- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 1S-748-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00610-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. liepos 23 d. priimtą nutarimą Nr. 95-193 taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 1 dalį 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu apygardos teismo nuosprendis pakeistas – M. L. skirtina bausmė sumažinta iki 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. liepos 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-193 nutarta taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, per visą bausmės atlikimo laikotarpį tik vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda ir keturis kartus paskatintas, be to, jis labai aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, M. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, sumažėjusi nuo 62 iki 16 balų, todėl yra pagrindas manyti, kad M. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. L. elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis tris kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Padaryta išvada, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis M. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas nepilnai įvertino jo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuo 2017 m. gegužės mėnesio bausmę jis atlieka Pusiaukelės namuose, t. y. beveik pusantrų metų kiekvieną savaitę dviem paroms grįžta į namus. Jis taip pat dirba, mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, dalyvauja visose socialinės reabilitacijos programose, rengia įvairias sporto varžybas. Apylinkės teismas nurodo, kad jam priteista apie 100 000 Eur žalos atlyginimas, tačiau jis reguliariai moka įmokas, nors priteistoji suma yra labai didelė. Nuteistasis prašo įvertinti ne tik tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tačiau atsižvelgti į tai, kas jį padarė ir kiek iš tiesų jis prisidėjo prie šio nusikaltimo įvykdymo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad jis turi jausti suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, tačiau visa tai jis junta nuo pat bausmės atlikimo pradžios. Paleistas lygtinai, jis galėtų susirasti geriau apmokamą darbą, toliau tęsti mokslus ir mokėti jam priteistus ieškinius. Jo mama ir tėvas yra pensinio amžiaus, tėvas turi invalidumą, todėl jiems reikalinga jo pagalba.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja tik formalus pagrindas taikyti M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuteistasis lanko teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus, dirba, mokosi, dengia priteistą civilinį ieškinį, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja renginiuose priklausomybės nuo alkoholio tema, nesivadovauja kriminalinės nuteistųjų subkultūros tradicijomis. Jis taip pat įgyvendino Komisijos anksčiau skirtas rekomendacijas – laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsė mokslus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimas yra esminis motyvas atsisakyti taikyti M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
9. Skunde M. L. atkreipia dėmesį į atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus (viso bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 62 iki 16 balų), taip pat pažymi, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, jo elgesys vertinamas kaip teigiamas, jis dirba, mokosi, kiekvieną savaitę dviem paroms grįžta į namus, savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aiškius ir konkrečius planus ateičiai, dalyvauja visose socialinės reabilitacijos programose. Šios nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, svarstant dėl jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai, tačiau jos negali būti suabsoliutinamos ir pripažįstamos pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.
10. Apygardos teismas pažymi, jog nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 62 balų iki 16 balų, tačiau paskutinis pokytis nėra toks ženklus – balų suma sumažėjo nuo 18 iki 16, t. y. vos dviem balais. Be to, vis dar nustatomi penki dinaminiai (kintantys) balai. Nors M. L. savo elgesį pataisos įstaigoje vertina kaip teigiamą, t. y. mano, jog jau patyrė pakankamai suvaržymų ir ribojimų, todėl turėtų būti paleistas lygtinai, tačiau aukštesnės instancijos teismas tokiam vertinimui nepritaria. Sutiktina, kad M. L. keturis kartus buvo paskatintas, tačiau jis taip pat tris kartus pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, du kartus buvo apsiribota jo elgesio svarstymu drausminėje komisijoje ir kartą jam skirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių septynioms dienoms. Pažymėtina, jog kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda ar ne, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
11. M. L. pateiktame skunde prašo įvertinti ne tik padaryto nusikaltimo sunkumą, tačiau ir jo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme. Jis buvo tik padėjėjas, o tikrasis vykdytojas – jo dėdė, iš karto po įvykio nusižudė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus nuteistojo vaidmuo nusikaltimo vykdyme jau buvo įvertintas priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, todėl pakartotinai ši aplinkybė neanalizuojama. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybės dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, ankstesnių teistumų, kaip ir atliktos ir neatliktos bausmės dalis, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, gali būti vertintinos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą, koreguojant savo elgesį teigiama linkme (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-163-579/2017, 1S-44-238/2017 ir kt.). Nors nuteistasis savo kaltę pripažįsta, gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau iš jo pateikto skundo argumentų matyti, kad jis vis dar bando minimizuoti savo kaltę, save labiau laiko auka, nei asmeniu, prisidėjusiu prie labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Toks ydingas M. L. mąstymas, t. y. negebėjimas numatyti savo veiksmų galimas pasekmes, savo elgsenos kritiškumo stoka, neabejotinai gali trukdyti sėkmingai probacijai.
12. Nuteistojo skundo teiginiai dėl reikiamos pagalbos senyvo amžiaus tėvams lygtinio paleidimo klausimo svarstymui reikšmės neturi, nes apie tai M. L. privalėjo galvoti prieš darydamas nusikaltimą. Besąlyginio probacijos taikymo nelemia ir palaikomi tvirti ryšiai su artimaisiais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prie labai sunkaus nusikaltimo padarymo prisidėjo ir M. L. brolis, kuris šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir kurio elgesio M. L. taipogi nevertina kritiškai.
13. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. L. padarė reikiamą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nesilaikė teismų praktikos panašiose bylose ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.