Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-622-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-12-27Šiaulių apygardos teismas
  2. T-213-840/2017Nutartis · 2017-04-13Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-17Kauno apygardos teismas
  4. T-599-946/2017Nutartis · 2017-09-04Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-03Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-24Kauno apygardos teismas
  7. T-393-359/2018Nutartis · 2018-02-23Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-29Kauno apygardos teismas
  9. T-868-753/2018Nutartis · 2018-04-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-28Kauno apygardos teismas
  11. T-1694-946/2018Nutartis · 2018-08-06Kauno apylinkės teismas
  12. T-1831-946/2018Nutartis · 2018-08-30Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-04Kauno apygardos teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-02Kauno apygardos teismas
  15. T-50-332/2018Nutartis · 2018-11-02Šiaulių apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-13Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-28Kauno apygardos teismas
  18. T-1077-753/2019Nutartis · 2019-05-29Kauno apylinkės teismas
  19. T-1326-753/2019Nutartis · 2019-07-24Kauno apylinkės teismas
  20. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-22Kauno apygardos teismas
  21. T-27-753/2020Nutartis · 2020-01-17Kauno apylinkės teismas
  22. T-899-548/2020Nutartis · 2020-06-11Kauno apylinkės teismas
  23. T-14-304/2021Nutartis · 2021-01-11Telšių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
1S-622-926/2019
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00610-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Darius Kantaravičius, Aušra Vingilė
Nuteistasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-622-926/2019Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00610-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Dariaus Kantaravičiaus ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. L. (toliau – V. L.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 95-361 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. L. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, ši bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu V. L. paskirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis buvo pakeistas sumažinant V. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę iki 7 (septynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu V. L. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, skiriant jam galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2019 m. birželio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-361 nutarta taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakyta.

Šalies argumentai

6. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. L. iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. birželio 3 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-361 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.1. Nuteistojo teigimu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskatintas buvo 11 kartų, kas parodo jo norą keistis ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Didžiąją bausmės atlikimo dalį nuteistasis dirbo, iš gaunamo atlyginimo dengė iš jo priteistus civilinius ieškinius, juos dengė ir papildomai. Nuo 2017 m. gegužės mėnesio V. L. dirba laisvėje, kiekvieną savaitę grįžta į namus ir jokių nuobaudų per tą laikotarpį gavęs nebuvo, todėl, V. L. įsitikinimu, neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistasis vis dar yra pavojingas visuomenei. Skundu pabrėžiama, kad nuteistojo brolis, kuris buvo pripažintas kaltu už tą patį nusikaltimą, jau yra paleistas lygtinai ir toliau jam skirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, kaip ir iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, ypatingai akcentuojamų nuteistojo skundu, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis tik nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Atlikus nuteistojo V. L. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 32 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja. Vien tai, kad analizuojamu atveju Komisijos išvados nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

11. Įvertinus V. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais – pataisos namuose dirba, pagal galimybes dengia iš jo priteistus civilinius ieškinius, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. L. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl tinkamos ir pakankamos jo elgesio korekcijos, sudarančios pagrindą manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, faktinio pagrindo vis dar nėra. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad nors V. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 32 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 28 balus, iš ko seka, kad V. L. elgesio korekcija, nors ir minimaliai, tačiau vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tik objektyvus ir visapusiškas šių aplinkybių įvertinimas, pagrįstai manant, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

12. Netaikant lygtinio paleidimo V. L., tuo pačiu atmetant ir jo skundą, vis tik pažymėtina, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, o šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkaus bei sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. L. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad praeityje jo atžvilgiu buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė – piniginė bauda, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. L. ir toliau darė skirtingo sunkumo ir pobūdžio nusikaltimus, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog praeityje teismo parodyto pasitikėjimo V. L. nepateisino, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir vertinamu atveju. Juk paleidžiant asmenį lygtinai siekiama, jog šis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Nors šios aplinkybės, iš esmės siejamos su nuteistojo praeitimi, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesni V. L. nusikalstami veiksmai, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas.

13. Šiame kontekste svarbu tai, kad V. L. elgesys tinkama linkme ilgą laiką nebuvo koreguojamas ir pataisos namuose. Nors baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus atlikdamas laisvės atėmimo bausmę V. L. ir nebuvo, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jo netinkamas elgesys net 5 kartus buvo svarstytas drausminėje komisijoje (nuobauda neskirta). Paskutinį kartą V. L. netinkamas elgesys drausminėje komisijoje buvo svarstytas 2016 m. lapkričio 11 d., po ko jis 3 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje veikloje bei sąžiningą darbą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad V. L. elgesys išimtinai teigiama linkme yra koreguojamas vos kelis pastaruosius metus, kas įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką – nuo 2013 m. lapkričio 19 d. teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo elgesio korekcijos pakankamumu jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog nuteistajam skirti paskatinimai bei drausminių nuobaudų nebuvimas, kaip beje ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jau buvo įvertintos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi, kai tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui V. L. buvo perkeltas į atvirąją koloniją, todėl praėjus pakankamai trumpam laikui konstatuoti, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas tinkamai ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę atvirtosios kolonijos sąlygomis, kad V. L. jau yra pasirengęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad V. L. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas šiam bendrininkaujant su kitais asmenimis, o tai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Ir vis tik, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis puikiai bendrauja ne tik su pataisos namų personalu, bet ir kitais nuteistaisiais, bendrauti mėgsta, nėra socialiai atsiskyręs, turi pažįstamų bei draugų, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad draugų pasirinkimas šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra aktualus.

15. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis aukštesniajam teismui kelia ir V. L. mąstymas. Nors savo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme nuteistasis ir neneigia, tačiau minimalizuoja ją teigdamas, kad jokių tiesioginių smūgių nukentėjusiajam šis nesudavė, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio pasekmių, nesistengia pakeisti savo požiūrio, kas jam neabejotinai padėtų suvokti savo praeities klaidas ir jų nebekartoti lygtinio paleidimo atveju. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. L. nors ir bando koreguoti savo spontaniškumą, neabejotinai įtakojusį jo nusikalstamą elgesį praeityje, tačiau jokių elgesio pataisos programų, susijusių su smurto ar agresijos valdymu būdamas pataisos namuose jis nelankė, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti V. L. pastangų pakankamu jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Juo labiau, jog nuteistasis ne visuomet pasirinkdavo tinkamas savo problemų sprendimo strategijas, iki šiol apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai bei jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas. Vien ik šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, V. L. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nėra pakankami. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad 4 iš 32 pakartotinio V. L. nusikalstamumo rizikos balų sudaro kintantys balai, kurie gali mažėti atsižvelgiant į tinkamai pataisos namuose vykdomą nuteistojo elgesio korekciją, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija yra vis dar galima ir neabejotinai turėtų būti vykdoma laisvės atėmimo bausmę nuteistajam ir toliau atliekant pataisos namuose, ypatingą dėmesį skiriant savo mąstymui.

18. Priimti priešingą sprendimą ir taikyti V. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teisėjų kolegijai neleidžia ir artimi nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais, kadangi ši aplinkybė egzistavo ir iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau ji nesukliudė V. L. įvykdyti itin žiauraus ir sukėlusio negrįžtamas pasekmes nusikaltimo, todėl abejotina, kad ši aplinkybė gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio V. L. neteisėto elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju. Analogiškai vertintini ir nuteistojo teiginiai dėl jo darbo – darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį nuteistasis turėjo ir iki jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo, tačiau nepaisydamas to, jis, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, nužudė kitą asmenį, be kita ko, dėl ekonominių priežasčių (Socialinio tyrimo išvados duomenys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas GražysDarius KantaravičiusAušra Vingilė