Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-1831-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-12-27Šiaulių apygardos teismas
  2. T-213-840/2017Nutartis · 2017-04-13Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-17Kauno apygardos teismas
  4. T-599-946/2017Nutartis · 2017-09-04Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-03Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-24Kauno apygardos teismas
  7. T-393-359/2018Nutartis · 2018-02-23Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-29Kauno apygardos teismas
  9. T-868-753/2018Nutartis · 2018-04-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-28Kauno apygardos teismas
  11. T-1694-946/2018Nutartis · 2018-08-06Kauno apylinkės teismas
  12. T-1831-946/2018Nutartis · 2018-08-30Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-04Kauno apygardos teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-02Kauno apygardos teismas
  15. T-50-332/2018Nutartis · 2018-11-02Šiaulių apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-13Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-28Kauno apygardos teismas
  18. T-1077-753/2019Nutartis · 2019-05-29Kauno apylinkės teismas
  19. T-1326-753/2019Nutartis · 2019-07-24Kauno apylinkės teismas
  20. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-22Kauno apygardos teismas
  21. T-27-753/2020Nutartis · 2020-01-17Kauno apylinkės teismas
  22. T-899-548/2020Nutartis · 2020-06-11Kauno apylinkės teismas
  23. T-14-304/2021Nutartis · 2021-01-11Telšių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
T-1831-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00610-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kategorijos
Byla Nr. T-1831-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00610-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. rugpjūčio 30 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. priimtu nutarimu Nr. 95-193 nutarta taikyti nuteistajam M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 1 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 16 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 62 balų sumažėjo iki 16 balų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, neturi galiojančių nuobaudų, keturis kartus skatintas, dirba, mokosi, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pakeistas 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 1 dalį nuteistas 7 m. laisvės atėmimo bausme, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Anksčiau neteistas.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 1 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis M. L. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, keturis kartus skatintas, dirba, mokosi, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir, nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad tai negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis tris kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką vieną kartą baustas drausmine tvarka, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis. Nuteistasis solidariai turi atlyginti priteistą 93760,00 Eur žalą. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nors nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, tačiau nurodo, jog taip elgėsi, nes jam buvo grasinama, pats bijojo nukentėti nuo vieno iš bendrininkų. Likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė – 3 m. 1 mėn. 16 d., todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Šiuo atveju teismas taip pat įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai paskirtą bausmę.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-193 taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-193 taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis