- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-198-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00356-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyrius
- Kategorijos
- 14.1Privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, arba pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymas (ANK 333 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1879-2019 paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2019 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR?N-1879-2019 J. R. nubausta už tai, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. 15 val. 40 min. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (0,7110 ha) nenaudoja savo nuosavybės teise valdomos dalies (apie 0,60 ha) žemės sklypo pagal naudojimo paskirtį ir būdą – žemės ūkio veiklai. Sklypo dalis nenušienauta, apaugusi sustabarėjusiomis piktžolėmis. Tokiais veiksmais J. R. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartimi netenkintas J. R. skundas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1879-2019 paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu J. R. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimas bei priteisti iš Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Skunde nurodoma, jog nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nutarimą, nei sprendžiant bylą teisme nebuvo įvertinta, kad ji nėra vienintelė žemės sklypo savininkė. Žemės sklypas jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitu bendraturčiu - jai priklauso 7110/12083 dalis, o E. L. - 4973/12083 dalis, ką patvirtina byloje esantis VĮ Registrų centro 2020 m. sausio 14 d. nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas. Nors tarp jų su bendraturte yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (S. D. 2014 m. rugsėjo žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo schema M 1:1000), tačiau nebuvo sprendžiama, kuri konkrečiai žemės sklypo dalis neva buvo naudojama ne pagal paskirtį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patikrinimo metu nebuvo išskirtos jos su bendraturte E. L. dalys, nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo ribas, pažeidimai buvo konstatuoti dėl viso žemės sklypo.
3.2. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarime ir nusižengimo protokole klaidingai nurodyta, jog ji, 0,7110 ha ploto žemės sklypo savininkė, nenaudoja savo nuosavybės teise valdomos dalies (apie 0,60 ha) žemės sklypo pagal naudojimo paskirtį ir būdą - žemės ūkio veiklai. Teismas nevertino, kad šis paskaičiavimas yra niekuo neparemtas, nebuvo atlikti jokie matavimai, neatsižvelgta į tai, kad didžiąją dalį jai priklausančios sklypo dalies užima statiniai, naujų pastatų statyba ir su tuo susiję priklausiniai ir tik 0,30 ha ploto yra pievos ir natūralios ganyklos, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai (fotonuotraukos), jos ir liudytojo G. R. parodymai. Taigi, kaltinimas suformuluotas neteisingai, netiksliai ir neaiškiai, toks kaltinimas negali būti laikomas tinkamu išnagrinėti bylą ir priimti teisingą galutinį procesinį sprendimą, jis ne tik apsunkina bylos nagrinėjimą, bet ir apsunkina jos teisę į gynybą.
3.3. Nutarime nenurodyta, kokių teisės aktų pažeidimai buvo padaryti. Pasak Institucijos pateiktų fotonuotraukų, jai priklausanti žemės sklypo dalis nesutvarkyta, nenušienauta, apaugusi sustabarėjusiomis piktžolėmis ir tai neva yra pagrindas konstatuoti, jog žemė yra apleista. Tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ją kalta dėl ANK 333 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, kadangi jai priklausančios žemės sklypo dalyje didžiąją sklypo dalį užima pievos bei natūralios ganyklos. Tarnybos 2019 m. lapkričio 28 d. priimtame nutarime tik nurodyta, jog ji pažeidė LR žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau nėra jokios nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius, kaip turi būti prižiūrima ir tvarkoma žemė - žemės ūkio paskirties bei pievos ir natūralios ganyklos, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, kad pažeidimo padarymo faktas šiuo atveju yra teisiškai įrodytas.
3.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skiriant administracinę nuobaudą, nebuvo sudarytos galimybės jai dalyvauti nagrinėjant bylą ir duoti paaiškinimus bei būti išklausytai. Patikrinimas, kurio pagrindu nustatytas administracinės teisės pažeidimas ir jai skirta bauda, vykęs 2018 m. rugsėjį, atliktas jai nedalyvaujant, tinkamai nepranešus apie jį (pranešimo negavo, Tarnyba teismui nepateikė įrodymų, kad registruotas laiškas jai buvo įteiktas), 2019 m. lapkričio 28 d. Protokolas buvo surašytas jai nedalyvaujant. Galiausiai liko neįvertinta, kad bylos nagrinėjime ji negalėjo dalyvauti dėl savo sveikatos būklės - buvo susilaužiusi ranką, turėjo ilgą reabilitacijos laikotarpį, įrodymai buvo pateikti laiku. Nebuvo įvertintos ir jos pastangos bendradarbiauti su Tarnyba, suderinti kitą susitikimo datą, ką patvirtina Tele2 skambučių išklotinė, tačiau jai nebuvo suteiktas kitas laikas paaiškinimams pateikti. Priešingai, Tarnyba, žinodama, kad negalės dalyvauti paskirtu laiku, nurodė atvykti 2019-11-11 (Tarnybos 2019-10-23 pranešimas Nr. 46SD-4-261-(14.46.104) ir 2019-11-28 (2019-11-13 pranešimas Nr. 46SD-4731-(14.46.104.). Akivaizdu, kad tokiu būdu jai buvo suvaržytos teisės gintis, tiksliai žinoti, dėl ko yra baudžiama. Nurodytos aplinkybės sąlygojo ANK 609, 618 straipsniuose nurodytų reikalavimų nesilaikymą ir jų pažeidimą, kas teisminio nagrinėjimo metu ištaisyta nebuvo.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas buvo šališkas - teismo posėdžio metu ją nuolat pertraukinėjo, neleido paaiškinti, kalbėjo su ja bei liudytoju G. R. pakeltu tonu, dėl ko liudytojas susijaudinęs net negalėjo nurodyti savo vaiko gimimo datos, ką teismas nutarime įvardino kaip: „<...> liudijimų keitimą, objektyvių parodymų nebuvimą <...>“. Be to, teismo šališkumą patvirtina ir teismo akivaizdus palankumas Tarnybai, niekuo neparemtiems Tarnybos parodymams. Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeista jos teisė į teisingą teismą.
3.6. Teismas, atmesdamas jos skundą, visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad:
- nebuvo nustatyta, kurio iš bendraturčių žemės sklypo dalyje užfiksuotas „nesutvarkytas, nenušienautas, apaugęs sustabarėjusiomis piktžolėmis žemės plotas“ (Patikrinimo akto 2 puslapis);
- patikrinimo akte nurodytas nelegalus lieptelis yra ne jos, o bendraturtės E. L. teritorijoje;
- byloje esančios fotolentelės 1 ir 2 priede pavaizduotos jai priklausančio sklypo dalys, o 3 ir 4 prieduose pavaizduotose nuotraukose, kuriose ir matomas nenušienautas plotas, yra kitai bendraturtei priklausančio sklypo dalys;
- fotolentelėse pavaizduotos nuotraukos neatitinka Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių reikalavimų 17.1. p. Byloje esančios fotonuotraukos nėra aprašytos, nėra aišku, kas sudaro pažeidimo esmę, dėl kokio žemės sklypo, jo dalies, nenurodomos sklypo ribos, taškai, riboženkliai, nė vienoje nuotraukoje, kur pavaizduota mano sklypo dalis, nėra nei krūmų, nei sustabarėjusios žolės, tai nėra ariama žemė ir kt;
- fotolentelės 1 priedas (jos sklypo dalis) rodo, kad jokio pažeidimo nėra. 1, 2 nuotraukos vaizduoja vaizdą į kaimynus iš dešinės, 3 - vaizdas į humusą;
- fotolentelės 2 priedas (jos sklypo dalis) rodo, kad taip pat nėra pažeidimo. 1 nuotraukoje pavaizduotas vaizdas į gatvę, 2 ir 3 nuotraukoje vaizdas į humusą;
- atliekant patikrinimą bei surašant Patikrinimo aktą buvo pažeisti atskiri Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių reikalavimai, pvz., 13, 14, kadangi buvo atliekamas patikrinimas žemės sklype, kuris priklauso dviem savininkams, žemės sklypų dalys yra neatskirtos, tad Tarnyba, neinformavus jų apie atliekamą patikrinimą, nesusipažinusi su nuosavybės dokumentais, žemės sklypo padalijimo planu, kita dokumentacija, negalėjo be jų ne tik nustatyti jiems priklausančių dalių, bet ir nustatyti, ar padarytas pažeidimas, kieno dalyse padaryti pažeidimai, tinkamai nustatyti pažeidėją (14.1-14.7);
- žemės sklypas nuo jo įsigijimo momento naudojamas pagal paskirtį - apie 0,4 ha ploto užima statybos (statoma ūkininkų sodyba, buvo įrengtas įvažiavimas, prie įvažiavimo įrengiamas kiemas su kieta danga, vietinės komunikacijos, įrengiama pavėsinė automobiliams statyti, sklype laikinai sandėliuojamas humusas ir kt.) ir tik apie 0,3 ha ploto pievos ir natūralios ganyklos, kurios buvo nušienautos 2018 m. Šias aplinkybes patvirtino jos sutuoktinis teisme. Teisme ji nurodė, kad esant poreikiui šią aplinkybę galės patvirtinti ir ūkininkas V. G., iki statybų aręs ir sėjęs minėtą sklypą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė;
- statybos yra teisėtos, ką patvirtina Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-03-30 leidimas ūkininko sodybos-vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statyboms;
- byloje esantis V. V. 2017 m. suvestinis inžinierinių tinklų planas Ml:500 ir 2019 m. darytos fotonuotraukos patvirtina, kad didžiąją dalį sklypo užima statybos darbai. Ši aplinkybė paneigia Institucijos teiginį, kad apie 0,60 ha ploto ji nenaudoja pagal paskirtį;
- pagal Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalį žemės ūkio paskirties žemė, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai ir kt. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties;
- pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog 2018 m. pavasarį žolė buvo nušienauta, žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, tinkamai, nurodydamas, kad ant jos nematyti datos. Teismas nepasiūlė jai pateikti papildomų įrodymų, savo iniciatyva neišreikalavo reikiamų įrodymų, nepatikrino jos pateiktos informacijos bei internetinėje erdvėje esančios ir viešai prieinamos informacijos apie tai, kad fotonuotrauka daryta 2018 m. kovo 20 d., kad fotonuotraukoje akivaizdžiai matomos rievės, įrodančios, kad žemės sklypas 2018 m. pavasarį buvo tvarkomas, nušienautas, kaip numato 2007 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 1.2 punktas. Fotonuotrauka prieinama internetiniame Google žemėlapyje suvedus sklypo koordinates (54.555999,25.005771) arba paspaudus nuorodą:
https://www.google.lt/maps/place/54%C2%B033'21.6%22N+25%C2%B000'20.8%22 E/@54.556.25.0036275.522m/data=!3m2!le3!4bl!4m5!3m4!ls0x0:0x0!8m2!3d54.555999!4d25.005771.
3.7. Apeliantė taip pat nesutinka su jai paskirta nuobauda, mano, jog ji yra per griežta ir neproporcinga. Teismas nevertino, jog 100 Eur dydžio baudos paskyrimas nebuvo pagrįstas ir motyvuotas, nenurodyta, kodėl pirmą kartą padarius tokio pobūdžio nusižengimą neskirtas įspėjimas, nors pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose pirmą kartą neskiriama bauda, dažniausiai skiriamas įspėjimas. Sprendžiant dėl baudos dydžio neįvertinta jos asmenybė, tai, kad nėra bausta administracine tvarka už kitokio pobūdžio pažeidimus, jos gyvenimo būdui nėra būdingas sisteminis nusikaltimų ar nusižengimų darymas, ji nėra teista, charakterizuojama išimtinai teigiamai, laiku pateikė Tarnybai atsakymą, nurodė objektyvias neatvykimo priežastis, bandė derinti su Tarnyba kitą atvykimo laiką po reabilitacijos, tačiau Tarnyba su ja nebendradarbiavo, ji nevilkino bylos nagrinėjimo, geranoriškai teikė parodymus, fotonuotraukas ir kitą informaciją apie nagrinėtinas pažeidimo aplinkybes teisme ir kt. Teismas neatsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, jos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Šių kriterijų turinio plačiau netyrė ir nuobaudą paskyrusi Institucija. J. R., teigimu, skiriant jai administracinę nuobaudą sprendimas nebuvo motyvuotas, nebuvo nurodyta, kokiais pagrindais ir kokiais motyvais skirta būtent tokio dydžio administracinė nuobauda, šio pažeidimo neištaisė ir teismas. Teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, nepaisė teismų praktikos taikant šią išimtį, tad jos nubaudimas buvo neteisingas, neproporcingas ir neadekvatus nurodytam pažeidimui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog J. R. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu nubausta už tai, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. 15 val. 40 min. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (0,7110 ha) nenaudoja savo nuosavybės teise valdomos dalies (apie 0,60 ha) žemės sklypo pagal naudojimo paskirtį ir būdą – žemės ūkio veiklai. Sklypo dalis nenušienauta, apaugusi sustabarėjusiomis piktžolėmis. Tokiais savo veiksmais J. R. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje.
7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendžia, kad nepagrįstai J. R. veiksmuose nustatyta ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, neteisingai nustatytos bei įvertintos faktinės aplinkybės ir netinkamai aiškintos bei taikytos ANK normos.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.
9. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno iš jų nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadą apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad J. R. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1879-2019 (b. l. 31-32) surašytas Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 46ŽN-80-(14.46.73.) ir jame 2018 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu (b. l. 47-53). Šiame Žemės naudojimo patikrinimo akto grafoje „Duomenys apie tikrinamąjį objektą“ nurodyta, jog tikrinamo žemės sklypo savininkas J. R., žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypo plotas 1,2083 ha. Teisinis įsigijimo būdas – 2014-09-30 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šio akto pridėtos fotolentelės, 4 lapai su 12 nuotraukų. Tačiau iš VĮ Registrų centro 2020 m. sausio 14 d. nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 41-46) matyti, kad J. R. nėra vienintelė žemės sklypo savininkė - pagal 2014-09-30 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)jai priklauso 7110/12083 sklypo dalis, o E. L. - 4973/12083 sklypo dalis. Be to, iš prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams J. R. pateikto skundo priedo – S. D. 2014 m. rugsėjo 30 d. Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo schemos M 1:1000 matyti tarp J. R. (buvusi J. O.) ir E. L. (buvusi E. O.) yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, t. y. nustatytos žemės savininkų (naudotojų) tarpusavio naudojimosi ribos (b. l. 20). 2019 m. lapkričio 28 d. Institucijos nutarimu J. R. nubausta už tai, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. 15 val. 40 min. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (0,7110 ha) nenaudoja savo nuosavybės teise valdomos dalies (apie 0,60 ha) žemės sklypo pagal naudojimo paskirtį ir būdą – žemės ūkio veiklai; sklypo dalis nenušienauta, apaugusi sustabarėjusiomis piktžolėmis.
11. Prie 2018 m. rugsėjo 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 46ŽN-80-(14.46.73.) pridėtose 12 nuotraukų yra fiksuota: 1-4 nuotraukose, jog žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustumtas derlingas dirvožemio sluoksnis, įengti pamatai; 5-9 ir 11 nuotraukose, jog žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nenušienautas, apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, 10 ir 12 nuotraukose, jog (duomenys neskelbtini) ežere, ties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra lieptas. Iš šių nuotraukų yra neaiški nei neva J. R. priklausančio žemės sklypo dalies (0.7110 ha) nenušienautos, apaugusios sustabarėjusiomis piktžolėmis dalis, nei jos vietos (vietų) lokalizacija. Nei vienoje nuotraukoje nėra fiksuotas visas J. R. žemės sklypo plotas su pažymėtomis sklypo ribomis, o taip pat tarpusavio su E. L. naudojimosi ribomis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog 5-9 ir 11 nuotraukose fiksuoti galimai nenušienauti, apaugę sustabarėjusiomis žolėmis sklypo plotai yra būtent J. R. priklausančiame (naudojamame) sklype ir sudaro apie 0,60 ha, nors matavimai ir paskaičiavimai atlikti nebuvo. Juo labiau, iš byloje esančio Trakų rajono savivaldybės administracijos J. R. išduoto leidimo statyti vienbutį gyvenamąjį namą bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus (b. l. 10-11), Žemės naudojimo patikrinimo akto prieduose esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti įrengti pamatai ir nustumtas derlingas dirvožemio sluoksnis, taip pat į bylą pateiktų J. R. nuotraukų (b. l. 4-9), jos ir liudytojo G. R. teisme duotų parodymų matyti, jog J. R. sklype patikrinimo metu vyko statybos. Nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių teisės pažeidimo sudėties objektyviąją pusę, nes nėra aišku, už kurio konkrečiai žemės sklypo nesutvarkymą, t. y., vertinant ne tik sklypo dydį, bet ir lokalizaciją, J. R. yra nubausta.
12. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarime nurodomas teisės aktas, kurio reikalavimai, Institucijos manymu, buvo pažeisti - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta tik bendra nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, kuri nenurodoma pačioje teisės normoje, bet yra išdėstoma kitame teisės akte. Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog jis iš tiesų pažeidė kito teisės akto normas. Kaip jau minėta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtame nutarime nėra jokios nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius, kaip turi būti prižiūrimi ir tvarkomi kitos paskirties žemės sklypai, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nors akivaizdu, kad tvarkant ir prižiūrint skirtingos paskirties žemės sklypus (žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę ir t. t.). yra būtina vadovautis skirtingais teisės aktų reikalavimais. Taigi, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priimtame nutarime aiškiai nenurodžius, kokių teisės aktų reikalavimus J. R. pažeidė, tinkamai nenurodžius šio teisės akto pažeidimo esmės, lieka neaišku, koks nubaustojo asmens elgesys yra laikomas atitinkančiu įstatymus ir kaip žemės sklypas turėjo būti sutvarkytas, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal jo paskirtį.
13. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su J. R. skundo argumentu, jog skiriant jai administracinę nuobaudą, buvo pažeistos ANK 609 straipsnio nuostatos, nes nebuvo sudarytos galimybės jai dalyvauti nagrinėjant bylą ir duoti paaiškinimus. ANK 608 straipsnyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą, paprastai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 608 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 46SD-4261-(14.46.104.) pakvietė J. R. 2019 m. lapkričio 11 d. 9.00 val. atvykti į Trakų skyrių dėl nustatyto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnį surašymo (b. l. 37-38). J. R. į posėdį neatvyko, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui 2019 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo metu nustatytų aplinkybių (b. l. 41), tačiau jame nenurodė neatvykimo priežasties, nepridėjo neatvykimą pateisinančių medicininių dokumentų, neprašė skirti vėlesnę nagrinėjimo datą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 46SD-4731-(14.46.104.) pakartotinai pakvietė J. R. 2019 m. lapkričio 28 d. 10.00 val. atvykti į Trakų skyrių dėl nustatyto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnį surašymo, taip pat informavo, jog, vadovaujantis ANK 608 straipsnio nuostatomis, administracinio nusižengimo protokolas bus surašytas jai nedalyvaujant (b. l. 39-40). Taigi, nors J. R. į bylą pateikė Tele2 skambučių išklotines, iš kurių matyti, jog iš jai priklausančio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) tris kartus, tai yra 2019 lapkričio 11 d. ir du kartus 2019 m. lapkričio 13 d. buvo skambinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 46SD-4731-(14.46.104.) nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindas pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnyje numatytus reikalavimus ir ANK 608 straipsnyje numatytą institutą.
14. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Perklausius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantį 2020 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašą, skunde nurodyti teiginiai nepasitvirtino. Teisėjos Č. Malinovskos elgesys posėdžio metu buvo tinkamas ir atitiko vadovavimo procesui reikalavimus.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant J. R. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 333 straipsnio 1 dalyje, sudėties, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1879-2019 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartis, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistas, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl naikinami, o administracinio nusižengimo teisena J. R. atžvilgiu nutrauktina.
16. Apeliaciniu skundu J. R. prašo priteisti iš Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prideda 2020 m. kovo 13 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 75 bei Mokėjimo nurodymo Nr. 63 patvirtinimą, iš kurių matyti, jog ji advokatei S. Proninai už suteiktą patarimą bei apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 700 Eur. Šis apeliantės prašymas netenkintinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus Institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, išaiškinta, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 1AT-16-1073/2020 ir kt.). Vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala. Taigi, atsižvelgiant į nurodytų teisės normų nuostatas ir esamą teismų praktiką, darytina išvada, jog asmuo, dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimą, kad Institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla ir kurios neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlyginta, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinių nusižengimų teisenos tvarka. Tokio pobūdžio klausimas gali būti ir teismų praktikoje sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
J. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1879-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną J. R. atžvilgiu pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį nutraukti.
J. R. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.