Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T.-Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2020 m. gegužės 1 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_450-2020, kuriuo ieškovė buvo pripažinta padariusi nusižengimą, numatytą ANK 282 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jai paskirta nuobauda – įspėjimas. Ieškovė buvo nubausta už tai, kad 2018 m. gegužės 6 d. automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be leidimo važinėjo E. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl minėto nutarimo pateikė skundą. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-66-445/2020 ieškovės skundą atmetė. Ieškovė dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarties pateikė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-441-290/2020 ieškovės apeliacinį skundą tenkino ir Alytaus apylinkės Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikino, o administracinio nusižengimo teiseną ieškovės atžvilgiu nutraukė.

13. Ieškovė už apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties panaikinimo sumokėjo advokatei 720 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės jos patirtą 720 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

14. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir priteistas 720 Eur žalos atlyginimas iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pažymėtina, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba.

16. ANK 666 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 22 d.) buvo nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

17. Sutiktina su atsakove, kad nei ANK, nei BPK straipsniai (redakcijos, galiojusios iki 2022 m. balandžio 30 d.) (žr. šios nutarties 16 punktą) nenumatė ieškovei galimybės atgauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kuri teismo buvo nutraukta. Tačiau nesutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovės ieškinys dėl žalos, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo negalėjo (ir negali) būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog tai, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą, siekdama prisiteisti patirtas administracinio nusižengimo byloje bylinėjimosi išlaidas, civilinio proceso tvarka išaiškino Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2033-413/2021. Be to, tai, kad tokio pobūdžio ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, išaiškino Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. birželio 16 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-30/2022. Todėl dėl to plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18. Nesutinka ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neatitinkantis vyraujančios teismų praktikos ir joje pateikiamų išaiškinimų.

19. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kasacinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra išaiškinęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (anksčiau – ATPK, dabar – ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Todėl jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).

20. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame pripažino, jog ANK 302 (1) straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės nusižengimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisniam valstybės principui. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nutarimas buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgiant ir į EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18). Minėtame sprendime EŽTT dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje priminė, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime pažymėta, jog teismas nesutinka su tuo, kad galimybės inicijuoti teisminį procesą ir apskųsti paskirtas baudas turėjimas savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą. Šiame EŽTT sprendime konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

21. Taigi, tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be kita ko, nutraukus administracinio nusižengimo bylą nenustačius asmens veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra ydingas. Dėl to toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (žr. BPK 106 straipsnio ir ANK 666 straipsnio redakcijas, įsigaliojusias nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nebuvo, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir šiuo metu nėra jokio pagrindo vadovautis šios nutarties 19 punkte nurodyta ir (ar) kita apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017), kuri buvo suformuota remiantis ydingu teisiniu reglamentavimu.

22. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina ir tai, kad ieškovės ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes galiojanti teismų praktika patvirtina, kad ir po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priėmimo patirtų atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas būtent administracinių nusižengimų bylose, o ne nagrinėjant civilines bylas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-7-5-303/20252; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinių nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2022 ir kt.). Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantės apeliaciniame skunde minimos administracinių nusižengimų bylos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo išnagrinėtos po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo. Minėtose bylose buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus dėl teisinio reglamentavimo ydingumo. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindas nenagrinėti ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Juolab, įvertinant ir tai, kad Kauno apygardos teismas nutartį, kuria buvo panaikinta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena ieškovės atžvilgiu nutraukta, priėmė 2020 m. lapkričio 5 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad egzistavus nutarties 16 punkte minėtam ANK ir BPK reglamentavimui, Kauno apygardos teismui 2020 m. lapkričio 15 d. nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, administracinio nusižengimo byloje ieškovė negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti jos patirtas advokato išlaidas. Tačiau tai, kaip ne kartą jau minėta, neatima iš ieškovės teisės kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (žr. ir šios nutarties 17 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

24. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta nutarties 15–23 punktuose, darytina išvada, kad ieškovė turėjo (ir turi) teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, remiantis civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis, o tokio pobūdžio civilinės bylos nagrinėjimas, priešingai nei teigia apeliantė, neprieštarauja teismų praktikai ar joje pateiktiems išaiškinimas.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 23 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą jau minėta, ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti administracinio nusižengimo byloje patirtas advokato išlaidas, formuluodama kaip turtinę žalą, taikant civilinę deliktinę atsakomybę.

27. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės, taip pat aplinkybės, nustatytos bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad atsakovės atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas taikant CK 6.271 straipsn į. Minėtas straipsnis reglamentuoja vieną iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, t. y. atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys).

29. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

30. ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai, išnagrinėję ieškovės administracinio nusižengimo bylą, sutiko su Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau Kauno apygardos teismas nusprendė priešingai ir konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti (ne)abejotinos išvados, kad ieškovė neteisėtai važiavo per žolinę dangą, o ieškovės veiksmai (apsisukimas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribose) nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės padarius neteisėtus veiksmus pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį.

32. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK, atliko neteisėtus veiksmus – visapusiškai ir objektyviai netyrė aplinkybių, nepagrįstai, netinkamai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. neįvertino ar netinkamai įvertino viešai skelbiamus duomenis apie žemės sklypo suformavimą, jo priklausymą konkrečiam asmeniui, žemės sklypo ribas, servituto įregistravimą, jo matmenis ir suteikiamas teises, ir tinkamai nekvalifikavo ieškovės veiksmų. Dėl šių priežasčių, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės atžvilgiu buvo neteisėtai bei nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas nutarimas, kuris vėliau buvo panaikintas. Atsakovė nagrinėjamoje byloje savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos (policijos pareigūnų) veiksmai, priimant nutarimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.

33. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovė įrodė, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ji patyrė 720 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikta 2020 m. spalio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20-041 bei 2020 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 94. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį.

35. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad atsakovė (ją atstovaujanti institucija) aplaidžiai atliko savo tarnybines funkcijas ir nepagrįstai surašė administracinio pažeidimo (nusižengimo) nutarimą. Ieškovė, nesutikdama su priimtu nutarimu, siekdama apginti savo pažeistas teises, pateikė apeliacinį skundą, kuris Kauno apygardos teismo buvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatytas priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei atsirasti.

37. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta nutarties 27–36 punktuose, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos trys atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žalos faktas ir jos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šias sąlygas nustatė iš esmės tinkamai, tačiau netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusį materialųjį teisinį santykį, nes nagrinėjamu atveju atsakomybės klausimą sprendė bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, o ne taikydamas CK 6.271 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas, t. y. nenurodymas tinkamos materialinės teisės normos, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kuris buvo priimtas remiantis byloje esančių įrodymų visuma.

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje atsakovės apeliacinis skundas atmestas, tai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

41. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 544,40 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų ir prašomų priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydį. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (jų dydis) neviršija maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. T.-Š. iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) advokato išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.