- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-1525-658/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00168-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Svetlana Jurgaitienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- D. S.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2016 m. spalio 11 d. priimto nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
D. S. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikaltimai), 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinta su jam Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartimi nustatyta neatlikta 2 metų 11 mėnesių 2 dienų bausme, ir jis nuteistas galutine 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 13 d.).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų.
Nuteistojo D. S. skunde prašoma panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad teismas turėjo vadovautis Baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 2, 3 dalyse numatytu draudimu daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių ir žmogaus asmeninių savybių, socialinės ir turtinės padėties. Todėl, nuteistojo vertinimu, skundžiama nutartis, kurioje akcentuojama jo asmenybė ir socialinis statusas, yra teisiškai nepagrįsta ir pažeidžianti baudžiamojo proceso paskirties pagrindines taisykles. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su bausmę atliekančio asmens elgesiu pataisos įstaigoje, tai yra turi būti vertinamos jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Todėl sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo vien dėl jo ankstesnių teistumų, prieštarauja įstatymui, kadangi teismas, skirdamas jam bausmę, jau atsižvelgė ir įvertino padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą.
D. S. skunde teigia, kad jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo dalyvavimas elgesio pataisos programose „Pilietiškumo ugdymo kelias“, „Kompiuterinio raštingumo pradmenų programoje“, taip pat tai, kad jis mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre, kur siekia įgyti statybininko-apdailininko specialybę, be to, jau yra įgijęs staliaus specialybę. Nuteistasis taip pat pažymi, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Save D. S. vertina kritiškai, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veiklos ir teigia suprantantis savo klaidas, kurių ateityje daugiau nekartos. Nuteistasis pažymi, kad jis yra išlaikęs gerus socialinius santykius su šeima, sau yra iškėlęs ilgalaikius tikslus laisvėje, kur paleistas lygtinai sieks būti naudingas visuomenei.
Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo D. S. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti galioti. Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo metu gautas drausmines nuobaudas, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, iš kurios sprendžiama, ar jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra įtikinanti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. S. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei (38 balai). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant D. S. lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, šiuo atveju atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas pažymi, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat vadovaujasi BVK 8 straipsnio įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia jo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad D. S., nors ir dalyvauja visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu net dešimt kartų pažeidė įstaigoje numatytą tvarką ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (nuobaudos negalioja), iš jų du kartus už tai, kad laikė ar vartojo psichoaktyvias medžiagas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, pats nuteistasis neigia turintis problemų, susijusių su alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu, nors jo ankstesnis gyvenimo būdas, susijęs su šių medžiagų vartojimu, yra pripažintas kaip riziką pakartotinai nusikalsti didinantis veiksnys. Tuo tarpu byloje duomenų, kad nuteistasis savo aktyviais veiksmais stengtųsi šalinti minėtą kriminogeninį veiksnį, nėra. Nors D. S., atlikdamas bausmę buvo dešimt kartų skatintas (daugiausia už stopų mokymąsi), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo pozityvus elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios, todėl jis vis dar laikytinas asmeniu, linkusiu pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.
D. S. skunde taip pat nurodo, kad labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, supranta savo neteisėto elgesio pasekmes, yra pasimokęs iš savo klaidų ir pasiryžęs jų daugiau nekartoti. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytos priešingos aplinkybės, – kad nuteistasis kaltės dėl nusikaltimų nepripažino, o jo nuostatos, pasireiškiančios savo elgesio pateisinimu, lyginant su kitų žmonių nusižengimais, nėra pasikeitusios, be to, jo mąstymo klaidos vis dar pripažįstamos kaip kriminogeninis veiksnys.
Šiuo atveju abejonių pakankama D. S. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šis veiksnys vis dar pripažintas didinančiu nuteistojo riziką nusikalsti, yra itin aktualus. Nors socialinio tyrimo išvadoje kaip riziką nusikalsti mažinantis veiksnys yra išskirta teigiama darbinė motyvacija, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo ir duomenų, kad būtų siekęs įsidarbinti, byloje nėra, laisvėje taip pat turėjo menką darbinę patirtį. Todėl vien ta aplinkybė, kad jis teigia lygtinio paleidimo atveju turintis galimybę įsidarbinti individualioje įmonėje, dar nepatvirtina jo teigiamos darbinės motyvacijos. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad D. S. anksčiau teistas penkis kartus, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos siekimu (nusikaltimai nuosavybei, narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas, turint tikslą jas platinti).
Dėl išdėstytų priežasčių apygardos teismas sprendžia, kad tik nuo 2015 m. lapkričio 30 d. stebimas nuteistojo pozityvus elgesys ir daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įvertinant paminėtas aplinkybes dėl neigiamos D. S. charakteristikos iki bausmės atlikimo ir jos atlikimo metu, dar nėra pakankamas pagrindas padaryti pagrįstą išvadą, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo D. S. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.