- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- 1S-685-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00610-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Valdas Vitunskas, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Valdo Vitunsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. L. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis pakeistas - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 19 d. Komisija 2018 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis V. L. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patenkinti jo skundą ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde tvirtinama, jog apylinkės teismas, vertindamas Komisijos nutarimą, jo pagrįstumą, privalėjo vertinti ar jame išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, tačiau šie įstatymu įtvirtinti reikalavimai buvo pažeisti, skundžiama nutartimi nukrypta nuo teismų praktikos. Nuteistasis pažymi, jog apylinkės teismas vienu iš pagrindiniu motyvų netaikyti jam lygtinio paleidimo akcentavo jo nusikaltimo sunkumą ir jo pobūdį, atliktos ir neatliktos bausmės santykį, nors šios ir kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija, pagal teismų praktiką negali būti vertinamos (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-2304-498/2015, 1S-1140-348/2016). Be to, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę. Nuteistasis taip pat pažymi, jog pagrindu atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą negali būti ir pastovūs nekintami kriminogeniniai veiksniai, nes jie jau įvertinti pataisos namų kompetentingų specialistų, Komisijai teikiant socialinio tyrimo išvadą. Anot V. L., įstatymams, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 34 punktui ir teismų praktikai prieštarauja ir apylinkės teismo motyvas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir tuo pagrindu, jog Komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsai pasiskirstė po lygiai. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas jo svarstymą Drausmės komisijoje, kaip esminį pagrindą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikė deklaratyviai, visai neatsižvelgdamas į jo teigiamus ir neigiamus elgesio pokyčius, elgesio koregavimą teigiama linkme. Be to, V. L. pažymi, jog bausmės atlikimo laikotarpiu jis drausmine tvarka baustas nebuvo, vien jo svarstymas Drausmės komisijoje neduoda pagrindo teigti, kad jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, akivaizdžiai nepakluso nustatytai tvarkai. Nuteistasis nurodo, jog sprendžiant dėl jo padarytos pažangos pastebėtina, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo 7 balais, be to, jam nustatyti net keturi pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Tai pat pažymi, jog jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo elgesys šiuo metu vertinamas kaip teigiamas, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo 9 kartus skatintas, penkis kartus išleistas trijų parų išvykoms į namus, savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, dirba, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, dalyvauja vykdomose adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, dalyvauja anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Be to, nuo 2017 m. gegužės 18 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, šios teisės nustatytų taisyklių niekada nepažeidė. Pastovus ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas suteikia pagrindą konstatuoti nusikalstamo elgesio pažangą. Įvertinus esminius pokyčius jo mąstyme ir elgesyje, anot nuteistojo, galima teigti, kad jis turi aiškius ir konkrečius planus ateičiai, todėl galima konstatuoti esminius ženklius pokyčius jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos atžvilgiu. Be to, tai patvirtina, kad susiformavusio požiūrio dėl privalomų taisyklių, įstatymų laikymosi jis laikysis ir ateityje. Nuteistojo V. L. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuteistasis per rekomendacijoms skirtą laikotarpį, t .y. nuo 2018 m. sausio 29 d., nepažeidinėjo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos priemonėse, tęsia darbinę veiklą. Kita vertus, žemesnės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo apylinkės teismas. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Nesutikdamas su žemesnės instancijos teismo išvada, jog jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, V. L. atkreipia dėmesį į atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, jam nustatomus pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančius veiksnius, taip pat pažymi, jog jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo elgesys šiuo metu vertinamas kaip teigiamas, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo 9 kartus skatintas, penkis kartus išleistas trijų parų išvykoms į namus, savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aiškius ir konkrečius planus ateičiai, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, be to, nuo 2017 m. gegužės 18 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, šios teisės nustatytų taisyklių niekada nepažeidė. Šios nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, svarstant dėl jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai, tačiau jos negali būti suabsoliutinamos ir pripažįstamos pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jog jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Motyvuodamas tokią išvadą, apygardos teismas pažymi, jog nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 39 balų iki 32 balų, tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, iš šiuo metu jam nustatytų 32 balų net 12 balų yra dinaminiai. Dvylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų egzistavimas, įvertinus tai, jog nuteistasis per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balą sumažino vos 7 balais, be kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kadangi dinaminius taškus savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali įtakoti ir sumažinti. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, jog turi aiškius ir konkrečius planus ateičiai, ir nors plačiau šio argumento nedetalizuoja, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo tikslai, kurių jis ketina siekti po bausmės atlikimo, yra susiję su darbinės veiklos tęsimu ir gyvenimu su sutuoktine. Vertinant šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis prieš nusikalstamos veikos padarymą taip pat gyveno su sutuoktine bei dirbo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Taigi teigti, jog tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi adresu (duomenys neskelbtini), pas savo žmoną ir kitus šeimos narius bei galimai bus įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, apygardos teismas neturi pagrindo. Atitinkamai, išskirtinai sureikšminami, vertinant lygtinio paleidimo taikymo V. L. galimybę, negali būti ir jam nustatomi pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – ryšių palaikymas su artimaisiais, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, ketinimai turėti darbą. Skunde nuteistasis taip pat akcentuoja, jog jis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo 9 kartus skatintas. Vertindama šią aplinkybę, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija negali neįvertinti ir to fakto, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas. Kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuteistasis 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus. Į šią aplinkybę, spręsdamas dėl materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimo nagrinėjamu atveju, pagrįstai atsižvelgė ir žemesnės instancijos teismas. Analizuodamas pataisos namuose nuteistojo padarytus pažeidimus, jų padarymo laiką, apygardos teismas papildomai pažymi, jog nuteistasis įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikė ne kartą po to, kai buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą darbą. Be to, paskutinį kartą nuteistasis pažeidimą padarė 2016 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios (2013 m. lapkričio 19 d.). Aplinkybės, susijusios su padarytų pažeidimu momentu, rodo, jog nuteistasis nesugebėjo laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių net ir gerai jas žinodamas, bei tai, jog nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus, kadangi jam skiriamus paskatinimus vis keisdavo nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje dėl padarytų pažeidimų. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kurių padarymą jam nebuvo skirta drausminė nuobauda. Šiuo atveju sutiktina tik su tuo, jog nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje negali būti prilyginamas jam paskirtai nuobaudai, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Kaip matyti iš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, Drausmės komisijos posėdis rengiamas ne tam, kad įvertinti, ar nuteistasis savo veiksmais ar neveikimu padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Drausmės komisija tik svarsto klausimą dėl BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų nuteistiesiems paskyrimo už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, taigi pats nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje savaime reiškia, jog nuteistasis pažeidė bausmės atlikimo vietos reikalavimus. Tuo tarpu kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, jog žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino jo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, taip nesilaikydamas teismų praktikos, įstatymų reikalavimų, be to, ši aplinkybė jau buvo įvertinta nuteistajam paskiriant bausmę. Apygardos teismas šiame kontekste pažymi, jog nusikalstamos veikos sunkumas, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, neabejotinai buvo įvertintas jam paskiriant bausmę, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybės dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, ankstesnių teistumų, kaip ir atliktos ir neatliktos bausmės dalis, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, gali būti vertintinos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-163-579/2017, 1S-54-594/2017, 1S-1525-658/2016, 1S-604-593/2017, 1S-44-238/2017). Be to, pažymėtina, kad nei nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis, sunkumas, nei likusios neatliktos bausmės dalies dydis, nebuvo esminės aplinkybės, kurių pagrindu apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, jos tik buvo įvertintos kitų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje.Pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį kaip nepagrįstą, nelaikytina ir ta aplinkybė, jog apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad net ir Komisijoje, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, sprendimas V. L. taikyti lygtinį paleidimą priimtas ne vienbalsiai – trims Komisijos nariams balsuojant už ir trims balsuojant prieš. Apygardos teismas atkreipia V. L. dėmesį, jog šiuo atveju apylinkės teismas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, kaip jau minėta, grindė tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, Komisijos nutarimas netvirtintas ne dėl to, jog jis buvo priimtas pažeidus jo priėmimo procedūrą, t. y. už lygtinį paleidimą nuteistajam balsavus ne teisės normose nustatytų Komisijos narių skaičiui. Ši aplinkybė, vėlgi, buvo vertinama tik kitų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nuteistasis skunde taip pat pažymėjo, jog pagrindu atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą negali būti pastovūs nekintami kriminogeniniai veiksniai, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, dėl nuteistajam nustatyto kriminogeninio veiksnio – teisės pažeidimų, joje nebuvo pasisakyta, šis kriminogeninis veiksnys apylinkės teismo nebuvo niekaip įvertintas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo V. L. galimybės, todėl plačiau šis skundo argumentas neanalizuojamas. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. L. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nesilaikė teismų praktikos panašiose bylose ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.