- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1S-95-810/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00610-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Nerijus Meilutis, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- V. L.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Valdo Vitunsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. L. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 19 d.
4. Nuteistasis V. L. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, jog skundžiama teismo nutartis visiškai nemotyvuota, nebuvo atkreiptas dėmesys į Komisijos rekomendacijas. Be to, teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, o taip pat ir oficialius duomenis, reikšmingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Liko neįvertintos ir nuteistojo pastangos resocializuotis.
4.2. Skunde pažymima, jog šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje lengvosios grupės sąlygomis. Vertinant jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, matyti, kad jis yra vertinamas kaip nepriekaištingas, nors per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nustatytą tvarką pažeidė penkis kartus, tačiau iš jų nei vieno karto nebuvo baustas drausmine tvarka. Be to, jis už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo dešimt kartų skatintas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog nuteistasis bėgs, slėpsis ar darys naujus nusikaltimus. Nuteistasis savo elgesiu įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog iš 5 kartų, kai nuteistasis tariamai pažeidė nustatytą tvarką, jis baustas net nebuvo, apsiribota tik jo svarstymu Drausmės komisijoje. Tais atvejais, kai nuobauda nėra paskiriama, apsiribojama pokalbiu Drausmės komisijoje, tai nėra joks pažeidimas, todėl ši aplinkybė teismo negali būti vertinama kaip tariamo pažeidimo fakto konstatavimas. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, vėliau socialinio tyrimo išvadoje bei Komisijos nutarime toks įrašas yra neteisėtas ir nepagrįstas. BVK 142 straipsnyje Drausmės komisijos pokalbis kaip nuobaudos rūšis nėra numatytas. Be to, pažeidimus padariusiems nuteistiesiems nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 236 ir 245 punktuose numatyta, kad Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija ir jos sprendimas direktoriui nėra privalomas. Ji gali siūlyti skirti nuobaudą, tačiau jokių kitų įgaliojimų jai nesuteikta (Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. E1-1504-423/2018).
4.4. Skundo autoriaus teigimu, sėkmingam jo resocializacijos procesui svarbu tai, kad jis bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija – šiuo metu dirba Valstybinėje įmonėje „Mūsų Amatai“, iš gaunamo atlyginimo yra dengiamas priteistas ieškinys. Nuteistajam yra priteista atlyginti 70 069,70 eurų, jis, atlikdamas bausmę, išmokėjo 1 048,55 eurų. V. L. pažymi, jog apylinkės teismas nesuteikia galimybės išeiti jam anksčiau į laisvę, kad jis galėtų susirasti geriau apmokomą darbą ir padengti priteistą ieškinį. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Anot V. L., atskleidžiant jo asmenybės bruožus matyti, kad jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, jis palaiko glaudžius santykius, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Nuteistasis taip pat neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Be to, nėra įrodymų, kad jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, jis neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, teigiamai žiūri į su juo dirbančius darbuotojus, yra pozityviai nusiteikęs. Teismas tinkamai neįvertino jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių.
4.5. V. L. skunde taip pat pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
4.6. Nuteistojo įsitikinimu, asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. V. L. pastebėjimu, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys turi taikymo pirmenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Ši taisyklė, be kita ko, įtvirtinta BVK 4 straipsnyje. Pagal šią BVK nuostatą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame Kodekse išdėstytosios, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" 2 straipsniu Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi vadovautis Europos Sąjungos teisės normomis: „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis". Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę". Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai reiškia, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra numatyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom ([GC], nos. 66069/09, 130/10, 3896/10, § 122, 2013-07-09 byloje). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad nors bausmė vis dar yra vienas iš laisvės atėmimo elementų Europos bausmių politikoje, tačiau pagrindinis dėmesys dabar skiriamas reabilitaciniam laisvės atėmimo tikslui, ypač ilgo laisvės atėmimo bausmės pabaigoje (Dickson v. the United Kingdom [GC], no. 44362/04, § 75, ECHR 2007-V ir Boulois v. Luxembourg [GC], no. 37575/04, § 83, ECHR 2012).
4.7. Nuteistojo teigimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
8. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis V. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis bausmę pataisos įstaigoje atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. gegužės 18 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pataisos įstaigoje jis mokėsi vytelių pynėjo specialybės, dirbo VĮ „Mūsų amatai“, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, priteistą civilinį ieškinį dengia iš gaunamo atlyginimo, po paleidimo planuoja įsidarbinti vadybininku MB „(duomenys neskelbtini)“. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai dalyvavo adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programų vykdyme, asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos vykdyme, šiuo metu dalyvauja anoniminių alkoholikų uždaruose susirinkimuose, taip pat socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose. Be to, pataisos namuose nuteistąjį lanko artimieji, jis penkis kartus išleistas trumpalaikėms 3 parų išvykoms į namus. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje buvo devynis kartus paskatintas.
10. Visos ankstesniame šios nutarties punkte išvardintos aplinkybės neabejotinai turi būti įvertintos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, vis tik, teisėjų kolegijos manymu, jos nėra pakankamos teigti, jog nuteistasis jau šiuo metu gali būti paleistas į laisvę, kur sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Pažymėtina, jog teigiamai nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu apibūdinančios aplinkybės negali būti sureikšminamos visiškai ignoruojant aplinkybes, kurios leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, vis tik, nebuvo nepriekaištingas, ar daryti išvadą, jog jis savo elgesį vis dar gali koreguoti teigiama linkme.
11. Darydama išvadą, jog nuteistajam šiuo metu vis dar negali būti taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog V. L. per visą bausmės atlikimo laiką pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs net 8 kartus. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kurių padarymą jam nebuvo skirta drausminė nuobauda. Susipažinęs su V. L. skunde minimu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1504-423/2018, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistasis, teigdamas, jog minėta nutartimi buvo suformuota praktika, pagal kurią nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimas, jei už jį nebuvo paskirta drausminė nuobauda, apskritai, negali būti traktuojamas kaip pažeidimas, netinkamai interpretuoja šio sprendimo turinį, jame padarytas išvadas. Atsižvelgus į minėtą administracinio teismo sprendimą, galima sutikti tik su tuo, jog Drausmės komisijos pokalbis su nuteistuoju negali būti prilyginamas nuteistajam paskirtai nuobaudai, tačiau tai paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. V. L. minimu atveju administracinis teismas pažymėjo, jog konkretaus nuteistojo individualaus darbo su juo knygelėje nebuvo jokių įrašų apie tai, kas nubaudė nuteistąjį už padarytą pažeidimą, todėl teismas sprendė, jog joks pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno įsakymas ar nutarimas dėl pažeidimų nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas, dėl ko Drausmės komisija, apskritai, neturėjo teisinio pagrindo siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą, t. y. svarstyti jo Drausmės komisijoje. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas neturi jokių duomenų, jog V. L. Drausmės komisijoje buvo svarstomas nesant tam juridinio pagrindo, t. y. pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno sprendimo dėl pažeidimo padarymo. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas tik įvertina tai, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, netikrindamas skundo medžiagoje pateiktų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesant duomenų apie skundo medžiagoje nurodytos informacijos prieštaringumą, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog V. L. bausmės atlikimo laikotarpiu įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė 8 kartus bei į šią aplinkybę atsižvelgė, spręsdamas dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, kadangi kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
12. Teismui pateikti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 32 balai, iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma – 20 balų, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 12 balų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 39 balų iki 32 balų, taigi vos 7 balais. Toks menkas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų pokytis per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, įvertinus net 12 dinaminių balų egzistavimą, tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kadangi dinaminius taškus savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali įtakoti ir sumažinti.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat negalima visiškai neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis V. L. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (bendrininkų grupėje padėjo nusikaltimo vykdytojui tyčia nužudyti žmogų) padarymą. Nors nuteistasis su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi ši aplinkybė yra nekintanti, be to, ji jau buvo įvertinta priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę, kam skundą nagrinėjantis teismas negali nepritarti, tačiau, teismo vertinimu, padaryto nusikaltimo sunkumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas. Pažymėtina, jog tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.
14. Nors nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003), pagal kurią lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Todėl, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis V. L. dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis taip pat dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl šių priežasčių nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.