Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-846-238/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-12-27Šiaulių apygardos teismas
  2. T-213-840/2017Nutartis · 2017-04-13Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-17Kauno apygardos teismas
  4. T-599-946/2017Nutartis · 2017-09-04Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-03Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-24Kauno apygardos teismas
  7. T-393-359/2018Nutartis · 2018-02-23Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-29Kauno apygardos teismas
  9. T-868-753/2018Nutartis · 2018-04-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-28Kauno apygardos teismas
  11. T-1694-946/2018Nutartis · 2018-08-06Kauno apylinkės teismas
  12. T-1831-946/2018Nutartis · 2018-08-30Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-04Kauno apygardos teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-02Kauno apygardos teismas
  15. T-50-332/2018Nutartis · 2018-11-02Šiaulių apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-13Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-28Kauno apygardos teismas
  18. T-1077-753/2019Nutartis · 2019-05-29Kauno apylinkės teismas
  19. T-1326-753/2019Nutartis · 2019-07-24Kauno apylinkės teismas
  20. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-22Kauno apygardos teismas
  21. T-27-753/2020Nutartis · 2020-01-17Kauno apylinkės teismas
  22. T-899-548/2020Nutartis · 2020-06-11Kauno apylinkės teismas
  23. T-14-304/2021Nutartis · 2021-01-11Telšių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
1S-846-238/2017
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00610-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
M. L.
Kategorijos
Nr. 1S-846-238/2017
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00610-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 91-216 taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis pakeistas – bausmė sumažinta iki 7 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 21 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d.).Komisijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 91-216 nutarta nuteistajam M. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 4 metų 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog M. L. dar nedaro pakankamos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką likus neatliktai bausmei, taigi dar nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis M. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 91-216, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dėl savo gero elgesio buvo perkeltas į besargybą, kur priežiūra yra minimali ir galima dirbti be pareigūnų palydos, taip pat buvo perkeltas į pusiaukelės namus, įstojo į universitetą, taigi jis jau yra tapęs visuomenės dalimi. Savaitgaliais parvažiuoja namo ir laiką leidžia su šeima, kuri jį palaikė visu bausmės atlikimo metu. Jo mergina taip pat laukia jo sugrįžtančio, kadangi nusprendė, jog įkalinimo vieta nėra tinkama santuokai. Išėjęs į laisvę planuoja susituokti ir kurti savo šeimą.Skunde taip pat nurodo, kad padaryto nusikaltimo niekaip neišpirks ir negrąžins atgal, bet bausmės tikslai, jo manymu, jau seniai yra pasiekti ir nelieka prasmės toliau ją atlikinėti pataisos namuose, kadangi jis yra supratęs savo kaltę, visuomet gailėjosi ir dabar gailisi padaręs šį nusikaltimą. Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog M. L. priklauso žemos rizikos grupei – 24 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu jis yra nuteistas už vieną labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – nužudymą bendrininkų grupėje. Nors ši aplinkybė neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu M. L. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ji taip pat neturėtų būti sumenkinama.Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas reikšmingas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys: yra fiksuota situacija, kuomet nuteistasis prarado savitvardą bei panaudodamas fizinę agresiją siekė išspręsti konfliktą, ne visuomet geba pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, nusikaltimo metu elgėsi impulsyviai, neapsvarstydamas visų galimų savo elgesio pasekmių.Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs tris kartus, vieną kartą baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, dėl ko jam buvo skiriamos vienos griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2016 m. lapkričio 23 d., kuomet jam buvo skirtas paskatinimas, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo 2016 m. nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. L. šiuo metu jau neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti prioritetas prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, jis įgauna pataisos namų administracijos pasitikėjimą, buvo perkeltas į pusiaukelės namus, yra skatinamas, daugiau nei vienus metus nepažeidinėja vidaus režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, taip pat į atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykį, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. L. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. L. skundas netenkinamas ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys