tam tikroms sąlygoms atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-41-511/2017). Būtent tokios aplinkybės yra nustatytos nagrinėjamu atveju.

11. Bylai aktualiu laikotarpiu, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo I. A., o nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buhaltere dirbo V. N.. Anot liudytojos I. A., ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras suvesdavo į iSAF, suvesdavo apmokėjimus tiekėjams, darydavo darbo grafikus, skaičiuodavo atlyginimus, tvarkydavo dokumentus Sodrai ir VMI. VMI elektroniniu būdu teikdavo PVM deklaracijas, taip pat metines pelno mokesčių deklaracijas. Kasos pajamų orderiai buvo pildomi, tai darydavo buhalterinės apskaitos programoje „PRAGMA“. Popierinės kasos knygos nebuvo. Su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjais buvo atsiskaitoma grynais pinigais pagal apmokėjimo orderius. Dažniausiai ant šių orderių būdavo L. B. parašai, kartais pardavėjų arba direktoriaus M. P.. Kasos pajamų, išlaidų orderiai būdavo pildomi. Ji suvesdavo suminę buhalteriją, įgytos mėsos kiekių ir jos gaminių nesuvedinėdavo. Ar buvo vesta sandėlio apskaitos knyga, kurioje matomi likučiai, nežino. Dėl įmonės buhalterinės apskaitos vedimo visus klausimus derindavo su L. B.. Kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, visus turėtus dokumentus sudėjo į dėžes bei maišus ir atidavė L. B.. Jokių perdavimo dokumentų nepasirašė. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai pas ją buvo nuo 2016 metų iki 2019 metų pabaigos (t. 17, b. l. 170–172; t. 19, b. l. 54–55). Nuteistoji L. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad I. A. sūnus atvežė ir prie parduotuvės iškrovė visus I. A. turėtus dokumentus. Liudytoja V. N. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. Jai dokumentus atveždavo L. B. arba pardavėja, jeigu jos (pardavėjos) paprašydavo L. B., nors tai buvo retai. Kokius dokumentus jai pateikdavo L. B., tokius suvesdavo į įmonės buhalterinę apskaitą. Ji tvarkė apskaitą be pradinių balansinių buhalterinių „sintetikos, analitikos“ likučių, nes jie nebuvo perduoti. Kuriuos galėjo likučius atstatyti, tuos atstatė. Jai elektroniniu paštu buvo atsiųstas materialus ilgalaikis turtas, tiekėjų likučiai, kuriuos suderino su tiekėjais, darbo užmokesčio paskaičiavimas už 2019 metų sausio, spalio mėnesius. Gauti duomenys nesutapo su Lietuvos tiekėjų pateiktais likučiais. Su Lenkijos įmone nederino, nes negalėjo. Už tris metus nematė nė vieno popieriuko. Pradinių likučių nebuvo, tie dokumentai buvo pas I. A.. Dėl dokumentų trūkumo nebuvo įmanoma gerai padaryti ataskaitų. Kai pradėjo dirbti, jai nepateikė dokumentų nuo 2016 m. gruodžio iki 2019 m. spalio. Kadangi ji turėjo daug darbo, o I. A. jai nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinių, registrų, likučių, balanso, davė L. B. L. K. kontaktus, kad ši sutvarkytų buhalterinę apskaitą nuo 2016 m. gruodžio iki 2019 m. spalio. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes be pradinių likučių negalėjo sutvarkyti buhalterijos. Atsiskaitymų su „duomenys neskelbtini“ nevykdė, nes kasininkas buvo direktorius (t. 17, b. l. 157–158; t. 19, b. l. 33–35). Liudytoja L. K. patvirtino, kad V. N. jai pasiūlė sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, ji sutiko ir 2020 m. birželio viduryje L. B. jai atvežė dokumentus už 2016–2019 metus. Tie dokumentai buvo segtuvuose, dėžėse, be apyrašų. Suruošus dokumentus pagal metus, matė, kad jų trūksta, trūksta kasos knygų. Apie tai ji pranešė L. B., pastaroji atsakė, kad trūkstamų dokumentų paieškos. Sutvarkius pirminius dokumentus už tris mėnesius, pas ją atvyko pareigūnai ir visus dokumentus paėmė (t. 17, b. l. 167–168; t. 19, b. l. 35–36).

12. Minėtų liudytojų parodymai patvirtino, kad apskaita bendrovėje buvo vedama pagal direktorės L. B. pateikiamus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, ji atlikdavo ir kasininkės funkcijas. Liudytojos pažymėjo ir tai, kad įmonėje kasos, prekių likučių knygos nebuvo. Nors nuteistoji tiesiogiai netvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos ir neteikė deklaracijų valstybės įgaliotoms institucijoms, tačiau atsižvelgiant, kad būtent L. B. buvo faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, įvertinus ir BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, spręstina, kad būtent L. B. nagrinėjamu atveju buvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, o taip pat už apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą apskaitą tvarkančiam subjektui. Taigi, L. B. yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektas. Ji nusikaltimą faktiškai darė apie tai nežinančių bendrovės buhalterių rankomis.

13. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

14. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788-2017, Nr. 2K-226-976/2020).

15. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug BAĮ pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019).

16. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateikė PVM deklaracijas, kuriose deklaravo, jog per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš Europos Sąjungos įsigijo prekių. Per 2018 metus bendrovė deklaravo įsigijusi prekių už 48 850 Eur, per 2019 metus – už 117 770 Eur, viso 166 620 Eur. Europos Sąjungos internetinės PVM informacijos mainų sistemos (VIES) duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoti pardavimai – 227 461 Eur. Bendrovė nedeklaravo prekių įsigijimo 60 841 Eur sumai (t. 1, b. l. 1). Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos gaminius pirko iš įvairių įmonių, taip pat ir iš Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Kaip patvirtina 2020 m. spalio 14 d. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo duomenys, apžiūros metu rasti užsakymai mėsos produkcijai, siųsti iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), taip pat iš šio elektroninio pašto į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gaunami kainininkai, kuriuose nurodyta kaina Lenkijos zlotais pagal atskirą produkcijos poziciją. Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) siunčiamoje užsakymo lentelėje buvo nurodomos dvi užsakymo pozicijos: „Zamowenija“ (Užsakymas) ir „Rezerwacija“ (Rezervacija), kuriose nurodomi mėsos ir jos gaminių kiekiai skyrėsi. Skiltyje „Rezervacija“ buvo nurodomas žymiai didesnis gaminių asortimentas ir jo kiekiai (t. 3, b. l. 73–74).

17. Nuteistoji L. B. laikėsi versijos, kad skiltyje „Rezervacija“ nurodoma mėsos gaminių produkcija nebuvo perkama, o perkama tik ta produkcija, kuri nurodyta skiltyje „Užsakymai“. Anot nuteistosios, jokių neapskaitytų prekių nebuvo imama ir nebuvo parduodama. Įmonei „duomenys neskelbtini“ užsakymus pateikdavo ji, o pakoreguoti padėdavo pardavėja J. B., nes ji (L. B.) nemokėjo lenkiškai, pati su „duomenys neskelbtini“ atstovu nekontaktavo. Jis (atstovas) prašydavo užsakymus pateikti prieš kelias dienas, juos koreguodavo, nes nežinodavo, kiek ko reikės. Nuteistoji taip pat paaiškino, kad „Rezervacija“ yra tai, kiek ji galėtų nupirkti, o „Užsakymas“ – tiek, kiek jai būtina gauti prekių. Visada visoms prekėms būdavo dokumentai. Taip pat nurodė, kad visą produkciją parduodavo su dokumentais. Kavinėms parduodavo su sąskaitomis, o savo poreikiams – su čekiais (t. 19, b. l. 67–69). Tokius nuteistosios teiginius paneigia byloje surinktų duomenų, kurie pripažinti tinkamais įrodymais, visuma, o būtent: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. spalio 29 d. specialisto išvada, specialistės E. D. paaiškinimai teisme, elektroniniai susirašinėjimai su Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, įrašai užsakymų lentelės skiltyje „Rezervacija“, duomenys, gauti atlikus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys.

18. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nusikalstamos veikos padariniai kilo, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai vadovavosi minėta 2021 m. spalio 29 d. specialisto išvada (t. 16, b. l. 62–78). Remiantis šia išvada, tiriant bendrovės ūkinę veiklą ir sutikrinus įrašus „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose pagal mėsos produkcijos pavadinimus bei parduotus kiekius ir palyginus juos su įrašais direktorės L. B. užsakymų lentelėse, elektroniniu paštu persiųstose Lenkijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatyta, kad tiekėjo išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose įrašyti produkcijos pavadinimai ir kiekiai sutapo su užsakymo lentelės stulpelio „Užsakymai“ duomenimis. Pateiktos lentelės stulpelyje „Rezervacija“ esantiems produkcijos kiekiams tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros išrašytos nebuvo. Užsakymų lapų skiltyje „Rezervacija“ įrašyti mėsos produkcijos kiekiai nebuvo įtraukiami į PVM sąskaitas faktūras. Specialisto išvadoje konstatuota, kad mėsos produkcijai, kuri buvo įrašyta užsakymo lentelės pozicijose „Rezervacija“, nebuvo surašyti apskaitos dokumentai PVM sąskaitos faktūros, „(duomenys neskelbtini)“ dalį mėsos produkcijos ir jos gaminių tiekdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ be jokių apskaitos dokumentų. Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal gautus užsakymus kaip „Rezervacija“ tiekė mėsos produkciją surašę asortimentą ant lapo, kuriame nurodytas prekės pavadinimas, kiekis kilogramais, kaina zlotais, iš viso mokėtina suma, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neįtraukdavo į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu daroma išvada, kad jeigu iš Lenkijos Respublikos tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo be apskaitos dokumentų šviežios mėsos ir mėsos produkcijos 140 237 kg ir ją realizavo, tai bendrovė neapskaitė pardavimo pajamų. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos Respublikos tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo šviežios mėsos ir mėsos gaminių be apskaitos dokumentų ir ją realizavo, už tai gavo pajamų, tai įsigijimo ir pardavimo duomenų neregistravo VMI pateiktuose registruose. Tyrimo metu, dėl nepateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, nebuvo galima nustatyti taikyto antkainio, todėl laikyta, kad mėsos produkcija, įsigyta be apskaitos dokumentų, buvo parduota už ne mažesnę, nei įsigijimo kaina, t. y. už ne mažiau kaip 183 852,81 Eur. Iš šios sumos išskaičiuotas 31 908 Eur (183 852,81x21%/121%) pardavimo PVM. Tokiu būdu bendrovė neapskaitė ne mažiau 151 944,81 Eur (183 852,81-31 908) pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą ne mažiau 31 908 Eur (19 537+12 371) PVM (už 2019 m. gegužės mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. viso: 19 537 Eur PVM, už 2020 m. sausio mėn. – 2020 m. birželio mėn. viso 12 371 Eur PVM). Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai pildomi nebuvo, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

19. Apeliaciniame skunde ginčijamas atliktas specialisto išvados vertinimas tvirtinant, kad ši išvada yra sąlyginė, todėl jos pagrindu inkriminuota neįtraukta į apskaitą 32 131 Eur PVM suma privalėjo būti pagrįsta kitais leistinais įrodymais (plačiau dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija pasisakys toliau). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-511/2017, Nr. 2K-155-976/2021). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi sąlyginės specialisto išvados vertinimo taisyklių. Nuteistosios kaltę pagrindžia ne tik aptarta specialisto išvada, bet ir kiti byloje esantys įrodymai.

20. Pirmosios instancijos teisme specialistė E. D., nors ir palaikė savo išvadų teisingumą, pripažino, kad išvadų pobūdis yra sąlyginis. Specialistė paaiškino, kad sąlyginė išvada reiškia, kad jeigu byloje tiriamos aplinkybės, jog buvo be dokumentų perkamos prekės, pirminio suvestinio apskaitos dokumento, patvirtinančio ar paneigiančio šias aplinkybes, nėra, todėl specialistas negali tyrimo paremti apskaitos duomenimis. „Užsakymo“ eilutėje yra nurodyti kiekiai, pagal kuriuos buvo surašomas apskaitos dokumentas, o „Rezervacija“ duomenis gavo iš elektroninio pašto. Skaičiavo pagal lenteles, kurios buvo elektroniniame pašte. Tam tikros lentelės buvo sudaromos ir siunčiamos pateikiant užsakymą. Lentelės dviejų grafų: „Užsakymas“ – pagal dokumentą, o „Rezervacija“ – nedokumentuota. „Užsakyme“ nurodyti kiekiai atitinka išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o būtent „Rezervacijos“ kiekiai buvo pristatomi be buhalterinių dokumentų, jų nėra. Pirkimo dokumentai, kur buvo „normalūs“ užsakymai, nurodyti lentelėje, apskaitoje yra. „Rezervacija“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatsispindėjo. Sąlyginėje išvadoje sąlyga pasireiškė tuo, kad jeigu produkcija gauta pagal „Rezervaciją“, tai žalą sudaro arba neapskaitytas tam tikras kiekis produkcijos (t. 19, b. l. 60–64). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistoji ir jos gynėjas, kiti proceso dalyviai turėjo teisę užduoti specialistei klausimus dėl išvadų turinio ir tokiomis teisėmis naudojosi. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje nėra išdėstyti specialistės E. D. paaiškinimai teisme, tačiau tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas jų nevertino visų duomenų kontekste.

21. Atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad specialistė atliko formalų paskaičiavimą remdamasi tik L. B. ir Lenkijos tiekėjo susirašinėjimo duomenimis. Atitinkamai apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytoje kasacinėje byloje specialistė, rengdama specialisto išvadą, lygino sąsiuvinio „Užsakymai“ įrašus su UAB „D“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Specialisto išvadoje nurodyta neapskaityta pinigų suma kito. Taip pat nustatyta, kad dalis įrašų sąsiuvinyje buvo susieti su įmonės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, dalies sąsiuvinyje esančių įrašų atitikmens su PVM sąskaitomis faktūromis specialistei nepavyko nustatyti ir, atvirkščiai, dalies UAB „D“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atitikmens specialistei nepavyko rasti sąsiuvinyje „Užsakymai“. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad neįtrauktos į apskaitą pajamos ir išlaidos buvo tiksliai nustatytos, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos tik penkios ūkinės operacijos, kartu įvertinta ir įmonės apyvarta, todėl teismas padarė išvadą, jog tai netrukdė nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti ne tik elektroninio pašto susirašinėjimai tarp nuteistosios L. B. ir Lenkijos tiekėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijas su prašymu ištirti Lenkijos įmonės „duomenys neskelbtini“ ūkinę veiklą, susijusią su UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., po ko visa įvykdyto Europos tyrimo orderio medžiaga (liudytojo apklausos protokolas, sąskaitos faktūros, elektroninis susirašinėjimas ir kt.) buvo pateikta ir pridėta prie baudžiamosios bylos (t. 8, b. l. 144–152, 154–155, 156–161, 163–177, 178–204; t. 9, b. l. 1–199; t. 10, b. l. 1–199; t. 11, b. l. 1–197; t. 12, b. l. 1–197; t. 13, b. l. 1–201; t. 14, b. l. 1–199; t. 15, b. l. 1–109). VMI pateikto rašto duomenimis, pateikti ir prie baudžiamosios bylos pridėti visi mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai (ataskaitos, teiktos PVM deklaracijos) apie bendrovės vykdytą ūkinę – finansinę veiklą (t. 1, b. l. 71–147; t. 2, b. l. 1–24). UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, kratos, atliktos pas L. K., metu buvo surasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai, kompiuteris su jame esančiais duomenimis apie bendrovės ūkinę – finansinę veiklą, ten esantis elektroniniu paštu vykdytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas su Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 57–64, 70–75, 76–81, 89–93, 94–96, 122–127, 128–132, 133–200; t. 3, b. l. 35–36, 3–38, 39–40, 52–55, 56–59, 62–66, 73–199; t. 4, b. l. 1–200; t. 5, b. l. 1–200; t. 6, b. l. 1– 200; t. 7, b. l. 1–200; t. 8 b. l. 1–141). Šie duomenys buvo pateikti specialistei. Be to, tyrimui pateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ šviežios mėsos ir jos gaminių įsigijimo iš Lenkijos Respublikos tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai: PVM sąskaitos faktūros, tarptautiniai važtaraščiai (CMR), prekių priėmimo patvirtinimo dokumentai, specifikacijos, pakvitavimai (apmokėjimą patvirtinantys dokumentai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (t. 15, b. l. 116–117, 118–124, 125–133, 134–135). Atliekant tyrimą buvo atsižvelgta ir į pateiktus liudytojų V. N. (ir papildomos apklausos), J. S., J. V., J. B. apklausos protokolus, daiktų apžiūros protokolus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus bei kitus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys išversti į lietuvių kalbą (t. 16, b. l. 52, 53, 54–55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 91). Atliekant tyrimą buvo taikomi dokumentų tikrinimo, dokumentų lyginimo, kryžminio dokumentų tikrinimo metodai. Specialistė E. D. patvirtino, kad vertino visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, kurie susiję su „(duomenys neskelbtini)“, tai pat byloje esančias apklausas, telefoninius pokalbius, elektroniniuose paštuose fiksuotus duomenis, kurie taip pat pagrindžia „Rezervacijos“ skaičiavimus (t. 19, b. l. 60–64). Taigi, L. B. ir Lenkijos tiekėjo susirašinėjimo duomenys nebuvo vienintelis informacijos šaltinis rengiant specialisto išvadą.

22. Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą atlikusios specialistės paaiškinimus apie atlikto tyrimo metodiką, į specialistės kvalifikaciją (E. D. yra vyr. specialistė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ekonomistės kvalifikaciją, ilgą 24 metų darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje), nėra pagrindo nesiremti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos pateiktomis išvadomis. Nors, kaip minėta, specialisto išvada yra sąlyginė, tačiau jose užfiksuoti duomenys ir padarytos išvados yra patikimos, pagrįstos tais duomenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu buvo objektyviai įmanoma surinkti. Nenustatyta, kad specialistei pateikti duomenys būtų aiškiai melagingi ar, kad specialistė turėtų išankstinį nusistatymą prieš nuteistąją. Nėra kitų objektyvių pagrindų abejoti šios specialisto išvados teisingumu. Pažymėtina ir tai, jog specialisto išvada nors yra labai svarbus įrodymų šaltinis, ypatingai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų valstybės finansų sistemai, tačiau specialisto (eksperto) išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, ji turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pateiktas specialisto išvadas pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto visų kitų bylos įrodymų visumos kontekste.

23. Apie ginčijamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių pagrįstumą leidžia spręsti ne tik pirmiau minėta specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai. Svarbūs įrodymai, padedantys objektyviai įvertinti nuteistosios L. B. neteisėtus veiksmus bendrovės veikloje, yra tarp L. B. ir J. B., M. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterių, kitas įmones atstovavusių asmenų, kuriems iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tiekiama įvairi mėsos produkcija, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, taip pat tarp J. B. ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. B. fiksuoti telefoniniai pokalbiai. Atliekant šių asmenų naudojamų mobiliojo ryšio telefonų kontrolę buvo gauta duomenų apie apgaulingos apskaitos vedimo mechanizmą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos įmonės pirko įvairią mėsos produkciją be apskaitos dokumentų, o po to atitinkamai be dokumentų šią produkciją realizuodavo tretiesiems asmenims.

24. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą, yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Leidimas atlikti slaptus tyrimo veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), kad būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, Nr. 2K-285-976/2018). Kada, kokius, viešus ar slaptus procesinius veiksmus atlikti, kokią tyrimo taktiką, kryptį pasirinkti, sprendžia procesinių veiksmų atlikimą koordinuojanti institucija, tam tikrų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinės prievartos priemonių taikymą sankcionuojant ikiteisminio tyrimo teisėjui.

25. Tuometinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje tyrimas buvo atliekamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Siekiant gauti duomenų apie vykdomos nusikalstamos veikos mastą, nusikalstamoje veikoje dalyvaujančius asmenis, fizinius bei juridinius asmenis, iš kurių įsigyjama bei kuriems realizuojama produkcija be apskaitos dokumentų, kitas nusikalstamos veikos aplinkybes, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi sankcionavo L. B. ir M. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. (t. 17, b. l. 9–10). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. pratęsta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, slapta klausantis L. B. telefoninių pokalbių (t. 17, b. l. 33–34). Atliekant L. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksuotas L. B. ir M. P. pokalbis, kurio turinys leidžia spręsti apie tai, kad siekiant išvengti mokėti susidariusį PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo palaipsniui perkeliama į 2020 m. vasario 25 d. naujai įkurtą MB „duomenys neskelbtini“ (t. 17, b. l. 16). Nustatyta ir tai, kad prekių tiekimu iš Lenkijos tiekėjų tiesiogiai rūpinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. B.. Todėl, siekiant nustatyti vykdomos nusikalstamos veikos mastą, galimai ir be apskaitos dokumentų įsigyjamos produkcijos kiekius, kitas nusikalstamos veikos aplinkybes, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi bei Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. birželio 3 d. nutartimi leista nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. birželio 6 d. (t. 17, b. l. 57–58) ir nuo 2020 m. birželio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. klausytis J. B. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, darant pokalbių įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant bei kaupiant (t. 17, b. l. 62–64). Atliekant L. B. ir J. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauta bylai reikšmingų duomenų apie tai, kad pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos S. Č. bei UAB „duomenys neskelbtini“ (kavinė baras „duomenys neskelbtini“) direktorės G. R. užsakymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiama didžioji dalis mėsos produkcijos be apskaitos dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos J. B. ir Lenkijos įmonės atstovo K. B. telefoninių pokalbių turinys iš esmės atskleidžia realią „Rezervacijos“ skilties reikšmę, kad joje nurodyti produkcijos kiekiai buvo perkami be apskaitos dokumentų. Apie šiuos duomenis ir jų reikšmingumą teisėjų kolegija plačiau pasisakys vėliau. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtos procesinės prievartos priemonės, o būtent elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo taikymui buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, proporcingumo principo reikalavimai pažeisti nebuvo. Slapta fiksuoti pokalbiai apygardos teismo pagrįstai pripažinti leistinais įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis) grindžiant L. B. kaltę.

26. Atliekant M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. kovo 13 d. tyrimui reikšmingų duomenų negauta, todėl kontrolės metu surinkti duomenys sunaikinti (t. 17, b. l. 20, 22). Tačiau tyrimui reikšminga informacija užfiksuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. liepos 7 d. protokoluose (t. 17, b. l. 41–43, 71–72). Byloje yra J. B. ir K. B. pokalbių vertimo į lietuvių kalbą stenograma (t. 17, b. l. 74–81). Šie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai yra savarankiški įrodymų šaltiniai, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taigi nuteistojo kaltės grindimas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais, ištirtais teisiamajame posėdyje, nepažeidžia BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, laikomas tinkamu įrodymų tyrimu BPK prasme.

27. Prieš pateikdama detalesnę pokalbių analizę teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. liepos 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kuriuose buvo nurodytas garso įrašuose fiksuotų pokalbių turinys, ne visi pokalbiai buvo stenografuoti. Kai kurie iš jų buvo nurodyti ne pažodžiui, o apibendrintai. Abejuose protokoluose buvo nurodyta, kad prie jų yra pridėti priedai, tai yra po du vienetus kompaktinių diskų (t. 17, b. l. 41–43, 71–72), tačiau kompaktinių diskų byloje pridėta nebuvo. Siekiant sutikrinti protokolų duomenis su pirminiais informacijos šaltiniais, byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir pareikalauti trūkstami garso įrašai. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta kompiuterinė laikmena DVR-R, 2023 m. rugpjūčio 16 d. Nr. C-120, 1 vnt. 2023 m. rugsėjo 13 d. teisiamojo posėdžio metu laikmena buvo pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos, proceso dalyviai garso įrašų perklausyti nepageidavo. Sulyginus garso įrašų duomenis su informacija, užfiksuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. liepos 7 d. protokoluose, nustatyta, kad savo esme ir turiniu jie yra tapatūs.

28. Užfiksuotų įmonės faktinės vadovės L. B. ir jos brolio M. P., taip pat nuteistosios ir įmonės buhalterės V. N. pokalbių analizė atspindi, kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė ir buhalterinės apskaitos padėtis. 2020 m. kovo 4 d. 12:54 val. fiksuotas L. B. skambutis M. P., kurio metu nuteistoji informuoja, kad reikia atidaryti dar vieną įmonę. Nurodo: „Bandžiau ant S., S. nesutinka, bijo, V. bijo, visi karoče bijo, darau ant Sa.“, „nes taip kaip yra negali būti, (keiksmažodis), jau reikia kažką daryti“. Taip pat nuteistoji kalba apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų subnuomą kitai įmonei. Pokalbio metu M. P. pataria atsidaryti naują įmonę „ant kurios galėtų dirbti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia po truputį gesinti“. Anot M. P.: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia skandinti ir dirbti su nauja įmone“, pataria L. B.: „Susidėk saugiklius dėl savęs“, L. B. atsako: „Negaliu skelbti bankroto, nei sustabdyti, nes yra likutis, sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą reikia 36 000 Eur“ (t. 17, b. l. 41, garso įrašas). Be to, 2020 m. gegužės 4 d. 11:54:49 val. užfiksuotas V. N. ir L. B. pokalbis, kurio metu V. N. nori susitikti su L. B. ir parodyti įmonės skaičius. L. B. klausia: „Ar labai blogai“, V. N. atsako: „Yra problemos nemažos, aš pati kaip ant adatų“ (t. 17, b. l. 42, garso įrašas). Liudytoja V. N. patvirtino, kad jai pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pateikta dokumentų nuo 2016 metų 12 mėnesio iki 2019 metų 10 mėnesio, už tris metus nematė nė vieno „popieriuko“. Tai atsispindi ir šio fiksuoto telefoninio pokalbio kontekste. 2020 m. birželio 29 d. 09:08:59 val. V. N. su L. B. aptarinėja buhalterinės apskaitos reikalus. Liudytoja V. N. sako L. B.: „Melskitės, kad neturėtumėt penkis metus patikrinimo“. Informuoja L. B.: „Man reikia knygų, J. knygų, 17, 18, 19 metų nėra, iš čekių nesimato, knygos nesutvarkytos, betvarkė, jei būtų įmonės patikrinimas, būtų labai blogai“. L. B. pokalbio metu patvirtina, kad „savo knygoje nepasirašinėja“ (t. 17, b. l. 42, garso įrašas).

29. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai buvo tvarkoma buhalterija, neįtraukiant į oficialią apskaitą visų ūkinių operacijų, leidžia spręsti ir šių fiksuotų pokalbių turinys. 2020 m. gegužės 25 d. 13:38:07 val. Maisto veterinarijos tarnybos inspektorė informuoja L. B., kad netrukus prasidės planiniai patikrinimai. Tą pačią dieną, 13:58:02 val. L. B. skambina J. B. ir perspėja, kad: „Reikėtų rūkytų gaminių popieriukų, reikia artimiausiu metu, šia savaitę ir kitą patikrinimas planinis“, J. B. klausia: „Ant kada ir po kokį kiekį rašyti“, sutaria po penkis kilogramus išsirašyti (t. 17, b. l. 42, garso įrašas). Toliau nustatyta, kad 2020 m. liepos 1 d. 10:27:14 val. L. B. siunčia SMS žinutę abonentui (duomenys neskelbtini) (K. B., Lenkijos įmonės atstovui): „Reikia sąskaitų visų šiandien dienos, atsiuskit į el. pasta“ (t. 17, b. l. 43). Tą pačią dieną, 11:42 val. J. B. skambina K. B.: „ J. B.: Laba diena, K., atsiųskite visas sąskaitas faktūras, pas mus bėda. K. B.: Na, aš skambinau, nes nelabai suprantu, kas vyksta, nes aš lietuvių kalbos nesuprantu, o ji rašo lietuviškai. J. B.: Na prašo tik sąskaitų faktūrų. K. B.: Bet kokių? J. B.: Visoms prekėms. K. B.: Na bet mes neturime. J. B.: Na pas mus bėda <...>. K. B.: J., mes jau jų nebeturime, kai vairuotojas nieko nesako, tai ir neturime. J. B.: O Jėzau, pas mus bėda, na, buvo pas mus ta, nežinau, kaip pasakyti. K. B.: Nežinau, ką daryti, bet J., jei dabar kažkas yra, tai nerašom jokių žinučių, jokių el. laiškų, tik iš ryto skambutis, na galime padaryti, kokią dešimtą, nes ji rašo kažką, na supranti, apie ką aš kalbu. J. B.: Na mums labai reikia, labai. K. B.: Na suprantu, bet nežinau, ar pavyks padaryti, nes iš ryto jau jų nebėra. Tai kodėl jus nekėlėt ragelio? J. B.: Na mums negalima buvo. K. B.: Na jei tokia situacija, tai gi galima minutei išeiti ir paskambinti. J. B.: Na negalima buvo. K. B.: Gerai, tuoj kažką darysime, iki“ (t. 17, b. l. 71, 77). Iš aptartų duomenų visumos spręstina, kad pokalbiuose minimos aplinkybės siejamos su tuo, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą sąmoningai nebuvo įtraukti visi ūkines operacijas patvirtinantys dokumentai, o sužinojus apie planuojamą patikrinimą, siekiama trūkstamus dokumentus gauti. Šių pokalbių analizė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai nuteistosios L. B. veiksmus sieti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai organizuojama buhalterine apskaita.

30. Nuteistosios L. B. versiją, kad skiltyje „Rezervacija“ nurodoma mėsos gaminių produkcija nebuvo perkama, o perkama tik ta produkcija, kuri nurodyta skiltyje „Užsakymai“, paneigia fiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos J. B. ir Lenkijos įmonės atstovo K. B. telefoninių pokalbių turinys, kuris iš esmės atskleidžia realią „Rezervacijos“ skilties reikšmę, kad joje nurodyti produkcijos kiekiai buvo perkami be apskaitos dokumentų. Be to, analizuojamų pokalbių metu aptarinėjami mėsos tiekimo bei tai patvirtinančių dokumentų klausimai. 2020 m. kovo 17 d. 08:34:29 val. užfiksuotas J. B. pokalbis su K. B., kurio metu K. B. informuoja, kad L. B. atsiuntė „Rezervaciją“ viskam, o taip jis negali. J. B. atsako, kad apie tai praneš L. B.. Kaip antai: „K. B.: <...> Bet ji parašė viską kaip „Rezervaciją“ <...>. J. B.: Aš nežinau, sakė, kad išsiuntė užsakymą. K. B.: Bet J., paklausyk, ką noriu pasakyti, ji parašė viską „Rezervacija“, gal suklydo ir „normaliai“ nori? Nes mes niekad taip nedarėme ir nepadarysime. J. B.: Gerai, aš tuoj jai pasakysiu ir perskambinsiu. K. B.: Na, ar daryti kaip įprastai, ar, nes visko „rezervuoti“ neįmanoma“ (t. 17, b. l. 71, 76). Iš karto po pokalbio su Lenkijos tiekėju, 08:35 val. fiksuojamas J. B. skambutis L. B.: „<...> Tu viską parašei, sakė, pati žinai kaip, taip, sakė jie taip negali, taip negali, ne, tu viską parašei R, nu taip, taip negali jie, tai ką man dabar iš naujo daryti užsakymą? Nežinau, a tai ką man pasakyti? Aš sakiau persuksiu. Nu tai padarysiu iš naujo užsakymą. Gerai, daryk iš naujo“. 08:36 val. J. B. skambina K. B., pokalbis nesujungiamas, sujungimo metu J. B. kalba: „Žalią viską „Rezervaciją“ parašė, negalima taip, viską „Rezervaciją“, viską juodai“ (t. 17, b. l. 71). Iš aptartų pokalbių turinio spręstina, kad Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas K. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėją J. B. informavo, kad negali siųsti visos produkcijos pagal užsakymą, kuriame pažymėta tik „Rezervacijos“ skiltis, prašo pataisyti užsakymą arba nurodyti viską „normaliai“.

31. Tolesnė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole pateikiamų pokalbių suvestinės analizė leidžia spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė visų sąskaitų. Be to, aptariamas dokumentų, patvirtinančių prekių gabenimą, pirkimą, sunaikinimo klausimas. Kaip antai, 2020 m. liepos 10 d. 10:26 val. J. B. skambina K. B., kuris nurodo: „K. B.: Bet vairuotojas atvežė dvi kopijas, originalai pas jus. Ar kažkas pasikeitė, ar ką nusprendėme jau nesvarbu? Nes taip negali būti <...>. Na, nes kalbėjome praeitą kartą, davėte vairuotojui užsakymą, lapelį, „Rezervaciją“. Mes padarėme taip, kaip sutarėme, o jūs padarėte ne taip. Ir dabar nesuprantame, kas vyksta <...>. J. B.: Na vairuotojas sakė, kad yra tie patys žmonės. Nesakė? K. B.: kad kas yra? J. B.: Na vėl tie patys žmonės yra. K. B.: Šiandien buvo pas jus? J. B.: Na dabar jie už sienos. Yra. Bet mes nežinom, ar pas mus, ar ne pas mus. K. B.: na bet J., iš kur mes galime žinoti, jei to nebeturime, mes gi privalome žinoti. Mes negalime taip dirbti, supranti? Nes jei kažkas nuspręsta, tai reikia to laikytis, ar bent paskambinti, ar perduoti per vairuotoją, negalime visiems sakyti, ką turėtų daryti <...>. Negalime taip dirbti, kam mums tas stresas, ką daryti, ką daryti, nes pas jus taip, pas jus kitaip <...>. J., jei kažkas vyksta ne taip, kaip sutarėme, tai prašau iškart paskambinti, pranešti, arba tu, arba L., nors L. gal ne, na ar vairuotojui pasakyti, na ir vairuotojai skirtingi važinėja, nereikėtų gi visiems pasakoti visko <...>. J. B.: O klausykite, ji dar pateikė „Rezervaciją“, pamiršo, nes daug buvo tų privažiavusių, nežinojome, ar pas mus, ar pas ką... K. B.: Na ką daryti, mes tos „rezervacijos“ neturime. J. B.: Taip. K. B. Tai pas jus buvo kas ar ne? J. B.: Nebuvo. K. B.: Tai galima padaryti, kad jos nebūtų, taip kaip turėjo būti? J. B.: Tuoj paklausiu. Gerai. Kaip ir buvo. K. B.: Taip kaip kalbėjome. Ir pirmadienį vairuotojas atveš, taip? J. B.: Taip, atveš, o kaip mums dabar tą „Rezervaciją“ pateikti? K. B.: Tai parašyk žinutę. J. B: Žinutę, gerai. K. B.: Gerai“ (t. 17, b. l. 72, 78–79). Iš tolesnio J. B. bendravimo su K. B. aišku, kad L. B. vairuotojui neatidavė apskaitos dokumentų, tuo tarpu L. B. patikina, kad jie yra suplėšyti. 2020 m. liepos 13 d. 12:40 val. J. B. skambina K. B.: „K. B.: J., jūs neatidavėt vairuotojui iš praeito karto. <...> Praeitą kartą, kai skambinau, kad pas jus liko, privalėjote šiandien atiduoti, bet vairuotojas neatvežė. J. B. Gerai, aš. K. B.: Na, kad po to nebūtų pas jus kažkas ne tas. Aš jau visko bijau. J. B.: O Jėzau Marija, gerai, aš jai pasakysiu. K. B.: Žinai, ką daryti? J. B.: Žinau, žinau, aš nežinau, ką ten pridarė, tuoj jai paskambinsiu“ (t. 17, b. l. 72, 80). 2020 m. liepos 13 d. 12:42 J. B. skambina L. B., sako: „Skambino K., tu neatidavei ten vairuotojui“. L. B. sako: „Atidaviau, prisegiau, viską atidaviau, vieną tik davė“. J. B. sako: „Ne tą, praeito karto“. L. B. atsako: „ Tai mes neturim jo, sudraskėme, išmetėme, neturiu aš jo“ (t. 17, b. l. 72). Tą pačią dieną, 12:47 val. J. B. skambina K. B.: „ J. B.: Na nebeturi ji jau jo. Tą kartą kai buvo. K. B.: Nelabai suprantu. Domina paskutinis kartas. Iš penktadienio. J. B.: Taip penktadienio. Ji nebeturi. <...> Ji sudraskė. K. B.: Tai, kad niekur to nebūtų, taip? J. B.: Taip <...>“ (t. 17, b. l. 72, 81).

32. Dėl fiksuotuose pokalbiuose nustatytų aplinkybių įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, liudytojas K. B. paaiškino, kad užsakymus teikė el. paštu: (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto adreso neprisimena. Kartais užsakymą raštu pateikdavo pristačius prekes per vairuotoją, vėliau dar derino užsakymą telefonu. Jei, pavyzdžiui, jie pardavė mažiau mėsos, tai mažino užsakymą. Parduodant prekes buvo išrašomi dokumentai – sąskaita faktūra. Atsiskaitymas visada vyko grynaisiais. Niekada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo pavedimu. Dažniausiai mokėjo L. Liudytojas patvirtino, kad užsakant produkciją su L. B. telefonu nekontaktavo, bendravo, klausimus derino su J. Dėl pokalbyje su J. minimos „Rezervacijos“ paaiškino, jog dirbo su žalia produkcija, kuri turi trumpą galiojimo laiką, tad derina su klientais, kad jiems rezervuotų kiekį produkcijos, jog ta produkcija nesugęstu. Dėl pokalbio fragmento „viskam rezervacija negalima“ nurodė, jog galbūt ir buvo toks pokalbis, nepamena. Būdavo, kad pas L. parduotuvėse likdavo prekių, tada atšaukdavo „Rezervaciją“, nes produkcija nebus išpirkta. Dėl 2020 m. liepos 13 d. pokalbio su J. B., kuomet klausia, kodėl neatidavė vairuotojui sąskaitų praeito karto, paaiškino, jog nežino, ar buvo toks pokalbis, bet gali būti, kad vairuotojai tiesiog nepasiima sąskaitų faktūrų. Dėl 2020 m. liepos 13 d. pokalbio, kai J. B. jam praneša, jog L. B. neturi, suplėšė, o jis atsako, kad gerai, svarbu, jog jų niekur nebūtų, liudytojas nurodė, kad visos faktūros pas juos grįžta (t. 8, b. l. 194–197; t. 19, b. l. 43–45).

33. Liudytoja J. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl aukščiau nurodytų telefoninių pokalbių turinio paaiškinimų nepateikė. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių jai klausimai ir nebuvo užduoti. Siekiant išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir dėl fiksuotų pokalbių reikšmės papildomai apklausta liudytoja J. B. (t. 19, b. l. 166–167). Teismo posėdžio metu balsu perskaičius 2020 m. kovo 17 d. pokalbį (t. 17, b. l. 71, 76), liudytoja J. B. nurodė, kad šio pokalbio tikrai neatsimena. Paaiškino, kad „Rezervacija“ reiškia rezervuoti kitam kartui užsakymą, kad tikrai gautų užsakytą produkciją. Ką reiškia pokalbio frazė „mes niekada taip nedarėme ir nedarysime“, ji nežino. Dėl 2020 m. kovo 17 d. pokalbio su L. B. (t. 17 b. l. 71) liudytoja parodė, kad nežino, kas yra „R“, nežino apie ką yra pokalbis. Jeigu nepadarė viso užsakymo, gal visko neužsakė, ko norėjo. Toliau dėl 2020 m. kovo 17 d. pokalbio (t. 17, b. l. 71) liudytoja J. B. aiškino, kad negalėjo sakyti „viską rezervaciją, viską juodai“, negalėjo skambinti į Lenkiją ir vadovauti. Dėl 2020 m. gegužės 25 d. 13:58 val. pokalbio (t. 17 b. l. 42) paaiškino, kad buvo pamiršta atvežti sąskaitas ir buvo skambinta šiuo klausimu, kad jie atvežtų sąskaitą. Nežino, ką reiškia „po 5 kilogramus išsirašyti“. Galbūt tai reiškia, kad atvežti po 5 kilogramus prekių, neužsakyti daug. Dėl pagarsintų pokalbių fragmentų (t. 17 b. l. 77, 78–79, 80, 81) liudytoja J. B. teigė, kad šių pokalbių arba neatsimena, arba nežino, apie ką pokalbių turinys. Nepamena, apie kokią „bėdą“ buvo kalba, kokių sąskaitų faktūrų jai reikėjo, kas buvo „už sienos“, ką reiškia „nereikia visiems visko pasakoti“, ką turėjo omenyje sakydama, kad „visko bijo“, kas buvo „sudraskoma, kad niekur to nebūtų“. Anot liudytojos, direktorė jos paprašydavo susiskambinti su Lenkijos tiekėju, nes direktorė žinojo, kad ji per mažai užsakė gaminių, mato, kad parduos, todėl prašydavo paskambinti ir rezervuoti prekes. Ką kalbėti su Lenkijos įmonės atstovu žinojo iš direktorės L. B.. Lenkijos įmonės atstovas sakydamas, kad visko negali padaryti „Rezervacijos“, gal tai reiškia, kad jis tiek prekių negali gauti.

34. Nors liudytojai K. B. ir J. B. pateikė kitokį telekomunikacijų tinklais fiksuotų savo pokalbių aiškinimą arba laikėsi pozicijos, kad tokių pokalbių neatsimena arba nežino, ką reiškia pokalbio turinys, netgi kėlė klausimą, ar apskritai taip galėjo pasakyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojų nurodytos aplinkybės yra neįtikinamos, prieštarauja ne tik tų pačių, jau paminėtų pokalbių turiniui, bet ir bylos duomenų visetui. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų pokalbių analizė bei jų sugretinimas su liudytojų parodymais (pvz. V. N., L. K.), rašytiniais bylos duomenimis (specialisto išvada, elektroninio pašto susirašinėjimais), kurie pripažinti tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje, parodo tikrąją aptartų pokalbių prasmę. J. B. ir K. B. tarpusavyje kalbėjo būtent apie tai, kad nuteistoji norėjo be apskaitos dokumentų pirkti mėsos produktus. Pavyzdžiui, 2020 m. kovo 17 d. pokalbio metu K. B. informavo J. B., jog negali siųsti visos produkcijos pagal užsakymą, kuriame atžymėta tik „Rezervacija“, prašo pataisyti užsakymą arba nurodyti viską „normaliai“. K. B. nenurodė J. B., kad neturi reikiamo kiekio produkcijos, kaip ši teigė teismui. Priešingai, jis nurodė, kad užsakymas turi būti pataisytas arba nurodyta viskas „normaliai“. Kad pokalbiuose buvo kalbama apie prekybą be apskaitos dokumentų, tai yra neteisėtus veiksmus, netiesiogiai patvirtina ir tai, pokalbiuose buvo vengiama aiškaus ir išsamaus kilusių klausimų aptarimo, kalbama užuominomis, minimas su vykdomais veiksmai siejamas stresas, baimė. Nuteistosios L. B. gynėjas apeliacinės instancijos teisme atkreipė dėmesį į tai, kad, anot liudytojos J. B., šios lenkų kalbos žinios yra prastos, tačiau iš fiksuotų pokalbių turinio matyti, kad ji ir K. B. vienas kitą suprato. Gynėjas taip pat išreiškė abejonę, ar iš tiesų pokalbiuose užfiksuotas J. B. balsas. Tokį klausimą kėlė ir pati liudytoja J. B., teigdama, kad ji negalėjo taip sakyti (kalbant apie „viską rezervaciją, viską juodai“). Tačiau sulyginus J. B. balso tembrą visų pokalbių metu, taip pat atsižvelgus į tai, kad su liudytoju K. B. (tiek ir su L. B.) visą laiką buvo bendrauta iš to paties mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ne viename pokalbyje naudotas kreipinys „J.“, teisėjų kolegijai J. B. balso autentiškumas abejonių nesukėlė. Juo labiau, kad kitų jos pokalbių priklausomybė nėra ginčijama.

35. Kad dalis mėsos gaminių buvo ne tik perkami, bet ir parduodami be apskaitos dokumentų, patvirtina L. B. ir S. Č. užfiksuoti pokalbiai. Vieno iš jų metu, S. Č. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsako sprandinės be apskaitos dokumentų ir su apskaitos dokumentais, o kito pokalbio metu S. Č. L. B. prašė išrašyti sąskaitas faktūras, kadangi ir pas juos įmonėje bus patikrinimas. Šiai išvadai pagrįsti teisėjų kolegija pateikia išsamesnę šių telefoninių pokalbių analizę. 2020 m. balandžio 23 d. 19:47:20 val. S. Č. klausia L. B., kelintą valandą galėtų paimti mėsą, klausia, ar galėtų užsakyti sprandinės. 2020 m. balandžio 23 d. 19:55:04 val. L. B. informuoja, kad sprandinės kilogramo kaina 4,20 Eur, S. Č. prašo: „Bet man biški su popieriais, gerai, sakyk, jei tau čia labai blogai, neskriausim tavęs“. L. B. atsako: „Bus plius PVM, kitaip nebus“, klausia: „ Tai kaip darom, kiek ant kiek darom“, S. Č. atsako: „40 taip ir 60 be“, L. B. klausia: „kam tu tiek daug imi su“ „popieriai galios tik savaitę laiko“, sutaria 20 kg (t. 17, b. l. 42–43). Pirmosios instancijos teisme liudytoja S. Č. neigė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko mėsos produktus be apskaitos dokumentų, paaiškino, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ pirko vištos krūtinėlę, kiaulieną tiek sau asmeniškai, tiek į šašlykinę „(duomenys neskelbtini)“. Pirkdavo su sąskaita faktūra įmonei, o jei pirko sau, tai su čekiu. Dėl pokalbio fragmento, kai prašo dalį produkcijos pateikti su dokumentais, dalį be dokumentų, paaiškino, kad dalis „eina“ įmonei su dokumentais, o ta dalis, kur sau, su čekiu. Pardavimui pasiima su faktūra, sau – su čekiu (t. 19, b. l. 37). Vis tik tokie liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes juos paneigia pirmiau cituotas 2020 m. balandžio 23 d. 19:55:04 val. pokalbis, kurio turinys liudija, jog kalbama apie tai, kad norima pirkti dalį mėsos su apskaitos dokumentais ir dalį be apskaitos dokumentų. Nors nuteistoji L. B. ir liudytoja S. Č. bendraudamos vengė konkretizuoti, pokalbių metu naudojo lakoniškas, paviršutiniškas frazes („su“, „taip“, „be“, „popieriai“, „kiek ant kiek darom“), vengdamos įvardyti objektus, apie kuriuos kalba, tačiau tikroji pokalbio prasmė abejonių nekelia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parduodant produkciją su sąskaita faktūra arba su čekiu jos kaina nesiskirtų, tačiau pokalbyje L. B. paminėjo, kad būtų „plius PVM“. Be to, nors pardavimas asmeniniams poreikiams su čekiu komercinę veiklą vykdančioje įmonėje negalėtų būti vertinamas neigiamai, tačiau pokalbyje pateikdama tokį prašymą liudytoja S. Č. nurodė: „Sakyk, jei tau čia labai blogai, neskriausim tavęs“. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad faktą, jog ne visoms prekėms buvo išrašomi apskaitos dokumentai, paaiškina ir 2020 m. gegužės 1 d. 08:54:37 val. fiksuotas telefoninis pokalbis tarp L. B. ir S. Č., kurio metu S. Č. klausia L. B.: „Ar neišrašei popieriaus“, L. B. atsako: „Neišrašiau“, S. Č. prašo išrašyti šios dienos data, L. B. klausia: „Kiek“, S. Č. sako: „Kokius keturis penkis, prasuks paimti, nes juos ruošiasi tikrinti“ (t. 17, b. l. 43). Vieno 2020 m. gegužės 12 d. 09:22 val. G. R. ir J. B. pokalbio turinys taip pat patvirtina, kad ne visoms prekėms įmonėje buvo išrašomos sąskaitos faktūros. G. R. į „(duomenys neskelbtini)“ užsakiusi 10 kg filė, be kita ko, nurodė: „Reikia, kad L. B. išrašytų sąskaitą“ (t. 17, b. l. 72). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. teigė, jog kiek pamena, L. B. šių metų rugsėjo mėnesį prašė, kad ji perrašytų sąskaitą faktūrą, kadangi klaidingai buvo nurodyta data, vietoje 2020 metų įrašyta 2002 metai (t. 17, b. l. 130–131). Toks paaiškinimas nelogiškas, kadangi telefoninis pokalbis, kuriame G. R. kalba apie tai, kad L. B. išrašytų sąskaitą, vyko 2020 m. gegužės 12 d. 09:22 val. (t. 17, b. l. 72). Be kita ko, liudytoja G. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad turi įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (kavinė, viešasis maitinimas). Visi reikalai buvo su L. B.. Pirkdavo vištieną po 10 kg, apiformindavo sąskaitomis, jei pirkdavo sau į namus, būdavo čekis. Namo pirkdavo dėžę vištienos, 10 kg faršo, didelė šeima, veždavo tėvams (t. 19, b. l. 37–38). Vis tik liudytojos G. R. keliama versija (tokią versiją pateikė ir liudytoja S. Č.), kad mėsos produktai be sąskaitų faktūrų buvo įgyti asmeniam vartojimui, paneigia užsakytų prekių kiekis ir tokių užsakymų dažnumas. Kaip antai, 2020 m. balandžio 16 d. 09:34 val. G. R. į „(duomenys neskelbtini)“ užsako 10 kg filė, 6 kg faršo. 2020 m. balandžio 28 d. 10:35 val. G. R. užsako 5 kg kepenų, 5 kg filė. 2020 m. gegužės 9 d. 08:49 val. G. R. užsako į „(duomenys neskelbtini)“ 5 kg filė, 5 kg faršo. 2020 m. gegužės 12 d. 09:22 val. G. R. užsako 10 kg filė ir jai reikia, kad L. B. išrašytų sąskaitą. 2020 m. gegužės 20 d. 07:57 val. G. R. užsako 5 kg kepenėlių, 10 kg filė. 2020 m. gegužės 21 d. 13:16 G. R. užsako 5 kg vištienos faršo. 2020 m. gegužės 23 d. 08:42 val. G. R. užsako l0 kg filė. 2020 m. birželio 2 d. 08:23 val. G. R. užsako dėžę filė, 10 kg faršo, dėžę ketvirčių, šoninės, kumpelių. 2020 m. birželio 30 d. 07:20 val. G. R. į „(duomenys neskelbtini)“ užsako dėžę filė, dėžę ketvirčių, 5 kg kepenėlių. 2020 m. balandžio 22 d. 18:37:34 val. S. Č. užsako 60 kg kiaulienos sprandinės. 2020 m. birželio 9 d. 08:21:22 val. S. Č. L. B. prašo užsakyti 150 kg sprando, 08:31:27 val. S. Č. patvirtina užsakymą 100 kg šeštadienio rytui. 2020 m. birželio 9 d. 08:32:43 val. L. B. S. Č. informuoja, kad rado pigiau, po 4,2 Eur ir būtų ketvirtadienį apie pietus, S. Č. užsako 150 kg. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja tvirtino, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo tik vištieną, kiaulienos nėra pirkę (t. 17, b. l. 127–128). 2020 m. birželio 9 d. 19:56:27 val. S. Č. penktadieniui užsako 20 kg vištienos, rytojui 7–8 kg. 2020 m. birželio 23 d. 09:10:13 val. S. Č. užsako rytdienai kažkiek produkcijos, penktadieniui užsako tris dėžes.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų bylos duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, visuma sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių visumą. Šių įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą dėl L. B. kaltės įrodytumo. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų buvo perkama ir parduodama mėsos produkcija, o gautos pajamos buvo neapskaitomos apskaitoje. Iš minėtų pokalbių ir susirašinėjimo elektroniniais laiškais akivaizdu, kad L. B. iš anksto žinojo, kad dalis perkamos mėsos ir jos gaminių produkcijos bus neapskaityta. Tuo tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta schema, kad tik skilties „Užsakymai“ produkcijai buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Byloje nėra ginčo, kad tiekėjo išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose įrašyti produkcijos pavadinimai ir kiekiai sutapo su užsakymo lentelės stulpelio „Užsakymai“ duomenimis. Tuo tarpu skiltyje „Rezervacija“ užsakomiems produkcijos kiekiams tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros išrašytos nebuvo. Užsakymų lapų skiltyje „Rezervacija“ įrašyti mėsos produkcijos kiekiai nebuvo įtraukiami į PVM sąskaitas faktūras. Nuteistosios teiginius dėl skilties „Rezervacija“ paskirties, kur tariamai buvo tik rezervuojama produkcija, o ne perkama, paneigia teisėjų kolegijos jau aptartų įrodymų visetas. Kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusios buhalterės patvirtino, kad apskaitą bendrovėje vedė pagal direktorės L. B. pateikiamus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, pastaroji atlikdavo ir kasininkės funkcijas. Be to, liudytojos patvirtino ir tai, kad įmonėje kasos, prekių likučių knygos nebuvo. Atliekant L. B. ir J. B. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų kontrolę pasivirtino apgaulingos apskaitos vedimo mechanizmas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos įmonės buvo perkama įvairi mėsos produkcija be apskaitos dokumentų, o po to atitinkamai be dokumentų ši produkcija realizuojama tretiesiems asmenims, tokiu būdu gaunant neapskaitomų pajamų. Minėtos finansinės operacijos privalėjo atsispindėti bendrovės buhalterijoje, tačiau tai nebuvo padaryta. 2021 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, be kita ko, konstatuoti ir išsamiai aptarti sisteminiai ir nevienkartiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimo teisės aktų pažeidimai. Dėl nepateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų nebuvo galima nustatyti taikyto antkainio, todėl laikyta, kad mėsos produkcija, įsigyta be apskaitos dokumentų, buvo parduota už ne mažesnę, nei įsigijimo kaina. Padaryta išvada, kad dėl BAĮ nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl šios specialisto išvados įrodytumo teisėjų kolegija pasisakė. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog L. B. veiksmai apgaulingai organizuojant apskaitą nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

37. Nuteistosios kaltės nepaneigia ir tai, kad tikrinant Lenkijos Respublikos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pareigūnai pažeidimų nenustatė. Nagrinėjamoje byloje vertinama ne šios įmonės veikla. Be to, nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimai buvo daromi pakankamai ilgą laiką (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.). Nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą remiantis „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais nebuvo įmanoma.

38. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog per visą ikiteisminio tyrimo metu vykdytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ slaptą sekimą nebuvo gauta tyrimui reikšmingos informacijos, pažymėtina, kad tai, kada, kokius, viešus ar slaptus procesinius veiksmus atlikti, kokią tyrimo taktiką, kryptį pasirinkti, sprendžia procesinių veiksmų atlikimą koordinuojanti institucija, tam tikrų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinės prievartos priemonių taikymą sankcionuojant ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pradėjus ikiteisminį tyrimą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. liepos 7 d. vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietos, sandėlio teritorijos, adresu: (duomenys neskelbtini), slaptą sekimą, techninėmis priemonėmis fiksuoti vaizdo ir garso įrašus (t. 17, b. l. 91–92). Nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog šios prievartos priemonės taikymo būdas yra pagrįstas faktine bylos medžiaga ir taikant šią priemonę įmanoma surinkti tyrimui reikšminus duomenis. Nežiūrint į tai, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu nebuvo užfiksuoti kokie nors pažeidimai, daromi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio teritorijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio teritorijos sekimas buvo vykdomas teisėtai. Slapto sekimo metu užfiksuota „(duomenys neskelbtini)“ transportu pristatytos produkcijos iškrovimo laikas bei kiekiai dėžėmis laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. birželio 26 d. (t. 17, b. l. 94–95), tačiau šie duomenys nepaneigia aplinkybės, kad buvo perkama ir neapskaityta produkcija. Pirmiau aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad pateiktos sąskaitos faktūros po neapskaitytos produkcijos atvežimo buvo sunaikintos (suplėšytos). Apeliaciniame skunde minimas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Nr. (19.11) 3BE, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu patikrinimų nebuvo atlikta (t. 19, b. l. 30), nei patvirtina, nei paneigia L. B. inkriminuotų faktinių aplinkybių, o tik pateikia informaciją, jog tam tikru laikotarpiu bendrovėje nebuvo atliekami patikrinimai. Taip pat pasisakytina ir apie Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Pažeidimų prevencijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (20.2/16)3B pateiktą informaciją, kad duomenų apie 2019 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu Lietuvos Respublikoje muitinėje įformintas muitinės procedūras ir dokumentus, kai prekių siuntėju nurodoma Lenkijos Respublikos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, neužfiksuota. Taip pat nėra duomenų ir apie šios bendrovės į Lietuvos Respubliką įvežamos produkcijos tikrinimą (t. 19, b. l. 49). Kaip jau minėta, tai, kad lentelės stulpelyje „Rezervacija“ esantiems produkcijos kiekiams tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros išrašytos nebuvo, nustatyta tiriant bendrovės ūkinę veiklą ir sutikrinus įrašus „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose pagal mėsos produkcijos pavadinimus bei parduotus kiekius ir palyginus juos su įrašais direktorės L. B. užsakymų lentelėse, elektroniniu paštu persiųstose Lenkijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ir atlikus kitus ikiteisminius tyrimo veiksmus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėti faktai nustatyti neteisingai.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. B., būdama vienintele akcininke, faktiškai vadovaudama įmonei, pažeisdama buhalterinės apskaitos tvarkymo nuostatas, tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

40. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Taigi, šios teisės normos taikymui padariniai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nereikalingi.

41. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis. Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019).

42. L. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke, faktiškai vadovaudama įmonei, siekdama išvengti mokesčių, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pateikė dirbusioms buhalterėms I. A. ir V. N. tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, kurios, nežinodamos apie daromą nusikalstamą veiką, įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (Forma FR0600) į deklaracijas, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį, per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė VMI, tai yra iš viso nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32 131 Eur.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčytiną teismo sprendimą pagal nurodytą įstatymu įtvirtintą reguliavimą, teismų praktikos taisykles, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka aptartus baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Byloje nustatytos ir pirmiau jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad L. B. yra tinkama subjektas ir BK 220 straipsnio prasme. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė ir faktinė vadovė L. B. veikė per bendrovės buhalteres I. A. ir V. N., kurioms nebuvo žinoma apie nuteistosios joms pateikiamus neteisingus buhalterinės apskaitos duomenis ir nusikalstamus siekius, jog tokiu būdu išvengtų dalies mokesčių mokėjimo. Tais pačiais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistoji L. B., nepateikdama ir neįtraukdama į bendrovės buhalterinę apskaitą dalies apskaitos dokumentų už atskirtas prekes, perkamas iš įmonės „duomenys neskelbtini“, bei tų prekių realizavimą patvirtinančių dokumentų, atitinkamai neteisingus duomenis pateikė konkrečioms buhalterėms, tvarkiusioms įmonės buhalterinę apskaitą. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo I. A., kuri VMI elektroniniu būdu teikdavo PVM deklaracijas, metines pelno mokesčių deklaracijas, visus klausimus suderinus su L. B.. Išėjusi iš darbo, turimus įmonės dokumentus ji perdavė L. B.. 2019 m. lapkričio 7 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo V. N., kuri nurodė, kad kokius dokumentus jai pateikdavo L. B., tokius ji suvesdavo į įmonės buhalterinę apskaitą. Ji tvarkė apskaitą be pradinių balansinių buhalterinių „sintetikos, analitikos“ likučių. Liudytoja L. K. padėjo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, kuomet 2020 m. birželio mėnesio viduryje L. B. jai atvežė dokumentus už 2016–2019 metus. Sutvarkius pirminius dokumentus už tris mėnesius, pas ją atvyko pareigūnai ir visus dokumentus paėmė. Taigi, minėtos liudytojos patvirtino, kad apskaitą bendrovėje vedė pagal direktorės L. B. pateikiamus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, pastaroji atlikdavo ir kasininkės funkcijas. Be to, liudytojos patvirtino ir tai, kad įmonėje kasos, prekių likučių knygos nebuvo. L. B., kaip įmonės faktinė vadovė, buvo atsakinga už tai, kad valstybės institucijoms būtų pateiktos PVM ir pelno mokesčio deklaracijos ir jose būtų įrašyti duomenys, teisingai atspindintys bendrovės finansinės būklės rezultatus. Šios pareigos nagrinėjamu atveju ji nevykdė. Priešingai, sąmoningai, turėdama tikslą išvengti mokesčių nuo faktinių bendrovėje gautų pajamų, L. B. teikė buhalterėms tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras. Toks veiksmų tikslas, kaip minėta, yra būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Dėl to VMI pateiktose PVM ir pelno mokesčio deklaracijose, kad išvengti mokesčių, buvo nurodyti neteisingi duomenys. Apie tokį tikslą leidžia spręsti ir kiti byloje esantys įrodymai.

44. 2021 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., nustatyta, kad iš viso nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32 131 Eur (19 760+12 371) pardavimo PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose, pateiktose VMI už 2019 m. kovo mėn., gegužės – gruodžio mėn., 2020 m. sausio – birželio mėn., įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (deklaracijos FR0600 21 ir 29 laukeliuose) bei mokėtiną į biudžetą PVM (deklaracijos FR0600 25, 34 ir 35 laukeliuose), nes nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32 131 Eur PVM.

45. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, jog jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad tokius veiksmus L. B. padarė turėdama tikslą nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykusias ūkines operacijas bei išvengti tokių ūkinių operacijų fiksavimo ir gautų pajamų apmokestinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ji veikė tiesiogine tyčia.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdama į BK 220 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių aiškinimą, išdėstytą pirmiau šioje nutartyje, konstatuoja, kad teismas padarė teisingą išvadą dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių L. B. veikoje buvimo, todėl tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, galiojusį veikos padarymo metu.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų ir nuteistajai skirtinos bausmės

47. Šioje nutartyje konstatuota, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nusprendžiu L. B. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė abiejų L. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

48. L. B. buvo nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX -2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.). Šio baudžiamojo įstatymo sankcija numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Teismas pagal šį įstatymą paskyrė L. B. 150 MGL dydžio baudą. Jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos) sankcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Taigi, naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo sankcija numato papildomą alternatyvią švelnesnės rūšies bausmę, t. y. laisvės apribojimą. Nepaisant to, kad nuteistajai buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, minėta aplinkybė reiškia, kad aptariamas baudžiamasis įstatymas yra švelninantis bausmę, todėl turi grįžtamąją galią. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Pirmosios instancijos teismas dėl šios nusikalstamos veikos teisingai taikė veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl įsigaliojusių bausmę švelninančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų nuteistosios L. B. nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuojama į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

49. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 29 d.) buvo nustatyta, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pagal šiuo metu galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) tas, kas įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, kaip matyti, pagal naujai įsigaliojusią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją siekiamų išvengti mokesčių suma turi viršyti 400 MGL. Taip pat pasikeitė ir sankcijoje numatytos bausmės, papildomai nustatant alternatyvias laisvės apribojimo ir arešto bausmes. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. B. nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 32 131 Eur (642 MGL), tad ši suma viršija ir pagal naują įstatymo redakciją nustatytą 400 MGL dydžio sumą. Nors dėl šios nusikalstamos veikos skundžiamu nuosprendžiu L. B. taip pat buvo skirta švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė bauda, nežiūrint į tai, naujojoje BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijoje įtvirtinus ir kitas švelnesnes bausmes, švelnėja nuteistosios teisinė padėtis. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, dėl įsigaliojusio nuteistosios teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo pakeitimų L. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 220 straipsnio 1 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. XIII-791 redakcija) į BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

50. Jokių argumentų ir motyvų nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nenurodyta. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas parinktos bausmės, tiek jų rūšis, tiek dydis, buvo teisingi, tačiau šia nutartimi perkvalifikavus L. B. nusikalstamas veikas, turi būti sprendžiamas ir naujų bausmių paskyrimo klausimas.

51. Skirdama nuteistajai L. B. bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė du tyčinius, apysunkius, baigtus nusikaltimus. Vertintinas ir nustatytas nusikalstamų veikų mastas. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į L. B. charakterizuojančią medžiagą. Ji anksčiau neteista, dirba. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju švelniausia iš sankcijose numatytų bausmės rūšių – bauda, taip pat artimas minimaliam jų dydis, bus teisingos bausmės, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atitinkančios padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistosios asmenybės pavojingumą.

52. Paskyrus naujas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, iš naujo spręstinas ir bausmių subendrinimo klausimas. Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi bei taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas vadovautis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir bausmes bendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad L. B. abi nusikalstamas veikas įvykdė turėdama vieningą sumanymą vykdyti bendrovės ūkinę veiklą taip, kad dalies produkcijos įsigijimas ir pardavimas nebūtų apskaitomas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tuo pačiu neapskaitant ir nedeklaruojant tokios produkcijos pardavimo pajamų, kad išvengti PVM mokėjimo. Abi veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai.

53. Apeliaciniame skunde argumentų, sietinų su išspręstu civilinio ieškinio klausimu, nenurodyta. Su juo sietinos nuosprendžio dalies panaikinimas grindžiamas prašymu L. B. išteisinti. Bylos duomenimis, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieškinį dėl 32 131 Eur turtinės žalos, padarytos valstybės biudžetui, prašant šią sumą išieškoti iš L. B. (t. 17, b. l. 117–119). Nurodyto dydžio žalą valstybės biudžetui L. B. padarė nusikalstamais veiksmais. Pagal civilinio ieškovo nurodytus duomenis mokestinės prievolės negalima išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jos nemokumo. Pagal viešai skelbiamus duomenis bendrovė šiuo metu yra likviduojama. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad skundžiamu nuosprendžiu iš L. B. valstybei pagrįstai priteista 32 131 Eur suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios L. B. ir gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinį skundą atmesti.

L. B. nusikalstamą veiką iš BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

L. B. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Kitos Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalies nekeisti.