Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

· skalbimo mašina. Ieškovas sutinka atsakovei sumokėti jos mokėtą sumą už skalbimo mašinos draudimą, kai pateiks duomenis apie tikslią sumokėtą sumą;

· vaikų lovos.

1.4.2. I. L. po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas:

· džiovyklė;

· televizorius;

· indai ir virtuvės reikmenys

1.5. Nustatyti, vaikų V. L., gim. (duomenys neskelbtini), S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. L..

1.6. Priteisti iš atsakovės I. L. vaikų S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. L. atsiskaitomąją sąskaitą.

1.7. Priteisti iš atsakovės I. L. vaiko V. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. L. atsiskaitomąją sąskaitą. Įpareigoti atsakovę I. L. nuo 2025 m. sausio 1 d. iš valstybės gaunamą išmoką vaikui (vaiko pinigus) už V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pervesti į M. L. atsiskaitomąją sąskaitą kartu su atsakovės mokamu išlaikymu dukrai.

1.8. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas M. L. tvarkys uzufrukto teise.

1.9. Nustatyti atsakovės I. L. bendravimo su dukterimi V. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką teismo iniciatyva.

1.10. Nustatyti tokią atsakovės I. L. bendravimo su sūnumi S. L., gim. (duomenys neskelbtini), sūnumi J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.10.1. Atsakovė I. L. su vaikais S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja po dvi savaites (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradedant jas skaičiuoti) nuo pirmadienio iki sekmadienio (14 dienų) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir sekmadienį 19 val. juos nuveždama į ieškovo gyvenamąją vietą. Po to dvi savaites atsakovė su vaikais bendrauja telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis. Taip vaikai dvi savaites nepertraukiamai bendrauja su mama, o kitas dvi – su tėčiu.

1.10.2. Esant nedarbo dienoms (neskaitant tų, kurios bus detaliau išskiriamos), joms pakliūvant į atsakovei nustatytas bendravimo su vaikais savaites, šias dienas su vaikais leidžia atsakovė.

1.10.3. Vaikų ugdymo atostogų metų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogos), nepaisant to, ar jos papuola į atsakovei bendrauti su vaikais numatytas savaites, pusę jų su vaikais bendrauja atsakovė. Atostogų laiko dalį (arba jų pirmą dalį, arba antrą dalį, dalijant jas pusiau) pasirenka atsakovė tuo atveju, jeigu atostogų pradžios laikas patenka į atsakovei bendrauti su vaikais numatytą laiką. Šalys tarpusavio sutarimu, tiek ieškovui, tiek atsakovei sutinkant, šį punktą gali koreguoti konkrečių atostogų atveju, ne vėliau kaip prieš 10 dienų tą raštu elektroninio susirašinėjimo priemonėmis patvirtinusios, įvertinusios savo darbo užimtumą.

1.10.4. Vaikų motina I. L. poriniais metais su vaikais praleidžia jų gimtadienius, S. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini), J. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini). Poriniais metais vaikų gimtadienių švenčių organizavimu ir jų išlaidų padengimu rūpinasi vaikų motina. Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais praleidžia jų gimtadienius, S. L. gimtadienis birželio 1 d., J. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini). Neporiniais metais vaikų gimtadienių švenčių organizavimu ir jų išlaidų padengimu rūpinasi vaikų tėvas. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadieniuose. Tuo atveju, jei vaikų gimtadienių šventės rengiamos namuose, tėvai turi galimybę juos pasveikinti gimtadienio dieną, savo atvykimo laiką prieš dieną suderinę tarpusavyje. Tuo atveju, jei dėl konfliktiškų santykių vaikų interesai nukentėtų vaikų motinai ar tėvui atvykus į namus pasveikinti savo vaikų, vaikų tėvas ar motina sudaro sąlygas vienas kitam prieš dieną suderintu laiku su vaiku, švenčiančiu gimimo dieną, praleisti ne mažiau kaip vieną valandą pasirinktoje vietoje.

1.10.5. Vaikų motinos I. L. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), vaikai praleidžia su motina. Vaikų tėvo M. L. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikai praleidžia su tėvu.

1.10.6. Poriniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną. Neporiniais metais motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Kalėdų dieną.

1.10.7. Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną. Poriniais metais tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Kalėdų dieną.

1.10.8. Neporiniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia pirmą Šv. Velykų dieną. Poriniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia pirmą Šv. Velykų dieną. Poriniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Velykų dieną. Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Velykų dieną.

1.10.9. Poriniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną (lapkričio 2 d.). Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną (lapkričio 2 d.).

1.10.10. Motinos dieną, pirmą gegužės sekmadienį, vaikai praleidžia su motina.

1.10.11. Tėvo dieną, pirmą birželio sekmadienį, vaikai praleidžia su tėvu.

1.10.12. Nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių motinai negalint bendrauti su vaikais, motina privalo apie tai nedelsiant informuoti vaikų tėvą SMS žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini).

1.10.13. Tėvas ir motina nedelsiant raštu informuoja vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso, gyvenamosios vietos adreso) pasikeitimą.

1.10.14. Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu kai tik šios priežastys paaiškėja.

1.10.15. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai motina turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su tėvu.

1.10.16. Motina I. L. ir tėvas M. L. neturi teisės be notariškai patvirtinto kitos šalies sutikimo išsivežti vaikus S. L., J. L. į užsienio šalį ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui.

1.11. Priteisti ieškovo M. L. naudai iš atsakovės I. L. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalių santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutarimai prasidėjo nuo 2007 metų rudens, šalims atsikrausčius laikinai gyventi į Šiaulius iš Vilniaus. Nesutarimai kildavo dažnai, jie tęsėsi nuolatos, reguliariai per visą santuokos laikotarpį. Po santuokos sudarymo sutuoktinių požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslus išsiskyrė, išblėso jausmai. 2023 m. sausio 1 d. šalys pradėjo gyventi skyriumi, kuomet ieškovas išsikraustė iš šeimos namų ir pradėjo gyventi nuomojamame bute. Ieškovas po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę – „L.“ bei neprieštarauja, jeigu atsakovė pasiliktų savo santuokinę pavardę – „L.“. Po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai neturi pareigos išlaikyti vienas kitą, todėl nereiškia reikalavimo, susijusio su tarpusavio išlaikymu. Namų reikmenys dalintini pagal atsakovės išreikštą pageidavimą mediacijoje; ieškovas nežino šių daiktų vertės, todėl tiesiog sutinka su atsakovės išreikštu jų padalijimo būdu: atsakovei lieka – džiovyklė, televizorius, indai ir virtuvės reikmenys, ieškovui – skalbimo mašina, buto baldai bei vaikų lovos. Šalys santuokoje, ieškovo žiniomis, neturi įgijusios įsipareigojimų, kurie nebūti įvykdyti. Ieškovui nėra žinoma, ar atsakovė savo vardu turi kažkokių įsipareigojimų. Nurodė, jog kadangi šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, jų sąskaitose esančios lėšos nėra dalintinos.

3. Dėl nepilnamečių vaikų, nurodė, jog ieškovas, atsižvelgdamas į faktiškai susiklosčiusią situaciją, kad šalių vyriausioji dukra V. L. nuo 2024 m. gruodžio mėnesio pradžios nuolat gyvena su tėvu M. L., kad dukters motina atsakovė I. L. sutinka su dukters sprendimu nuolat gyventi su tėvu, gerbdamas dukters apsisprendimą, ieškovas keičia savo poziciją ir ieškinio reikalavimus, susijusius su dukters V. bendravimo su mama tvarka bei jai priteistinu išlaikymu ir prašo dukters V. L. bendravimo tvarką su motina nustatyti teismo nuožiūra. Dėl kitų savo nepilnamečių sūnų, nurodė, jog veikdamas išimtinai prioritetiniais savo vaikų interesais, siekdamas jiems užtikrinti įprastos aplinkos išsaugojimą, įvertinęs, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui asmeninės nuosavybes teise, prašo sūnaus S. L. ir sūnaus J. L., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, t. y. vaikų tėvu, jo gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, jog ieškovo butas yra šalia vaikų mokyklų, kas užtikrins vaikų patogumą dėl ugdymo įstaigų pasiekimo, jiems nereikės dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos keisti mokyklų. Atsakovė šiuo metu neturi savo būsto, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ja neužtikrintų vaikams saugumo, stabilumo, pažeistų vaikų teisę į stabilios jiems įprastos gyvenamosios vietos išsaugojimą. Ieškovas, norėdamas, kad vaikai turėtų stiprų ryšį su abiem tėvais, prašo intensyvios atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos, tam, kad vaikų poreikis bendrauti su mama būtų maksimaliai patenkintas. Byloje ieškovas laikosi pozicijos, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų nustatytas toks vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia mama modelis, pagal kurį vaikai praleidžia su skyrium gyvenančia motina tiek pat laiko, kiek ir su tėvu, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis); siekiant užtikrinti vaikams pakankamą aplinkos stabilumą, turėtų būti nustatyta tokia vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia mama modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikai su skyrium gyvenančia mama bendrauja po dvi savaites (po 14 dienų) nuo pirmadienio iki sekmadienio. Ieškovo vertinimu, būtent tokios bendravimo tvarkos nustatymas užtikrintų vaikų prigimtinę teisę bendrauti su abiem tėvais, ryšys nei su vienu iš tėvų nenutrūktų, tuo pačiu vaikams būtų užtikrintas adekvatus gyvenamosios vietos stabilumas, jiems nereikėtų kiekvieną dieną keisti gyvenamosios vietos. Norint užtikrinti vaikų tarpusavio ryšį, bendravimo tvarka su jais nustatoma vienoda, t. y., pusę savo laiko jie visi kartu praleidžia su ieškovu, kitą pusę – su atsakove. Dėl vaikams teiktino išlaikymo, nurodė, įvertinus aplinkybę, kad šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi dvyliktoje klasėje, atsižvelgus į faktą, kad po V. pilnametystės vaiko pinigai bus mokami tik už du vaikus, sutiktina, jog kiekvienam vaikui skaičiuotinas vienodo dydžio išlaikymas pagal minimalų šalies darbo užmokestį. Ieškovas prašo iš atsakovės dukters V. išlaikymui priteisti 325 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. L. atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat vaiko pinigai, valstybės skiriami V. L., turi atsakovės būti pervedami į ieškovo sąskaitą kartu su dukrai atsakovės mokėtinu išlaikymu. Dėl kitų sūnų teiktino išlaikymo nurodė, jog įvertinus tai, kad vaikų gyvenamąją vietą ieškovas prašo nustatyti su juo, t. y. su vaikų tėvu, jis įsipareigoja aprūpinti vaikus ugdymosi priemonėmis, drabužiais, avalyne, padengti kitas kasdienes išlaidas, susijusias su vaikų ugdymu, būreliais, pasirūpinti nenumatytomis vaikų išlaidomis, atsižvelgus į valstybės vaikams mokomas išmokas vaikams („vaiko pinigai“), kurios vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, bus pervedamos ieškovui ir jo nuožiūra skiriamos vaikų poreikių tenkinimui, įvertinus prašomos nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos specifiką (50:50 bendravimo modelis), kas įtakoja, jog abu tėvai patirs nuolatines išlaidas vaikų maistui, jiems tenkančių mokesčių dalies dengimui, ieškovas prašo kiekvieno sūnaus išlaikymui iš atsakovės priteisti po 100 Eur per mėnesį.

4. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog nuo 2023 m. birželio iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos, ieškovas vaikų išlaikymui skirtų pinigų atsakovei nepervedinėjo, kadangi ieškovas M. L. atsakovei I. L. 2022 m. rugsėjo 14 d. pervedė 3 900 Eur sumą su paskirtimi „dantų taisymui“, tačiau, ieškovo žiniomis, šie pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį, todėl įvertinus, kad tai bendri šeimos pinigai, pusė jų, t. y. 1 950 Eur priklauso ieškovui. Taip pat ieškovas atsakovei 2022 m. spalio 31 d. pervedė 1 000 Eur, kadangi tai buvo šeimos pinigai, tačiau juos savo nuožiūra išleido atsakovė, pusė jų priklauso ieškovui, todėl 500 Eur suma taip pat turi būti dengiamas išlaikymo įsiskolinimas vaikams. Ieškovo vertimu, nuo 2023 m. birželio jo vaikams turimo mokėti išlaikymo suma mažintina 2 950 Eur suma. Taip pat įvertintina, kad atsakovė gyveno ieškovui asmeninės nuosavybes teise priklausančiame bute, už jį nemoka nuomos, ieškovas nurodė, kad jam turi būti mokama 250 Eur nuoma. Taip pat ieškovas moka už jam priklausančiame bute sunaudotą elektrą – mokestis sudaro 23,52 – 54,87 Eur, nors tame bute negyvena, kas taip pat laikoma vaikams teikiamu išlaikymu ir į jį turi būti įskaičiuojama. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovas laiko, kad jo nuo 2023 m. birželio mėnesio mokėtinas išlaikymo dydis vienam vaikui sudaro 200 Eur, o bendra visiems trims vaikams mokėtino išlaikymo suma sudaro 600 Eur. Būtent tokio dydžio išlaikymas turi būti skaičiuojamas iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo (arba bent tol, kol atsakovė gyvens ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute). Įvertinus į išlaikymo vaikams įskaičiuotiną 2 950 Eur, spalio mėnesį ieškovas vaikų išlaikymui turi mokėti 50 Eur ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams nėra.

6. Atsakovė I. L. pateikė priešieškinį, kurį kelis kartus tikslino (DOK-78631; DOK-27410; DOK-30396; DOK-5109), kuriuo prašo:

6.1. Nutraukti ieškovo M. L. ir atsakovės I. L. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo M. L. kaltės;

6.2. Po santuokos nutraukimo M. L. palikti pavardę „L.“, atsakovei I. L. palikti pavardę „L.“;

6.3. Nustatyti, kad M. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: skalbimo mašina, vaikų lovos.

6.4. Nustatyti, kad I. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: džiovyklė; televizorius; indai ir virtuvės reikmenys.

6.5. Priteisti iš ieškovo M. L. atsakovei I. L. kompensaciją (už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, parduodant automobilį) – 400 Eur.

6.6. Priteisti iš M. L. kompensaciją (už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, pervedant pinigus), – 6 730,66 Eur.

6.7. Nustatyti vaikų S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. L..

6.8. Nustatyti vaiko V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. L..

6.9. Priteisti iš atsakovės I. L. nepilnametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į ieškovo M. L. atsiskaitomąją sąskaitą. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas ieškovas M. L. tvarkys uzufrukto teise.

6.10. Priteisti iš ieškovo M. L. vaikų S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į I. L. atsiskaitomąją sąskaitą. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas I. L. tvarkys uzufrukto teise.

6.11. Priteisti iš ieškovo M. L. išlaikymo vaikams įsiskolinimą 6 240 Eur (šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų).

6.12. Nepilnamečio vaiko V. L. bendravimo tvarką su motina nustatyti teismo nuožiūra.

6.13. Nustatyti ieškovo M. L. bendravimo su sūnumi S. L., gim. (duomenys neskelbtini), sūnumi J. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

6.13.1. Tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV). Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos penktadienį 18 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

6.13.2. Tėvas su vaikais bendrauja lyginiais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos šv. Kūčių dieną 16 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą pirmąją Kalėdų dieną 18 val.

6.13.3. Tėvas su vaikais bendrauja nelyginiais metais per šv. Velykas. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną 16 val.

6.13.4. Tėvas su vaikais bendrauja lyginių metų Moksleivių pavasario atostogų metu bei Moksleivių Kalėdų atostogų pirmas 7 (septynias) dienas (įskaitant nedarbo dienas).

6.13.5. Tėvas su vaikais bendrauja nelyginių metų Moksleivių rudens atostogų metu bei Žiemos atostogų metu.

6.13.6. Tėvas su vaikais bendrauja Moksleivių vasaros atostogų metu liepos mėnesio pirmąsias dvi savaites ir rugpjūčio mėnesio pirmąsias dvi savaites.

6.13.7. Tėvas bendravimui vaikų atostogų metu vaikus paima pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 18 val.

6.13.8. Tėvas su vaikais bendrauja Moksleivių vasaros atostogų metu liepos mėnesio pirmąsias dvi savaites ir rugpjūčio mėnesio paskutines dvi savaites.

6.13.9. Jei S. L. arba J. L. numatytu bendravimo su tėvu metu liepos mėnesį bus stovyklose (lankys dienos stovyklas), tėvo ir vaiko bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią liepos savaitę.

6.13.10. Jei S. L. arba J. L. numatytu bendravimo su tėvu metu rugpjūčio mėnesį bus stovyklose (lankys dienos stovyklas), tėvo ir vaiko bendravimo laikas perkeliamas į pirmąją rugpjūčio mėnesio savaitę.

6.13.11. I. L. įsipareigoja informuoti M. L. apie vaikų vasarą lankytinas stovyklas ne vėliau kaip iki gegužės 30 d.

6.13.12. Buvimo pas tėvą metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis bendrauti su motina, nepažeidžiant vaikų dienos režimo.

6.13.13. Buvimo pas motiną metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis bendrauti su tėvu, nepažeidžiant vaikų dienos režimo.

6.13.14. Klausimus, susijusius su vaikų poreikiais, priežiūra šalys įsipareigoja spręsti tarpusavyje komunikuodamos telefonu ir/ar elektroniniu paštu.

6.13.15. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaikais bendraus motina;

6.13.16. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais bendraus tėvas;

6.13.17. Kiekvienas iš tėvų turi teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje ir kitose šventėse (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.).

6.13.18. Jei yra neatitikimų tarp bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarkos ir bendravimo tvarkos kitu metu, taikoma bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarka.

6.13.19. Šalys abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę susitarti dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos.

6.14. Priteisti atsakovės I. L. naudai iš ieškovo M. L. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, jog iki bylos iškėlimo vaikai pusantrų metų laiko gyvena vien tik su motina, o ne su tėvu, kas sudaro pagrindą išvadai, kad vaikų gyvenamoji vieta nekeistina – kaip ir nuo gimimo, vaikai ir toliau turėtų gyventi su motina. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, jog atsakovė vertina, kad vaikų interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pažymėjo, jog ji niekada netrukdė vaikų ir tėvo bendravimui, priešingai skatino tiek tėvą, tiek vaikus su tėvu bendrauti, tačiau paties ieškovo pozicija buvo su vaikais bendrauti, kada jam yra patogu ir pan. Todėl siūlo konkrečią bendravimo tvarką, kuri yra orientuotą į bendravimą su tėvu savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu. Atkreipė dėmesį, jog jos siūloma nustatyti bendravimo tvarka keliskart intensyvesnė, nei kad dabar tėvas bendrauja su vaikais, orientuota į tėvo ir vaikų ryšio intensyvų palaikymą. Dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio atsakovė nurodė, jog prašo sūnų išlaikymui priteisti kiekvienam po 325 Eur. Pastebėjo, jog vaikų išlaikymui reikalinga daugiau lėšų gyvenimo išlaidoms, padidėjus būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms. Ypač aktualu tai, kad nuo 2025 m. pasikeitė minimali neįrodinėtina vaiko išlaikymo suma, kuri šiuo metu sudaro 326 Eur per mėnesį vienam vaikui. Atkreipė dėmesį, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, nes ieškovas turi nekilnojamojo turto, turi galimybes dirbti ir užsidirbti. Tuo tarpu atsakovė dirba pusantro etato, todėl galimybių dar papildomai užsidirbti nebeturi, nes dar ir studijuoja, ir turi rūpintis vaikais. Be to, atsakovė turi papildomų išlaidų, nes atsakovė šiuo metu su vaikais gyvena nuomojamame bute, kuris yra keli šimtai metrų nuo ieškovo buto. Atsakovei atsirado kasmėnesinių papildomų išlaidų, reikalingų sumokėti už būstą kiekvieną mėnesį, kuriame turi užtikrinti gyvenamąjį plotą visiems vaikams. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog ieškovas nuo savo išėjimo gyventi skyriumi paskutinį kartą išlaikymą vaikams teikė tokia tvarka: 2022-10-31 (1000 Eur), 2022-12-04 (250 Eur), 2022-12-17 (546 Eur), 2023-01-07 (270 Eur), 2023-01-20 (180 Eur), 2023-02-01 (200 Eur), 2023-02-06 (250 Eur), 2023-02-18 (140 Eur), 2023-03-18 (374 Eur), 2023-04-10 (550 Eur), 2023-10-09 (600 Eur), 2023-11-04 (600 Eur), 2023-11-04 (600 Eur), 2023-12-01 (600 Eur), 2024-01-03 (600 Eur), 2024-01-31 (600 Eur), 2023-03-13 (500 Eur), 2023-04-11 (480 Eur), iš viso: 8 340 Eur. Skaičiuojant, kad kiekvienam vaikui reikalingas 270 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį, iš viso ieškovas turėjo išlaikymui skirti 4 860 Eur (18 mėn. x 270 Eur) kiekvienam vaikui, iš viso visiems trims vaikams – 14 580 Eur. Taigi, ieškovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6 240 Eur (14 580 Eur - 8 340 Eur).

9. Ieškovas M. L. pateikė atsiliepimus į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį (DOK-1504, DOK-31586, DOK-7558), su kuriais iš dalies nesutiko. Nurodė, kad atsakovė klaidingai nurodo, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, kadangi, kaip nurodyta ieškovo ieškinyje (šios aplinkybės atsakovė neginčijo ir pateiktame atsiliepime į ieškinį), 2023 m. sausio 1 d. šalys pradėjo gyventi skyriumi, kuomet ieškovas išsikraustė iš šeimos namų ir pradėjo gyventi nuomojamame bute. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šalių nebesiejo bendra buitis, jos nebeturėjo lūkesčio, kad gali pavykti išsaugoti šeimą. Ieškovo vertinimu, byloje nėra tikslinga vertinti bylos šalių veiksmų po 2023 m. sausio 1 d., kadangi šalys tuo metu jau nebeturėjo intereso santuokos išsaugojimui. Ieškovas, priešingai nei nurodo atsakovė, jai visada buvo lojalus, rūpinosi šeima, daug dirbo tam, kad šeima būtų viskuo aprūpinta. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovas būtų netinkamai rūpinęsis vaikais, iš byloje esančių duomenų, tame tarpe ir iš išvadą byloje pateikusios institucijos duomenų, matyti, kad vaikai myli tėtį, t. y. ieškovą, ir nori su juo praleisti kuo daugiau laiko. Tuo atveju, jeigu ieškovas nebūtų santuokos metu rūpinęsis vaikais ir nebūtų turėjęs su jais glaudaus ryšio, vaikai nenorėtų su juo bendrauti. Pastebėjo, jog ieškovo galimybė bendrauti su vaikais yra apsunkinta dėl pačios atsakovės netinkamo elgesio ir konfliktų kėlimo, kas neabejotinai daro žalą šalių vaikams. Būtent dėl atsakovės nuolatinių konfliktų kėlimo ieškovas, norėdamas apsaugoti vaikų interesus, yra priverstas su savo vaikais bendrauti ribotai, būtent dėl to ieškinyje prašoma nustatyti labai konkrečią ir smulkmenišką bendravimo su vaikais tvarką, kad šalims dėl to nereikėtų papildomai įsitraukti į vis naujus ginčus. Šeima visada buvo ieškovo prioritetas, ji niekada netrukdė ieškovo darbui. Ieškovas visus vertingiausius meno kūrinius sukūrė būtent namuose. Atsakovė teigdama, kad ieškovas yra neištikimas su S. B., nepateikia jokių tą pagrindžiančių įrodymų. Taip pat pastebėtina, kad po faktinio santuokos nutrūkimo atsakovė nebeturi teisės domėtis ieškovo asmeniniu gyvenimu, kadangi pati nenorėjo išsaugoti santuokos. Aplinkybė, kad ieškovas nuotraukoje buvo užfiksuotas šalia kitos moters, neįrodo jo neištikimybės. Dėl 400 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, parduodant automobilį, pažymėjo, jog bendros rinkos kainos pateikimas automobilio, kuris neturi trūkumų, neįrodo, kad ieškovas pardavė automobilį už neprotingą kainą. Jau vien faktas, kad automobilis neturi techninės apžiūros, yra nedraustas, kas, savaime aišku, rodo, kad jis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, rodo, kad jis nebuvo tinkamas naudojimui. Priešingu atveju, ieškovas būtų šiuo automobiliu naudojęsis. Pastebėjo, jog ieškovas ieškiniu automobilį prašė priteisti jam tik dėl to, kad atsakovei nereikėtų vargti jį pardavinėjant. Skelbime ieškovas neprivalėjo nurodyti visų automobilio trūkumų, kadangi jie buvo nurodyti žmogui paskambinus ir apžiūrint automobilį. Paaiškėjus, kad automobilio nėra įmanoma parduoti už ieškinyje nurodytą kainą (1000 Eur), ieškovas jį pardavė už 200 Eur, kadangi už didesnę kainą jo niekas nesutiko pirkti, bei automobilis nupirktas ardymui. Dėl prašomos 6 730,66 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovas nesutinka, kadangi 13 461,33 Eur sumos pervedimas ieškovo seseriai negali būti siejamas su dovanojimo sutartimi. Kadangi atsakovė neginčija dovanojimo sutarties, nėra teisinio pagrindo ieškovo jo seseriai pervestų pinigų sieti su buto įgijimu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas 2017-06-30 gavo 16 433 Eur už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėta suma buvo panaudota šeimos poreikiams, ji viršija ieškovo seseriai sumokėtą sumą. Dėl atsakovės aplinkybių, jog ieškovas, gavęs ženklią pinigų sumą, sudengė savo skolas, pastabėjo, jog pajamos iš individualios veiklos buvo skiriamos šeimos poreikiams, todėl mokesčių už jas mokėjimas taip pat nulemtas šeimos poreikių tenkinimu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovas iš gautų pinigų dengė savo asmenines, o ne šeimos skolas. Dėl skaičiuotino išlaikymo įsiskolinimo teigė, jog visiškai nesutinka. Taip pat pastebėjo, jog iki 2023 m. birželio mėnesio ieškovas teikė vaikams išlaikymą, tą atsakovė pripažinimo mediacijos procese, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovė išlaikymo vaikams įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2022-10-31 dienos. Ieškovo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimo vaikams nėra.

13. Atsakovės I. L. atstovė advokatė Žana Vašcova teismo posėdžio metu prašė patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, iš esmės pakartojo aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose, bei apibendrino byloje surinktus įrodymus.

14. Liudytoja M. P. (atsakovės kviesta liudytoja) teismo posėdžio metu nurodė, kad I. L. yra jos sesuo. Jos akimis normalių santykių tarp L. nebuvo, I. turėjo rūpintis ir namais, ir vaikais, net nepavadintų tai santykiais, nemano, kad buvo santykis kaip vyro ir žmonos. Jai tas santykis buvo keistokas, vyras visada nurodinėdavo, ką žmona, turi daryti, ką kalbėti, ko nekalbėti. Gimus vaikams, ant sesers pečių buvo visa buitis, bet gaudavo priekaištų. Sutuoktinis vis dirbdavo, susitikimai, jo tiesiog nebuvo. I. vaikų gimtadienių šventes organizuodavo I., ieškovo nebūdavo per J. gimtadienius kaime. Sesuo pasakojo, kad dar 2022 m. dalindavosi, kad turbūt turi kitą, o atvažiavusi tą rudenį pasakė, kad tikrai turi kitą, nes yra požymių: kitas elgesys, nebegrįžta namo, kur yra vaikai, neberūpi. Jos akimis yra nenormalu, kad vyras tiesiog dirba, bet sėkmė ateis kažkada. Sesuo nesiskundė, kad reikia po pirmo vaiko nuraukti santuoką, tiesiog kalbėdavo apie jos jausmus, kaip ji jaučiasi. Vaikai apie tėvą nešneka. Skyrybos vyksta dėl to, kad vyras susirado kitą moterį ir ją paliko su trimis vaikais. Pripažįsta aplinkybes, jog ieškovas skambindavo, prašydamas pagalbos padėti susikalbėti su žmona, tuomet ji būdavo kaip moderatorė. Judviejų šeimoje būdavo pykčiai dėl skirtingų lūkesčių.

15. Liudytoja G. L. (atsakovės kviesta liudytoja) teismo posėdyje nurodė, kad yra I. gera draugė nuo mažų dienų, daug laiko praleido kaime (duomenys neskelbtini), turėjo bendrą kiemą, kaime I. būdavo viena su vaikais, sutuoktinį matydavo rečiau, jis ilgai nelikdavo, visada turėjo daug reikalų. Teigia, jog I. prarado savo identitetą, jai buvo nurodinėjama, ja buvo manipuliuojama, darydavo ne savo sprendimus, stengėsi įtikti vyrui, ribojami pasimatymai su draugėmis, jai reikėjo būti su vaikais. M. atvykęs darė tvarką, nepasitikėdavo, replikuodavo, ką daryti, kur eiti. Pasakojo apie sutuoktinio neištikimybę, girdėjo, kad susirado kitą butą, kur jis persikėlė, todėl I. įtarė, kad tai nėra susiję su darbu, kad yra kiti santykiai. I. pasakojo, kad vyko renginys, susijęs su vaikais, M. atsisakė dalyvauti dėl darbo, tačiau I. jį aptiko rašytojos, vardu S., knygos pristatyme, todėl ji labai išgyveno. Yra buvęs atvejis ir ją pačią šokiravo, kad I. dalijosi socialiniuose tinkluose postu, kad bute pas ją su vaikais 16 laipsnių šilumos, mano, kad tai vyro aplaidumo požymis – langai seni ir nepakeisti, šeimos gerove rūpinosi I.. Draugė net nepakvietė į vestuves, draugė dingo, vyras dėliojo jos gyvenimą, pasidavė vyro sprendimams iš meilės, jo nuomonė aukščiau už kitų, žmona nedrįsdavo paprieštarauti, stengdamasi išlaikyti gerus santykius.

16. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdyje iš esmės palaikė byloje pateiktą išvadą (DOK-8922), papildomai nurodė, kad situacija yra stipriai pasikeitusi nuo tada, kada byla buvo pradėta nagrinėti. V. L., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, yra dvyliktokė ir apsisprendusi nuolat gyventi su tėčiu. Ginčo tarp šalių dėl vaiko V. L. gyvenamosios vietos, jos išlaikymo nėra, prašo bendravimo tvarką nustatyti teismo iniciatyva. V. yra pakankamai subrendusi išsakyti savo nuomonę ir pasisakė apie tėvų konfliktinius santykius, kiek ji buvo įtraukiama į santuokos nutraukimą, vaikas nori turėti abu tėvus, bet nori gyventi su tėčiu. Dėl bendravimo tvarkos manytina, kad ji yra didelio amžiaus, spendžia dėl savo užsiėmimų, savo laisvalaikio, turi savo paslapčių, atskira bendravimo tvarka nėra reikalinga. Pastebėjo, jog gyvenimo ir buities sąlygos pas abi šalis yra panašios, vienas nuo kito gyvena per 600 m., viena autobuso stotelė, butai trijų kambarių, apstatyti visais reikiamais baldais, pas abu tėvus V. skirtas atskiras kambarys. Mamos namuose berniukams skirtas atskiras kambarys, įrengtas pagal vaikų poreikius, ieškovo namuose S. atskiras kambarys, o jei J. gyvens po 2 sav. pas tėtį, dalinsis kambarį su S.. J. miega su mama dėl savo baimių ir prieraišumo. Nustatant bendravimo modelį 50:50, atstumas tarp tėvų namų ir atstumas iki jų mokyklų nėra lemiamas veiksnys, nes jie gyvena vienas netoli kito. S. yra beveik (duomenys neskelbtini) metų, jis išsakė nuomonę, kad tokia bendravimo jam yra priimtiniausia. Kardinalių skirtumų tarp tėvų nepastebi, abu tėvai nori, kad vaikai lankytų mokyklą, mokytųsi, tėvas kalbėjo su sūnumi dėl jo vėlavimo, kad reikalinga pasistengti, kitų duomenų, kad 50:50 bendravimo tvarka neatitiktų S. interesų, nenustatė. Sąlygos panašios, abu tėvai nori paties geriausio, kad kardinaliai skirtųsi auklėjimo sistemos, taisyklės, tarp šalių nėra. Vaikai nurodė, kad su tėčiu ir mama gali kalbėti apie skirtingus klausimus, visiems vaikams reikalingi abu tėvai, šiltas jų emocinis ryšys. J. nuolat gyvena su mama, bendravimas su tėvu yra minimalus, vyksta pagal teismo nutartį, kitaip susitarta nebuvo. J. ryšys su tėčiu yra. Manytina, kad 50:50 bendravimo tvarka neatitiktų nepilnamečio vaiko J. L. interesų. Nors jis nurodė, kad norėtų gyventi savaitę pas mamą, savaitę pas tėtį, bet psichologas yra nurodęs, kad vaikui yra sutrikę laiko suvokimo ypatumai, vaikas save tapatina su mamos gyvenamąja aplinka. Nusistovėjusi bendravimo tvarka nėra pakankama, ji turėtų būti orientuota į atostogų laiką, darbo dienomis valandų praleidimą, kad ryšys su tėvu stiprėtų, kad didesnė paskata būtų pasidomėti vaiko poreikiais, ne tik ką reikia patenkinti, kai būna savaitgaliais. Dėl išlaikymo dydžio tarp šalių ginčo nėra, ieškovas prašo priteisti V. 325 Eur išlaikymą kas mėnesį, atsakovė su tuo sutinka. Ginčas yra dėl kitų vaikų išlaikymo, nes ieškovas nurodo, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena, turėtų mokėti 100 Eur išlaikymo. Sutiktina, kad teismui nustačius 50:50 bendravimo tvarką, tėvams nebendraujant, vis tiek bus patiriamos išlaidos už ilgalaikiais pirkinius, mokymui, ekskursijoms ir kt., todėl išlaikymas turėtų būti priteistas mokėti tam, su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta. Sūnų gyvenamąją vietą siūlo nustatyti su mama, priteisiant išlaikymą iš tėvo. Spręstina dėl išlaikymo dydžio, kad galėtų tenkinti visus vaikų poreikius.

17. Iš pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad I. L. (iki santuokos sudarymo – P.) ir M. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. L., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. L. ir (duomenys neskelbtini) gimė J. L..

18. Ieškovui M. L. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu bei dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini); mainų sutarties pagrindu priklauso – 1/10 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl minėto nekilnojamojo turto rėžimo ir /ar padalinimo, todėl šis turtas nedalintinas nutraukiant santuoką. Santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė automobilis CITROEN, C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo M. L. vardu. Bylos nagrinėjimo metu nebelikus transporto priemonės, ją pardavus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo priimtas ieškovo M. L. atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl automobilio CITROEN, C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruoto ieškovo M. L. vardu, kurio vertė 1 000 Eur, priteisimo ieškovui M. L., o atsakovei I. L. iš ieškovo priteisiant 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, ir šioje dalyje byla nutraukta.

19. Ieškovas M. L. studijuoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)programoje, kas mėnesį mokama 1 078 Eur dydžio stipendija. Ieškovas taip pat verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. 2022 m. ieškovas deklaravęs iš viso 19 433,85 Eur gautų pajamų sumą. 2023 m. ieškovas deklaravęs iš viso 4 459,14 Eur gautų pajamų sumą. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) pažymos apie studijas matyti, jog atsakovė studijuoja magistratūros studijose (duomenys neskelbtini); studijos laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. yra/buvo sustabdytos. Atsakovės I. L. vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra.

20. Į bylą pateikti tiek atsakovės, tiek ieškovo banko sąskaitos išrašai ir mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti piniginių lėšų pavedimai daryti tarp šalių, šalių ir jų vaikų bei bylai reikšmingi kiti atlikti piniginių lėšų pavedimai bei gautos piniginės lėšos.

21. Atsakovė nuo 2024 m. kovo 5 d. nuomojasi trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomos kaina – 450 Eur. Atsakovė į bylą pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodyti vaikų poreikiai, ir nurodyta, jog J. poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga suma – 764,50 Eur, S. – 780,08 Eur. Taip pat atsakovė į bylą pateikė ieškovo 2023-2024 metais susitikimų su vaikais grafikus, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo nuolat pildomi, kuriuose užfiksuotos dienos, kuomet tėvas buvo susitikęs su vaikais. Taip pat pateikti ieškovo ir atsakovės susirašinėjimų fragmentai, kiek tai susiję su vaikų rūpinimusi, pateikti medicininiai išrašai apie vaikų turimas sveikatos problemas, išrašai iš el. dienyno „Tamo“, išrašai iš bankinių pavedimų, kuriuose užfiksuotos atsakovės vestinos sumos šalių vaikams ir kt. Taip pat atsakovė į bylą pateikė „Facebook“ platformoje 2023 m. – 2024 m. užfiksuotas fotonuotraukas, kuriose matyti ieškovas kartu, kaip teigė atsakovė, su S. B..

22. 2023 m. gruodžio 8 d., pasitelkiant vyr. specialistę psichologę N. J., buvo išklausytos nepilnamečių vaikų nuomonės, jų pažiūros ir išsiaiškinti norai. Iš vaiko situacijos vertinimo anketų ir susijusių dokumentų nustatyta, kad 2023 m. birželio 29 d. atsakovė kreipėsi į VTAS su prašymu padėti išspręsti su ieškovu klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų priežiūra, išlaikymu bei dėl vaikų bendravimo tvarkos su tėvu. Buvo atliktas vaiko (ų) situacijos vertinimas ir nenustatytas vaikų apsaugos poreikis. Bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnamečiai vaikai buvo išklausyti teismo psichologės V. L. ir į bylą pateiktas 2025 m. sausio 16 d. raštas su išdėstyta vaikų nuomone.

23. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių.

24. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1– 2 dalys) bendrumas.

25. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo šalims kyla atitinkami padariniai.

26. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

27. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; ir kt.), tai gali būti pagrindas pripažinti, kad toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

28. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

30. Šalys sutaria, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas. Tačiau ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl skirtingo požiūrio į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslus, dėl išblėsusių jausmų. Tuo tarpu atsakovė teigė, santuoka iširo dėl to, kad ieškovas nebuvo lojalus, nebuvo ištikimas, visų pirma rūpinosi savo, o ne šeimos interesais. Be to, atsakovė turi pagrįstų įtarimų, kad sutuoktinis jai yra neištikimas su S. B.. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu pateikė savo pozicijas dėl santuokos iširimo ir pasidalijo išgyvenimais, nuoskaudomis.

31. Atsakovė reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės grindė ieškovo elgesiu santuokos metu, teigė, jog visų pirma ieškovas tenkino savo poreikius, o ne šeimos interesus, buvo nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, jų poreikių tenkinimo ir t.t.; taip pat ieškovo neištikimybe. Pasisakydamas dėl pastarojo motyvo, teismas atkreipia dėmesį, kad, pirma, ieškovo neištikimybę atsakovė, be kita ko, argumentavo ir įrodinėjo pateikdama duomenis, buvusius viešojoje erdvėje, kuriuose ieškovas užfiksuotas kitos moters draugijoje ir t.t. Šie duomenys fiksuoti 2023 m. gegužės, birželio, rugpjūčio ir vėlesniais mėnesiais, kai tuo tarpu nustatyta, jog šalys jau 2023 m. pradžioje kartu nebegyveno, ieškovas buvo išsikraustęs iš bendrų šeimos namų. Antra, teismas pažymi, kad vien įtarimo pagrindu sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo nekonstatuojama, o neginčijamų įrodymų, jog ieškovas buvo neištikimas iki šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovė į bylą nepateikė. Aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2024-2025 m., praėjus daugiau nei metams nuo laikotarpio, kuomet šalys nebegyveno kartu, nebekūrė bendro ūkio ir t.t., bei nustačius, jog S. B. nuolat lankosi ir būna kartu su ieškovu, bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais, jog ieškovas galimai naudojasi S. B. vardu registruotu automobiliu ir t.t., šios aplinkybės negali būti laikomos aplinkybėmis, kurios įrodo, jog būtent santuokos metu ieškovas buvo neištikimas atsakovei su kita moterimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovo neištikimybės, kaip tikrosios santuokos iširimo priežasties, atsakovė neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsnis).

34. Teismo vertinimu, atsakovė byloje nepagrindė savo teiginių, kad ieškovas pastaruosius kelerius metus gyveno taip, lyg šeima neegzistuotų, neturėtų ateities, neskyrė šeimai dėmesio, rūpinosi tik savimi, nesirūpino vaikais ar namų ūkiu, o santuoka iširo dėl asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo, nesirūpinimo šeimos interesais (CPK 12, 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šalių aplinkoje būtų užfiksuotos netinkamos vaikams sąlygos, jog dėl galimo ieškovo visiško nusišalinimo nuo vaikų priežiūros, būtų fiksuoti pažeidimai, ir/ar ieškovas būtų baustas už tėvo valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaikų interesams. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad ieškovas savo kaip tėvo ir kaip sutuoktinio pareigas vykdė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovas mažai prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė, sudarydama santuoką su ieškovu, žinojo ieškovo turimą išsilavinimą, jo darbo pobūdį, todėl teismas mano, jog atsakovė turėjo įsivertinti šias aplinkybes, jog ieškovo pajamos gali būti nestabilios, kintančios, jog menininko darbo pobūdis yra/gali būti ne tradicinis ir t.t. (CPK 178, 185 straipsniai), todėl, sudarant santuoką, atsakovę tenkino toks ieškovo gyvenimo būdas. Tai, jog ieškovo gaunamos pajamos nebuvo ir nėra iš esmės stabilios (šiuo metu gaunama stipendija iš universiteto pervedama kas mėnesį), tačiau gautos sumos yra pakankamai ženklios, patvirtina ir duomenys užfiksuoti jo banko sąskaitų išrašuose, iš kurių matyti, jog 2017 m. liepos 18 d. ieškovas gavo 14 000 Eur, 2020 m. gruodžio 8 d. gavo – 16 000 Eur, 2020 m. balandžio 16 d. – 10 400 Eur. Todėl iš šių duomenų matyti, jog ieškovas gaudavo pajamų ir užtikrino šeimos finansinę gerovę. Taigi teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus kitus įrodymus, daro išvadą, kad minėti atsakovės teiginiai apie ieškovo gyvenimą taip, lyg šeima neegzistuotų, ieškovo poreikių išaukštinimą aukščiau šeimos gerovės, patvirtina ne ieškovo išimtinę kaltę dėl santuokos iširimo, bet veikiau atspindi skirtingus šalių požiūrius į tai, koks turi būti bendras šeimyninis gyvenimas, be kita ko, sutuoktinių pareigų pasiskirstymas, tam tikrų klausimų sprendimas ir pan. (CPK 175, 185 straipsniai).

42. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo kompensaciją (už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, parduodant automobilį) – 400 Eur bei kompensaciją (už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, pervedant pinigus) – 6 730,66 Eur, iš viso 7 130,66 Eur.

Dėl 6 730,66 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, pervedant pinigus ieškovo seseriai V. B.

43. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta kiekvieno sutuoktinio pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), t. y. nagrinėjamoje byloje atsakovė, teigdama, kad ieškovas be jos sutikimo panaudojo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (lėšų) ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog turtas ieškovo panaudotas be jos sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025).

45. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog jos sutuoktinis paveldėjo tik 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o 1/3 buto jis nusipirko iš savo sesers, kitą 1/3 iškeitė su broliu į paveldėtos sodybos dalį. Tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių notarui ir valstybei, šalys susitarė, kad vietoj buto pirkimo pardavimo sandorio bus forminamas dovanojimo sandoris. Atsakovė paaiškino, kad jos sutuoktinis už 1/3 buto dalį mokėjo iš bendrų šeimos pinigų, iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog seseriai V. B. pervedė pinigus dalimis, vieną mokėjimą atlikdamas Dovanojimo sutarties tvirtinimo dieną, o kitus pinigus sumokėdamas sekančią dieną po sutarties ir dar po penkerių dienų: 2021 m. vasario 11 d. – 5 000 Eur, 2021 m. vasario 12 d. – 5 000 Eur, 2021 m. vasario 18 d. – 3 461,33 Eur. Iš viso ieškovas savo seseriai yra pervedęs 13 461,33 Eur.

46. Ieškovas pažymėjo, kad 13 461,33 Eur sumos pervedimas ieškovo seseriai negali būti siejamas su dovanojimo sutartimi. Ieškovas 2017 m. birželio 30 d. gavo 16 433 Eur už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėta suma buvo panaudota šeimos poreikiams, ji viršija ieškovo seseriai sumokėtą sumą, todėl dėl šių priežasčių atsakovė neturėtų reikalauti ir 6 730,66 Eur sumos, kadangi ieškovas, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, didesne apimtimi nei seseriai pervestos lėšos prisidėjo prie šeimos biudžeto. Atsakovė nesutinka su tokia ieškovo pozicija, kad ši aplinkybė eliminuoja atsakovės teisę į kompensaciją. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovas, gavęs pinigus už parduotą mišką, jau per kelias dienas šiais pinigais padengė daug savo įsiskolinimų: sumokėjo antstolei V. Šimkienei, Giedrei Vasiliauskaitei, sumokėjo skolas ir delspinigius SoDrai (ieškovas vykdo individualią veiklą), nusipirko ginklą, grąžino skolas S. K., S. K., J. L., V. L., G. L., t. y. per nepilną mėnesį nuo pinigų už mišką gavimo ieškovas išleido aukščiau minėtiems mokėjimams daugiau nei 10 000 Eur.

47. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog jis 2017 m. birželio 30 d. gavo iš T. K. 16 433,00 Eur už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (minėtas sklypas ieškovo nuosavybėm perėjo paveldėjus šį turtą). Be to, paveldėta 293,17 Eur suma, taip pat 2017 m. birželio 23 d. buvo pervesta į ieškovo banko sąskaitą. Todėl laikytina, jog minėtos piniginės lėšos (16 726,17 Eur) laikytinos ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas). Atsakovė teigia, jog būtent asmeninėmis lėšomis ieškovas dengė savo asmeninius įsiskolinimus, taip siekdama įrodyti, jog 2021 m., kuomet ieškovas seseriai V. B. pervedė pinigus, ieškovas asmeninių lėšų nebeturėjo ir savo seseriai pervedė 13 461,33 Eur iš bendrų šeimos pinigų, taip sumažindamas bendrosios jungtinės sutuoktinių turto vertę šią suma. Su tokia atsakovės pozicija negalima sutikti dėl žemiau nurodytų motyvų. Visų pirma pastebėtina, jog 2017 m. birželio mėnesį be jau minėtos 16 433,00 Eur sumos, ieškovas iš Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ muziejaus 2017 m. liepos 18 d. gavo 14 000 Eur dydžio sumą, kuri abiem sutuoktiniams priklauso/priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šios sumos atsakovė nevertina ir savo pozicijos dėl jos nepateikia (CPK 178, 185 straipsniai). Visų antra, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. grįžus gyventi į Šiaulius, pasibaigus vaikų priežiūros atostogoms, atsakovė be darbo buvo apie metus, jam teko išlaikyti šeimą, kartas nuo karto jam teko skolintis, taip susidarė šeimos skola; jis apmokėjo atsakovės draugams skolas, kurias ji buvo pasiėmusi, buvo skolos SODRAI, buvo grąžintos skolos ir antstoliams; visas skolas sumokėjo, kai gavo 14 000 Eur honorarą iš Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ muziejaus. Netikėti šioje dalyje ieškovo teiktais parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi vertinant ieškovo banko išraše užfiksuotus duomenis ir ieškovo nurodytas aplinkybes, jos sutampa.

48. Iš ieškovo banko išrašo matyti, jog būtent ieškovui 2017 m. birželio – liepos mėnesiais gavus virš 20 000 Eur pajamų (asmeninių ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių), būtent laikotarpiu nuo 2017-06-26 iki 2017-07-03 ieškovas Sodrai sumokėjo 926,56 Eur sumą, ir ta pati suma ieškovui 2017-09-06 buvo sugrąžinta; antstolei V. Šimkienei 2017-06-26 sumokėta – 42,64 Eur, 2017-07-03 – 319,84 Eur; antstolei Giedrei Vasiliauskaitei 2017-06-26 sumokėta – 138,78 Eur; 2017-07-03 – 1 040,91 Eur; S. K. 2017-07-03 sumokėta 720 Eur; S. K. 2017-07-03 sumokėta 500 Eur; J. L. 2017-07-03 sumokėta 800 Eur; V. L. 2017-08-03 sumokėta 3 500 Eur; G. L. 2017-09-15 sumokėta 1 800 Eur; bei daugiabučių namų bendrijai (DNB5072) laikotarpiu nuo 2017-07-26 iki 2017-07-28 iš viso sumokėta 900 Eur. Be to, atsakovei I. L. laikotarpiu nuo 2017-06-30 iki 2017-07-11 pervesta iš viso 2 800 Eur. Vien tai, jog daugiabučių namų bendrijai buvo sumokėta 900 Eur suma, įrodo, jog iš tiesų būtent šalių šeima turėjo bendrų, o ne asmeninių ieškovo skolinių įsipareigojimų, kurie susidarė už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovei I. L. per ne pilnas dvi savaites pervesta ženkli 2 800 Eur suma, kas taip pat patvirtinta ieškovo nurodytas aplinkybes, jog iš gautų pinigų apmokėjo atsakovės draugams skolas, kurias atsakovė buvo pasiėmusi (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog 2017 m. birželio – liepos mėnesiais ieškovas padengė savo įsiskolinimus, o ne šeimos turimus bendras įsiskolinimų prievoles. Be to, vertinant skolinių įsipareigojimų dengimą/grąžinimą (vertinant didžiąsias/ženklias sumas) matyti, jog iš viso buvo sudengta 9 762,17 Eur ir 2 800 Eur lėšos pervestos sutuoktinei. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, matyti, jog ieškovas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų sudengė šeimos turėtus skolinius įsipareigojimus, kurie susidarė šeimai sunkiu periodu ir trūkstant pajamų, todėl šeima skolinosi tam tikras pinigines lėšas ir sumokėta/degta 12 562,17 Eur suma yra mažesnė už ieškovo gautą 14 000 Eur honorarą iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus. Taigi, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis). Nagrinėtinu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, kurie teismo aptarti ir įvertinti, sprendžia, jog labiau tikėtina, jog ieškovas 2021 m. seseriai V. B. 13 461,33 Eur dydžio sumą sumokėjo būtent iš savo dar 2017 m. įgytų/turėtų asmeninių lėšų, o ne iš bendrų šeimos pinigų, todėl šia suma ieškovas nesumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių turto vertės, todėl nėra pagrindo iš ieškovo priteisti 6 730,66 Eur sumą. Juo labiau, iš ieškovo banko sąskaitų išrašų taip pat matyti, jog ieškovui M. L. A. D. 2020 m. balandžio 16 d. pervedė 10 400,00 Eur dydžio piniginės lėšas, paskirtyje nurodant, jog pagal civilinę bylą. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog iš tiesų vienoje iš civilinių bylų M. L. buvo vienas iš proceso dalyvių, kur bylos nagrinėjimo metu buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu ir buvo pervestos minėtos piniginės lėšos, todėl ir šios piniginės lėšos laikytinos ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiame kontekste teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad 1/3 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis tarp ieškovo ir jo sesers buvo sudaryta dar 2017 m., bei piniginių lėšų pavedimai ieškovo atlikti seseriai 2021 m. Teismo vertinimu, toks pakankamai ilgą laiką trunkantis atsakovės turtinių pretenzijų nereiškimas dėl galimai sumažėjusio bendrosios jungtinės nuosavybės turto/piniginių lėšų ieškovui buvo nulemtas ne atsakovės nežinojimo ar pan., o veikiau atsakovės supratimo, kad 2021 m. atliktų piniginių lėšų pervedimas seseriai nėra susiję su bendro sutuoktinių turto (lėšų) sumažėjimu (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, spręstina, jog atsakovė neįrodė, kad 13 461,33 Eur suma, pervesta ieškovo savo seseriai V. B. šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl pusės nurodytos sumos kaip kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimą atmestinas (CPK 270 straipsnis).

50. Atsakovė prašo iš ieškovo atsakovei priteisti 400 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį automobilio. Pažymi, kad atsakovė vertino, kad automobilis vertingesnis, nei kad nurodė ieškovas savo ieškinyje (ieškovas nurodė 1 000 Eur, o VšĮ Emprekis duomenimis tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. gegužės mėn. yra 1 620 Eur), tačiau, siekdama, kad byla būtų išspęsta operatyviau, vertės neginčijo, be to, ieškovas, pats nurodęs transporto priemonės vertę ieškinyje 1 000 Eur, vėliau transporto priemonę be atsakovės sutikimo ir jos neinformuodamas, pardavė už penkiskart mažesnę kainą – 200 Eur, iš kurios 100 Eur pervedė atsakovei, todėl laiko, kad automobilio pardavimo kaina neadekvati. Ieškovas, atsižvelgiant į automobilio pardavimo kainą, teigė, jog pilnai su atsakove atsiskaitė ir pateikė duomenis, jog 2024 m. gegužės 9 d. pavedimu atsakovei buvo pervesta ½ dalis piniginių lėšų, gautų už parduotą automobilį – 100 Eur.

51. Atsakovė papildomai nurodė, jog iš ieškovo patalpinto skelbimo matyti, kad automobilis buvo važiuojantis, trūkumas – tik vairo stiprintuvo gedimas, o pirkimo pardavimo sutartyje kitų trūkumų taip pat nurodyta nėra. Darytina išvada, kad ieškovas, parduodamas transporto priemonę už 200 Eur, sumažino bendro turto vertę 800 Eur, todėl atsakovė reikalauja sumokėti kompensaciją už sumažintą turto (automobilio) vertę, priteisiant 400 Eur už parduotą automobilį (nes 100 Eur ieškovas jai jau yra pervedęs už parduotą automobilį).

52. Ieškovo pozicija tokia, jog bendros rinkos kainos pateikimas automobilio, kuris neturi trūkumų, neįrodo, kad ieškovas pardavė automobilį už neprotingą kainą. Jau vien faktas, kad automobilis neturi techninės apžiūros, yra nedraustas, kas, savaime aišku, rodo, kad jis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, rodo, kad jis nebuvo tinkamas naudojimui, nes priešingu atveju, ieškovas būtų šiuo automobiliu naudojęsis. Papildomai nurodė, jog skelbime ieškovas neprivalėjo nurodyti visų automobilio trūkumų, kadangi jie buvo nurodyti žmogui paskambinus ir apžiūrint automobilį, o paaiškėjus, kad automobilio nėra įmanoma parduoti už ieškinyje nurodytą kainą (1 000 Eur), ieškovas jį pardavė už 200 Eur, kadangi už didesnę kainą jo niekas nesutiko pirkti. Taip pat teigė, jog automobilio pirkėjas, atvykęs apžiūrėti automobilio, jau nebegalėjo jo užvesti ir automobilio pirkėjas automobilį išsivežė traliuku į Tauragę ardymui.

56. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos ir prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybės ir nuo 2025 m. dukrai išėjus nuolat gyventi pas ieškovą, bei išklausius vaikų nuomonę pasitelkus teismo psichologę, atsakovė iš esmės pakeitė savo priešieškinio reikalavimus ir prašė S. L. ir J. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o vyriausiosios dukros V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ieškovu M. L..

57. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

58. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.), būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

59. Nagrinėjamu atveju, remiantis Tarnybos išvada (DOK-8922) bei kitais tarnybos pateiktais duomenimis (DOK-5356) – 2025 m. sausio 22 d. ir 23 d. šalių Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktais Nr. 6ŠTA-12 ir Nr. 6ŠTA-14, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad abi šalys gali užtikrinti visiškai vaikų interesus užtikrinančias gyvenimo sąlygas. Tiek ieškovas M. L., tiek atsakovė I. L. gyvena 3-jų kambarių butuose. Abiejų šalių būstai tvarkingi, juose sudarytos sąlygos vaikų poreikių tenkinimui. Taip pat iš šių įrodymų bei 2025 m. sausio 16 d. nepilnamečių šalių vaikų nuomonių išklausymo akte užrašytų vaikų paaiškinimų matyti, kad visų trijų vaikų ryšys yra su abiem tėvais. J. L. pastaruoju metu save labiau tapatina su mama, jos aplinka, tačiau nurodo, jog gerai jaučiasi ir tėčio namuose, norėtų juose būti. S. L. svarbu palaikyti tarpasmeninį kontaktą tiek su mama, tiek su tėčiu. V. L. jaučia šiltus prieraišumo jausmus abiems tėvams, tačiau išgyveną pyktį, jog būdavo/yra įtraukiama tiesiogiai/netiesiogiai į tėvų konfliktines situacijas, pokalbius apie judviejų tarpusavio santykius.

60. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuo ieškovo išsikraustymo iš šeimos namų ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, šalių ir judviejų vaikų bendravimas nebuvo nuoseklus, keitėsi: visi trys vaikai gyveno su atsakove ieškovui nuosavybės teise priklausančiame būste, vėliau šalys bandė su vaikais bendrauti modeliu 50:50; atsižvelgiant į vis naujus kylančius šalių konfliktus, susijusius su vaikų priežiūra, jų poreikių tenkinimu ir pan., byloje keletą kartų buvo taikytos/keistos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, teiktu laikinu išlaikymu ir bendravimo tvarkos nustatymu. Po byloje taikyto pirmojo mediacijos proceso iš esmės pasikeitė faktinė situacija, atsakovė su vaikais išsikraustė iš šeimos būsto ir išėjo gyventi į išnuomotą 3 kambarių butą, taip leisdama ieškovui grįžti gyventi į savo būstą, nuo 2025 m. sausio mėnesio šalių vyriausioji dukra nusprendė nuolat gyventi pas ieškovą.

61. Vienas iš ieškovo motyvų, kodėl vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nurodyta tai, jog jis gyvena jam asmeninės nuosavybės priklausančiame bute, tuo tarpu atsakovė savo gyvenamąjį būstą nuomojasi, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove neužtikrins vaikams saugumo, stabilumo ir t.t. Negalima sutikti su tokia ieškovo pozicija, kadangi nekilnojamo turto turėjimas/neturtėjimas negali būti suabsoliutintas ir nelaikytina išskirtine aplinkybe, lemiančią vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą, svarbu įvertinti kitas byloje nustatytas aplinkybes. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovui išėjus gyventi skyriumi, visi trys nepilnamečiai vaikai pasiliko gyventi kartu su atsakove. Nors vaikų gyvenimo su vienu iš tėvų laikotarpis yra svarbus nustatant vaikų gyvenamąją vietą, tačiau vien aplinkybė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium vaikai išsikėlė gyventi su atsakove, nagrinėjamu atveju, nelaikytinas lemiančiu veiksniu gyvenamosios vietos nustatymui.

62. Byloje nėra ginčo ir šalys, gerbdamos vyriausios dukros V. L., kuriai šiuo metu yra 17 metų, apsisprendimą, susitarė, jog dukros V. L. gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su tėvu ieškovu M. L.. Tuo tarpu tarp šalių kyla ginčas dėl likusių sūnų: S. ir J. gyvenamosios vietos nustatymo. Tarnybos atstovė teismo posėdyje duotoje išvadoje pažymėjo, kad šalių sūnų gyvenamąją vietą siūlo nustatyti su mama. Iš byloje pateiktų duomenų: iš Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos rašto, el. dienyno išrašo, Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos rašto, išrašų iš e-sveikatos portalo, mokėjimų už ortodontinį gydymą, už treniruotes, už vaikų būrelius, treniruotes, gautų pavedimų – auklėtojos dovana ir t.t., matyti, kad būtent atsakovė sudarė sutartis dėl vaikų neformaliojo ugdymo, vykdė mokėjimus už popamokinį vaikų ugdymą, dalyvavo organizuojant rinkliavas ugdymo įstaigose, prisiėmė rūpinimąsi profilaktine vaikų sveikatos priežiūra. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino faktą, jog vaiko ugdymu tuo laikotarpiu, kuomet vaikai yra ne pas jį, jis nelabai domisi, paklausia pačių vaikų, kaip jiems sekasi. Iš 2023 m. gruodžio 8 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog S. L. nurodė, kad su ugdymo įstaigos atstovais, jo klasės auklėtoja, dažniausiai bendrauja mama, ji lydi vaiką ir pas gydytoją. Be to, iš šalių teiktų paaiškinimų teisme matyti, jog, gyvenant šeimoje, atsakovė labiau rūpinosi vaikais, jų užimtumu, popamokine veikla, sveikata. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jis savarankiškai lygiai taip pat gali pasirūpinti vaikais ir prisiimti atsakomybę užtikrinti vaikų poreikius, pripažino, jog jei bus nustatyta bendravimo tvarka 50:50, tuomet jis žinos, kad tuo laikotarpiu jis atsako už vaikus ir jais atsitinkamai domisi. Dėl nedalyvavimo vaikų renginiuose pripažino, jog juose nedalyvavo sąmoningai, siekdamas nesusitikti su atsakove, jog būtų išvengta galimų konfliktų. Šios nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad atsakovė vis tik turi sukaupusi didesnę patirtį, įgūdžius bei atsakomybę rūpinantis vaikais, todėl vaikų S. ir J. gyvenamąją vietą, nagrinėjamu atveju, tikslinga nustatyti su ja.

63. Todėl atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos išvadą, įvertinus vaikų nuomonę, manytina, kad nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu bei nepilnamečių vaikų, sūnų, gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies ir patikslintas priešieškinis šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).

64. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

70. Nagrinėjamu atveju ieškovas 50:50 procentų laiko modeliu grindžiamą – po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarkos nustatymą motyvavo tuo, kad siekiama užtikrinti vaikams pakankamą aplinkos stabilumą, taip pat tokiu būdu būtų užtikrinta vaikų prigimtinė teisė bendrauti su abiem tėvais ir t.t. Atsakovė kategoriškai nesutiko su tokia bendravimo tvarka, teigė, jog ieškovas savo elgesiu akivaizdžiai pademonstravo, kad negali arba nenori pasirūpinti vaikais, yra nurodęs, jog šeima jam trukdo darbui, jau gyvenant skyriumi, ieškovo paprašius, pastarasis nesutikdavo (su retomis išimtimis) prižiūrėti vaikus. Nurodė, jog nagrinėtinu atveju, nėra ir neegzistuoja išimtinis atvejis, dėl kurio prioritetas turėtų būti teikiamas visiškai vienodo bendravimo laiko suteikimo abiem tėvams. Atsakovė, siekdama įrodyti, jog iš tiesų ieškovas nėra pajėgus tinkamai pasirūpinti savo vaikais, jog ieškovas visų pirma siekia su vaikais bendrauti tik tuo metu, kuomet jam yra patogu ir pan., pateikė į bylą bendravimo su vaikais 2023-2025 m. suvestinę, kurioje užfiksuotos konkrečios dienos ir valandos, kiek su kiekvienu iš sūnų bendravo ieškovas, taip pat pateikė duomenis, jog ieškovas atsisakė pasirūpinti J. ir pasirūpinti jam reikalingomis papildomomis mokymosi priemonėmis; pateikė foto nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti purvini vaiko rūbai; pateikti duomenys, jog S., gyvendamas pas tėvą, nuolat vėluoja į pirmąsias pamokas ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė iš dalies prieštarauja pati sau, t. y. teigia, jog ieškovas nėra pajėgus tinkamai pasirūpinti vaikais (bylos nagrinėjimo metu pateikė tai grindžiančius įrodymus) jiems gyvenant pas tėvą ištisas dvi savaites, tačiau siūlytinoje bendravimo tvarkoje siūlo nustatyti, jog vaikai atostogų metu su tėvu bendrautų vieną arba dvi savaites nepertraukiamu laikotarpiu. Todėl lieka nesuprantama, kaip ieškovo rūpestis vaikais gali būti kitoks vaikams gyvenant per mokslo metus ir vaikams gyvenant ir būnant pas ieškovą atostogų metu (CPK 178, 185 straipsniai).

71. Atsakovės nuomone, ieškovas siekia bendrauti su vaikais išimtinai sau patogiu metu, o ne vaikams patogiu metu, be to, nustatant 50:50 bendravimo modelį, bus pažeidžiamas vaikams būtinas stabilus ir aiškus ugdymo, poilsio režimas ir t.t. Vertinant atsakovės pateiktus duomenis, matyti, jog dalis įrodymų yra pavieniai atvejai, surinkti išimant juos iš bendro konteksto: ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog apie vaiko vėlavimo problemą į pirmąsias pamokas žino, apie tai su vaiku jau kalbėjo, tačiau pastebėjo, jog S. į pirmąsias pamokas vėluoja ir gyvendamas pas mamą, pastebėjo, jog pilnas el. dienyno išrašas į bylą nėra pateiktas. Vertinant šias aplinkybes pastebėtina, jog vaiko vėlavimas į pamokas užfiksuotas ir į pamokas, kurios vyko popietinėje dienos pusėje (CPK 178, 185 straipsniai). Šios aplinkybės įrodo šalių vaiko galimą laiko planavimo problemą, tačiau niekaip neįrodo, jog būtent vaiko tėvas, ieškovas netinkamai pasirūpina vaiku, jo užtikrinimu tinkamai ir laiku nuvykti į ugdymo įstaigą. Be to, pastebėtina, jog šalių sūnui S. jau beveik (duomenys neskelbtini) metų, tad tokio amžiaus vaikas pats turi gebėti pasirūpinti savo atsikėlimu iš miego, susiruošimu nuvykti į mokyklą ir laiku dalyvauti pamokose. Vertinant pateiktų įrodymų visumą, matyti, jog nėra nustatyti ieškovo netinkamo pasirūpinimo vaikais atvejai kas kartą, kuomet vaikai praleidžia laiką su tėvu (CPK 178, 185 straipsniai).

72. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos ir išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

75. Atsakovė taip pat pateikė argumentus, kad vaiko gyvenimas, kai vaikas gyvena po dvi savaites pas kiekvieną iš tėvų sukelia kasdieninių nepatogumų: pamiršta vadovėlius, drabužius, įvairius reikmenis. Pritartina atsakovės pozicijai, jog toks gyvenimo būdas gali sukelti tiek šalims, tiek ir vaikams tam tikrus kasdieninius nepatogumus, tačiau, manytina, jog prie tokios gyvenimo tvarkos šalys gali pilnai prisitaikyti (užmirštus daiktus šalys gali atvežti, gali nupirkti kitą ir vaikas gali turėti tuos pačius reikmenis tiek gyvendamas pas mama, tiek gyvendamas pas tėtį ir pan.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

76. Be to, vertinant iš dalies skirtingus šalių požiūrius į gyvenimą, šeimą, buitį ir t.t., atsakovės teisme nurodytas aplinkybes, jog tėtis palaiko bendravimą abstrakčiais dalykais, bet ne apie kasdienybę, vaikai yra kaip kurjeriai, praneša jai konkrečią informaciją, perduoda pinigus, teismas mano, jog skirtingi tėvų įpročiai ir požiūriai, vaikus ir jų požiūrį tik praturtina (CPK 185 straipsnis).

77. Kaip jau minėta, šalių vaikų nuomonė šioje byloje buvo išklausyta du kartus, t. y. bylą iniciavus teisme ir iš esmės baigiant bylą nagrinėti. Tiek pirminė vaikų pozicija, tiek ir praėjus daugiau nei metų laikotarpiui, vaikų nuomonė apie tėvus, bendravimą su abiem tėvais iš esmės liko nepakitusi, t. y. tiek V., tiek S. pripažino, jog norėtų gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Iš 2025 m. sausio 16 d. užrašytų vaikų paaiškinimų matyti, kad S. L. aiškiai išdėstė savo poziciją, jog jis gyvena 50 ant 50; nieko nenorėtų keisti, nori dvi savaites ten, dvi ten (kalba apie buvimą pas mamą ir tėtį); norėtų būti ateityje dvi savaites pas vieną ir pas kitą; yra idealiausias laikotarpis. Pastebėtina, jog nors šalių sūnus yra septynerių metų, pirmokas ir apie nemažai dalykų jo nuomonę galima vertinti kaip vaikišką, tačiau teismo įsitikinimu, vaikas ne tik (ar net ne tiek) racionaliu vertinimu, tačiau emociniu patyrimu jaučia, kad yra visiškai saugus, laukiamas ir mylimas tiek motinos, tiek tėvo namuose. Vaikas patiria, kad jam būnant tiek su motina, tiek su tėvu juo bus pasirūpinta, jis su jais yra saugus ir užtikrintas. Todėl visiškai natūralus vaiko noras būti su abiem tėvais. J. L. teismo psichologei taip pat nurodė, jog pas tėtį jaučiasi gerai; dabar labiau gyvena su mama. Teismo psichologė pažymėjo, jog pagrindinis vaiko poreikis turėti abu tėvus: palaikyti su jais šiltą, pastovų kontaktą, jautis saugiam, leisti kartu laisvalaikį, atlikti namų ruošos darbus, lavintis; pastaruoju metu save labiau tapatina su mama, jos aplinka, tačiau gerai jaučiasi ir tėčio namuose, norėtų juose būti; J. L. sunku operuoti abstrakčiomis sąvokomis, numatyti tolimąsias įvykių, elgesio pasekmes, vaikas sunkiai suvokia laiko sąvokas, vaiko įtaigumo lygis natūraliai aukštesnis ir atitinka jo amžių bei menką gyvenimišką patirtį.

89. Ieškovas, tikslindamas ieškinio reikalavimus, nurodė, jog sutinka, kad vaiko poreikiai būtų skaičiuojami pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį, atskaičiavus valstybės mokomų vaiko pinigų dydį. Be to, šioje byloje ieškovas laikosi pozicijos, jog jis įvertinęs tai, jog vaikų (dviejų sūnų) gyvenamąją vietą ieškovas prašo nustatyti su juo, jis įsipareigoja aprūpinti vaikus ugdymosi priemonėmis, drabužiais, avalyne, padengti kitas kasdienes išlaidas, susijusias su vaikų ugdymu, būreliais, pasirūpinti nenumatytomis vaikų išlaidomis, atsižvelgęs į valstybės vaikams mokomas išmokas vaikams („vaiko pinigai“), įvertinęs prašomos nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos specifiką (50:50 bendravimo modelis), kas įtakoja, jog abu tėvai patirs nuolatines išlaidas vaikų maistui, jiems tenkančių mokesčių dalies dengimui, ieškovas prašo kiekvieno vaiko (sūnaus) išlaikymui iš atsakovės priteisti po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

90. Atsakovė tikslindama priešieškinio reikalavimus nurodė, jog sutinka ir prašo iš atsakovės I. L. nepilnametės V. L., išlaikymui priteisti po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, taip pat prašo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. ir J. dydį, taip pat kiekvienam vaikui po 325 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi nuo patikslinto ieškinio pateikimo reikalinga daugiau lėšų gyvenimo išlaidoms, padidėjus būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms, be to, nuo 2025 m. pasikeitė minimali neįrodinėtina vaiko išlaikymo suma, kuri šiuo metu sudaro 326 Eur per mėnesį vienam vaikui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė buvo pateikusi nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimą, kuriame nurodė, kad J. L. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 764,50 Eur suma, S. L. – 780,08 Eur, V. L. – 773,91 Eur. Iš pateiktų poreikių lentelių matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaikų poreikiams patenkinti: maistui (namuose ir mokykloje), rūbams, avalynei, vitaminams, vaistams, mokslo priemonėms, būreliams, higienos priemonėms ir t.t. Atsižvelgus į tai, kad vienos prekės būna pigesnės, kitos – brangesnės, kartais jų vaikui(-ams) reikia daugiau, kartais – mažiau, kartais jos naudojamos ilgiau, kartais trumpiau, spręstina, jog šiems poreikiams tenkinti atsakovės nurodytas reikalingų išlaidų dydis iš esmės yra pagrįstas, protingas ir racionalus (CPK 178, 185 straipsniai).

91. Atskirai vertinant šalių dukros V. išlaikymui priteistiną 325 Eur sumą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šalys prieštaravimų dėl šios sumos nepateikė. Atsakovė I. L. savo procesiniuose dokumentuose atkreipė dėmesį, jog su šiais reikalavimas (kas susiję su V. gyvenamąja vieta ir išlaikymo dydžio priteisimu) sutinka tik su sąlyga, kad kitų dviejų vaikų – J. L. ir S. L. gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove ir iš ieškovo bus priteistas jų išlaikymas – po 325 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kadangi vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimas spręstinas kompleksiškai. Pritartina atsakovės I. L. pozicijai, jog nagrinėtinu atveju, šalių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimas spręstinas kompleksiškai, todėl įvertinus tai, jog šiuo sprendimu šalių dukros V. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu M. L., o konkreti bendravimo tvarka su motina nenustatytina, atsižvelgiant į dukros amžių (nuo sprendimo priėmimo iki dukros pilnametystės liko vos daugiau nei 7 mėnesiai, t. y. laikotarpis, per kurį atsakovei kils prievolė teikti išlaikymą, po 2025 m. rugsėjo 13 d. atsakovei šios prievolės nebeliks), dukros poreikius, turimas sveikatos problemas (mergina nešioja breketus) šiais mokslo metais numatomas papildomas išlaidas, susijusias su mokyklos baigimu, egzaminais ir t.t., ir tarp šalių nesant ginčo dėl dukrai skirtino išlaikymo dydžio, tenkintinas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimas ir nuo 2025 m. sausio 1 d. (dukros atvykimas gyventi pas ieškovą) priteistina iš atsakovės I. L. vaiko V. L. išlaikymui po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat įpareigoti atsakovę I. L., nuo 2025 m. sausio 1 d. iš valstybės gautas/gaunamas išmokas vaikui (vaiko pinigus) už V. L., pervesti į M. L. atsiskaitomąją sąskaitą kartu su atsakovės mokamu išlaikymu dukrai. Taip pat pastebėtina, jog po sprendimo įsiteisėjimo ir nustačius V. L. gyvenamąją vietą su ieškovu, bei ieškovui nustačius uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą, tiek ieškovas, tiek ir pati V. L. gali savarankiškai pateikti prašymą dėl išmokos vaikui mokėjimo konkrečiai į ieškovo ar nepilnametės V. L. atsiskaitomąją banko sąskaitą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dėl išlaikymo dydžio V. L. priteisimo iki 2025 m sausio 1 d. teismas pasisakys sprendime toliau.

98. Tuo tarpu kitos išlaidos, t. y., išlaidos vaiko ugdymui/uniformai + maistas mokykloje, kišenpinigiai, rinkliavoms ugdymo įstaigose, būreliams ir užklasinei veiklai, ekskursijos su klase, draugų gimtadieniai, specialiems poreikiams skirtinos piniginės lėšos: S. skiriamos išlaidos, susijusios su vaiko rega (akiniai), J. skiriamos išlaidos, susijusios su vaiko kalbos vystymusi ir pan., kurias turėtų padengti tas tėvas/motina, su kuriuo paskirta vaikų gyvenamoji vieta. Taip pat, teismo vertinimu, nėra racionalu kiekvienam iš tėvų pirkti sūnums drabužius ir avalynę, šie pirkiniai turėtų būti perkami to iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su vaiku metu perduodami kitam iš tėvų, tačiau tai neapriboja kiekvienam iš tėvų vaikams nupirkti šių daiktų papildomai. Be to, vaikų interesų neatitiktų situacija, kai jie perdavimo bendravimui su kitu iš tėvų turėtų būti perrengiami ir peraunami ar pan. Vertinant šiuos papildomus poreikius, teismas sprendžia, jog tokio pobūdžio išlaidos sudaro iki 200,00 Eur vienam vaikui per mėnesį. Pastebėtina, jog ir galimos kitos išlaidos sveikatos priežiūrai (valstybės nefinansuojamos papildomos sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, pvz., privataus odontologo paslaugos, valstybės nefinansuojamas sanatorinis bei kitas gydymas ar valstybės nefinansuojama jo dalis ir pan., į šią sumą neįtraukiant kasdieninių sveikatos priežiūros išlaidų, tokių kaip vitaminai bei vaistai vaikams susirgus peršalimo ar kt. ligomis, kurios turėtų būti dengiamos vaikams susirgus buvimo pas kiekvieną iš tėvų metu), turėtų būti įskaičiuotos į ieškovo teikiamą išlaikymą, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad atsakovė gaus vaikams mokamą universaliąja išmoką, kuri yra skirta kitiems nenumatytiems vaikų poreikiams tenkinti ir neįskaičiuojama iš ieškovo teiktino vaikams išlaikymo sumų.

100. Atsižvelgiant į teismo nustatytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius, kurie iš esmės yra vidutinio vaiko normalūs poreikiai, bei jų patenkinimui reikalingas sumas, laikotarpius, kuomet vaikai gyveno/gyvena pas ieškovą ir atsakovę, buvo/yra ir bus išlaikomi šalių, taip pat atsižvelgiant šalių turtinę padėtį, ieškovo su vaiku praleistiną laiką pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką (50 : 50 procentų laiko modelis), teismas atsakovės pareikštą patikslintą priešieškinį tenkina iš dalies ir iš ieškovo M. L. nepilnamečiam vaikui V. L. priteistinas 270,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 28 d. (atsakovės priešieškinio teismui pateikimo dienos) iki 2024 m. gruodžio 31 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai). Iš atsakovės I. L. nepilnamečiam vaikui V. L. priteistinas 325,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas kas mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai). Iš ieškovo M. L. nepilnamečiams vaikams S. L. ir J. L. priteistinas kiekvienam vaikui po 270,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 28 d. (atsakovės priešieškinio teismui pateikimo dienos) iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (pradėjus vykdyti bendravimo modelį 50:50) priteistinas kiekvienam vaikui po 200,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai).

111. Byloje iš dalies kilo ginčas dėl šalių gyvenimo skyrium datos, t. y. ieškovas nurodė, jog iš namų išsikraustė nuo 2023 m. sausio 1 d., tuo tarpu atsakovė teigė, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2022 m. (teismo pastaba priešieškinyje padaryta techninė klaida ir nurodyta – 2023 m.) lapkričio mėnesio. Iš esmės ginčo laikotarpis skiriasi 2 mėnesiais. Vertinant šalių gyvenimo skyrium datą, pastebėtina, jog iš vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2023 m. liepos 3 d. VTAS specialistams ieškovas M. L. nurodė, jog jis septintą mėnesį nebegyvena kartu su žmona. Tuo tarpu atsakovė VTAS specialistams nurodė, jog vaikų tėvas M. L. 2022 m. lapkričio mėnesį išėjo gyventi skyrium. 2023 m. birželio 27 d. prašyme nurodė, jog prieš 8 mėnesius (2022 m. lapkričio mėn.) sutuoktinis išėjo iš namų. 2023 m. gruodžio 8 d. V. L. nurodė, jog tėtis turėjo dirbtuves, jis ten dar anksčiau, prieš skyrybų procesą eidavo dirbti, nes jam reikia tylos, o namuose nelabai jos ir buvo, o paskui ir ten pasiliko. Iš ieškovas ieškinyje nurodė, jog už išsinuomotą vieno kambario butą, už vienerių metų nuomą 2022 m. gruodžio 28 d. sumokėjo 1 800 Eur. Taigi, iš ieškovo nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovas ne vėliau nei nuo 2022 m. gruodžio 3 d. nebegyvena su sutuoktine (12, 01, 02, 03, 04, 05, 06 mėn. – 7 mėnesiai), tačiau įvertinus tai, jog ieškovas iki skyrybų eidavo dirbti į atskiras dirbtuves, kuriose, kaip nurodė šalių dukra, ir pasiliko ir iš mokėjimo pavedimo kopijos matyti, jog jau 2022 m gruodžio 28 d. sumokėjo už būsto nuomą už vienerius metus, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo sąlygas atskirai gyveni anksčiau nei 2022 m. gruodžio mėn., atsakovė visą procesą nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2022 m. lapkričio mėnesį sutuoktinis išėjo iš namų, labiau tikėtina, jog šalys kartu nebegyvena būtent nuo 2022 m. lapkričio mėnesio (CPK 178, 185 straipsniai).

112. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Ieškovas šį reikalavimą prašė atmesti, nurodydamas, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. pervedė 3 900 Eur sumą su paskirtimi „dantų taisymui“, tačiau, ieškovo žiniomis, šie pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį, todėl įvertinus, kad tai bendri šeimos pinigai, pusė jų, t. y. 1 950 Eur priklauso ieškovui. Be to, atsakovė gyveno ieškovui asmeninės nuosavybes teise priklausančiame bute, už jį nemokėjo nuomos, nors ieškovas mediacijos procese buvo nurodęs, kad jam turi būti mokama 250 Eur nuoma (ieškovas skaičiuoja nuo 2023 m. sausio 1 d.), be to, ieškovas mokėjo už jam priklausančiame bute sunaudotą elektrą, mokestis sudaro 23,52 – 54,87 Eur, nors tame bute negyvena, kas taip pat laikoma vaikams teikiamu išlaikymu ir į jį turi būti įskaičiuojama.

113. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, jog tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Būtent remiantis šia teismų praktika teismas sprendžia, jog atsakovės su vaikais gyvenimas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste ir ieškovo būsto mokesčių mokėjimas, laikytinas ieškovo valia teiktinas papildomas išlaikymas, kuris buvo įgyvendintas kitokia, nei pinigine forma, t. y. ieškovas tokiais savo veiksmais tam tikrą laikotarpį užtikrino vaikams tinkamas gyvenamo sąlygas. Be to, iš ieškovo banko sąskaitų matyti, jog nagrinėtinu laikotarpiu, ieškovas asmeniškai į vaikų V. ir S. banko sąskaitas pervedė nors ir nedideles, tačiau atskiras pinigines lėšas, kurios taip pat laikytinos kaip ieškovo geria valia teiktinas papildomas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikas. Vertinant ieškovo aplinkybes, susijusias su atsakovei 2022 m. rugsėjo 14 d. pervestomis 3 900 Eur piniginėmis lėšomis su mokėjimo paskirtimi „dantų taisymui“, pastebėtina, jog lėšos pervestos šalims gyvenant kartu, lėšų paskirtis aiškiai įvardinta, todėl laikytina, jog tai tikslinės lėšos, skirtos būtent atsakovei, jos dantų taisymui, o ne vaikams, jų išlaikymui, todėl jos negali būti įskaitytinos kaip vaikų išlaikymo įsiskolinimo dengimas, juolab sprendimu nustatyta, jog išlaikymo poreikis vaikams kilo tik nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas tik deklaratyviai pateikė savo poziciją dėl minėtos sumos vertinimo (lėšų nepanaudojimo ir pan.), tačiau ieškovas atskiro reikalavimo dėl 1 950 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo ar dėl galimo nepagrįsto turto (lėšų) įgijimo ir pan. nereiškė (CPK 178, 185 straipsniai).