Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimą taikyti K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. P. bausmę atlieka pagal Čibos (Chibos) apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Japonijos baudžiamąjį kodeksą už narkotinių medžiagų gabenimą 9 metų laisvės atėmimo bausme ir 4 000 000 jenų bauda. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtoji bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 199 straipsnio 2 dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 20 d.).Komisija 2016 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam K. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatlikus jam 3 metų 2 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi Komisijos nutarimo dėl K. P. lygtinio paleidimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad nutarimas nepakankamai pagrįstas, nes tinkamai neįvertinta nuteistojo charakteristika, nusikaltimo pobūdis, bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Teismas nurodė, jog nuteistasis specialybės neturi, pataisos namuose mokytis noro nepareiškė, nusikalstamą veiką įvykdė įtakotas bendrininkų. Anksčiau buvo teistas bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, tačiau išvadų nepadarė ir šiuo metu atlieka bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą. Be to, nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys yra teisės pažeidimai.Nuteistasis K. P. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistojo teigimu, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu iš viso nebuvo vertintas. Neatsižvelgta į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, kuris rodo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 21 balas. Vykdant lygtinio paleidimo komisijos nustatytas priemones ši rizika sumažėjo nuo 24 iki 21 balo. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių: vidaus tvarkos nepažeidė, nuobaudų neturi, kelis kartus skatintas, visu bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo, turi teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ir dirba laisvėje, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Nuteistojo K. P. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad K. P. galėtų būti lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas taikyti K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu tik 2015 m. balandžio 10 d. Į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą nuteistasis atvyko 2015 m. vasario 6 d. Į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių nuteistasis atvyko tik 2015 m. liepos 7 d. Iš pateiktos medžiagos galima spręsti, kad iki tol nuteistasis bausmę atliko Japonijoje. Tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu iki jį perkeliant į Lietuvos Respubliką. Komisijos nutarime K. P. elgesys minėtu laikotarpiu nevertintas (nors didžiąją atliktos bausmės dalį nuteistasis praleido būtent Japonijoje). Toks gana trumpas bausmės atlikimo laikas Lietuvoje ir šiuo laikotarpiu teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės (nebaustas, skatintas keletą kartų, dirbo), kolegijos nuomone, tikrai nepakankamas, kad būtų galima išsamiai ir objektyviai įvertinti nuteistojo elgesį, jo pastangas pasitaisyti ir konstatuoti apie esminius nuteistojo mąstymo bei elgesio pokyčius ir tinkamo elgesio garantijas laisvėje, tai yra padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje K. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat vadovaujasi BVK 8 straipsnio įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai vertino K. P. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, taip pat ankstesnį teistumą, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia jo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, ypač įvertinant tai, kad ankstesni teisės pažeidimai vis dar pripažįstami kaip nuteistojo riziką nusikalsti didinantis veiksnys. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš tiesų pagal OASys metodiką K. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 21 balas, tačiau pokytis nuo paskutinio vertinimo nėra žymus. Komisijos nutarime nurodyta, kad vykdant Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, nuteistojo elgesio rizika sumažėjo nuo 24 balų iki 21 balo, tačiau, kas būtent lėmė šį sumažėjimą, nedetalizuota ir nekonkretizuota. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 12 balų, o tai reiškia, kad kiti 9 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo K. P. elgesio. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 27 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo K. P., paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo K. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.