Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Preikšo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. G. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme (pakeista Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi į 9 paras arešto) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo. Be to, R. G. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, R. G. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 6 d. Komisija 2017 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. 93-353, kuriuo nutarė nuteistajam R. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, jog dar nėra pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. G. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti nuteistojo skundą, rėmėsi tik tuo, jog nuteistasis yra baustas drausmine tvarka, taip pat kriminogeniniais veiksniais, kurie įtakojo ankstesnius nusikaltimus, tuo tarpu patekęs į pataisos įtaigą, nuteistasis atsisakė tokių dalykų kaip asocialios grupės ir pan. Teismas vadovavosi ankstesniu jo gyvenimu, akcentuodamas tik tuos nusikaltimus, kuriuos yra padaręs, t. y. teisė už ankstesnes klaidas, už kurias jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tokiu būdu pažeisdamas BK 2 straipsnio 6 punktą.Be to, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (53 balai), tačiau neįvertino fakto, jog OASys testas atliktas praėjus ilgam laiko tarpui nuo nusikaltimo padarymo, kai vertinimas turėtų būti 100 balų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi beveik per pusę. Nuteistasis skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į teigiamus pokyčius, tai, kad yra 7 kartus skatintas, turi specialybes, įgijo staliaus specialybę, yra įvykdęs visas rekomendacijas, nurodytas socialinės reabilitacijos plane, taip pat turės darbą ir gyvenamąją vietą. Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taigi yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas, vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti.Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog R. G. priklauso vidutinės rizikos grupei – 53 balai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo pažanga siekiant sumažinti šią riziką turi būti išimtinai akivaizdi ir įtikinanti. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi beveik per pusę, o tokį nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą sieja su nusikaltimo padarymo momentu, kuriuo, nuteistojo manymu, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo 100 balų. Apygardos teismas pažymi, jog nusikalstamo elgesio rizikos nustatymo momentas nėra siejamas su nusikaltimo padarymo momentu. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, 2016 m. gruodžio 9 d. nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 70 balų, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 70 iki 53 balų, o ne per pusę, kaip nurodo pats nuteistasis. Nors toks mažėjimas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis deda pastangas siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teismas nemano, jog ši pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti. Atkreiptinas dėmesys, jog iš nustatytų 53 balų – 13 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali įtakoti ir sumažinti. Toks dinaminių balų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi.Apygardos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – tai, kad yra 7 kartus skatintas, pataisos namuose mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, tęsia mokslą toliau, dirba VĮ „Mūsų amatai“, dalyvauja pataisos įstaigos organizuojamose renginiuose. Tačiau šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, tačiau ir 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors skirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jos buvo paskirtos 2016 m. vasario ir liepos mėnesį, t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios (2014 m. liepos 8 d.). Tai rodo, jog nuteistasis, net ir žinodamas bausmės atlikimo vietos taisykles, jų nepaisė, visą bausmės atlikimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad asmuo yra įvykdęs visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi reikšmės vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas yra savarankiška lygtinio paleidimo taikymo sąlyga, kurios nesant, neegzistuotų net formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytus nusikaltimus, už kuriuos nuteistajam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pažeidė BK 2 straipsnio 6 punktą. Pažymėtina, jog nuteistasis skundžiama nutartimi nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pripažintas kaltu ar jam nebuvo paskirta bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Nors ir sutiktina, jog padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, ankstesni teistumai jau buvo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė išskirtinės reikšmės vien padarytoms nusikalstamoms veikoms, o konstatavo, jog nepaisant to, kad nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos įstaigoje buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų turėjimą, kas neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, sugebės laikytis visuotinai priimtinų moralės ir elgesio normų. Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti nuteistojo skundą, rėmėsi kriminogeniniais veiksniais, kurie šiuo metu neegzistuoja, t. y. socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais veiksniais – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymu ir elgesiu, gyvenimo stiliumi ir draugais. Apygardos teismas pažymi, jog nors nuteistasis ir nepalaiko ryšių su bendrininkais, tačiau kiti kriminogeniniai veiksniai, priešingai nei teigia nuteistasis, vis dar egzistuoja. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis savitvardą prarastų tuo atveju, jei būtų provokuojamas apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, o atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis buvo baustas už alkoholio vartojimą. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamas veikas asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai pagrįstai laikytina nuteistojo riziką nusikalsti didinančiais veiksniais. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. G. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. G. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.