Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J.R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-198-574/2020 ieškovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo atmestas, nurodant, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi, ieškovė pareikštu ieškiniu ir prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje, kaip žalos atlyginimą.

6. Ieškovės vertinimu, nustačius NŽT neteisėtus veiksmus Vilniaus apygardos teisme, egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Paviršutiniškas nusižengimo tyrimas, visų įvykio duomenų nesurinkimas, nusižengimo nustatymas, nesant jo sudėties, lėmė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp NŽT veiksmų ir padarinių, kadangi, jeigu nebūtų surašytas ANK protokolas, nebūtų kilusi būtinybė ieškovei ginti savo pažeistas teises teisme ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidas.

10. ANK 666 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

11. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

13. Be turtinės žalos atlyginimo, ieškovė prašo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ieškovė neindividualizavo kilusios neturtinės žalos, tik nurodė, kad tiesiog patyrė moralinę žalą dėl NŽT veiksmų. Tačiau šiuo atveju ieškovei galėjo būti sukeltas tik nežymus trumpalaikis nepatogumas, kuris nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, įvertintos pinigine išraiška, priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju - ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

23. Pagal Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktiką tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese bei baudžiamajame procese, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, o atsakovė su tuo nesutinka.

29. Iš bylos medžiagos nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad atsakovės NŽT nutarimu administracinio nusižengimo byloje ieškovė J.R. buvo nubausta 100 EUR bauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. nenaudojo savo nuosavybės teise valdomos dalies (apie 0,60 ha) žemės sklypo pagal naudojimo paskirtį ir būdą – žemės ūkio veiklai. Nesutikdama su priimtu nutarimu ieškovė su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, kuris 2020 m. kovo 10 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko NŽT nutarimą galioti. Šią nutartį ieškovė apskundė apeliacinės instancijos teismui ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje skundą tenkino - panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

30. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-198-574/2020 medžiagos, ieškovė buvo pateikusi teismui prašymą atlyginti jos patirtas 700 EUR bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad tokio pobūdžio klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 700 EUR turtinės ir 500 EUR neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 700 EUR turtinės žalos atlyginimui.

31. Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro 700 EUR ieškovės administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka pagrįstumo klausimas. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei ginčo sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta.

32. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pasinaudojo šia teise ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate Svetlana Pronina (tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už suteiktas advokatės paslaugas ieškovė sumokėjo 700 EUR. Pažymėtina, kad dėl šios sumos pagrįstumo tarp šalių ginčo nėra.

33. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016 yra išaiškinęs, kad BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016). Dėl to Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-198-574/2020 konstatavo, kad ieškovė neturėjo teisės gauti advokato išlaidų atlyginimą administracinio nusižengimo byloje.

35. Tačiau, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad BPK šiuo atveju nenumato ieškovei galimybės atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo nereiškia, kad ieškovė negali kreiptis dėl tokių išlaidų kaip žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Taigi, šiuo atveju ieškovė ieškinį dėl 700 EUR turtinės ir 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo pareiškė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagrindu.

37. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).

39. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos atsiradimą kildina iš jos patirtų išlaidų, susijusių su skundo dėl administracinio nusižengimo nutarimo parengimu bei nagrinėjimu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė priėmė nutarimą, su kuriuo nesutikdama ieškovė pateikė skundą, o žala jai kilo dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų, rengiant skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo. Esant šioms aplinkybėms, byloje vertintina, ar atsakovė, priimdama nutarimą, kuriuo ieškovei buvo paskirta nuobauda, kuris vėliau buvo panaikintas, atliko neteisėtus veiksmus.

41. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, iš esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų.

42. Kaip jau buvo minėta, atsakovės nutarimu ieškovei buvo skirta nuobauda už tai, kad ji nenaudoja savo nuosavybės teise valdomos dalies (apie 0,60 ha) žemės sklypo pagal naudojimo paskirtį ir būdą – žemės ūkio veiklai. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtu nutarimu, jį apskundė. Išnagrinėjęs ieškovės skundą, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutarime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių teisės pažeidimo sudėties objektyviąją pusę, nes nėra aišku, už kurio konkrečiai žemės sklypo nesutvarkymą, t. y., vertinant ne tik sklypo dydį, bet ir lokalizaciją, J. R. yra nubausta. Be to, NŽT priimtame nutarime aiškiai nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimus J. R. pažeidė, tinkamai nenurodė šio teisės akto pažeidimo esmės, dėl to lieka neaišku, koks nubaustojo asmens elgesys yra laikomas atitinkančiu įstatymus ir kaip žemės sklypas turėjo būti sutvarkytas, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Taigi, nurodytos aplinkybės, konstatuotos teismo procesiniame dokumente, suponuoja išvadą, kad atsakovė savo tarnybines funkcijas atliko aplaidžiai - paskyrė administracinę nuobaudą nesant tam pakankamai duomenų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, priimant vėliau panaikintą nutarimą. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde neginčija šių pirmosios instancijos teismo išvadų.

44. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje padarytos žalos dydį patvirtina ieškovės patirtos išlaidos: ieškovės pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr. 75 bei mokėjimo nurodymo Nr. 63 patvirtinimas. Jau minėta, kad dėl nurodyto žalos dydžio ginčo tarp šalių nėra.

45. Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius tenka ieškovui, o siekdamas paneigti pareiškėjo pateiktus įrodymus, atsakovas turi teikti priešingus įrodymus. Ginčo atveju atsakovė įrodymų, kurie galėtų paneigti duomenis apie ieškovės patirtą žalą, atsiradusią dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nepateikė. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl žalos dydžio, apskaičiuoto pagal byloje esančius dokumentus, be to, šio dydžio ir patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo neginčija ir apeliantė.

46. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad advokato atstovavimo išlaidos yra išskirtinai procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju - ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju negali būti ieškovei priteistos. Pabrėžtina, kad byloje nustatyta, jog ieškovė bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė ir kad jos nebuvo atlygintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nors ieškovė tokį prašymą teikė. Taigi, šiuo atveju ieškovės patirtos advokato išlaidos, kurios negalėjo būti atlygintos kitų proceso įstatymų pagrindu, vertintinos kaip ieškovės tiesioginiai nuostoliai dėl atsakovės inicijuoto administracinio nusižengimo.

47. Šiuo atveju, apelianto cituojama teismų praktika, pasak kurios, bylinėjimosi išlaidos negali būti atskiru reikalavimu byloje dėl žalos atlyginimo, kaip teisingai pastebi ieškovė, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi visų bylų nagrinėjimo dalykai ir aplinkybės iš esmės skiriasi: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861 pasisakyta dėl civilinės bylos, kurioje ieškovas atstovavimo išlaidų priteisti net neprašė ir iki bylos išnagrinėjimo visų išlaidų advokato pagalbai nebuvo apmokėjęs, jas apmokėjo jau po sprendimo priėmimo, todėl kasacinis teismas nurodė, kad „tiek teismo išlaidos, tiek ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjamąja byla“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, kasatoriaus apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų pripažintas pagrįstu ir, atsižvelgiant į jo pateiktus išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančius dokumentus, jam priteista 1 200 Lt atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018, konstatuota, kad, jeigu nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta (nebūtų suklastoti dokumentai), nebūtų kilę ir proceso išlaidų, patirtų administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo byloje klausimų, tačiau nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nukentėjusysis patirtų išlaidų atlyginimo klausimo nekėlė, o kasatoriaus argumentas dėl to, kad jis negalėjo reikalauti proceso išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, nepagrįstas.

48. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad atsakovė aplaidžiai atliko savo tarnybines funkcijas ir nepagrįstai surašė administracinio pažeidimo (nusižengimo) nutarimą, todėl atsakovės neteisėti veiksmai buvo priežastis žalai atsirasti, kadangi atsakovė, nesutikdama su priimtu nutarimu, pagrįstai nusprendė ginti savo teises teisme.

49. Šio atveju akcentuotina, kad priešingas bylos aplinkybių vertinimas būtų nesuderinamas su asmens teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei kitomis pamatinėmis žmogaus teisėmis. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje, tiek CPK 5 straipsnio 1 dalyje.

50. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, susijusiu su jo civilinėmis teisėmis ar pareigomis. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo byloje Flie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04, par. 21; 1985 m. gegužės 28 d. sprendimo byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78, par. 57). Teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti būtina, kad asmuo turėtų aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą (aktą), apribojantį jo teises (žr. Bellet prieš Prancūziją, par. 36).

51. Konstitucijoje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (30 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepaisant to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimus); asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimus).

52. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo, kuris kreipėsi į teismą, turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog teismas, konstatavęs jo reikalavimų pagrįstumą, priims tokį sprendimą, kuriuo ginčas bus išspręstas iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2016).

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paneigus ieškovės teisę į administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, aukščiau minėta teisminės gynybos teisė būtų iš esmės apsunkinta. Šiuo atveju ieškovės kreipimosi į teismą tikslas buvo ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą, t. y. nuginčyti ieškovės atsakovei pritaikytą nuobaudą, kas ir buvo pasiekta. Neatlyginus ieškovei jos patirtų išlaidų, ieškovė atsidurtų blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi, nors formaliai teismo procesas baigėsi priimant ieškovės naudai palankų nutarimą. Taigi, ieškovės dėl bylinėjimosi išlaidų patirta našta būtų net kelis kartus didesnė už atsakovės pritaikytą nuobaudą ir galėtų reikšti teisės kreiptis į teismą apribojimą.

54. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo bylose tvarka nėra aiškiai reglamentuota ir teismų praktika tiek bendrosios kompetencijos tiek administracinių teismų nagrinėjamose bylose šiuo klausimu išsiskiria, todėl šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualūs ir 2020 m. gegužės 19 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18) dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo pateikti išaiškinimai.

55. Šiame sprendime be kita ko konstatuota, kad nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra aiškiai reglamentuotas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, jos yra atlyginamos remiantis kitais teisiniais pagrindais, įskaitant ir Konstituciją. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat aiškiai numato, kad bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Šiame kodekse įtvirtintas principas „pralaimėjęs moka“, kuriuo taip pat rėmėsi ir administraciniai teismai daugelyje bylų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėse bylose Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, pagal kurią valstybė neturėtų palikti asmens nepalankioje padėtyje, taip pat kad bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir kad klaidos negali būti taisomos suinteresuotų asmenų sąskaita.

56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės klaidą ir priteisęs ieškovei 700 EUR turtinės žalos atlyginimą, kuris susidarė dėl atsakovės inicijuoto administracinio nusižengimo proceso, užtikrino, kad ieškovė nebūtų palikta nepalankioje padėtyje ir kad atsakovės klaida nebūtų taisoma ieškovės sąskaita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinus skundžiamą sprendimą, priešingai, būtų pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

57. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalis).

58. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 600 EUR (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J.R. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 600 EUR (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.