Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. (toliau – V. V.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. gruodžio 5 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-870 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus bei nuteistas 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant V. V. galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę ir 100 (vieno šimto) MGL baudą. Bausmės pradžia – 2006 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 27 d. 2016 m. gruodžio 5 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-870 nutarta taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. gruodžio 5 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-870 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, nepagrįstai vertino jo praeitį ir buvusius teistumus, kadangi už nusikaltimus jis jau yra nubaustas ir dėl to neturėtų būti baudžiamas antrą kartą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinamas tik nuteisto asmens elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Pasak V. V., dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jam yra neįmanoma, kadangi nekintamų balų skaičius yra pakankamai aukštas. Nutarties motyvas, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals pažeidžia nekaltumo prezumpciją.Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Priešingai nei teigiama skunde, būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog tuo pažeidžiamas dvigubo baudžiamumo principas. Atlikus nuteistojo V. V. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 51 balą, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis jau yra atlikęs privalomą bausmės dalį, o jo elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pasižymėjo išimtinai teigiamais aspektais, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pakankamų ir akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2016 m. lapkričio 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, nuteistojo mąstymas ir elgesys bei emocinė gerovė. Šie veiksniai, vertinant juos tiek visumoje, tiek ir pavieniui, gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti kruopščiai patikrinta, ar nuteistojo pažanga mažinant jų įtaką savo nusikalstamam elgesiui nagrinėjamu atveju yra pakankama. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas V. V. nėra pirmasis ir tai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. V. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Juo labiau, kad abu nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, 140 straipsnio 2 dalis), yra susiję su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, o, sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir būdamas pataisos namuose V. V. yra buvęs baustas drausmine nuobauda už fizinio smurto panaudojimą kitų asmenų atžvilgiu. Nors šios aplinkybės, iš esmės atskleidžiančios nuteistojo praeitį, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia V. V. elgesį ir leidžia įžvelgti pažangą (ar jos nebuvimą) jį koreguojant teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo aspektu atmetant nuteistojo skundo argumentus, jog dar labiau sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo jis negali dėl aukšto nekintamo balų lygio, pažymėtina, kad sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, informacija apie buvusius nuteistojo teisės pažeidimus sudaro vos 10 balų iš V. V. nustatytų 51.Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys į jo lėšų tvarkymą bei pajamas. 2016 m. lapkričio 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, laisvėje V. V. buvo įgijęs vos 9 klasių išsilavinimą, specialybės neturėjo, duomenų, patvirtinančių, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės darbą, skundą nagrinėjančiam teismui pateikta nebuvo. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nuteistasis turi iš jo priteistų civilinių ieškinių, kuriuos pradėjo dengti iš gaunamų socialinių išmokų, tačiau, kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvadoje, jam trūksta finansinio stabilumo, o iki šiol iš V. V., jo paties prašymu, buvo išieškota vos 15 eurų. Šių duomenų kontekste įvertinus tai, kad, būdamas pataisos namuose, nors ir įgijęs staliaus ir baldžiaus specialybes, žinodamas apie iš jo priteistus civilinius ieškinius, V. V. pastangų, siekiant susirasti darbą laisvėje, nedėjo, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti jo galimybėmis lygtinio paleidimo atveju įsilieti į darbo rinką ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią išvadą sustiprina ir nuolatinės nuteistojo gyvenamosios vietos (lygtinio paleidimo atveju jis ketina apsistoti (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose) bei iš esmės jokių socialinių ryšių su artimaisiais neturėjimas (Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. V. tėvas yra miręs, motina nerodo jokio noro bendrauti su juo, o su savo 12-kos metų dukterimi nuteistasis nors ir bendrauja, tačiau jų ryšiai silpni, o įvertinus tai, jog šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už savo mažamečio sūnaus nužudymą, teigti, jog jo socialiniai ryšiai su dukra turės teigiamą įtaką jo neteisėto elgesio (nusikalstamumo) korekcijai, teisinio pagrindo nėra). Sprendžiant V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir jo mąstymas bei elgesys, sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vėlgi galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti ateityje. Kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, stebimi tam tikri V. V. tarpasmeninių įgūdžių sunkumai, pasireiškiantys dėl jo asmeninių ypatumų (tam tikro nuteistojo neįgalumo). Nuteistojo nusikalstamas elgesys iš esmės buvo sąlygotas neigiamos alkoholio įtakos (apsvaigęs nuo alkoholio jis nužudė savo mažametį sūnų), tačiau jokių veiksmų, siekiant atsisakyti šio neigiamai jo elgesį įtakojančio veiksnio, būdamas pataisos namuose, nuteistasis nesiima, kas neabejotinai labiau neigiamai apibūdina V. V., rodo, jog iš esmės jokių išvadų dėl ankstesnio savo neteisėto elgesio jis nedaro ir leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pastangos keičiant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, analizuojamu atveju vis dar nėra pakankamos. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra tikimybė, jog pavartojęs alkoholio jis išreikš savo pyktį. Šių duomenų kontekste įvertintinas ir V. V. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, V. V. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 9 kartus, įskaitant ir itin šiurkščius pažeidimus – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, už 7 iš jų jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Vertinant šių aplinkybių įtaką V. V. asmenybei, pastebėtina, kad paskutinė drausminė nuobauda, nuteistajam buvo paskirta 2012 m. birželio 15 d., todėl nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2006 m. balandžio 27 d., aukštesniajam teismui vis tik leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos V. V. elgesio korekcijos. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu V. V. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjęs V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 52 (2015 m. gruodžio 21 d.) iki 51 (2016 m. lapkričio 28 d.). Toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas vos vienu balu, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes, vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, bei menkas V. V. pastangas jų eliminavimui, nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir 10 pataisos namuose nuteistajam skirtų paskatinimų už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje V. V. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad ir Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo vienbalsis – du iš septynių balsavusių narių pasisakė prieš V. V. lygtinį paleidimą.Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Skundo argumentas, kad jam nepalankios apylinkės teismo išvados apie tai ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals pažeidžia nekaltumo prezumpciją yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju jo kaltės klausimas nesprendžiamas, o sprendžiama ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.