Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T.–Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 21d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6072-922/2021 pagal ieškovės A. T.–Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK tyrėjo V. A. 2020 m. gegužės 1 d. nutarimu Nr. 55-ANR_450-2020 ieškovė buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliu – ANK) 282 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2018 m. gegužės 6 d. automobiliu, v/n (duomenys neskelbtini) be leidimo važinėjo E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-66-445/2020 Varėnos rajono PK tyrėjo 2020 m. gegužės 1 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Anot teismo, nors 2021 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau, remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien paminėta aplinkybė nesudaro pagrindo kreiptis dėl tokių išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka.

10. Teismo vertinimu, tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne civilinio proceso normos. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal civilinio proceso normas. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš CPK 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), ir baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami administracinių nusižengimų proceso tvarka, o ne reiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.5. Teismas savo nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017, kur numatyta, kad advokato išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas administracinio nusižengimo byloje pagal BPK normas. Tačiau ši LAT nutartis po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo yra nebeaktuali.

13.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-670-378/2015, yra konstatuota, kad asmuo turi teisę į jo patirtų advokato išlaidų atlyginimą išteisinimo atveju (administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas prilygsta išteisinimui), tokios išlaidos yra sudėtinė turtinės žalos dalis ir toks reikalavimas gali būti reiškiamas savarankiškoje civilinėje byloje.

14.2. Po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo įstatymų leidėjui kilo pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai. Nesant pakeisto teisinio reglamentavimo ANK ir BPK, yra susidariusi teisės spraga.

14.4. Susidariusi teisės spraga, visų pirma, neužkerta kelio kreiptis dėl atstovavimo išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo priteisimo. Pateikus tokį prašymą, jis, esant teisės spragai, administracinio nusižengimo proceso tvarka būtų nagrinėjamas vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis ir taikant teisės bei įstatymo analogijas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

18. Ieškinyje, kurį teismas priėmė nagrinėti, nurodyta, kad ieškovė (administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo) 2020 m. gegužės 1 d. Varėnos rajono PK tyrėjo nutarimu buvo nubausta už tai, kad ji 2018 m. gegužės 6 d. savo automobiliu be leidimo važinėjo E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-441-290/2020 konstatavo, kad vieta, kurioje ieškovė automobiliu apsisuko, asmeninės nuosavybės teise nepriklauso E. T., nes jos žemės sklypo ribos nėra galutinai suformuotos ir tai nustatė iš dokumentų. Varėnos rajono PK nesiaiškino tų aplinkybių, kurias konstatavo Kauno apygardos teismas, nors tam turėjo visas galimybes. Ieškovės vertinimu, Varėnos rajono PK neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėdamas administracinio nusižengimo teiseną, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas, padarė neteisėtus veiksmus, privertė ieškovę gintis nuo nepagrįsto kaltinimo ir patirti advokato išlaidų, taip sukėlė ieškovei žalą, kurią atsakovė privalo atlyginti.

19. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ANK ir BPK nenumatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turėtų advokato išlaidų atlyginimo, todėl minėtoje administracinio nusižengimo byloje neprašė priteisti iš valstybės jos patirtas 720 Eur dydžio advokato išlaidas.

20. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pasinaudojo šia teise ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu.

21. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje yra numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016 yra išaiškinęs, kad BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016).

23. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

24. Apeliantė administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikusi prašymo priteisti jai iš valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes tuo metu tokių išlaidų atlyginimo ANK ir BPK nenumatė, todėl remdamasi minėtu Konstitucinio teismo nutarimu, šiuo ieškiniu, prašo priteisti jai 720 Eur turtinę žalą, kurią ji patyrė dėl Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo neteisėtų veiksmų, vadovaudamasi bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, siekdama šiuo ieškiniu įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalos dydį.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, be kita ko, I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas. Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nurodė, jog prašydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą, ieškovas turėjo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

26. Iš šios kasacinio teismo išvados seka, kad įstatymas nedraudžia šaliai ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos, kurios susidarė iš patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, tačiau siekdama tokių išlaidų atlyginimo ieškovė turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, nepagrįsta.

27. Analogiškai yra nurodyta ir kituose aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1435-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-265-467/2021).

28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio palikimo nenagrinėtu proceso teisės normas, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis panaikinama, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.