Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 93-832 taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 14 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Komisijos 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 93-832 nutarta nuteistajam M. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 13 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistasis M. Ž., esant nemažai neatliktos bausmės daliai nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri būtų pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Skunde nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu yra idealus (lengva grupė iki perkėlimo tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, 19 paskatinimų ir visiškas drausminių nuobaudų nebuvimas), o neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra būtent tokia kokios ir reikalauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies nuostatos. Mano, kad negalima žmogaus nepaleisti lygtinai vien dėl to, kad jis, prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą, turėjo draugų ar gyveno netinkamai, nes tai niekaip nesusiję su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje ir pasitaisymu. Teigia, kad nebeketina išėjęs į laisvę gyventi tokio gyvenimo, kokį gyveno iki arešto. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę padarė tinkamas išvadas ir dabar tik nori grįžti į normalų gyvenimą, dirbti, ir ramiai nugyventi jam likusį gyvenimą su jam brangiais žmonėmis.Skunde taip pat teigiama, kad aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu, nėra susiję su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatas nuteistasis gali būti teikiamas lygtiniam paleidimui, kai šis yra atlikęs atitinkamai 1/2, 2/3 ar 3/4 dalis iš jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir niekur – nei šiame, nei jokiame kitame Lietuvos Respublikoje galiojančiame teisės akte, jokios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalys neskirstomos nei į dar gan dideles, nei į dar gan mažas, todėl teigti, kad jo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra dar gan didelė, nederėtų.Nuosprendžiu jam yra priteistas 23 520,29 eurų civilinis ieškinys, kurį padengti jis niekada nėra atsisakęs ir neketina atsisakyti. Šiuo metu dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių visiškai jo padengti jis niekaip negali, nes jo pajamos yra labai menkos. Be to, teismas meluoja, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jis dengia jam priteistą civilinį ieškinį. Komisija savo nutarime aiškiai nurodo, kad civilinį ieškinį jis dengia įmokomis iš jo uždarbio, kurių dydį nusako Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai. Pinigines įmokas jis moka reguliariai kas mėnesį nuo pat jo pirmos įsidarbinimo dienos kalinimo įstaigoje, todėl prašo atsižvelgti į faktą, kad jis negali vienos ar dviejų įmokų pagalba imti ir visiškai padengti tokį didelį civilinį ieškinį. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi argumentais, paimtais iš Komisijos nutarimo, kurį, kaip kad pats teigia, patvirtinti nėra pagrindo, verčia susimąstyti apie pačios nutarties teisinį pagrįstumą bei objektyvų ir nešališką visų jo asmens bylos medžiagoje esančių aplinkybių vertinimą. Prašo atkreipti dėmesį į teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes – kad bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., kol nebuvo perkeltas į atvirąją koloniją, jis bausmę atlikinėjo lengvosios grupės sąlygomis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nėra nei karto baustas drausmine tvarka, už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra 19 kartų paskatintas, atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti (2008 m. gruodžio 15 d. buvo įdarbintas) ir dirba iki šiol bausmę atlikdamas atvirojoje kolonijoje, darbe apibūdinamas teigiamai, kaip korektiškas ir nekonfliktiškas, bei sugebantis formuoti pozityvius santykius tiek su pataisos įstaigos personalu, tiek darbdaviais, tiek ir su bendradarbiais, turi vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs automechaniko, avalynės gamintojo ir taisytojo bei odinių gaminių gamintojo specialybes, palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais, kiekvieną savaitgalį vyksta trumpalaikių išvykų į namus ir nepažeidinėja įstatymų, kas rodo kad jis nėra linkęs daryti pažeidimus, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę vykdyme, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos vykdyme. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant jo asmenybės pokyčius ir potencialų elgesį taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (rizikos vertinimo pagal OASys metodiką vertinimo rezultatas yra 13 balų iš 200 galimų), kad paleistas lygtinai į laisvę jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną, planuoja darbo ieškotis darbo biržoje bei individualiai, iki suėmimo pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo atlyginimas, laisvalaikiu skaito knygas, klauso muzikos, žaidžia stalo žaidimus, žiūri televizijos laidas bei užsiima kita saviugdai naudinga veikla, pataisos namų administracijos yra apibūdinamas kaip tvarkingas, mėgstantis švarą ir tvarką, niekada, nei jam būnant laisvėje iki suėmimo, nei bausmės atlikimo metu nesivadovavo ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų, jam labai nuoširdžiai gaila dėl to, ką padarė nusikalsdamas.Nuteistojo M. Ž. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog M. Ž. priklauso žemos rizikos grupei – 13 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Ž. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio), dėl padaryto nusikaltimo teisme kaltę pripažino tik iš dalies. Tai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad nusikaltimą nuteistasis įvykdė įtakojamas kitų asmenų, yra linkęs pasiduoti svetimų asmenų įtakai. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu M. Ž. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (13 balų pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (2015 m. birželio 10 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 14 balų). Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas, kaip ir nurodo nuteistasis, nepagrįstai nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jis dengia jam priteistą civilinį ieškinį – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Buhalterinės apskaitos skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. pažyma patvirtina, kad nuteistojo M. Ž. vardu yra gauti trys vykdomieji dokumentai dėl 29 907,14 Eur skolos išieškojimo, išieškota 3 303,83 Eur (b. l. 11), be to, Komisijos nutarime nurodoma, kad ieškinys išskaičiuojamas iš nuteistojo darbo užmokesčio. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, tai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, yra nepakankamai pagrįsta ar nemotyvuota. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog M. Ž. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. Ž. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.