Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-419-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-12-27Šiaulių apygardos teismas
  2. T-213-840/2017Nutartis · 2017-04-13Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-17Kauno apygardos teismas
  4. T-599-946/2017Nutartis · 2017-09-04Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-03Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-24Kauno apygardos teismas
  7. T-393-359/2018Nutartis · 2018-02-23Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-29Kauno apygardos teismas
  9. T-868-753/2018Nutartis · 2018-04-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-28Kauno apygardos teismas
  11. T-1694-946/2018Nutartis · 2018-08-06Kauno apylinkės teismas
  12. T-1831-946/2018Nutartis · 2018-08-30Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-04Kauno apygardos teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-02Kauno apygardos teismas
  15. T-50-332/2018Nutartis · 2018-11-02Šiaulių apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-13Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-28Kauno apygardos teismas
  18. T-1077-753/2019Nutartis · 2019-05-29Kauno apylinkės teismas
  19. T-1326-753/2019Nutartis · 2019-07-24Kauno apylinkės teismas
  20. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-22Kauno apygardos teismas
  21. T-27-753/2020Nutartis · 2020-01-17Kauno apylinkės teismas
  22. T-899-548/2020Nutartis · 2020-06-11Kauno apylinkės teismas
  23. T-14-304/2021Nutartis · 2021-01-11Telšių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-28
Bylos Nr.
1S-419-485/2018
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00610-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-419-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00610-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pakeista ir paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 8 d. Komisija 2018 m. kovo 26 d. nutarime nutarė taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jam neatlikus 3 metų 5 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis M. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde M. L. ginčijo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir nurodė, kad šis klausimas teismo buvo išspręstas neįsigilinus į bylą, jis jau senai atlieka bausmę lengvos grupės sąlygomis, o ne paprastos kaip teismo nurodyta, yra beveik laisvas, savaitgaliais važinėja į namus ir teigė, jog šiuos (važinėjimo) pinigus galėtų skirti ieškinio atlyginimui, jei būtų paleistas lygtinai, tačiau nustoti važinėti į namus nenori, nes ten jo šeima, kuri tik ji jį ir palaikė jam sunkiausiomis akimirkomis. Nuteistojo skundas atmetamas. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo M. L. galimybės jį jau paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomo probacijos. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nuteistasis siekia būti paleistas lygtinai, tačiau tai apsprendžiama vertinant lygtinio paleidimo institutui būdingus tiek formaliuosius, tiek materialiuosius kriterijus. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas įstatyme nustatytus nuteistiesiems reikalavimus dėl jų resocializacijos visuomenėje konstatavo teisingai. Nuteistasis jau yra atlikęs privalomą bausmės dalį ir bylos duomenimis nepaneigta, jog vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas, analizuodamas Komisijos išvados pagrįstumą, vertino ir duomenis, kurie reikšmingi dėl nuteistojo pažangos akivaizdumo, nurodė M. L. teigiamai apibūdančius ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau, nesureikšmindamas tik teigiamų aplinkybių, tinkamai vertino ir aplinkybes, kurios teismui kėlė abejones dėl lygtinio paleidimo materialaus pagrindo pagrįstumo. Apygardos teismas, nesikartodamas dėl nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios teigiamos korekcijos, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu vertinimu būtent dėl pažangos kriterijaus pakankamumo, mato, jog vedamo elgesio modelis nebuvo nuo pat pradžių išimtinai teigiamas, nuteistasis atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje nustatytomis taisyklėmis ir režimui nepakluso tris kartus, iš kurių už vieną dėl alkoholio vartojimo nubaustas drausmine nuobauda, buvo nuspręsta jam nustatyti priemonę – programos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos lankymo, kurioje jis dalyvavo. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Smurtinio elgesio apraiškos užfiksuotas vienu atveju, dėl to nuteistasis teigia gailįs ir pripažįsta, jog visumoje anksčiau yra pasirinkęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, neapsvarstęs visų galimų savo elgesio pasekmių, dėl ko ir nuteistas. Nustatytos ir aplinkybės, jog nuteistasis be minėtų nusižengimų pataisos namuose buvo skatintas 3 kartus ir už tai jam buvo suteiktos atitinkamos priemonės, kas švelnino nuteistojo buvimo izoliuotumą nuo artimųjų, visuomenės. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ne tik į išvardytus ir akcentuotus aspektus, kuriais grindžiami skundžiami procesiniai sprendimai ar teismų išvadų motyvacija, tačiau ir į tai, jog nuteistojo atžvilgiu, jam atlikus jo socialinės aplinkos tyrimą naudojantis OASys metodika, nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema – 18 balų, iš kurių nustatyti 11 statinių balų, o 7 likę dinaminiai. Apygardos teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad nuo ankstesnio vertinimo nuteistojo pažanga kito, t. y. nuo 24 balų sumažėjo iki 18, tačiau šioje vietoje dominuoja kriminogeninis veiksnys dėl lėšų tvarkymo ir pajamų.Taigi, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, Komisijos išvadas, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga kito, bet ne tiek, kad jau nebūtų galimybės kaip jos dar labiau pamažinti ir taip vengti bet kokios abejonės dėl neteisėtumo veiksmų pasireiškimo. Šiame kontekste nesant žymaus pokyčio, įvertinta pati pažanga ir jos kaita analizuojant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu bet ir jo asmenybę, dedamas pastangas koreguoti savo veiksmus taip, kad teismas įtikėtų jo pasikeitimu. Nusikaltimo už kurį M. L. nuteistas, sunkumas nevertinamas šiuo klausimu, tačiau aplinkybės kas sukėlė tokius antivisuomeninius veiksmus svarbios jo asmenybės vertinime, kas už sukeltus negrįžtamus padarinius lėmė civilinio ieškinio priteisimą, t. y. dominuoja dideli finansiniai įsipareigojimai, kurie tam tikra dalimi yra atlyginami, todėl nuteistojo motyvacija darbui neturėtų būti sumenkinta ir darbo turėjimas, kol neįvykdytas teismo nuosprendis dėl ieškinio atlyginimo yra privalus. Šio aspekto nepaneigia nei bylos medžiaga, nei pats nuteistasis, jis dirba, mokosi kas vertinama tinkamu elgesiu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo išvadą dėl materialaus pagrindo, nes ištirta ir įvertinta aplinkybių visuma apygardos teismo neįtikino, jog daroma nuteistojo pažanga ir teigiami nuteistojo asmenybės bei elgesio veiksniai yra prioritetiniai už aukščiau nurodytas aplinkybes bei apylinkės teismo nutarties motyvus dėl kilusių abejonių M. L. resocializacijos visuomenėje. Skunde nepagrįstai sureikšmintas argumentas dėl teismo teiginio, kad bausmę M. L. atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kadangi tikrinant šio argumento pagrįstumą teisėjų kolegija nustatė, jog apylinkės teismui, priimant šį sprendimą, buvo žinoma ir įvertinta aplinkybė dėl nuteistojo dedamų pastangų, kadangi jis nuo 2018 m. perkeltas į lengvąją grupę. Teisingai teismo pažymėta, jog jo perkėlimas ir bausmės atlikimas švelnesnio režimo sąlygomis egzistuoja tik kelis mėnesius ir tvirtinti, jog visumoje nuteistasis yra jau patyręs pakankamus suvaržymus pagrindo tokiam konstatavimui nėra. Taigi, pritariant Kaišiadorių rūmų išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, jog Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalias įstatyme nustatytas sąlygas, be to, ši teisė, o ne pareiga suteikta teismo jurisdikcijai, todėl teismo išvada yra motyvuota ir pagrįsta, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Teisingai pažymėta, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, kuris reiškia, jog kaltas asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti atitinkamus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas