Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-559-372/2023 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01077-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.4.; 3.1.7.13.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

2023 m. gruodžio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-141-669/2023 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 47400,00 Eur neturtinės ir 3300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020-04-22 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams; BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo redakcija), vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-05-08 iki 2019-02-06.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-19 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-22 nuosprendis pakeistas – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad D. N. susitarė su V. R., jog V. R. organizuos narkotinių medžiagų perdavimą D. N., o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai paims pinigus, gautus už jų parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R., dalis R. R. atgabentos narkotinės medžiagos turėjo būti perduotina D. N. toliau platinti.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs D. N. kasacinį skundą, 2021-06-23 nutartimi panaikino nuosprendžio ir nutarties dalis dėl D. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. N. nurodyta nedelsiant paleisti iš bausmės atlikimo vietos.

5. Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-22 nuosprendžiu D. N. ir V. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį buvo nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su asmeniu, atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu (R. R.), neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei, neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2016 m. birželio mėn. V. R. subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, įtraukė į šios grupės veiklą D. N., su juo susitarė bendrai pardavinėti ir kitaip platinti labai dideliais kiekiais narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) ir tarpusavyje pasiskirstė vaidmenimis: V. R. vadovaus organizuotos grupės veiklai, neteisėtai laikys šias medžiagas, organizuos jų atgabenimą kontrabandos būdu iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, pristatymą į (duomenys neskelbtini) miestą ir perdavimą D. N., taip pat ieškos ir įtrauks į organizuotos grupės veiklą naujus narius, o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už šią parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R., taip pat vykdys kitus V. R. neteisėtus nurodymus, kurie padės įgyvendinti šias nusikalstamas veikas. 2016 m. birželio mėn. po 23 d. (duomenys neskelbtini) mieste V. R., vykdydamas susitarimą su D. N., įkalbėjo R. R. dalyvauti šios organizuotos grupės veikloje ir neteisėtai gabenti iš Vokietijos į Lietuvą V. R. per kitus asmenis perduodamus labai didelius kiekius narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir taip įtraukė R. R. dalyvauti organizuotos grupės veikloje. Laikotarpiu iki 2018-05-03 V. R. įkalbėjo šios organizuotos grupės veikloje dalyvauti asmenį, kuriam 2019-07-09 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodė, kad šis Vokietijoje kitam organizuotos grupės nariui – R. R. neteisėtai perduotų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018-05-03 V. R. agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), R. R. nupirko tarptautinio autobuso bilietą kelionei iš Vokietijos į Lietuvą, nurodė jam 2018-05-05 vykti į (duomenys neskelbtini) miestą Vokietijoje ir iš asmens, kuriam 2019-07-09 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) bei jas atgabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją. V. R. nurodė D. N. perduoti R. R. dienpinigius ir R. R. nuvežti prie mikroautobuso, sustojančio degalinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). V. R. nurodė asmeniui, kuriam 2019-07-09 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), perduoti R. R. narkotinę medžiagą. Vykdydamas V. R. nurodymus, 2018-05-03 R. R. iš V. R. paėmė tarptautinio autobuso bilietą vykti iš Vokietijos į Lietuvą. 2018-05-04 vakare (duomenys neskelbtini), D. N. perdavė R. R. dienpinigius – 340,00 Eur ir 2018-05-05 apie 8.20–8.30 val. R. R. atvežė prie mikroautobuso „Mercedes-Benz“, sustojusio degalinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Mikroautobusui atvykus į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), R. R. įsėdo į mikroautobusą „Mercedes-B. S.“ ir nuvyko į Vokietiją, (duomenys neskelbtini) miestą, apsigyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo, kuriam 2019-07-09 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas V. R. nurodymą, 2018-05-07 apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „Tayota Yaris“ (duomenys neskelbtini) bagažinėje neteisėtai atgabeno juodos spalvos lagaminą, kuriame buvo 8 polietileniniai maišai su labai dideliu kiekiu – 14997,71 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir laikė, kol šį lagaminą su narkotinėmis medžiagomis iš automobilio paėmė R. R.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. R. laikė ir pažeisdamas Lietuvos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį (2014-11-20 įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), kurioje nurodyta, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, lagaminą su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai gabeno kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ autobusu „Setra“ (duomenys neskelbtini) per Lenkijos ir Lietuvos Respublikos sieną Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagal susitarimą turėjo nugabenti į (duomenys neskelbtini) miestą bei perduoti V. R.. Pagal organizuotos grupės narių susitarimą V. R. automobiliu „Audi 10“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. atgabentą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos turėjo nugabenti į (duomenys neskelbtini) miestą ir čia dalį šios narkotinės medžiagos perduoti D. N. toliau platinti, o dalį jos paslėpti, bet šios nusikalstamo susitarimo dalies R. R. nebaigė, nes 2018-05-08 13.10 val. Kalvarijos pasienio kontrolės punkte autobuso apžiūros metu R. R. gabenamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) surado ir paėmė policijos pareigūnai.

6. 2018-05-08 D. N. sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 straipsniu. Kitą dieną jam pareikštas įtarimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Apklaustas įtariamuoju D. N. parodė: „Neprisipažįstu dėl man pateiktų įtarimų dėl dalyvavimo įgyjant narkotines medžiagas Vokietijoje. Aš nesitariau nei su V. R., nei su R. R., jog įsigys narkotinių medžiagų – kanapių Vokietijoje ir po to man jas perduos. Aš neužsiimu narkotinių medžiagų platinimu, pats nevartoju. V. R. man niekada nėra perdavęs narkotinių medžiagų“. Apklausiamas jis nurodė, jog R. R. iki degalinės autostradoje Klaipėda-Vilnius jis nuvežė pastarojo prašymu bei jam paskolino 50,00 Eur. Kur ir ko važiavo R. R., jis nežinojo.

7. BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikinas sulaikymas neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po jos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai yra visos BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) nustatytas bent vienas BPK 122 straipsnyje numatytas suėmimo skyrimo pagrindas ir visos suėmimo skyrimo sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmens laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų; 3) nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, 2 punkte numatyta, kad trukdys procesui, o 3 punkte nurodyta, kad darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. D. N. sulaikymo momentu tokio pagrįsto manymo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teisėsaugos organų tikrai nebuvo, kadangi D. N. „stovėjo“ Darbo biržoje (buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje), pagal Darbo biržos (Užimtumo tarnybos) siuntimą lankė tolimųjų reisų vairuotojų kursus, juos baigė ir tuo metu laikė egzaminus, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, jau keletą metų kartu su sugyventine nuomojosi butą, su ja kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, turėjo tvirtus socialinius ryšius su motina ir seserimi, gyvenančiomis (duomenys neskelbtini). Taip pat nebuvo jokių duomenų, kad jis trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. D. N. sulaikymas, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Sulaikymo momentu byloje jis galėjo būti apklaustas specialiuoju liudytoju. Be to, iš D. N. laikino sulaikymo protokolo matyti, jog jis faktiškai sulaikytas 2018-05-08 (antradienį) 14 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), tačiau sulaikymo protokolas surašytas tik 20 val. 25 min. Taigi, ikiteisminio tyrimo organai, nepažeisdami BPK 140 straipsnio reikalavimų, tuoj po jo sulaikymo turėjo galimybę iki darbo dienos pabaigos, be D. N. sulaikymo BPK 140 straipsnio tvarka, kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo, tačiau to nepadarė.

8. Nors D. N. buvo nepagrįstai sulaikytas, tačiau prokuroras vietoje to, kad skirtų vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, kad D. N. būtų skirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (trijų mėnesių laikotarpiui). Prašydamas skirti suėmimą, prokuroras pareiškime formaliai nurodė, jog D. N. gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes yra įtariamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu (neatitinka tikrovės, nes BK 199 straipsnio 3 dalis priskiriama tik prie sunkių nusikaltimų), už kurių padarymą jam gresia reali griežta laisvės atėmimo bausmė, be to, realiai niekur nedirba, nors Darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) ir registruotas, be deklaruotos gyvenamosios vietos, nevedęs, todėl jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Taip pat pareiškime prokuroras nurodė, jog D. N. darys naujus nusikaltimus konstatuodamas, jog D. N. įvykdė du labai sunkius nusikaltimus, niekur nedirba ir su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, o lėšas pragyvenimui, kaip pagrįstai galima manyti, uždirba iš nusikalstamos veikos (narkotinių medžiagų platinimo). Ankstesni jo nuteisimai, iš viso teistas 2 kartus (paskutinį kartą už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis), teistumas neišnykęs, ir probacijos tarnybų veiksmai jo nuo naujų nusikaltimų darymo nestabdo. Todėl, prokuroro nuomone, pagrįstai galima manyti, kad nurodytos aplinkybės įrodo tai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nepavyks pasiekti D. N. netrukdomo dalyvavimo procese ir, kad būdamas laisvėje, jis ir toliau gali daryti naujus labai sunkius nusikaltimus.

9. 2018-05-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja, formaliai išnagrinėjusi prokuroro prašymą ir pakartodama nutartyje prokuroro pareiškimo postulatus, tenkino prokuroro prašymą ir D. N. skyrė kardomąją priemonę suėmimą trims mėnesiams. 2018-08-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja, tenkindama prokuroro prašymą dėl D. N. suėmimo pratęsimo 3 mėnesiams, suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams (nuo 2018-08-10 iki 2018-11-10). Nutartyje teismas konstatavo, kad turi pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios realios griežtos laisvės atėmimo bausmės, D. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Pratęsdamas suėmimo terminą teismas nurodė tuos pačius motyvus, kurie jau buvo nurodyti nutarime, kai D. N. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Suėmimo terminas byloje buvo tęsiamas jau praėjus beveik 3 mėnesiams po kardomosios priemonės suėmimo skyrimo D. N.. Per tą laiką buvo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turėjo pakankamai laiko išanalizuoti D. N. socialinius ryšius, jo gyvenimo būdą ir sąlygas, siekį įgyti specialybę, realius duomenis apie tikimybę bėgti nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo, daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, gynyba buvo pateikusi kai kuriuos naujus duomenis šiai analizei atlikti. Nors D. N. praeityje ir buvo teistas už nusikalstamą veiką, kuri susijusi su narkotinėmis medžiagomis, tačiau neatsižvelgta į tai, kad 2016-07-28 Plungės rajono teismo nuosprendžiu jis nuteistas, kaip įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda už neteisėtą narkotinių medžiagų – 1,344 g kanapių įgijimą savo reikmėms. Todėl vien jau dėl šio teistumo negalima daryti išvadą, kad jis galimai gauna lėšas pragyvenimui iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, kadangi pats jas įgijo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras per šį laikotarpį turėjo pakankamai laiko įsitikinti apie glaudžius D. N. socialinius ryšius su sugyventine A. R., dirbančia (duomenys neskelbtini), su kuria draugavo 9 metus, o pastaruosius du metus bendrai gyveno ir nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), bei vedė bendrą ūkį. Tai pat D. N. palaikė glaudžius ryšius su nuosavame bute gyvenančia savo motina, dirbančia (duomenys neskelbtini), bei seserimi. Pažymėtina ir tai, kad iki suėmimo D. N. per Darbo biržos (Užimtumo tarnybos) organizuojamus kursus lankė krovininių automobilių vairavimo kursus, juos baigė ir tuo metu UAB „Regitra“ laikė CE kategorijos praktinį egzaminą, planavo gauti gerai apmokamą bei rinkoje paklausų tolimųjų reisų vairuotojo darbą, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis ateityje nebūtų dirbęs. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodė, kad D. N. neturi jokio noro ir pagrindo bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo bei daryti naujas labai sunkias nusikalstamas veikas. Nutarimas pratęsti suėmimo terminą motyvuotai buvo apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, tačiau skundas buvo atmestas. 2018-11-06 Klaipėdos apygardos teismo teisėjas D. N. suėmimo terminą pratęsė dar 3 mėnesiams, t.y. iki 2019-02-10. Be kitų, jau anksčiau teismų nutartyse nurodytų aplinkybių, nutartyje nurodyta, jog už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. N. gresia laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, o pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Pareikštų įtarimų sunkumas bei gresiančios laisvės atėmimo bausmės dydis leidžia pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Ir vėl konstatuojama, kad nėra pagrindo įžvelgti D. N. turint tvirtus socialinius ryšius, akcentuojamas jo teistumas, kad nusikalstamas veikas galimai padarė siekdamas finansinės naudos bei lėšų nerūpestingam gyvenimui. Konstatuojama, jog nors įtariamasis yra suimtas ilgą laiką, tačiau būdamas laisvėje D. N. bus pavojingas visuomenei, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Įtariamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas, leidžia susiformuoti įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti įtariamojo į laisvę arba skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnis), todėl pritartina prokuroro išvadai, jog paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau skundas atmestas. Taigi, tiek skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą pagal prokuroro pareiškimą, tiek pratęsdamas suėmimo terminą ar atmesdamas gynybos skundus, teismas nutartyse nurodydavo pasikartojančius, deklaratyvius dalykus, neatitinkančius tikrovės. Paskirtas suėmimas neatitiko BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų.

10. 2019-01-22 gynyba Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui pateikė motyvuotą prašymą, kad D. N. paskirta kardomoji priemonė (suėmimas) būtų pakeista į kardomąją priemonę 10000,00 Eur užstatą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Tenkindamas gynybos prašymą prokuroras 2019-02-06 nutarimu kardomąją priemonę suėmimą pakeitė į 10000,00 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Prokuroras, organizuojantis ir kontroliuojantis tyrimą, turėjo neribotas galimybes jau anksčiau pakeisti suėmimą į kitas kardomąsias priemones, tačiau sąmoningai to nedarė, todėl D. N. buvo nepagrįstai taip ilgai suimtas.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį D. N. atžvilgiu, konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog nuteistasis D. N. organizuotos grupės veikloje, be kitų užduočių, buvo atsakingas už narkotinių medžiagų išplatinimą, kaip tai nurodyta nusikalstamos veikos aprašyme. Taip pat nėra užfiksuoto nei vieno atvejo, kad D. N. būtų platinęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Todėl dar apeliacinės instancijos teismas iš nuteistojo nusikalstamos veikos aprašymo pašalino aplinkybes, susijusias su D. N. vaidmeniu platinant narkotines medžiagas, t.y., kad D. N. susitarė su V. R., jog V. R. organizuos narkotinių medžiagų perdavimą D. N., o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už jų parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R.; dalis R. R. atgabentos narkotinės medžiagos turėjo būti perduota D. N. toliau platinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, po apeliacinės instancijos teisme padarytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimų, susijusių su D. N. vaidmeniu organizuotoje grupėje, kai iš nusikalstamų veikų aprašymo pašalinus nurodytas reikšmingas kaltinimo padarius BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies faktines aplinkybes, negalima paneigti D. N. kasaciniame skunde nurodytų argumentų, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas tapo prieštaringas, ir iš esmės nebeliko D. N. ir kitų organizuotos grupės narių susitarimo, tyčios vykdyti disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų kontrabandos nusikaltimus veikiant organizuota grupe. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo dėl D. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir veikų kvalifikavimo. Šio teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys bylos duomenys nesudaro D. N. inkriminuotų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų sudėčių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas D. N. organizuotos grupės nariu. Nustatęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo atvejus, teismas konstatavo, jog teismų sprendimų dalys dėl D. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį naikintinos ir jam baudžiamoji byla nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyti motyvai sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai buvo nepagrįsti ir neteisėti.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju jau ikiteisminio tyrimo stadijoje pareigūnų sąžiningumas ir nešališkumas atliekant tyrimą kėlė abejonių. Nesant jokių objektyvių įrodymų, jog D. N. platino narkotines medžiagas, jam buvo inkriminuotas epizodas, kad narkotines medžiagas jis išplatino P. B., kuris buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu dėl narkotinių medžiagų platinimo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu P. B. nenurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš D. N. teigdamas, kad jas įgijo iš nepažįstamų asmenų, kurie nustatyti nebuvo. Tačiau po nuosprendžio įsiteisėjimo P. B., pažeidžiant BPK normas, darant policijos darbuotojo įtaką, buvo apklaustas liudytoju apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką D. N. byloje, kur davė parodymus, jog narkotines medžiagas buvo įsigijęs iš D. N.. Vėliau P. B. per būsimą D. N. žmoną A. R. darė spaudimą, kad būdamas suimtas D. N. duotų apkaltinamuosius parodymus V. R. atžvilgiu ir tada jo atžvilgiu būtų taikoma kita kardomoji priemonė. P. B. A. R. teigė, jog šie klausimai derinami su policijos darbuotoju ir prokuroru. Ikiteisminio tyrimo metu tyrimo organai atsisakė daryti akistatą tarp P. B. ir D. N., o pats P. B. apygardos teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus. Prokuroras, kontroliuodamas ir organizuodamas ikiteisminį tyrimą, aiškiai matydamas, jog yra iš esmės pažeistos BPK normos, nesustabdė šio įstatymo pažeidimo, jį toleravo, o neatlikus akistatos, inkriminavo šį narkotinių medžiagų platinimo P. B. epizodą D. N., surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui, o teisme aktyviai palaikė ir gynė šį nusikalstamos veikos epizodą.

13. Klaipėdos apygardos teismas, bylos nagrinėjimo metu gynybos prašymu prijungęs dalį baudžiamosios bylos, kurioje buvo nuteistas P. B., konstatavo akivaizdų BPK normų pažeidimą, šiame epizode surinktų įrodymų leistinumą, D. N. atžvilgiu šioje dalyje bylą nutraukė. Šis epizodas akivaizdžiai parodo, jog ikiteisminio tyrimo organai ir prokuroras buvo šališki, todėl norėdami įrodyti nors vieną epizodą, kad D. N. platino narkotines medžiagas, be jokio teisėto pagrindo, išgalvotais ir niekuo nepagrįstais motyvais, bet kokia kaina, iš esmės pažeidžiant BPK normas siekė taikyti jam ir ilgą laiką taikė nepagrįstą kardomąją priemonę – suėmimą, siekė nepagrįsto ir neteisėto D. N. nuteisimo, tam panaudodami nuteistąjį P. B..

14. Ieškovas nurodė, kad sulaikius R. R. su narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis) Kalvarijos pasienio punkte, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir tai nekelia abejonių. Nekelia abejonių ir tai, kad R. R. davus parodymus, kad apie šias jo įgytas narkotines medžiagas galimai žinojo D. N., kuris jį prieš tai nuvežė iki autostrados Klaipėda-Vilnius, D. N. galėjo (turėjo) būti apklaustas kaip liudytojas apie galimai savo įvykdytą nusikalstamą veiką (BPK 182 straipsnio 3 dalis). Tačiau nebuvo jokio objektyvaus pagrindo D. N. sulaikyti BPK 140 straipsnio tvarka. D. N. nebuvo užkluptas darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės, numatytos BPK 122 straipsnyje, tai yra, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdys procesui ar darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Todėl jo sulaikymas bei po to buvęs kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimas buvo nepagrįsti ir neteisėti nuo pat šių prievartinių procesinių priemonių taikymo pradžios. Suėmimo paskyrimas tais motyvais, kad D. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus labai sunkius nusikaltimus buvo grynai deklaratyvūs prokuroro ir teismo teiginiai, byloje neparemti jokia objektyvia bylos medžiaga nei pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei vėlesnio proceso metu, t. y. tiek taikant jam kardomąją priemonę suėmimą, tiek pratęsiant suėmimo terminus, tiek Klaipėdos apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui atmetant gynybos skundus dėl suėmimo. Teismų sprendimuose nurodoma, kad D. N. nedirba, tačiau registruotas Darbo biržoje (yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje). Tačiau Darbo biržoje jis ir „stovėjo“ (Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravęs) tam, kad ieškotų darbo. Būdamas Darbo biržos įskaitoje (būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje), D. N. šios įstaigos nukreipimu baigė tolimųjų reisų vairuotojų kursus, tačiau dėl sulaikymo ir suėmimo nebegalėjo išlaikyti CE praktinio egzamino UAB „Regitroje“. Į šią aplinkybę byloje iš viso nebuvo atsižvelgta. Jei jis nebūtų nepagrįstai suimtas, tai būtų išlaikęs egzaminą ir ieškojęs rinkoje paklausaus tolimųjų reisų vairuotojo darbo ir tikrai, esant tolimųjų reisų vairuotojų stygiui, būtų jį radęs.

15. Nutartyse nurodoma, kad jis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, bet jeigu jis jos ir nebūtų deklaravęs, tai nėra tapatu gyvenamosios vietos neturėjimui. D. N. su sugyventine A. R. jau du metus gyveno nuomojame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir būtent šiuo adresu policijos pareigūnai atliko kratą bei įsitikino, kad D. N. tikrai ten su sugyventine gyvena. Deklaruoti šiuo adresu gyvenamosios vietos kartu jie negalėjo vien todėl, kad su tuo nesutiko buto savininkai. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog skiriant kardomąją priemonę ir parenkant jos rūšį teismas turi atsižvelgti į tai, ar įtariamasis turi nuolatinę, o ne deklaruojamą, gyvenamąją vietą, o D. N. gyvenamąją vietą turėjo. D. N. iš tikrųjų buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma. Taigi prokuratūra savo prašymuose dėl suėmimo, dėl jo pratęsimo klaidino teismus, jog D. N. neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, ir visi teismai nutartyse nurodydavo, kad D. N. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos.

16. Nutartyse akcentuojamas D. N. teistumas, susijęs su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad jis buvo nuteistas pinigine bauda dėl baudžiamojo nusižengimo įvykdymo už nedidelio kiekio kanapių laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Būtent po šio teistumo Probacijos tarnyboje jis lankė kursus dėl atsisakymo vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, daugiau narkotinių medžiagų nevartojo, tai patvirtino ir daugkartiniai Probacijos tarnybos patikrinimai. Todėl teismo nutartyse išsakytas teiginys, jog Probacijos tarnybos taikytos priemonės jam neturėjo reikšmės, neatitinka tikrovės. Taip pat tikrovės neatitinka ir teismo nutartyse konstatuojamas teiginys, jog pragyvenimui lėšas galimai jis įgydavo iš nusikalstamos veikos – prekybos narkotinėmis medžiagomis. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tai nebuvo nustatyta.

17. Nors bylos aplinkybės epizode, dėl kurio D. N. buvo nepagrįstai nuteistas, viso ikiteisminio tyrimo metu nekito ir nepasikeitė, tačiau po ilgalaikio nepagrįstos kardomosios priemonės suėmimo D. N. taikymo, tenkinant gynybos prašymą, prokuroras pakeitė šią kardomąją priemonę į švelnesnes kardomąsias priemones. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog prokurorui buvo žinoma, kad taikant D. N. griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą), jokių duomenų apie jo galimybę bėgti bei slapstytis ar daryti naujas nusikalstamas veikas nebuvo, kad pati griežčiausia kardomoji priemonė D. N. ilgą laiką buvo taikoma neteisėtai ir nepamatuotai. Pakeitus suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, D. N. nebėgo ir nesislapstė, nedarė naujų nusikalstamų veikų, o nedelsiant susirado darbą ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą teisminiuose posėdžiuose jis dalyvavo. Tai įrodo, kad gresiant realiai griežtai laisvės atėmimo bausmei, būdamas laisvėje D. N. nebėgo, nesislapstė, nedarė naujų nusikalstamų veikų, o dirbo, vykdavo į teismo posėdžius, todėl prokuroro ir teismų „pagrįsti manymai“, kad jis tai gali daryti, buvo aiškiai niekuo nepagrįsti bei deklaratyvūs. Todėl visos teismų nutartys, jose išdėstyti motyvai, kodėl D. N. reikalinga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą) bei šią kardomąją priemonę toliau pratęsti, buvo tendencingos, šališkos, motyvai buvo šabloniški ir formalūs.

18. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmai buvo neteisėti. Be to, tirtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, ir teismai aiškiai pažeidė ir bendrąją rūpestingumo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės, dėl to D. N. teisės buvo neatstatomai suvaržytos, 275 dienas jis buvo nepagrįstai sulaikytas ir suimtas, 308 dienas jam buvo taikomos net kelios kardomosios priemonės, varžiusios jo judėjimo laisvę, 199 dienas jis nepagrįstai, po neteisėto nuteisimo, sulaikytas ir pagal apkaltinamuosius nuosprendžius pataisos darbų įstaigoje atliko paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Neteisėti valstybės ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmai renkant, vertinant baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, priimant nepagrįstus ir neteisėtus apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas D. N. padarė turtinę ir neturtinę žalą. Todėl valstybei kyla pareiga padarytą žalą atlyginti.

19. Priteisdamas neturtinę žalą ieškovui, teismas turėtų vadovautis ne tik bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, bet taip pat įvertinti ir tai, kad: 1) D. N. buvo įtariamas, kaltinamas ir teismo nuteistas ne dėl kokių nors nesunkių ar apysunkių nusikalstamų veikų padarymo, o dėl vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų įvykdymo veikiant organizuotoje grupėje; 2) pagal įsiteisėjusius nepagrįstus ir neteisėtus teismo nuosprendžius D. N. buvo sulaikytas ir atliko laisvės atėmimo bausmę gana ilgą laiką – net 199 dienas, tai neabejotinai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus; 3) D. N. buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, todėl didžiulį stresą jam sukėlė ne tik pats nuteisimas, bet ir ilgalaikės bausmės paskyrimas, didžiuliai emociniai išgyvenimai buvo prieš susiruošimą šią bausmę vykdyti, ilgam laikui atsisveikinant su laisvėje liekančiais artimaisiais, draugais ir pažįstamais; 4) vienas reikšmingiausių D. N. gyvenimo įvykių – santuoka, turėjo būti įforminta ne laisvėje, dalyvaujant draugų ir artimųjų ratui, o uždarose, niūriose Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpos, nedalyvaujant artimiesiems; 5) sulaikymo ir suėmimo metu D. N. net 275 paras buvo nepagrįstai izoliuotas nuo visuomenės, suvaržyta jo laisvė, prokuroro nutarimu, daugiau kaip pusę metų nebuvo tenkinti jo paties, gynybos ir sugyventinės prašymai leisti pasimatyti ir bendrauti laidinio ryšio priemonėmis su artimiausiais žmonėmis, todėl jam pablogėjo fizinė sveikata, psichinis stabilumas, atskyrimas nuo sugyventinės ir artimųjų, realaus gyvenimo sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją; 6) būdamas suimtas ir įkalintas, jis negalėjo kartu su artimaisiais atšvęsti savo gimtadienio ir gražiausių metų švenčių (Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų); 7) dėl nepagrįsto suėmimo jam buvo atimta galimybė išlaikyti CE kategorijos praktinį egzaminą, žlugo jo svajonės dirbti gerai apmokamą ir paklausų tolimųjų reisų vairuotojo darbą; 8) baudžiamosios bylos medžiaga su konkrečiomis kaltinamųjų pavardėmis buvo ne kartą aprašoma rajoninėje ir respublikinėje spaudoje, eskaluojama kitomis visuomenės informavimo priemonėmis, informacija skelbta net ir po visiško jo išteisinimo, praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams (žurnalisto straipsnis (duomenys neskelbtini), tai neabejotinai ženkliai pakenkė jo reputacijai.

20. Patirtą neturtinę žalą už 275 sulaikymo ir suėmimo dienas (nuo 2018-05-08 iki 2019-02-06), izoliuojant jį nuo artimųjų ir visuomenės, ieškovas vertina 27500,00 Eur (po 100,00 Eur už kiekvieną dieną). Patirtą neturtinę žalą dėl to, kad pagal įsiteisėjusius teismų nuosprendžius buvo sulaikytas ir 199 dienas atliko bausmę įkalinimo įstaigoje (nuo 2020-12-09 iki 2021-06-25) ieškovas vertina 19900,00 Eur (po 100,00 Eur už kiekvieną dieną). Iš viso jam padarytą neturtinę žalą dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo ir nuteisimo, ieškovas vertina 47400,00 Eur. Be to, ieškovas D. N. patyrė ir turtinę žalą, kadangi norėdamas įrodyti savo nekaltumą, gynybai ikiteisminiame tyrime ir teismuose, skundų surašymui, šių skundų nagrinėjimui kelių instancijų teismuose jis turėjo samdytis advokatus ir dėl to patyrė 3300,00 Eur atstovavimo ikiteisminio tyrimo įstaigose ir teismuose išlaidų, kurios, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, taip pat priteistinos iš valstybės.

21. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-10 nutartimi ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Teismas šią kardomąją priemonę skyrė konstatavęs, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai (įtariamasis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo; darys naujus nusikaltimus). Teismas taip pat įvertino, kad šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis baudžiamojo proceso tikslai nebus pasiekti. Nutartis dėl suėmimo skyrimo nebuvo apskųsta. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-08-09 nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nutartyje pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, atliktos kratos, surašyti apžiūrų protokolai, paskirtos užduotys atlikti objektų tyrimus, tačiau dar nėra išslaptinta kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija ir nesurašyti protokolai. Kitaip tariant, teismas nurodė ne formalius motyvus, o susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vertino padarytą pažangą, procesinę tyrimo stadiją ir, atsižvelgdamas į visų reikšmingų aplinkybių visumą, sprendė, kad nebaigus atliktų visų svarbių ikiteisminio tyrimo veiksmų ir neišnykus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo pagrindams, nėra objektyvios galimybės ieškovui skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Ši teismo nutartis buvo skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, kuris, patikrinęs sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, 2018-09-10 nutartimi paliko jį galioti. Aukštesniojo teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, pasisakyta dėl visų esminių ieškovo gynėjo skundo argumentų. Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-06 nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui, konstatavus, jog neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai. Ši nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2018-11-29 ieškovo gynėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš nurodytų teismų sprendimų, kuriais ieškovui buvo skirtas ir pratęstas kardomosios priemonės suėmimo taikymas, matyti, jog teismai vertino tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tiek ieškovo asmenybę, jo socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Vien tas faktas, kad ieškovo gynėjo skundai aukštesniųjų teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti, nereiškia, jog teismai priėmė neteisėtus sprendimus. Teismų sprendimuose, priešingai nei teigia ieškovas, nėra nurodyta jokių deklaratyvių ar tikrovės neatitinkančių dalykų. Ieškovo gynėjo pateiktus argumentus teismai vertino kitaip, nei siekė ieškovas, vertinimas yra išsamiai motyvuotas. Nei vienas teismo sprendimas dėl kardomosios priemonės (suėmimo) taikymo nebuvo panaikintas aukštesniojo teismo. Ši kardomoji priemonė buvo panaikinta prokuroro 2019-02-06 nutarimu, įvertinus, jog baudžiamojo proceso tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t.y. skiriant užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodišką registravimąsi policijos įstaigoje.

22. Ieškovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-23 nutartimi buvo išteisintas, tačiau išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Teismo nutartys dėl suėmimo taikymo ieškovui buvo patikrintos aukštesnio teismo ir paliktos galioti, kaip pagrįstos bei teisėtos, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų paneigti aukštesniojo teismo padarytas išvadas. Skiriant kardomąsias ar kitas procesinės prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą.

23. Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-19 nutartimi iš 2020-04-22 nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, susijusios su ieškovo susitarimu platinti narkotines medžiagas su kitu nuteistuoju šioje baudžiamojoje byloje, tačiau teismas sprendė, jog yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad ieškovas suvokė dalyvaujantis organizuotos grupės veikloje, siekė bendro tikslo ir norėjo dalyvauti bendrai darant nusikalstamas veikas. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas atliko siauresnės apimties vaidmenį (rinko informaciją ir kt.), nei jam buvo inkriminuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-23 baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė, jam nepadarius nusikalstamos veikos. Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismui pašalinus minėtas faktines aplinkybes, nebeliko ieškovo ir kitų organizuotos grupės narių susitarimo, tyčios vykdyti disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos nusikaltimus organizuotoje grupėje. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo dėl ieškovo nuteisimo ir veikų kvalifikavimo, nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro ieškovui inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties, t.y. teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas ieškovą organizuotos grupės nariu.

24. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Kasacinis teismas nekonstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, padarė esminį BPK pažeidimą. Skirtingos kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismo išvados yra susijusios su skirtingu įrodymų vertinimu, konkrečiai – su įrodymų, leidžiančių asmenį pripažinti organizuotos grupės nariu, pakankamumo vertinimu. Kasacinis teismas nepaneigė faktinių aplinkybių, jog ieškovas bendravo su kitais organizuotos grupės nariais, vykdė tam tikrus jų prašymus, tačiau, remdamasis in dubio pro reo principu, sprendė, jog šių ieškovo veiksmų nepakanka pripažinti jį buvus organizuotos grupės, susitarusios vykdyti nusikaltimus, nariu. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovas savo ieškinio argumentais neįrodo, jog tokia klaida buvo padaryta, todėl žalos atlyginimas negalimas.

25. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, privalo įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas – neteisėtus pareigūnų veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Ieškovas neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų, todėl pagrindo atlyginti žalą nėra. Be to, ieškovo turtinės ir neturtinės žalos dydžiai, kuriuos reikalauja atlyginti ieškovas, yra nepagrįsti, neatitinka teismų praktikos. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas ir dėl turtinės žalos atlyginimo.

26. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Kardomosios priemonės skyrimo pagrindai buvo argumentuoti ir atitiko įstatyme numatytus skyrimo pagrindus. Ieškovas naudojosi procesine teise skųsti paskirtą kardomąją priemonę, tačiau ji tenkinama nebuvo. Nei vienos instancijos teismas nenurodė, jog kardomoji priemonė paskirta neteisėtai, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar yra nepagrįsta. Tokių duomenų nėra ir 2021-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog prokuroro kreipimąsi su prašymu skirti kardomąją priemonę suėmimą, o vėliau ją pratęsti, būtų galima traktuoti kaip atliktus neteisėtus prokuroro veiksmus.

27. Faktai, kurie gali sukelti pagrįstą įtarimą, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti, kaip tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra patikrinti įtarimą. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Šiuo atveju ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras ir teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis), taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. tai reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio.

28. Nagrinėjamu atveju prokuroras turėjo pakankamai duomenų apie ieškovo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Byloje nustačius ir procesiškai užfiksavus ikiteisminiam tyrimui reikšmingas, į galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodančias aplinkybes, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, t. y., kad duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (šiuo atveju – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Įvertinęs visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, prokuroras neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo neperduoti ikiteisminio tyrimo medžiagos su kaltinamuoju aktu teismui, kur visi tyrimo metu surinkti duomenys ir turi būti galutinai patikrinti ir įvertinti. Teismas, gavęs nagrinėjimui bylą su kaltinamuoju aktu, neįžvelgė jokių procesinių kliūčių bylos nagrinėjimui, nekonstatavo kokių nors kaltinamojo akto trūkumų, ar, kad būtų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą. Jokių procesinių pažeidimų prokuroras nepadarė, ieškovo atžvilgiu buvo nusiteikęs objektyviai, nešališkai. Teismų sprendimuose taip pat nėra konstatuota, kad baudžiamajame procese būta kokių nors piktnaudžiavimo ar neproporcingo prievartos priemonių taikymo apraiškų. Prokuroras, remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, objektyviai turėjo pagrindą įžvelgti padarytą nusikalstamą veiką bei įtarti ieškovą galimai ją padarius. Laikydamasis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, prokuroras tinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, suteikė ieškovui atitinkamus procesinius statusus, užtikrinusius pastarajam realias teisės į gynybą realizavimo galimybes, pagrįstai kreipėsi dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bei, surašęs kaltinamąjį aktą ir jame pateikęs savąjį byloje nustatytų aplinkybių vertinimą, perdavė bylą teisminiam nagrinėjimui. Tokie teisėti ir pagrįsti prokuroro veiksmai bei vėlesnė procesinė pozicija palaikant valstybinį kaltinimą negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas ar klaida.

29. Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio elgesio neteisėtumo faktus. Šioje civilinėje byloje ieškovo pateikti argumentai neįrodo prokuroro veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo, tad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovo atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti vadovaujantis įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, t. y. teisėtai. Ieškovas nepateikė duomenų, jog pats baudžiamasis procesas būtų pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai, nėra pagrįstų duomenų teigti, jog kardomoji priemonė suėmimas bei kitos kardomosios priemonės būtų paskirtos neteisėtai, nėra duomenų, jog prokuroras būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus. Kadangi prokuroro veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, objektyviai negali būti ir prievolės dėl žalos atlyginimo. Kadangi ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, nėra jokio pagrindo spręsti klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo nurodyta neturtinė žala apibūdinama vien tik bendro pobūdžio teiginiais, šių teiginių nedetalizuojant ir nepagrindžiant įrodymais. Nenustačius neteisėtų veiksmų, negalimas ir žalos atlyginimas.

30. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovas galbūt padarė nusikalstamas veikas ir 2018-05-08 buvo visos BPK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos laikinam sulaikymui, kurio ieškovas nustatyta tvarka neskundė. Tai, be kita ko, įrodo įsiteisėjusiame 2018-05-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarime, kuriuo teismas ieškovui skyrė kardomąją priemonę (suėmimą trims mėnesiams), konstatuotos aplinkybės. Klaipėdos apygardos teismas 2020-04-22 priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (liudijimų prieš save), kuriais davė parodymus, kad narkotines medžiagas įsigijo iš ieškovo, nepripažino leistinu ir BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu, ir jais, priimdamas nuosprendį, nesirėmė. Žalingi padariniai ieškovui negalėjo kilti iš netinkamos liudytojo P. B. apklausos, kuria nei priimant 2020-04-22 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, nei priimant 2018-05-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimą, nei kitus teismo sprendimus, nebuvo vadovautasi, todėl nėra priežastinio ryšio tarp liudytojo P. B. apklausos ir ieškovo nurodomų žalingų pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

31. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo 99,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, įpareigojant ieškovą šias sumą sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jo pasirinktame banke.

32. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad protokolo surašymas praėjus 6 valandoms nuo faktinio ieškovo sulaikymo neatitiktų BPK 140 straipsnio 5 dalies reikalavimų ar būtų nepateisinamas.

33. Teismas nurodė, kad ieškovo sulaikymo tikslas buvo ne laisvės apribojimas per se, bet ir jo pristatymas į ikiteisminio tyrimo instituciją baudžiamojo persekiojimo tikslais bei tam tikrų duomenų gavimas arba tokių duomenų gavimo ateityje užtikrinimas, netrukdomos baudžiamojo proceso eigos garantavimas.

34. Teismas sprendė, kad iš teismų sprendimų, kuriais buvo tenkinti prokuroro pareiškimai ir ieškovui buvo skirta ir pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, matyti, jog teismai vertino tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tiek ieškovo asmenybę, jo socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

35. Teismas pažymėjo, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti.

36. Teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad liudytojo apklausa buvo įvykdyta pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, nelėmė ieškovo procesinės padėties ikiteisminiame bei teisminiuose procesuose.

37. Teismas sprendė, kad nekonstatavus akivaizdžių ir rimtų ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trūkumų bei klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nenustačius ir priežastinio ryšio, t. y. nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

38. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) D. N. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

38.1. Atmesdamas ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai interpretavo pareikšto ieškinio esmę, nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju būtina nustatyti kaltę, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

38.2. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo suėmimo bei suėmimo pratęsimų teisėtumo padarytos, motyvuojant tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-10 nutartis dėl suėmimo paskyrimo nebuvo apskųsta, o Klaipėdos apylinkės teismo 2018-08-09 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-06 nutartys dėl suėmimo pratęsimo buvo apskųstos aukštesniajam teismui, ir aukštesnysis teismas patvirtino, kad suėmimo terminas tęsiamas pagrįstai. Tačiau tokios teismo išvados prieštarauja teismų praktikoje suformuluotoms taisyklėms tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

38.3. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytus motyvus, akivaizdu, kad jau apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu turėjo nutraukti, tačiau to nepadarė. Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-19 nutarčiai, buvo pradėta vykdyti ieškovui neteisėtai paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Tai neabejotinai ieškovui sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, stresą, pakenkė jo reputacijai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė klaidų, visiškai nepagrįsta.

38.4. Sprendime nėra išdėstyta jokių motyvų dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę žalą, kurią jis patyrė mokėdamas advokatams (gynėjams) už prašymų, skundų rengimą, gynybą ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose, siekdamas įrodyti savo nekaltumą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (BPK 106 straipsnio 3 dalis) tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, nepriklausomai nuo to, ar yra kokios nors sąlygos ar jų nėra. Tačiau, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria ieškovui nutraukta baudžiamoji byla, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tokios nuostatos įstatyme dar nebuvo. Todėl ieškovo patirtos išlaidos advokatams (gynėjams) už prašymų, skundų rengimą, gynybą ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose, siekiant įrodyti savo nekaltumą, turi būti priteistos šioje byloje, vadovaujantis teisingumo principu, net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra visų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei taikyti.

39. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

39.1. Teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visus įrodymus, bylos šalių argumentus bei paaiškinimus, savo išvadas grindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, padarytos išvados atitinka kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismas sprendime išsamiai išdėstė motyvus, kodėl ieškovo ieškinys yra neįrodytas.

39.2. Teismas ieškovo ieškinį atmetė ne dėl to, jog ieškovas neįrodė pareigūnų kaltės, kurios ir nėra reikalaujama įrodyti pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl to, kad ieškovas neįrodė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmų. Teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareigūnų bei teismo veiksmo, kurį ieškovas įrodinėjo kaip neteisėtą. Teismo išvados, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra grįstos kasacinio teismo praktika.

39.3. Civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos revizuoti baudžiamajame procese priimtų įsiteisėjusių sprendimų, nepriklausomai nuo to, jie buvo apskųsti baudžiamojo proceso tvarka ar nebuvo. Ieškovas, siekiantis žalos atlyginimo, turi pareigą įrodyti, kad konkretus procesinis veiksmas baudžiamajame procese buvo atliktas pažeidžiant teisės aktus arba bendrąją rūpestingumo pareigą, ir, kad toks pažeidimas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisėms. Šiuo atveju ieškovas nenurodė tokių aplinkybių, kurios leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, turėjusius esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui. Vien ta aplinkybė, kad teismas nesutiko su subjektyviu ieškovo vertinimu dėl procesinių veiksmų teisėtumo, savaime nereiškia, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

39.4. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo advokato išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (šiuo atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala. Teismui konstatavus, jog ieškovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, gynėjo išlaidos, patirtos baudžiamajame procese, pagrįstai ir teisėtai nebuvo priteistos.

39.5. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, kurių atlyginimo asmuo turi reikalauti tame pačiame procese, kuriame jos buvo patirtos. Toks reguliavimas yra nustatytas BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje 2022-05-01. Taigi ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimu, būtent baudžiamojoje byloje turėjo prašyti atlyginti gynėjo išlaidas. Šioje civilinėje byloje reikalavimas priteisti gynėjo išlaidas galėtų būti tenkinamas tik ieškovui įrodžius valstybės neteisėtus veiksmus.

40. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

40.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas nustatytų aplinkybių visuma.

40.2. Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų nenustatyta. Ieškovas sulaikymo ir paskirtos kardomosios priemonės neteisėtumą deklaruoja be pagrindo, nesant jokių objektyvių įrodymų, tiesiog kitaip vertindamas aplinkybes ir jų svarbą asmens suvaržymui ir tinkamam bylos ištyrimui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ir analizavo aplinkybes dėl sulaikymo, suėmimo bei suėmimo pratęsimo, todėl vien tai, jog teismo vertinimas neatitinka ieškovo lūkesčių, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimas neteisėtas.

40.3. Ieškovas neįrodė valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, todėl jo reikalavimai atlyginti neturtinę ir turtinę žalą atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

41. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

41.1. Pirmosios instancijos teismas vertino visas su ieškovo sulaikymu susijusias faktines aplinkybes ir konstatavo visas BPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

41.2. Teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino visas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo sulaikymu, ir konstatavo visas BPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o dėl liudytojo P. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu ieškovas argumentų skunde nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

43. Byloje nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas D. N. buvo sulaikytas 2018-05-08 (duomenys neskelbtini). Jo sulaikymo laikas fiksuotas 2018-05-08 14 val. 20 min., protokolas apie įtariamojo laikiną sulaikymą surašytas 2018-05-08 20 val. 25 min. Teisėsaugos pareigūnai 2018-05-08 (po ieškovo sulaikymo) priėmė sprendimus atlikti sulaikytojo asmens vairuotame automobilyje (duomenys neskelbtini) kratą, nuo 16 val. iki 17 val. buvo atliekama krata jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Įtariamasis po kratų atlikimo buvo pervežtas į Klaipėdos VPK. Vadovaudamasis BPK 123 straipsniu, prokuroras kreipėsi į teismą dėl ieškovo suėmimo, prokuroras prašė įtariamajam skirti kardomąją priemonę suėmimą 3 mėnesiams, nurodydamas, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Ieškovas D. N. buvo įtariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, taip pat veikdamas organizuotoje grupėje, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno narkotinę medžiagą: iki 2018-05-03 (tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta) P. V. R., turėdamas tikslą įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (kanapių), parengė nusikalstamos veikos planą ir susitarė su organizuotos grupės nariais D. N. ir R. R., kad pastarasis Vokietijos Federacinėje Respublikoje įgis labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (kanapių), kurias per Lenkijos – Lietuvos Respublikos sieną už atlygį turės atgabenti į Lietuvos Respubliką, o D. N. minėtas narkotines medžiagas iš V. R. perims tolesniam platinimui (duomenys neskelbtini) mieste. Tuo būdu, V. R., organizavęs nusikalstamą veiką ir pasiekęs susitarimą su R. R. ir D. N., 2018-05-03 R. R. nupirkęs bilietą agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė 2018-05-05 vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, (duomenys neskelbtini) miestą įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (kanapių), o D. N. nurodė R. R. nuvežti iki autobuso, vykstančio į Vokietijos Federacinę Respubliką, (duomenys neskelbtini) miestą. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, R. R., veikdamas organizuotoje grupėje ir vykdydamas susitarimą su V. R. ir D. N., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2018-05-07 ryte (tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 8 polietileninius maišus su apie 17,5 kg narkotinės medžiagos (kanapių), ją toliau laikė ir, neturėdamas leidimo, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, autobusu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno per Lenkijos – Lietuvos Respublikos sienos Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, adresu (duomenys neskelbtini), ją turėjo perduoti tolesniam platinimui (duomenys neskelbtini) mieste jo laukusiam V. R., po to minėtą narkotinę medžiagą turėjo atvežti V. R. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą, kur dalį jos tolesniam platinimui turėjo perduoti D. N., o dalį jų paslėpti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi 2018-05-08 13.10 val. Kalvarijos pasienio kontrolės punkte autobuso apžiūros metu nurodytas narkotines medžiagas policijos pareigūnai surado ir paėmė. Atsakomybė už tai numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

44. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-10 nutartimi ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018-05-10. Teismas nurodė, jog pateikti duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. N. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra užfiksuoti įtariamųjų parodymuose, tarnybiniame pranešime apie atliktus neviešo tyrimo veiksmus, autobuso apžiūros protokole ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. D. N. yra įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą jam gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė, šie nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų sąrašą. Įtariamasis yra anksčiau teistas, taip pat teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis pragyvenimui užsidirbdavo nusikalstamu būdu. Todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios realios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Taigi esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimo užbaigimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, suėmimas šiuo atveju laikytina tinkamiausia kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Todėl įtariamajam D. N. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

45. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-08-09 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui. Teismas nurodė, jog duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. N. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra užfiksuoti kratų, apžiūrų, liudytojų ir kito įtariamojo apklausos protokoluose, gautose specialisto išvadose. Paskyrus įtariamajam suėmimą, byloje buvo intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – atliktos kratos, surašyti apžiūrų protokolai, paskirtos užduotys atlikti objektų tyrimus, surinkta įtariamuosius charakterizuojanti medžiaga ir atlikti kiti tyrimo veiksmai. Šiuo metu tyrime dar nėra išslaptinta informacija ir dėl to surašyti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų protokolai, negautos specialisto išvados dėl paskirtų užduočių, po ko bus būtina įteikti galutinius pranešimus apie įtarimą visiems įtariamiesiems ir esant būtinybei atlikti ir kitus tyrimo veiksmus. Iš bylos medžiagos ir šiuo metu atliekamų procesinių veiksmų matyti, jog iki suėmimo termino pabaigos tyrimas dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti baigtas. D. N. yra įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą jam gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė, šie nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų sąrašą. Įtariamasis anksčiau teistas, taip pat teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs. D. N. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis pragyvenimui užsidirbdavo nusikalstamu būdu. Nors, gynėjo teigimu, D. N. turi gyvenimo draugę ir gyvena iš jos pajamų, tačiau iš D. N. pareikšto įtarimo akivaizdu, jog šios aplinkybės nesutrukdė jam užsiimti galimai neteisėta veikla, kadangi įtarime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu D. N. jau gyveno su A. R., kuri tuo metu dirbo. Todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios realios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas sprendė, jog egzistuojant suėmimo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte, ir sąlygoms, įvertinus įtariamojo asmenybę, jam pareikštą įtarimą, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, užtikrinti įtariamojo dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, D. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstinas 3 mėnesiams.

46. Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-06 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui. Teismas nurodė, kad suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Teismas pažymėjo, kad įstatyme numatytos sąlygos ir pagrindai pratęsti suėmimą yra, nes D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Teismas nurodė, jog būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, be kita ko, kratų, apžiūrų, liudytojų protokolai, specialistų išvados, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas kaip pagrįstą vertino prokuroro poziciją, jog išlieka BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti įtariamojo suėmimo pratęsimo pagrindai. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, į ką turi būti atsižvelgiama skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad D. N. įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą jam gresia reali griežta laisvės atėmimo bausmė, jis niekur nedirba, nors darbo biržoje ir yra registruotas, deklaruotos gyvenamosios vietos neturi. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmė, o už BK 199 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi pareikštų D. N. įtarimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis, leidžia pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita vertus, nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės. Tokių aplinkybių byloje yra – D. N. nedirba, nors darbo biržoje yra registruotas, yra nevedęs, taigi nėra pagrindo įžvelgti esant tvirtus socialinius ryšius. Be to, jauno amžiaus D. N. yra teistas du kartus, teistumas neišnykęs, o nusikalstamas veikas galbūt padarė siekdamas finansinės naudos bei lėšų nerūpestingam pragyvenimui. Taigi jokie socialiai vertingi ryšiai įtariamojo nesaisto ir pastangų sąžiningam gyvenimui jis neskyrė. Šių aplinkybių visuma, kartu atsižvelgiant į nusikaltimų, kurių padarymu jis įtariamas, pobūdį, leidžia pagrįstai manyti, jog išlieka reali įtariamojo bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybė. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimai padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Šiuo konkrečiu atveju, pagrįstą teismo manymą, jog įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad jis įtariamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu savanaudiškais tikslais, pats niekur nedirba, pajamų iš darbo ar panašių santykių negauna, o lėšas pragyvenimui galimai gauna vien iš nusikalstamų veikų bei probacijos pareigūnai nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdo. D. N. yra įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą jam gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė ir šios veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų sąrašą. Kaltinimo formuluotė ir tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia manyti, jog šio įtariamojo vaidmuo galbūt jo padarytose veikose buvo (galimai turėjo būti) aktyvus. Aptartų aplinkybių visuma neigiamai apibūdina D. N. asmenybę, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, taigi, būdamas laisvėje bus pavojingas visuomenei ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis). Nors įtariamasis yra suimtas ilgą laiką, tačiau įvertinęs anksčiau pateiktų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis įtariamas, pobūdį ir sunkumą (tiriama organizuotos grupės galbūt padaryta nusikalstama veika), bylos apimtį (IBPS duomenys, teisme gauti 4 segtuvai) ir sudėtingumu (įtarimai pareikšti keturiems asmenims; paskirtos užduotys, tiriami kriminalinės žvalgybos priemonėmis surinkti duomenys ir kt.), mano, jog įtariamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o ikiteisminio tyrimo trukmę lemia objektyvios priežastys. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už D. N. inkriminuojamą sunkiausią nusikalstamą veiką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų. Įtariamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas leidžia susiformuoti įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti įtariamojo į laisvę arba skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

47. Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-22 nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas D. N. buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

48. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-19 nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-22 nuosprendį pakeisti. Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-22 nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad D. N. susitarė su V. R., jog V. R. organizuos narkotinių medžiagų perdavimą D. N., o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už šių parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R.. Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-22 nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad dalis R. R. atgabentos narkotinės medžiagos turėjo būti perduota D. N. toliau platinti. Nuteistojo D. N. gynėjo E. S. ir nuteistojo V. R. apeliacinius skundus atmesti. Apeliacinis teismas pažymėjo, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad nuteistasis D. N. organizuotos grupės veikloje, be kitų užduočių, buvo atsakingas už narkotinių medžiagų išplatinimą, kaip tai nurodoma skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nusikalstamos veikos aprašyme). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai patvirtina, kad V. R. tarėsi su galimais narkotinių medžiagų pirkėjais pats, o kitų patikimų duomenų, išskyrus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymus, kad tai darė ir D. N., byloje nėra. Taip pat nėra užfiksuota nei vieno atvejo, kuomet D. N. būtų platinęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Byloje nustatyta tik tai, kad D. N. V. R. nurodymu rinko informaciją, pavežė R. R. iki degalinės, davė jam pinigų, todėl aplinkybės, kad jo vaidmuo susijęs su narkotinių medžiagų tolesniu išplatinimu, iš nuteistojo nusikalstamos veikos aprašymo šalintinos. Tačiau, pastaroji Lietuvos apeliacinio teismo išvada nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis D. N., kaip ir kiti organizuotos grupės nariai, suvokė dalyvaujantis organizuotos grupės veikloje. Kaip minėta, byloje užfiksuoti pokalbiai patvirtina, kad jis vykdė įvairius V. R. nurodymus, slapto sekimo metu užfiksuota, kad jis pavežė atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. iki degalinės, davė jam pinigų.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-23 nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistojo V. R. gynėjo advokato D. Ž. kasacinį skundą atmesti. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-04-22 nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-11-19 nutartį. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl D. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. N. paleisti iš bausmės atlikimo vietos nedelsiant. Iš nuosprendžio ir nutarties aprašomųjų dalių pašalinti aplinkybes, kad V. R. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu R. R. BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe su D. N.. Kitas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-04-22 nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-11-19 nutarties dalis palikti nepakeistas. Kasacinės instancijos teismas vertino, kad apeliacinės instancijos teismui iš nusikalstamų veikų aprašymo pašalinus aptartas reikšmingas kaltinimo padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje faktines aplinkybes, negalima paneigti D. N. kasaciniame skunde nurodytų argumentų, kad apeliacinės instancijos teismo spendimas tapo prieštaringas ir iš esmės nebeliko D. N. ir kitų organizuotos grupės narių susitarimo, tyčios vykdyti disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų kontrabandos nusikaltimus veikiant organizuota grupe. Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų faktų, jog pavežė R. R. iki degalinės, davė jam pinigų kelionei į Vokietiją, D. N. neneigė, tačiau tiek jis, tiek nuteistasis V. R. viso bylos proceso metu nepripažino, kad jie tarpusavyje buvo susitarę veikdami organizuota grupe disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei vykdyti jų kontrabandą. Kaip minėta, byloje nėra nustatyta nė vieno atvejo, kad D. N. būtų platinęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Parodymus apie tai, kad aplinkybės dėl R. R. vežimo iki degalinės bei pinigų jam davimo gali būti vertinamos kaip veiksmai, kurie padėjo įgyvendinti bendrininkų susitarimą padaryti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, jų laikymą bei gabenimą, davė nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. R. bei liudytojas S. J., dalyvavęs atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tačiau atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymais teismas rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino kiti objektyvūs bylos duomenys, o liudytojas S. J., apibendrindamas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, pateikė tik savo nuomonę dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo, bet tokiomis interpretacijomis teismas, nesant kitų patikimų duomenų kaltumui pagrįsti, negalėjo vadovautis spręsdamas dėl D. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, sudėčių subjektyviųjų (susitarimo ir tyčios) požymių įrodytumo. Kiti byloje nustatyti faktai dėl D. N. ir V. R. bendravimo ypatumų, taip pat kitos aplinkybės (telefonu nuteistieji kalbėdavo trumpai, daugiausia bendravo gyvai, atlikus kratą D. N. gyvenamojoje vietoje rasta trylika telefonų, vieno telefono pokalbio metu D. N. informavo V. R., kad (duomenys neskelbtini) daug policijos pareigūnų, V. R. liepė D. N. išmesti telefoną, susirasti jį per socialinį tinklą „Facebook“) nėra pakankami, kad būtų vienareikšmiškai pagrįsti bei atskleisti D. N. inkriminuoti bendrininkavimo organizuota grupe subjektyvieji požymiai, byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys neabejotinai nepatvirtina D. N. susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais, bendro tikslo siekimo ir suvokimo, kad jis veikia bendrai organizuota grupe. Šiame kontekste atkreiptinas taip pat dėmesys į in dubio pro reo principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis) reikalavimus: visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo dėl D. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir veikų kvalifikavimo, šio teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys bylos duomenys nesudaro D. N. inkriminuotų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų sudėčių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas D. N. organizuotos grupės nariu.

Dėl ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentų

50. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nekonstatavus akivaizdžių ir rimtų ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trūkumų bei klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nenustačius ir priežastinio ryšio, t. y. nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, tenkinti ieškovo ieškinį ir jo reikalavimus nėra pagrindo.

51. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai neteisingai interpretavo pareikšto ieškinio esmę, nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju būtina nustatyti kaltę, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

52. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės (valstybės) neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą. Ieškovo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmai buvo neteisėti; ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, ir teismai aiškiai pažeidė ir bendrąją rūpestingumo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės; ieškovo teisės buvo neatstatomai suvaržytos, jis buvo nepagrįstai sulaikytas ir suimtas, jam buvo taikomos net kelios kardomosios priemonės, varžiusios jo judėjimo laisvę, jis nepagrįstai, po neteisėto nuteisimo, sulaikytas ir pagal apkaltinamuosius nuosprendžius pataisos darbų įstaigoje atliko paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Ieškovo nuomone, neteisėti valstybės ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmai renkant, vertinant baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, priimant nepagrįstus ir neteisėtus apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas ieškovui padarė turtinę ir neturtinę žalą, todėl valstybei kyla pareiga padarytą žalą atlyginti.

53. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

54. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

55. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta.

56. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

57. Minėta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

58. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali padaryti priešingą išvadą dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

59. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

60. Kasacinėje praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai.

61. Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

62. Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

63. Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

64. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas neginčijo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, kaltinamojo akto surašymo neturi pastabų. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas nepagrįstai, nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, jog kaltinamasis aktas surašytas ydingai ir pan. Įvertinus ankščiau minėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

65. Byloje nustatyta, kad vadovaudamasis BPK 123 straipsniu, prokuroras kreipėsi į teismą dėl ieškovo suėmimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-10 nutartimi ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

66. Pagal EŽTT praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymasis iš esmės vertinamas žvelgiant į teismų sprendimuose dėl suėmimo taikymo pateiktus motyvus, taigi šiuose sprendimuose turi būti išdėstytos visos konkrečios faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo. Sprendimuose pagrindai, kuriais grindžiamas suėmimas, turi būti įtikinamai motyvuoti, nurodomi argumentai dėl suėmimo taikymo neturi būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybių, kurios galbūt galėtų pateisinti suėmimą, buvimas, kurį patvirtina tam tikra baudžiamosios bylos medžiaga, savaime nepateisina suėmimo tais atvejais, kai teismai, spręsdami suėmimo klausimą, jomis nesivadovavo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, EŽTT 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02, 2023 m. vasario 21 d. sprendimas byloje H. prieš Albaniją, peticijos Nr. 52048/16).

67. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, taip pat juose nurodoma EŽTT praktika), sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023).

68. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-10 nutartyje, kuria ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, teismas nurodė, jog pateikti duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. N. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra užfiksuoti įtariamųjų parodymuose, tarnybiniame pranešime apie atliktus neviešo tyrimo veiksmus, autobuso apžiūros protokole ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje; D. N. yra įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą jam gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė, šie nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų sąrašą; įtariamasis yra anksčiau teistas, taip pat teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs; neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis pragyvenimui užsidirbdavo nusikalstamu būdu; yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios realios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas; šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje; esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimo užbaigimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, suėmimas šiuo atveju laikytina tinkamiausia kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

69. Įvertinus teismo procesinį sprendimą, kuriuo ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, darytina išvada, jog skiriant ieškovui suėmimą, buvo nurodyti jo skyrimo pagrindai ir motyvai – pateikti duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas; įtariamasis yra įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą jam gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė; įtariamasis yra anksčiau teistas, taip pat teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs; įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis pragyvenimui užsidirbdavo nusikalstamu būdu; yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios realios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas; šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje; egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimo užbaigimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. T. y., teismo procesiniame sprendime išdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo, sprendimas motyvuotas, paremtas BPK normomis, nurodyti argumentai dėl suėmimo taikymo.

70. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-08-09 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui; Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-06 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui.

71. Kasacinio teismo nurodyta ir pirmiau minėta, kad, sprendžiant dėl suėmimo teisėtumo, būtina vadovautis ne tik BPK, kurio nuostatomis, be kita ko, siekiama įgyvendinti atitinkamus Konvencijos reikalavimus, bet ir tiesiogiai Konvencijos 5 straipsniu bei EŽTT praktika dėl jo aiškinimo ir taikymo. Suėmimas gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis buvo teisėtas tiek nacionalinės teisės, tiek ir Konvencijos aspektu. Būtent, vertinant suėmimo teisėtumą, aktualus Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas asmens laisvės suvaržymo pagrindas; ši nuostata turi būti taikoma kartu su Konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis sulaikymo ar suėmimo teisėtumo teisminės kontrolės garantijomis. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, be pagrįsto įtarimo (jį pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti) besitęsiančiam suėmimui pateisinti jau priimant pirmąjį sprendimą dėl suėmimo, t. y. skubiai po asmens sulaikymo, teismai turi pateikti kitus reikšmingus ir pakankamus pagrindus (EŽTT Didžiosios kolegijos 2016 m. liepos 5 d. sprendimas byloje B. prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 23755/07, 102 punktas). Analogiškas reikalavimas išplaukia ir iš BPK 122 straipsnio. Iki nuteisimo įtariamasis (kaltinamasis) turi būti laikomas nekaltu ir reikalaujama jį paleisti iš karto, kai tik besitęsiantis suėmimas nustoja būti pagrįstas (EŽTT Didžiosios kolegijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimas byloje M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 543/03, 41 punktas; 2016 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 51445/09, 50 punktas). Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tam tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria teisę į laisvę. Tai, ar kaltinamojo (įtariamojo) laikymas suimto yra pagrįstas, turi būti įvertinama vadovaujantis kiekvienos bylos faktais ir atsižvelgiant į jos ypatumus. Valstybės institucijos privalo įtikinamai įrodyti, jog bet koks suėmimo laikotarpis, kad ir koks trumpas jis būtų, yra pateisinamas (pagrįstas) (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje B. prieš Moldovos Respubliką, 87 punktas; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje S. D. prieš Rusiją, peticijos Nr. 21566/13, 72 punktas; 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje D. prieš Rusiją, peticijos Nr. 25071/07). Iš teismų praktikos matyti, kad sprendimų dėl suėmimo motyvavimo trūkumai, baudžiamojo proceso metu nenuosekliai vertinant tas pačias aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl suėmimo pagrindų buvimo, gali lemti suėmimo tęsimo neatitiktį BPK 122 straipsnio ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, pagal EŽTT praktiką, kaltinimų sunkumas gali būti pradinis elementas vertinant suėmimo būtinumą atsižvelgiant į naujų nusikaltimų padarymo pavojų, tačiau toks pavojus turi būti tikėtinas, o suėmimas – reikalingas siekiant jo išvengti atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač įtariamojo (kaltinamojo) elgesį praeityje ir jo asmenybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 51–55 punktai; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021, 58 punktas, taip pat juose nurodyta EŽTT praktika). Tai, kad asmuo neturi darbo ar šeimos, savaime nerodo, jog jis linkęs padaryti naujų nusikaltimų (pvz., EŽTT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje G. N. prieš Vengriją (Nr. 2), peticijos Nr. 73999/14, 74 punktas). Ankstesnis teistumas, tinkamai įvertintas naujo baudžiamojo proceso aplinkybių kontekste, gali suteikti pagrindą pagrįstai baimintis, kad kaltinamasis (įtariamasis) gali padaryti naujų nusikaltimų, ypač jeigu jis yra teistas neseniai ir už analogiškus nusikaltimus (pvz., EŽTT 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 29798/02; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje S. D. prieš Rusiją, peticijos Nr. 21566/13, 78 punktas), arba jei bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokių nusikaltimų darymas – jo pajamų šaltinis; pastaroji išvada gali būti daroma ir nesant teistumo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir įtariamojo asmeninę situaciją, pavyzdžiui, profesionalų tiriamos nusikalstamos veikos pobūdį, pajamų gavimą iš jos, ypač nesant kito teisėto pajamų šaltinio, kt. (pvz., EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36249/14, 76–77 punktai; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 57180/09, 68–70 punktai; minėtas sprendimas byloje G. N. prieš Vengriją (Nr. 2), 74 punktas). Be to, EŽTT sprendimuose nurodoma, kad, suėmimo taikymo kontekste siekiant atsižvelgti į asmens teistumą, būtina įvertinti veikų, dėl kurių asmuo buvo nuteistas anksčiau, pobūdį ir sunkumą palyginti su veikomis, kurias įtariant padarius taikomas suėmimas (pvz., EŽTT 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje T. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 36653/09, 126–127 punktai). EŽTT praktikoje dėl suėmimo narkotikų prekybos bylose iš esmės pripažįstama šių nusikaltimų ir kovos su jais sunkumo reikšmė nustatant naujų analogiškų nusikaltimų padarymo pavojų kaip suėmimo pagrindą (pvz., EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje S. D. prieš Rusiją, peticijos Nr. 21566/13, 78 punktas; 2021 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 44885/06, 27 punktas; taip pat su atitinkamais pakeitimais minėtas sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, 76–77 punktai; 2019 m. kovo 26 d. sprendimas byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, peticijų Nr. 56998/16, 58761/16, 60072/16, 72001/16, 101–102 punktai). Kita vertus, iš EŽTT sprendimų matyti ir tai, kad įtarimas (kaltinimas), susijęs su galima prekyba narkotinėmis medžiagomis, savaime nepateisina išvados dėl naujų nusikaltimų padarymo pavojaus buvimo, o tokia išvada turi būti daroma vadovaujantis pirmiau nurodytais principais (pvz., be pirmiau nurodytų, EŽTT 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje N. prieš Graikiją, peticijos Nr. 43529/07; 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Š. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 26211/13; 2017 m. spalio 19 d. sprendimas byloje K. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 55133/13) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023).

73. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2018-08-09 nutartyje, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui, nurodė, jog duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. N. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra užfiksuoti kratų, apžiūrų, liudytojų ir kito įtariamojo apklausos protokoluose, gautose specialisto išvadose. Teismas pažymėjo, jog paskyrus įtariamajam suėmimą, byloje buvo intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – atliktos kratos, surašyti apžiūrų protokolai, paskirtos užduotys atlikti objektų tyrimus, surinkta įtariamuosius charakterizuojanti medžiaga ir atlikti kiti tyrimo veiksmai. Teismas nurodė, jog šiuo metu tyrime dar nėra išslaptinta informacija ir dėl to surašyti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų protokolai, negautos specialisto išvados dėl paskirtų užduočių; po ko bus būtina įteikti galutinius pranešimus apie įtarimą visiems įtariamiesiems ir esant būtinybei atlikti ir kitus tyrimo veiksmus; iki suėmimo termino pabaigos tyrimas dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti baigtas. Teismas akcentavo, jog D. N. yra įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą jam gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė, šie nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų sąrašą; įtariamasis anksčiau teistas, taip pat teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs; įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis pragyvenimui užsidirbdavo nusikalstamu būdu; įtarime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu D. N. jau gyveno su A. R., kuri tuo metu dirbo, tačiau tai nesutrukdė jam užsiimti galimai neteisėta veika. Teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios realios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl egzistuojant suėmimo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte, ir sąlygoms, įvertinus įtariamojo asmenybę, jam pareikštą įtarimą, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Teismas, siekdamas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, užtikrinti įtariamojo dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, D. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsė 3 mėnesiams.

74. Klaipėdos apygardos teismas 2018-11-06 nutartyje, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas ieškovui pratęstas 3 mėnesių terminui, nurodė, kad įstatyme numatytos sąlygos ir pagrindai pratęsti suėmimą yra, nes D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes; ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, be kita ko, kratų, apžiūrų, liudytojų protokolai, specialistų išvados, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas; išlieka BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti įtariamojo suėmimo pratęsimo pagrindai; D. N. įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą jam gresia reali griežta laisvės atėmimo bausmė; jis niekur nedirba, nors darbo biržoje ir yra registruotas, deklaruotos gyvenamosios vietos neturi; pareikštų D. N. įtarimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu; be to, D. N. nedirba, nors darbo biržoje yra registruotas, yra nevedęs, taigi nėra pagrindo įžvelgti esant tvirtus socialinius ryšius; jauno amžiaus D. N. yra teistas du kartus, teistumas neišnykęs, o nusikalstamas veikas galbūt padarė siekdamas finansinės naudos bei lėšų nerūpestingam pragyvenimui; taigi jokie socialiai vertingi ryšiai įtariamojo nesaisto ir pastangų sąžiningam gyvenimui jis neskyrė, šių aplinkybių visuma, kartu atsižvelgiant į nusikaltimų, kurių padarymu jis įtariamas, pobūdį, leidžia pagrįstai manyti, jog išlieka reali įtariamojo bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybė; pagrįstą teismo manymą, jog įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad jis įtariamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu savanaudiškais tikslais, pats niekur nedirba, pajamų iš darbo ar panašių santykių negauna, o lėšas pragyvenimui galimai gauna vien iš nusikalstamų veikų bei probacijos pareigūnai nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdo; D. N. yra įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą jam gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė ir šios veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų sąrašą; kaltinimo formuluotė ir tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia manyti, jog šio įtariamojo vaidmuo galbūt jo padarytose veikose buvo (galimai turėjo būti) aktyvus; aptartų aplinkybių visuma neigiamai apibūdina D. N. asmenybę, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, taigi, būdamas laisvėje bus pavojingas visuomenei ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis). Atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už D. N. inkriminuojamą sunkiausią nusikalstamą veiką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.; įtariamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas, leidžia susiformuoti įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti įtariamojo į laisvę arba skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis); paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

75. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas teismų nutartis bei jose nurodytus argumentus, nagrinėjamu atveju sprendžia, jog tęsiant ieškovui kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, buvo nurodyti visą suėmimo laikotarpį pateisinantys reikšmingi ir pakankami pagrindai, teismų išvados dėl šių pagrindų buvimo paremtos konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kurios, atsižvelgiant į BPK reikalavimus ir minėtą kasacinio teismo bei EŽTT praktiką, yra aktualios darant tokias išvadas. Teismų vertinimu, byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas; suėmimo terminai buvo pratęsti nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje D. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismų taip pat buvo įvertinta ir tai, kad D. N. nėra saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kurie eliminuotų jo pasislėpimo riziką. D. N. buvo įtariamas padaręs nusikaltimus, kurių dalis (veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. D. N. buvo įtariamas padaręs labai sunkius, galimai veikiant bendrininkų grupe iš anksto suplanuotus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu įvairiomis draudžiamomis medžiagomis. Be to, galima buvo daryti išvadas, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, D. N. ne tik galėjo siekti gauti, bet galimai ir gavo neteisėtų pajamų, kadangi iki suėmimo jis oficialiai niekur nedirbo, individualia veikla nesivertė, oficialaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, yra turėjęs sąsajų su narkotinėmis medžiagomis ir anksčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismai įvertino visus reikšmingus duomenis, procesinius sprendimus grindė nuosekliais motyvais ir pagrįstai sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų.

76. Kaip nustatyta, Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas D. N. buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš 2020-04-22 nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, susijusios su ieškovo susitarimu platinti narkotines medžiagas su kitu nuteistuoju šioje baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė, jam nepadarius nusikalstamos veikos. Teismas sprendė, kad byloje nustatyti faktai ir aplinkybės nėra pakankami, kad būtų vienareikšmiškai pagrįsti bei atskleisti D. N. inkriminuoti bendrininkavimo organizuota grupe subjektyvieji požymiai, byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys neabejotinai nepatvirtina D. N. susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais, bendro tikslo siekimo ir suvokimo, kad jis veikia bendrai organizuota grupe. Teismas pažymėjo, kad in dubio pro reo principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis) reikalavimai nustato, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo dėl D. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir veikų kvalifikavimo, šio teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys bylos duomenys nesudaro D. N. inkriminuotų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų sudėčių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas D. N. organizuotos grupės nariu.

77. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje L. prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

78. Taigi sprendžiant dėl to, ar egzistuoja teismo, priėmusio dėl ieškovo apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėti veiksmai, vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad egzistuoja teismo, priėmusio aukštesnės instancijos teismo panaikintą apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Tam, kad būtų nustatyti teismo neteisėti veiksmai, byloje turi būti įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

79. Kaip nustatyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-23 nutartyje pažymėjo, kad surinkti įrodymai nėra pakankami, jog vienareikšmiškai pagrįstų ieškovo kaltumą pagal jam pareikštus kaltinimus ir vertino, kad esančios abejonės ir neaiškumai, kurių nebėra galimybės pašalinti, turi būti vertinami ieškovo naudai. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas nekonstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, padarė esminį BPK pažeidimą. Skirtingos kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismo išvados yra susijusios su skirtingu įrodymų vertinimu, konkrečiai – su įrodymų, leidžiančių asmenį pripažinti organizuotos grupės nariu, pakankamumo vertinimu. Kasacinis teismas nepaneigė faktinių aplinkybių, jog ieškovas bendravo su kitais organizuotos grupės nariais, vykdė tam tikrus jų prašymus, tačiau, remdamasis in dubio pro reo principu, sprendė, jog šių ieškovo veiksmų nepakanka pripažinti jį buvus organizuotos grupės, susitarusios vykdyti nusikaltimus, nariu.

80. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas. Byloje nenustačius, jog ieškovo atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės bei priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti nesivadovaujant įstatyme nustatytais pagrindais, nesilaikant teisės aktais detalizuotos tvarkos, t. y. neteisėtai, nenustačius, kad buvo neįvykdyta pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo patirta moralinė ar turtinė žala susijusi su kokiais nors ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo veiksmais / neveikimu, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas tenkinti ieškovo ieškinį neturėjo pagrindo.

81. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra išdėstyta jokių motyvų dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę žalą, kurią jis patyrė mokėdamas advokatams (gynėjams) už prašymų, skundų rengimą, gynybą ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose, siekdamas įrodyti savo nekaltumą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (BPK 106 straipsnio 3 dalis) tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, nepriklausomai nuo to, ar yra kokios nors sąlygos ar jų nėra. Tačiau, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria ieškovui nutraukta baudžiamoji byla, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tokios nuostatos įstatyme dar nebuvo. Todėl ieškovo patirtos išlaidos advokatams (gynėjams) už prašymų, skundų rengimą, gynybą ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose, siekiant įrodyti savo nekaltumą, turi būti priteistos šioje byloje, vadovaujantis teisingumo principu, net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra visų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei taikyti.

82. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, kurių atlyginimo asmuo turi reikalauti tame pačiame procese, kuriame jos buvo patirtos. Toks reguliavimas yra nustatytas BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje 2022-05-01, kurioje įtvirtinta, jog kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

83. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu jau buvo priimtas Lietuvos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020-06-26 pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimu, būtent baudžiamojoje byloje turėjo prašyti atlyginti gynėjo išlaidas.

84. Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo advokato išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovės (šiuo atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala. Šiuo atveju teismui konstatavus, jog ieškovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, gynėjo išlaidos, patirtos baudžiamajame procese, pagrįstai ir teisėtai nebuvo priteistos.

Dėl bylos procesinės baigties

85. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Mockevičius Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė