Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-226-348/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-12-27Šiaulių apygardos teismas
  2. T-213-840/2017Nutartis · 2017-04-13Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-17Kauno apygardos teismas
  4. T-599-946/2017Nutartis · 2017-09-04Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-03Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-24Kauno apygardos teismas
  7. T-393-359/2018Nutartis · 2018-02-23Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-29Kauno apygardos teismas
  9. T-868-753/2018Nutartis · 2018-04-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-28Kauno apygardos teismas
  11. T-1694-946/2018Nutartis · 2018-08-06Kauno apylinkės teismas
  12. T-1831-946/2018Nutartis · 2018-08-30Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-04Kauno apygardos teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-02Kauno apygardos teismas
  15. T-50-332/2018Nutartis · 2018-11-02Šiaulių apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-13Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-28Kauno apygardos teismas
  18. T-1077-753/2019Nutartis · 2019-05-29Kauno apylinkės teismas
  19. T-1326-753/2019Nutartis · 2019-07-24Kauno apylinkės teismas
  20. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-22Kauno apygardos teismas
  21. T-27-753/2020Nutartis · 2020-01-17Kauno apylinkės teismas
  22. T-899-548/2020Nutartis · 2020-06-11Kauno apylinkės teismas
  23. T-14-304/2021Nutartis · 2021-01-11Telšių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
1S-226-348/2018
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00610-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas, Svetlana Jurgaitienės
Nuteistasis
V. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-226-348/2018
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00610-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 93-35 taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams. Skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 3 metai 24 dienos.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 19 d., jos pabaiga – 2021 m. vasario 19 d.Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 93-35 nutarta taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinio pobūdžio, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Europos Sąjungos teisės aktams. Anot apelianto, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą sudaro 35 balai, kas atitinka žemę riziką. Kas sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Aplinkybę, kad nėra pagrindo išvadai jog jis darys nusikaltimus, patvirtina, tai jog jis iš pataisos namų išvyksta be sargybos, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, 8 kartus paskatintas, palaiko glaudžius santykius su artimaisiais.Apeliantas skunde pažymi, kad apylinkės teismo nutarties argumentai yra formalūs ir nurašyti nuo kitų bylų. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra įvertinat 35 balais, kurie statiniai ir jų, jis negali sumažinti. Nors jis ir anksčiau buvo teistas, tačiau ankstesni teistumai nieko bendra neturi su šiuo bausmės atlikimu. Be to, teismas nepagrįstai vertino, jog jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, nes jis drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Skunde nurodoma ir tai, kad nors prokuroras pateikė atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, tačiau prokuroras nieko nežino apie jo elgesį bausmės atlikimo metu, nedirba su jo elgesio rizikos mažinimo programomis. Todėl prokuroro atsiliepimas turi būti atmestas. Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (35 balai pagal OASys), tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis skunde tvirtina, kad visais įmanomais būdais stengiasi resocializuotis, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159). Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir priežiūros reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęstia darbinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 8 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo specialybę, dirba, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius su savo šeimos narais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis veiksnys išskiriamas - informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo nuteistasis skunde, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, šiuo atveju 15 balų, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pagrįstai nuteistasis V. L. skunde akcentuoja, kad nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visgi jis 5 kartus buvo pažeidęs nustatytą pataisos namų vidaus tvarką, nors nuobaudos buvo neskirtos, tačiau buvo svarstytas drausmės komisijoje ir apsiriboti tik svarstymu. Kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį V. L.. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį V. L. aplinkybių nepakanka daryti neabejotinai išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis V. L. padarė pakankamą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. L. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėsViktoras PreikšasValdas Vitunskas