- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-394-498/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00610-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis pakeistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 7 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 19 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m kovo 2 d., dieną).Komisija 2017 m. kovo 6 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. L., konstatavęs, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis V. L., paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis V. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde cituojama BVK 157 straipsnio 3 dalis ir teigiama, kad apelianto 1/2 paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai ir 9 mėnesiai, kuri sueis 2017 m. rugpjūčio 19 d. dieną. Teisė kreiptis į teismą, dėl galimybės būti paleistam lygtinai pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį skundo autoriui atsirado 2016 m. lapkričio 19 d. pažymima, kad šiai dienai apeliantas jau atlikęs 3 metus 4 mėnesius ir 27 dienos laisvės atėmimo bausmės iš 7 metų 6 mėnesių, kas yra 5 mėnesiais daugiau nei kad yra reikalaujama BVK 157 straipsnio 3 dalyje.Skunde kritikuojami skundžiamos nutarties motyvai. Dėl apylinkės teismo motyvo, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jai įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą, apeliantas atkreipia dėmesį, jog pats teisingumo principas, remiantis BVK 9 ir 157 straipsnių nuostatomis, numato gerai besielgiančiam nuteistajam galimybę būti ankščiau laiko lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jei jis savo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodė, jog ėmė taisytis, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinus skundo autoriaus asmens bylą, socialinio tyrimo išvadą, pažymą, dėl jo įvykdytų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažymą, dėl jo nuobaudų ir paskatinimų būvimą ar nebūvimą, bei kitą, akivaizdu kad bendras apelianto buvimo pataisos įstaigoje elgesys yra daugiau teigiamas nei neigiamas, kas neprieštarauja jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ankščiau laiko bei pakankamai užtikrina tiek patį teisingumo principą, tiek ir nuosprendžiu jam paskirtos individualizuotos bausmės įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtosios bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Nesutinkant su apylinkės teismo motyvu, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, skunde teigiama, kad BVK 157 straipsnio nuostatos numato lygtinį paleidimą daugumai nusikalstamų veikų kategorijų, įskaitant ir labai sunkias nusikalstamas veikas, nes padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturėtų būti kriterijumi ir argumentu lemiančiu nuteistojo nepaleidimą lygtinai iš pataisos įstaigos ankščiau laiko, nes atspindi nuteistojo praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos įstaigoje, dėl kurio nuteistasis įgauna teisią būti paleidžiamas lygtinai ankščiau laiko. Anot skundo autoriaus, atsižvelgiant į teismų praktiką, toks teismo motyvas naikintinas, nes aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio nuteistajam nebūtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu, niekaip nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo melu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę izoliuotam nuo visuomenės. Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtinta progresyvi bausmių atlikimo sistema. Ši sistema grindžiama nuostata, kad nuteistųjų teisinė padėtis įstatymų nustatyta tvarka gali būti švelninama, suteikiant nuteistajam baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytų lengvatų arba specialiųjų teisių, kaip, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos ištaigos su intensyvia priežiūra. Todėl, apelianto manymu, atsisakymas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tik dėl to, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijos, yra niekuo nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms.Kritikuojant skundžiamos nutarties motyvą, kad nuteistasis anksčiau teistas, skunde pažymima, kad dėl minėtų nusikalstamų veikų jau vyko teismo procesai ir buvo priimti atitinkami teismo sprendimai, todėl antrą kartą apeliantą teisti už tą patį (nepaleidžiant jo dėl to lygtinai) negalima, nes tam prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis. Be to, ankstesni teistumai nėra susiję su lygtinio paleidimo institutu, nes lygtinis paleidimas yra bausmės lengvata suteikiama nuteistajam už gerą elgesį bausmės atlikimo metu, o ne už tai kaip jis elgėsi prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apeliantas pabrėžia, kad tokia išvada teismas leidžia suprasti, kad Komisija „neišmano“ savo darbo. Tačiau Komisija susideda ne iš atsitiktinių gatvės praeivių. Be to, skundo autoriaus vertinimu, jei nutarimo išvada būtų surašyta neatitinkant BVK 164 straipsnio nuostatose keliamų reikalavimų, šis nutarimas turėjo būti grąžintas Komisijai trūkumams pašalinti. O to nebuvo padaryta, todėl darytina išvada, kad Komisijos nutarimas ir juo pateikta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo atitinka BVK 164 straipsnio nuostatas ir yra pagrįstas. Pažymima ir tai, kad Komisija susideda iš kvalifikuotų ir didelę darbo patirtį su nuteistaisiais turinčių pareigūnų, kurie turi pakankamai kvalifikacijos surašyti pagrįstą ir kvalifikuotą nutarimą. Todėl toks apylinkės teismo motyvas apie Komisijos nutarimo nepagrįstumą, anot skundo autoriaus, prieštarauja Lietuvos Respublikos TEK 8 straipsnio „Teisingumo principo" 4.1 p. nuostatoms, nes jis nepagrįstai sudaro neigiamą nuomonę apie Komisijos darbą. Be to, pačioje skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių naujų faktų ar vertinimų, kurie nebūtų paminėti Komisijos nutarime. Todėl kyla klausimas, kuo pagrįsta išvada, jog Komisijos nutarimui ir juo pateiktai išvadai „nėra pagrindo“.Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis, būdamas laisvės atėmimo vietoje nesistengia elgtis nepriekaištingai, skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundo autorius pataisos namuose buvo net 7 kartus paskatintas už gerą elgesį. Be to, apeliantas nebuvo baustas drausmine tvarka, todėl teigti, jog jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, negalima. Anot skundo autoriaus, tokiomis išvadomis apie jo nepriekaištingo elgesio nebuvimą teismas siekia pateikti apeliantą tik iš neigiamos pusės, nepaisant visų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kas yra šališka ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Komisijos nutarimui bei Lietuvos Respublikos TEK 8 straipsnio „Nešališkumo principo“ 2.1 p. nuostatoms.Kritikuojant skundžiamos nutarties motyvą, kad išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, bei mąstymas ir elgesys (apsvarsto ne visas savo elgesio pasekmes, ne visuomet pasirenka tinkamas problemų sprendimo strategijas), apeliantas pabrėžia, kad lygtinis paleidimas yra paskirtosios bausmės lengvata, kurią nuteistasis įgyja atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje savo geru elgesiu, stropiu darbu bei aktyviu dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose. Skundo autoriaus tvirtinimu, negalima žmogaus nepaleisti lygtinai vien todėl, kad šis prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą turėjo draugų, buvo ankščiau teistas ar vedė vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, nes tai niekaip nesusiję su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje jo taisymusi ir pasitaisymu. Akcentuojama, kad apeliantas, išėjęs į laisvę, negyvens tokio gyvenimo, kokį gyveno iki arešto, nekartos tų pačių klaidų, kurias padarė praeityje. Teigiama, kad skundo autorius, atlikdamas bausmę, padarė išvadas.Skunde atkreipiamas dėmesys į apeliantą teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Nurodoma, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; nei karto nėra baustas drausmine tvarka; už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra 7 kartus paskatintas; atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti ir buvau įdarbintas, dirba iki šiol; darbe jis apibūdinamas tik labai teigiamai, kaip korektiškas ir nekonfliktiškas, bei sugebantis formuoti pozityvius santykius su pataisos įstaigos personalu, darbdaviais, bendradarbiais; palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais: žmona, vaikais; jam labai rūpi jų gerovė; vykdomiesiems raštams dengti jau sumokėjęs 90 eurų; jis labai aktyviai dalyvauja visuose pataisos namuose rengiamuose socialinės reabilitacijos programose bei renginiuose; vertinant jo asmenybės pokyčius ir potencialų elgesį taikant jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 39 iki 35 balų); paleistas lygtinai i laisve jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą su žmona ir vaikais; paleistas lygtinai jis planuoja dirbti MB „(duomenys neskelbtini)"; laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas, klauso muzikos, žaidžia stalo žaidimus, žiūri televizijos laidas bei užsiima kita saviugdai naudinga veikla; pataisos namų administracijos jis apibūdinamas kaip tvarkingas, mėgstantis švarą ir tvarką; niekada nesivadovavo ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų; jam nuoširdžiai gaila dėl to, ką padarė nusikalsdamas; pataisos įstaigoje gautas teigiamas atsakymas iš probacijos tarnybos, dėl intensyvios priežiūros taikymo jo atžvilgiu nurodytu adresu. Anot skundo autoriaus, vertinant lygtinio paleidimo materialias lygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuleistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausme jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėlis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. L. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. L. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (35 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, be to, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis V. L., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad V. L. pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad V. L., atlikdamas bausmę, nuo 2014 m. kovo 27 d. buvo skatintas 7 kartus, tačiau lygiagrečiai pažeidinėjo pataisos namuose nustatytą tvarką, ir tik nuo 2017 m. vasario 22 d. pakeitė savo elgesį, kadangi už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą buvo paskatintas ir nepažeidė bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių (b. l. 12). Kolegijos vertinimu, šis nuteistojo elgesio pokytis nėra proporcingas jo padarytiems pažeidimams pataisos namuose. Nors V. L. skunde teigia, kad jis nebuvo baustas drausmine tvarka, todėl teigti, jog jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, negalima, tačiau pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad jis pažeidė pataisos namuose nustatytą tvarką 5 kartus, nors nuobaudos nebuvo paskirtos ir apsiribota tik svarstytu drausminėje komisijoje. Be to, iš šios pažymos matyti, kad net 3 pažeidimai padaryti per 2016 m., t. y., kai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, kas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Taigi, atsižvelgiant į V. L. elgesį atliekant bausmę, sistemingą pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymą, tai, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį tik nuo 2017 m. vasario 22 d., konstatuotina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis dirba, dalyvauja pataisos elgesio programose, 7 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. L. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo V. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.