Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1.1. Skundžiamas Sprendimas 1 priimtas atsižvelgiant į 2025-10-21 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą Nr. 18-11557 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

1.2. Tiek VSD Išvada, tiek ir skundžiamas Sprendimas 1 priimti remiantis vienintele faktine aplinkybe – jog pareiškėjas dirba Baltarusijos valstybiniame universitete.

1.3. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) 4 straipsnio 4 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju Išvada yra pagrįsta tik interpretacija, o ne realiais duomenimis. Pareiškėjui yra atsisakyta pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje remiantis deklaratyviomis frazėmis ir interpretacija, o ne pagrįstais faktais.

1.4. Pareiškėjas niekuomet neslėpė, kad pusę etato dirba universitete, (duomenys neskelbtini) fakultete. Jokių kitų vadovaujančių ar administracinių pareigų neužima. Kaip dėstytojas jis dirba savo pomėgiui, kadangi kalbų dėstymas yra asmens mėgstamas hobi. Nei įtakos universitetui, nei universiteto įtaka pareiškėjui neegzistuoja daugiau nei darbdavio ir darbuotojo santykiai. Pirminis leidimas gyventi išduotas 2022-09-07, t. y. jau egzistuojant Rusijos karui prieš Ukrainą, jau vertinant Rusijos ir Baltarusijos piliečius kaip galimą grėsmę. Faktinės aplinkybės nepasikeitė, pareiškėjas kaip dėstė taip ir dėsto ten pat, negavo nei pareigų pažeminimo, nei paaukštinimo. Pareiškėjo patikimumą rodo jo atsakymai per papildomą 2025-11-03 apklausą, atliktą MD darbuotojo. Apklausos metu pareiškėjas akcentavo, kad nepalaiko Baltarusijos valdžios, kad dalyvavo opozicijos mitinge su dukra, kad nepalaiko ir smerkia Rusijos agresiją. Taip pat pažymėjo, kad pats yra nukentėjęs nuo Baltarusijos valdžios 2013/2014 metais, dėl ko pradėjo verslo santykius Lietuvoje. Pareiškėjas iki šiol dirbo (duomenys neskelbtini) verslo konsultantu, leidimą laikinai gyventi gavo kaip aukštos kvalifikacijos specialistas. Pareiškėjas padeda asmenims, norintiems apsaugoti savo verslus nuo Baltarusijos neteisėtų veiksmų, įsisteigti kitose valstybėse, konsultuoja įvairiais įmonių steigimo, perkėlimo, darbuotojų ir kitais klausimais. Tokie veiksmai ir faktinės aplinkybės taip pat turi būti vertinamos šiuo individualiu atveju.

1.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodoma, kad vertinant asmens grėsmę saugumui: 1) privalo būti įvertintas grėsmės realumas ir akivaizdumas, 2) prognozavimas į ateitį turi būti neišvengiamas, c) negali būti grindžiamas tik spėjimais ir įtarimais. Pareiškėjo atveju, nėra įvardinta net konkreti grėsmės nacionaliniam saugumui apimtis. Tai yra VSD Išvadoje tik nurodoma, kad gali būti grėsmės valstybės saugumui. Nėra aptariama net kokioje sferoje, kokia įtaka gali būti padaryta, koks grėsmės mastas (ar grėsmė konstitucinei santvarkai ir valstybingumui, ar slaptos informacijos perdavimo grėsmė, ar kita grėsmė). Todėl atsakovo argumentai yra abstraktūs, t. y. nėra įvertintas tos grėsmės realumas ir jos apimtis, kas pagal aukščiau minėtą LVAT praktiką yra privaloma.

1.6. Buvo apribota ir pareiškėjo teisė apsiginti nuo nepagrįstai reiškiamų kaltinimų, nes paneigti neapibrėžtos grėsmės faktą asmeniui yra neįmanoma. Tai yra, pareiškėjas net negalėjo tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, nes negalėjo tinkamai gintis nuo abstraktaus kaltinimo ir prielaidų. Atsakovas vertino ne pareiškėjo realius veiksmus ir jo požiūrį smerkiantį valstybę agresorę, o tik jo darbo vietą. Teismų praktikoje nurodoma, kad tokio pobūdžio bylose neužtenka nustatyti, kad asmuo dirbo susijusioje su režimu struktūroje, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Nagrinėjamoje byloje, visos kitos aplinkybės (Rusijos agresijos pasmerkimas ir Krymo nurodymas kaip Ukrainos anketoje), verslo kūrimas bei gyvenimas rodo, kad grėsmė valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad pareiškėjas dirba valstybinėje įmonėje, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali.

1.7. VSD nenurodė ir kuo remiantis, be spėjimo, galėjo padaryti išvadas, kad pareiškėjas privalo būti lojalus darbovietei, Baltarusijos valdžiai, ir kuo pasireiškė jo keliama grėsmė.

1.8. Pareiškėjas pažymi, jog tariamos grėsmės pavojus įvardintas VSD pažymoje yra labai abstraktus ir gali būti pritaikomas bet kuriam asmeniui.

1.9. Tokie argumentai kaip „jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo“ yra sąlyginiai ir visai nepriklauso nei nuo asmens darbovietės, nei nuo šalies, kurioje jis yra gimęs ar šiuo metu gyvena. Be abejonių, kad tokioms nusikalstamoms veikoms (šnipinėjimui ir kt.) vykdyti gali būti pasitelktas ir Lietuvos Respublikos pilietis ir kitos šalies pilietybę turintis asmuo. Tačiau VSD tam ir egzistuoja, kad užkirsti kelią šioms veikoms, bet esant realiai, o ne hipotetinei grėsmei.

1.10. Formuojant tokią ydingą praktiką, kai tariamos grėsmės pagrindu imama ne reali informacija apie priešingus Lietuvos Respublikos valstybės interesams tikslus ir veiksmus, o tik bendro pobūdžio pamąstymai, apie tokių tikslų ar veiksmų hipotetinę galimybę, bet kuris asmuo dėl subjektyvių priežasčių neįtikęs VSD pažymas rengiantiems pareigūnams, gali būti apkaltintas kaip keliantis grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

1.11. MD nėra pateikęs realios ir akivaizdžios grėsmės įrodymų ar kitų faktų, kurių pakaktų prognozuoti neišvengiamą grėsmės situaciją.

1.12. Prezumpcija dėl grėsmės keliama vien pilietybės ir darbovietės pagrindu. Pareiškėjas viešai deklaravęs MD, kad nepalaiko Rusijos karinės agresijos, kad nepalaiko Baltarusijos valdžios, kad priešingai, dalyvavo net ir opozicijos mitinge, kad ir šeima yra prieš Baltarusijos valdžią, o jis pats padeda baltarusiams integruoti verslą už Baltarusijos ribų. Pareiškėjas pats ramiai siekia integruotis Lietuvoje, sąžiningai užsidirbti iš teisėtos veiklos, šiuo atveju, konsultacinių žinių teikimu, prašo pakeisti laikiną leidimą gyventi, net ne nuolatinį, nedirba nei su jokiais strateginiais objektais, nėra susijęs su jokiais politikais, t. y. neturi nei ryšių, nei galimybių būti išnaudojamas žvalgybos, kadangi dirba privačiame sektoriuje.

1.13. Skundžiamo Sprendimo 1 pagrindu priimtas ir Sprendimas 2 uždrausti pareiškėjui atvykti ne tik į Lietuvą nuo 2025-11-27 iki 2030-11-26 vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi. Jokie argumentai ar motyvai papildomai nenurodyti. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nesilaikymas, t. y. realaus teisinio ir faktinio pagrindo nenurodymas bei Sprendimo 2 nemotyvavimas kelia pagrįstų dvejonių dėl sprendimo teisėtumo. Pareiškėjas remiasi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 punktais; teigia, kad Sprendimas 2 remiasi ne pagrįsta išvada, o spėjimais ir interpretacija. Iš bylos duomenų negalima suprasti, kodėl pats griežčiausias ribojimas taikomas būtent pareiškėjo atžvilgiu, nes teismui pateikti paaiškinimai bei įrodymai, kad asmuo nėra keliantis grėsmės Lietuvai, kad užsiima teisėta veikla, kad neturi jokių sąsajų su Rusija ir nepalaiko jos karinės agresijos.

2.1. UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. VSD išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos valstybiniame universitete gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į Išvadoje pateiktą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.2. Siekiant įvertinti visas su pareiškėjo darbu susijusias aplinkybes, 2025-11-03 MD atliko pareiškėjo apklausą. Apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad Baltarusijos valstybiniame universitete dirba virš 20 metų (nuo 2001 m.), šiuo metu yra įdarbintas 0,5 etato, dirba dėstytoju, jo teigimu, tai nėra jo pagrindinė darbovietė, ją labiau vertina kaip hobį. Jis taip pat dirba Magdeburgo universitete Vokietijoje su svarbiais projektais, kurių rezultatus, anot jo, Baltarusijoje būtų pavojinga publikuoti. Pagrindinės jo darbo funkcijos yra – verslo konsultantas, taip pat atstovauja įmonę, pristatant jos produkciją kitose šalyse. Pareiškėjas teigė, jog Baltarusijoje buvo įsteigęs įmonę, užsiėmė verslu, tačiau nuo Baltarusijos valdžios režimo yra nukentėjęs finansiškai, nes jo įsteigtai įmonei 2014 m Baltarusijoje buvo taikomas baudžiamas persekiojimas, po kurio veiklą laikinai buvo perkėlęs į Lietuvą (2013-2016 m.). Pareiškėjas nepalaiko esamo valdžios režimo, laiko, kad tai yra baltarusių tautos tragedija už kurią: „tauta mokės dar šimtą metų“. Pareiškėjo teigimu, jis niekada nedirbo su Baltarusijos valdžios atstovais. Pareiškėjas teigia, dalyvavęs protesto akcijose, vykusiose 2020 m. po prieštaringai vertinamų Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų. Jo dalyvavimo protestuose faktui patvirtinti, pareiškėjas el. paštu atsiuntė filmuotos medžiagos fragmentus, tačiau iš jų nebuvo galima identifikuoti, pareiškėjo dalyvavimo minėtuose protestuose fakto, nes pateiktoje filmuotoje medžiagoje, kuri buvo nufilmuota iš automobilio, nebuvo matyti nei jo nuotraukų ar kitų įrodymų, todėl pateikta informacija nebuvo vertinama kaip faktas, įrodantis jo dalyvavimą protestuose, tuo pačiu įrodymas jo nepritarimo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kuris turėtų įtakos sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, priėmimui. Jokių kitų nuotraukų, ar video įrašų, kuriuose būtų užfiksuotas pareiškėjo buvimas protestuose, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas apklausos metu taip pat teigė, kad smerkia Baltarusijos valdžios elgesį su opozicija, kuri buvo nepatenkinta Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatais ir išėjo į gatves protestuoti. Taip pat jis nepritaria agresyviam Rusijos karui prieš Ukrainą. Jo nuomone, Rusija užpuolė Ukrainą siekdama savo imperinių tikslų. Krymas, anot jo, vienareikšmiškai priklauso Ukrainai. Pareiškėjo teigimu, jis gerai pažįsta Ukrainą, dažnai lankydavosi Kijeve darbiniais reikalais, Ukrainoje gyvena nemažai jo giminaičių. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad vieną dieną per savaitę skiria dėstymui Baltarusijos valstybiniame universitete, todėl į Baltarusiją važinėja dažnai. Be to, turi ten kitos veiklos - padeda piliečiams išvykti iš Baltarusijos ir įsikurti Europos Sąjungoje.

2.3. MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi ne tik VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir vertino minėtų sprendimų proporcingumą.

2.4. MD remiasi UTPĮ 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu.

2.5. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu 2 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

2.6. MD remiasi Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436, (toliau ir – NAS taisyklės) 20 punktu.

2.7. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui yra grindžiama jo realiai atliktais veiksmais VSD surinktos informacijos kontekste, atlikus individualų pareiškėjo vertinimą. Įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti siejamas su užsieniečio atliktomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Baltarusijos valstybiniame universitete VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pareiškėjas MD nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų laikomas nelojaliu Baltarusijos režimui, pareiškėjas nėra persekiojamas Baltarusijoje, nėra nutraukęs ryšių su Baltarusija (pareiškėjas dirba Baltarusijos valstybiniame universitete), pareiškėjas periodiškai išvyksta į Baltarusiją.

2.8. MD sprendimas atitinka LVAT praktika analogiškose bylose (2024-07-24 nutartis Nr. eA-1934-815/2024, 2023-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023). Pareiškėjo darbo laikotarpis ir pobūdis Baltarusijos žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturi įtakos vertinant pareiškėjo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjui rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo).

2.9. Pareiškėjo išvykimai į Baltarusiją yra vertintini kaip pareiškėjo pažeidžiamumo veiksnys. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami pareiškėjui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas kaip Baltarusijos Respublikos politinio režimo interesų vykdytojas, sąmoningai ar nesąmoningai prisidės prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti grėsmę nacionaliniam saugumui (LVAT 2024-03-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA1259-492/2024).

2.10. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Pažymi, kad sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai yra laikomi grėsme viešai tvarkai o ne valstybės saugumui (Šengeno konvencijos 96 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas (dėl jo atliktų veiksmų VSD surinktos informacijos kontekste) kelia pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

2.11. Atsižvelgiant į LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1959-118/2023 nurodyta praktiką, VSD išvada yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Priimdamas ginčijamus Sprendimus, MD įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui (realiai pareiškėjo atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, pagal šiuos duomenis vertino ginčijamų sprendimų proporcingumą, taigi, MD atliko individualų kompleksinį pareiškėjo vertinimą. MD sistemiškai įvertino visas aktualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, todėl MD išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui atitinka minėtą LVAT praktiką – pareiškėjo valstybės saugumui keliama grėsmė yra reali.

2.12. Pareiškėjo atsakymai į MD klausimyno klausimus apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje ir Krymo priklausomybę nepatvirtina pareiškėjo nelojalumo Baltarusijos Respublikai, nes minėti atsakymai tėra pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas MD, bet ne viešai pareiškėjo reiškiamos pažiūros ar kiti veiksmai, dėl kurių jis galėtų būti laikomas nelojaliu Baltarusijos Respublikai.

2.13. LVAT praktikoje išaiškinta, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). 2014-10-03 sprendime byloje Jeunesse prieš Nyderlandus (Nr. 12738/10) EŽTT konstatavo, kad valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutarčių (taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – EŽTK)) įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimą į savo teritoriją, gyvenimą joje ir išsiuntimą iš jos. EŽTK negarantuoja užsienio valstybės piliečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje. Šios valstybės teisės įgyvendinimo padarinys yra užsieniečių pareiga paklusti imigracijos kontrolei ir procedūroms bei palikti valstybės teritoriją, kai to reikalaujama, jeigu jiems teisėtai atsisakoma leisti atvykti ar apsigyventi (žr. p. 100). Tame pačiame sprendime EŽTT konstatavo, kad kai valstybė toleruoja asmens būvima savo teritorijoje, kol laukiama sprendimo dėl leidimo gyventi arba apeliacijos rezultato, pati valstybė tokiu būdu sudaro užsieniečiui sąlygas dalyvauti šalies visuomeniniame gyvenime, formuoti santykius arba sukurti šeimą. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad EŽTK 8 straipsnis numato pareigą tokios valstybės valdžios institucijoms leisti šiam užsieniečiui gyventi šalyje. Panašiai, pastatymas valdžios institucijų prieš šeimos gyvenimą, kaip įvykusį faktą (fait accompli) lygiai taip pat automatiškai nereiškia, kad EŽTK 8 straipsnis numato pareigą leisti šiam užsieniečiui gyventi šalyje. Apskritai, tokioje situacijoje atsidūrę asmenys neturi teisės tikėtis, kad jiems bus suteikta teisė apsigyventi (žr. p. 103).

2.14. MD pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs sprendimų dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į jo kilmės valstybę ar kitą valstybę, kurioje jis turi teisę būti. MD sprendimais pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes.

3.1. VSD nuomone, MD Sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

3.2. Vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD Išvada MD pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2025-07-01 pildydamas MD klausimyną (toliau ir – Klausimynas), nurodė, kad nuo 1986 m. dirba Baltarusijos valstybiniame universitete. Pareiškėjo pateikta darbo knygelės kopija patvirtina Klausimyno duomenis.

3.3. Pareiškėjas skunde nurodo, jog niekuomet neslėpė, kad puse etato dirba Baltarusijos valstybiniame universitete, (duomenys neskelbtini) fakultete. Pareiškėjas nurodo, kad jokių kitų vadovaujamų ar administracinių pareigų neina. Tačiau LVAT praktikoje (pvz., 2024-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024, 2024-02-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024, 2024-01-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024, 2023-12-20 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.) yra pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023-09-06 sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023-08-16 nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023-08-02 nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023-06-28 nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).

3.4. Šiuo aspektu yra aktualus ir KT 2022-09-22 nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame KT nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

3.5. Pažymėtina, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020-12-09 nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

3.6. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo einamos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) kelia grėsmę valstybės saugumui.

3.7. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (pvz., LVAT 2014-12-19 nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad EŽTK neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (pvz., 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.

3.8. Pareiškėjas skunde pažymi, kad faktinės aplinkybės, susijusios su juo, nepasikeitė. Tačiau akcentuotina, kad LVAT praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2023-08-30 nutartį byloje Nr. A-2103-415/2023). Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr. pvz., LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Be to, skunde neatsižvelgiama į tai, kad ankstesnio leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui metu galiojo kitoks užsieniečių teisinės padėties procedūrų teisinis reglamentavimas (žr. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022-11-18 įsakymo Nr. 1V-700 nuostatas dėl MD parengto klausimyno pildymo, kurios nebuvo priimtos ir taikomos ankstesnio leidimo išdavimo pareiškėjui metu). Minėta aplinkybė (anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi) nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais (žr. pvz., LVAT 2025-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1734-525/2025). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus.

3.9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad VSD nenurodė, kuo remiantis padarytos išvados, jog pareiškėjas privalo būti lojalus darbovietei, Baltarusijos valdžiai, pažymėtina, jog Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad Baltarusijos valstybės institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos valstybiniame universitete, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

3.10. Akcentuotina, jog LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog MD siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais MD sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (LVAT 2023-08-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023). Atsisakymas išduoti leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui, vizos neišdavimas negali būti prilyginami asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus (LVAT 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo (žr. LVAT 2023-09-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).

3.11. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad MD yra deklaravęs, kad nepalaiko Rusijos karinės agresijos, Baltarusijos valdžios, o, priešingai, dalyvavo net ir opozicijos mitinge, jo šeima yra prieš Baltarusijos valdžią, jis pats padeda baltarusiams integruoti verslą už Baltarusijos ribų, tačiau, VSD vertinimu, tai nedaro jokios įtakos ir nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo esamais darbo santykiais. Taip pat pažymėtina, jog iš esmės pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos Respublikos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. VSD vertinimu, yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

3.12. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, teigtina, kad pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

3.13. VSD įsitikinimu, MD Sprendimai priimti nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, viešojo administravimo subjektas (MD) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. MD Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. MD Sprendimais išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl pareiškėjui atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl Sprendimų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad dirba Baltarusijos valstybiniame universitete nuo 1980 m. ir nuo 2001 metų, baigęs doktorantūrą, dirbo pusę etato, kadangi turėjo vystyti verslą, susikoncentruoti ties juo. Baltarusijoje valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai nėra valstybės tarnautojai, be to, pareiškėjas neturi jokio ekonominio intereso dirbti dėl pinigų, darbo užmokestis universitete sudaro 250 Eur palyginus su tomis sumomis, kurios yra pervedamos per Lietuvos bankus, tai yra visiškai nežymi suma, pareiškėjo asmeninis turtas šiuo metu sudaro 2 mln. Eur. Taigi, Baltarusijos tarnybos niekaip negali pareiškėjui daryti įtaką, kažkaip paveikti. Apie 90% Baltarusijos profesorių ir dėstytojų yra nelojalūs Baltarusijos režimui, tai yra toks tylus kompromisas, kuris sudarytas su mokslo elitu, ta prasme kad „jeigu Jūs atvirai neprotestuojate, tai mes Jūsų nepersekiosim“. Dėstytojo statusas reikalingas jam todėl, kad tai jam suteikia prieigą prie stambių bibliotekų ir Baltarusijos valstybiniame universitete profesoriaus statusas parodo pareiškėjo kvalifikaciją. Internete (viešojoje erdvėje) pilna pareiškėjo anglų ir vokiečių kalbomis paskelbtų publikacijų, kurie nagrinėjamu atveju patvirtina pareiškėjo autoritetą kaip mokslininko. Iki 2018 m. turėjo atstovybę Lietuvoje ir dirbo per Lietuvą, bendradarbiavo su stambiausiomis Lietuvos įmonėmis žemės ūkio srityje („Linas Agro“, „Kauno grūdai“), tačiau pradedant nuo 2018 m., pareiškėjas dirba jau kitoje sferoje. Šiandien pareiškėjo interesų sritys yra informacinių technologijų sektorius, aukštųjų technologijų medicina, pareiškėjo įmonė atstovauja didžiausius medicininės įrangos gamintojus. Tai patvirtina pareiškėjo autoritetą kaip verslininko. Pareiškėjas paaiškina, kad iš tikrųjų 15 metų bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini), dabar dirba verslo konsultantu, iš pradžių buvo kaip partneriai, tačiau po 2020 m. vykusių protestų pareiškėjui buvo pasiūlyta dirbti verslo konsultantu ir veikla iš esmės yra susijusi su verslo aptarnavimo sritimi. Iš Baltarusijos prasidėjo masinis smegenų nutekėjimas, tai yra apie 800 tūkst. Žmonių, ir (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas žmogus, kuris atstovautų Baltarusijoje jų interesus, atliktų tam tikrus veiksmus, antai, kaip informacijos rinkimas, ruoštų verslo relokaciją iš Baltarusijos į Europą, JAV ir t. t., pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo reikalinga todėl, kad tai buvo jo partneriai ir reikėjo padėti, nors ir iš šitos veiklos dar ir pajamų turėjo, kas yra normalu verslo atveju. Šiandien pareiškėjas padeda žmonėms, kurie atsidūrė aklavietėje ir šiuo atveju bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) yra labai geras dalykas. Kartais tai klausimai, kurie gali būti nesusiję su verslu, tai gali būti pareiškėjo kolegos dėstytojai, atleisti Baltarusijoje dėl tam tikrų manifestacijų, pareiškėjo studentai, kurie nukentėjo, nagrinėjamu atveju tai nėra savanaudiški tikslai. Kas liečia pareiškėjo (duomenys neskelbtini) darbo, jis turi rinkti visą informaciją, ruošti medžiagą, atsižvelgti į specifiką, ir visą informaciją perduoti (duomenys neskelbtini), kad su šita medžiaga dirbtų jos specialistai. Šis darbas tikrai nėra lengvas, kartais eilės pasienyje verčia stovėti po 20 valandų. 2023 m. buvo patyręs infarktą po COVID-19 epidemijos, tačiau šis darbas yra tiek prasmingas, tiek humaniškas, tiek naudingas, kad visos tos problemos pareiškėjo nesustabdo. Norėtų pažymėti, kad per daugiau nei 20 m. darbo Lietuvoje neturėjo nei vieno kontakto nei su vienu Lietuvos valstybės tarnautoju, nei su oficialiu kažkokiu asmeniu, maršrutas buvo gana paprastas – iš Baltarusijos į (duomenys neskelbtini) ofisą, kur aptarinėdavo tam tikras situacijas, ir pareiškėjas grįždavo atgal. Galvoja, kad Lietuvos žvalgybos tarnybos (VSD) yra pakankamai profesionalios ir kompetentingos ir jeigu būtų informacijos apie tam tikrus kontaktus, arba tam tikra tam tikra specifinė informacija, tai jos žinotų, bet kadangi tokios informacijos tiesiog negali būti, pareiškėjo veikla yra tiesiogiai susijusi su verslu, mokslu ir humanitariniais klausimais. Reikia pasakyti, kad Vilniuje buvo 4 taškai, kuriuos jis lankė: pirmas tai (duomenys neskelbtini) ofisas, galėjo taip pat susitikti kažkur viešbutyje arba kavinėje, antras tai Vilniaus oro uostas, jeigu pareiškėjui reikėdavo dėl tam tikrų reikalų skristi į Europos šalis, lankydavo savo giminaičius, kadangi Vilniaus kapinėse yra palaidotas pareiškėjo dėdė S. K., jo giminystė istoriškai susijusi su Lietuva, pareiškėjas turi savo herbą, kuriam jau 500 m. ir eksponuojamas Trakų pilyje. Atsakydamas į teisėjo klausimus, pareiškėjas nurodė Baltarusijos valstybinio universiteto pavadinimą ir tikslų katedros, fakulteto, departamento (duomenys neskelbtini) pavadinimą – Baltarusijos valstybinis universitetas, (duomenys neskelbtini) fakultetas, (duomenys neskelbtini) katedra. Pareiškėjo mokslinis profilis yra slavistika, svetainėje visada galima rasti pareiškėjo, Šveicarijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos mokslininkų duomenis. Kas penkis metus organizuojamas slavistikos kongresas, kuriame dalyvauja ir atstovai iš šių šalių, kur pristatomi visų šių šalių tyrinėjimai. Pareiškėjas papasakojo apie savo doktorantūros laikotarpį, nurodė disertacijos pavadinimą, straipsnių, kuriais rėmėsi, temas – disertacijos tema: „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjo straipsnius galima rasti internete (Google platformoje). Dalyvauja žurnale „Žodis“ („Slovo“), dirba literatūros teorijos srityje. Mokslinis darbas yra susijęs su tarptautinių (internacionalinių) literatūros sąsajų tyrinėjimu, pvz., baltarusių, rusių, žydų, lenkų taip pat ir lietuvių tautos literatūros sąsaja. Pareiškėjas nurodė konkrečias mokslo (tyrimo) temas – pagrindinė tema tai projektai (su Vokietijos mokslininkais), susiję su teorijos literatūros, literatūros sociologijos sritimi, o konkrečiau – bendradarbiavimas su vienu iš prestižinių Vokietijos fondu yra susijęs su 20 a. pirmojo trečdalio literatūros rinkos vystymusi tyrinėjimais. Į klausimus apie priėmimą į universitetą, katedrą, darbuotojų katedroje kaitą per pareiškėjo darbo metus, išėjimo priežastis pareiškėjas atsakė, kad per paskutinius 25 m. daug žmonių išvažiavo į Europos universitetus. Vienas profesorius Kelne, kitas – Varšuvoje, dar vienas – Liubline, pats pareiškėjas asmeniškai padėjo vienai profesorei (kurią atleido) įsidarbinti (duomenys neskelbtini) universitete. Tačiau sudėtis keičiasi mažai, išeina pareiškėjo karta; Baltarusijos valstybiniame universitete paprašė pareiškėjo pasilikti, nes nėra kam dirbti. Kada išeis pareiškėjo karta ir karta jaunesne po pareiškėjo, tada kvalifikuotų specialistų liks labai mažai. Kadrų deficitas priverčia valdžią kentėti dėstytojų nuotaikas. Pavyzdžiui, turėjo labai gerą aspirantę, kuri laukė sprendimo gintis metus, ji 2010 m. dalyvavo protestuose ir jai laukiant leidimo apsiginti, dekanas iškvietė pareiškėją ir pasakė, kad jeigu pareiškėjas kaip jos mokslinis vadovas jos atsisakys, tada bus galima ją pašalinti iš universiteto ir vis tiek jai neleis apsiginti, pareiškėjas pareiškė, kad moksline prasme turi reikšmė būtent mokslinio darbo kokybė, o ne pažiūros. Galbūt dėl dėstytojų trūkumo ir neliečiami, nepersiekiamieji seni dėstytojai, nors žino, kas vyksta universitete ir studentai dažnai pareiškėją informuoja, kad paskaitose dalyvauja ir stebi slapti informatoriai, agentai ir užrašinėja, ką būtent pareiškėjas kalba. Pareiškėjas nurodė, kad yra išsiskyręs, jo duktė jau daug metu dirba Milane, Italijoje, ji baigė Baltarusijos valstybiniame universitete tarptautinę ekonomiką. Baltarusijoje gyvena pareiškėjo vyresnioji sesuo, jau pensininkė, ji oftalmologė-neurochirurgė, iš artimųjų giminaičių praktiškai nieko nėra. Atsakydamas į klausimą dėl skunde nurodytų argumentų, kad pareiškėjas padeda asmenims ir verslams persikelti iš Baltarusijos, kaip tie verslai pareiškėją suranda arba kaip jis juos suranda, pareiškėjas paaiškino, kad jis žinoma asmuo Baltarusijoje, daugybėje sričių – ir informacinių technologijų, ir žemės, ir medicinos versle. Pareiškėjas neslėpė, o reklamavo savo bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini), su Lietuva, ir todėl jam nereikėdavo dėti skelbimų. Iškilus tam tikroms problemoms, su pareiškėju susisiekdavo pareiškėjo partneriai. Niekada nejautė klientų deficito. Atsakydamas į savo atstovės advokatės Lauros Martinaitytės prašymą pasakyti savo požiūrį į Rusijos / Baltarusijos režimą, pareiškėjas paaiškino, jog mano, kad Lukašenka pavogė iš Baltarusijos ateitį, taip mano dauguma pareiškėjo kolegų. Baltarusija iš tikrųjų galėtų tapti tikra nuostabia Europos šalimi, tačiau Lukašenka neleido tam įvykti. Dėl Rusijos pareiškėjas paaiškino, kad tai yra fašizmas, tai yra tragedija tiek Baltarusijai, tiek Lietuvai, kadangi jos turi bendras sienas su ja.

8.3. Pareiškėjas asmeniškai per MIGRIS sistemą pateikė 2025-07-01 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, verslo konsultanto pareigose (duomenys neskelbtini) (kurioje dirba nuo 2022-09-07).

8.4. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas 2025-07-01 užpildė MD klausimyną:

8.4.1. Atsakydamas į klausimyno 1 klausimą (nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokią (-ias) specialybę (-es) įgijote), pareiškėjas nurodė, jog 1981-1986 - Baltarusijos valstybinis universitetas, (duomenys neskelbtini) fakultetas, (duomenys neskelbtini); 1991 – Baltarusijos valstybinis universitetas, PHD; 1996 – Baltarusijos valstybinis universitetas, docentas.

8.4.2. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos), pareiškėjas nurodė: nuo 1986 - Baltarusijos valstybinis universitetas, docentas; 1998-2015 – (duomenys neskelbtini), Baltarusija, direktorius; 2020-2022 – (duomenys neskelbtini), Baltarusija, direktorius; 2022 - dabar, (duomenys neskelbtini), verslo konsultantas.

8.4.3. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje?“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.

8.5. Į bylą pateikti 2025-12-09 duomenys iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos, kuriuose nurodytos datos, kada pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024-11-21 iki 2025-10-05 atvyko ar išvyko iš Lietuvos Respublikos ją, kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną Šalčininkų PKP, Medininkų PKP: pareiškėjas atvyko į Lietuvą 2024-11-21, išvyko iš Lietuvos 2024-11-22; atvyko į Lietuvą 2024-12-10, išvyko iš Lietuvos 2024-12-10; atvyko į Lietuvą 2024-12-29, išvyko iš Lietuvos 2024-12-30; atvyko į Lietuvą 2024-11-29, išvyko iš Lietuvos 2024-11-30 atvyko į Lietuvą 2025-01-03, išvyko iš Lietuvos 2025-01-06; atvyko į Lietuvą 2025-01-16, išvyko iš Lietuvos 2025-01-16; atvyko į Lietuvą 2025-01-23, išvyko iš Lietuvos 2025-01-23; atvyko į Lietuvą 2025-01-29, išvyko iš Lietuvos 2025-01-29; atvyko į Lietuvą 2025-02-05, išvyko iš Lietuvos 2025-02-06; atvyko į Lietuvą 2025-02-20, išvyko iš Lietuvos 2025-02-21; atvyko į Lietuvą 2025-03-04, išvyko iš Lietuvos 2025-03-04; atvyko į Lietuvą 2025-03-10, išvyko iš Lietuvos 2025-03-11; atvyko į Lietuvą 2025-03-23, išvyko iš Lietuvos 2025-03-23; atvyko į Lietuvą 2025-04-01, išvyko iš Lietuvos 2025-04-02; atvyko į Lietuvą 2025-04-14, išvyko iš Lietuvos 2025-04-15; atvyko į Lietuvą 2025-04-24, išvyko iš Lietuvos 2025-04-25; atvyko į Lietuvą 2025-05-06, išvyko iš Lietuvos 2025-05-06; atvyko į Lietuvą 2025-05-18, išvyko iš Lietuvos 2025-05-27; atvyko į Lietuvą 2025-06-08, išvyko iš Lietuvos 2025-06-09; atvyko į Lietuvą 2025-06-30, išvyko iš Lietuvos 2025-07-01; atvyko į Lietuvą 2025-07-06, išvyko iš Lietuvos 2025-07-21; atvyko į Lietuvą 2025-07-28, išvyko iš Lietuvos 2025-07-29; atvyko į Lietuvą 2025-08-24, išvyko iš Lietuvos 2025-08-25; atvyko į Lietuvą 2025-09-07, išvyko iš Lietuvos 2025-09-08, atvyko į Lietuvą 2025-09-24, išvyko iš Lietuvos 2025-10-05.

8.6. VSD Išvadoje nurodyta:

8.6.1. Pareiškėjas, 2025-07-01 pildydamas Klausimyną, nurodė, kad nuo 1986 m. dirba Baltarusijos valstybiniame universitete. Pareiškėjo pateikta darbo knygelės kopija patvirtina Klausimyno duomenis.

8.6.2. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos valstybiniame universitete, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

8.6.3. VSD turimais duomenimis, Baltarusijos Respublikos pilietis pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis pareiškėjas pakeitus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

8.6.4. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

8.6.5. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

8.6.6. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

8.6.7. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

8.6.9. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad Baltarusijos Respublikos piliečio pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašome įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju UTPĮ 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra).

8.7. MD 2025-11-25 priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Sprendime 1 nurodyta:

8.7.1. Pareiškėjas nuo 1986 m. iki šiol dirba Baltarusijos valstybiniame universitete ir periodiškai vyksta į Baltarusiją. Pareiškėjo darbas Baltarusijai svarbią reikšmę turinčioje valstybės institucijoje reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti šios valstybės valdžią, o jo periodinės kelionės į Baltarusiją, kelia kontržvalgybinių rizikų, tuo pačiu kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.7.2. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė, ketindamas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, verslo konsultanto pareigose. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos) nurodė, kad nuo 1986 m. dirbo Baltarusijos valstybiniame universitete, užimdamas docento pareigas.

8.7.3. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad Baltarusijos valstybiniame universitete dirba virš 20 metų, (nuo 2001 m), šiuo metu yra įdarbintas 0,5 etato, dirba dėstytoju, jo teigimu, tai nėra jo pagrindinė darbovietė, ją labiau vertina kaip hobį. Jis taip pat dirba Magdeburgo universitete Vokietijoje su svarbiais projektais, kurių rezultatus, anot jo, Baltarusijoje būtų pavojinga publikuoti. Pagrindinės jo darbo funkcijos yra – verslo konsultantas, taip pat atstovauja įmonę, pristatant jos produkciją kitose šalyse. Pareiškėjas teigė, jog Baltarusijoje buvo įsteigęs įmonę, užsiėmė verslu, tačiau nuo Baltarusijos valdžios režimo yra nukentėjęs finansiškai, nes jo įsteigtai įmonei 2014 m Baltarusijoje buvo taikomas baudžiamas persekiojimas, po kurio veiklą laikinai buvo perkėlęs į Lietuvą (2013-2016 m.). Pareiškėjas nepalaiko esamo valdžios režimo, laiko, kad tai yra baltarusių tautos tragedija už kurią: „tauta mokės dar šimtą metų". Pareiškėjo teigimu, jis niekada nedirbo su Baltarusijos valdžios atstovais. Pareiškėjas teigia, dalyvavęs protesto akcijose, vykusiose 2020 m. po prieštaringai vertinamų Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų. Jo dalyvavimo protestuose faktui patvirtinti, pareiškėjas el. paštu atsiuntė filmuotos medžiagos fragmentus, tačiau iš jų nebuvo galima identifikuoti, pareiškėjo dalyvavimo minėtuose protestuose fakto, nes pateiktoje filmuotoje medžiagoje, kuri buvo nufilmuota iš automobilio, nebuvo matyti nei jo nuotraukų ar kitų įrodymų, todėl pateikta informacija nebuvo vertinama kaip faktas, įrodantis jo dalyvavimą protestuose, tuo pačiu įrodymas jo nepritarimo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kuris turėtų įtakos sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, priėmimui. Jokių kitų nuotraukų, ar video įrašų, kuriuose būtų užfiksuotas pareiškėjo buvimas protestuose, pareiškėjas nepateikė.

8.7.4. Pareiškėjas apklausos metu taip pat teigė, kad smerkia Baltarusijos valdžios elgesį su opozicija, kuri buvo nepatenkinta Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatais ir išėjo į gatves protestuoti. Taip pat jis nepritaria agresyviam Rusijos karui prieš Ukrainą. Jo nuomone, Rusija užpuolė Ukrainą siekdama savo imperinių tikslų. Krymas, anot jo, vienareikšmiškai priklauso Ukrainai. Pareiškėjo teigimu, jis gerai pažįsta Ukrainą, dažnai lankydavosi Kijeve darbiniais reikalais, Ukrainoje gyvena nemažai jo giminaičių.

8.7.5. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad vieną dieną per savaitę skiria dėstymui Baltarusijos valstybiniame universitete, todėl į Baltarusiją važinėja dažnai. Be to, turi ten kitos veiklos - padeda piliečiams išvykti iš Baltarusijos ir įsikurti Europos sąjungoje.

8.7.6. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmeniui per pastaruosius penkerius metus nebuvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinių vizų. Jam darbo Lietuvoje pagrindu išduoti leidimai laikini gyventi, galioję 2014-2015 m., 2015-2016 m., ir paskutinis leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2025 m. rugsėjo 7 d. (ES mėlynoji kortelė). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjas dirbo Lietuvoje nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dabar yra įdarbintas Lietuvoje įregistruotoje įmonėje verslo konsultanto pareigose.

8.7.7. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, jo nepilnamečiui sūnui I. N., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (galiojo iki 2025 m. rugsėjo 8 d.) šeimos susijungimo pagrindu, pagal asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi (nepilnamečio asmens šeimos narys dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas).

8.7.8. Remiantis MIGRIS Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pareiškėjas periodiškai lankosi Baltarusijoje. Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2022-09-07 iki 2025-09-07) Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną kirto daugiau nei 140 kartų. Jo vizitų trukmė Baltarusijoje daugeliu atveju siekia nuo kelių dienų iki 20 dienų.

8.7.9. MD, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pritaria VSD išvadai, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijai svarbią reikšmę turinčiame mokslo ir švietimo sektoriuje – Baltarusijos valstybiniame universitete privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. MD vertinimu, sutinkamai su VSD nuomone, asmeniui, išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai pareiškėjas.

8.7.10. Vertinant pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo įdarbintas Lietuvoje įregistruotoje įmonėje 2013-2016 m. ir nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki šiol įdarbintas Lietuvoje, tačiau šiuo metu taip pat dirba ir Baltarusijos valstybiniame universitete bei vykdo kitą veiklą Baltarusijoje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepertraukiamai Lietuvoje negyvena ir nepertraukiamų socialinių ryšių nepalaiko. O jo periodinės kelionės, kaip pats pareiškėjas teigė, kad kiekvieną savaitę vyksta į Baltarusiją, nes ten dirba dėstytojo darbą Baltarusijos valstybiniame universitete, kelia kontržvalgybines rizikas, pareiškėjas, kirsdamas valstybės išorinę sieną, yra labiau paveikiamas ir pažeidžiamas, o tai suponuoja ir didesnę galimos grėsmės valstybės saugumui tikimybę. O tai, kad užsieniečio sūnus turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kaip nepilnametis šeimos narys asmens, kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

8.7.11. Visapusiškai įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, taip pat remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmens asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

8.7.12. MD vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi asmeniui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai pareiškėjas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

8.8. MD 2025-11-27 priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui (pareiškėjas nuo 1986 m. dirba Baltarusijos valstybiniame universitete; jo arbas šiame universitete reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 punktais, 38.3 papunkčiu, NAS taisyklių 15 punktu. Sprendimas 2 grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir Sprendimas 1. Sprendime 2, be kita ko, nurodyta, kad:

8.8.1. VSD pareiškėją pripažino kaip keliantį grėsmę valstybės saugumui. Aplinkybė, jog jam anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas asmens biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, kaskart vertinant besikeičiančią geopolitinę situaciją.

8.8.2. MD vertinimu, pareiškėjo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) bei asmens pateikta informacija jo apklausos metu nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo ilgalaikiais darbiniais santykiais Baltarusijos valstybiniame universitete.

8.8.3. Tai, kad pareiškėjas sąmoningai, dėl asmeninių priežasčių (baigęs Baltarusijos valstybinį universiteto (duomenys neskelbtini) fakultetą ir įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę) pasirinko darbą Baltarusijos valstybiniame universitete ir jame dirba iki šiol, laikytina, kad jo pasirinktas darbas, ypač atsižvelgiant į jo užimtas docento pareigas ir ilgą darbo laikotarpį (daugiau nei 20 metų) nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas, kas patvirtina jo lojalumą ir patikimumą Baltarusijos Respublikos valdžiai.

8.8.4. Nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje konstatuojama, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

8.8.5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra nutraukęs darbo santykių su Baltarusijos valstybiniu universitetu iki šiol, nepriklausomai nuo to, kad jis šiuo metu ten dirba tik 0,5 etatu, tačiau periodiškai, vyksta į Baltarusiją, kirsdamas Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną, kelia kontržvalgybinių rizikų, kas reiškia, kad asmuo nėra nutraukęs ryšių su Baltarusija, todėl šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste, šie ryšiai gali būti sustiprinti, Baltarusijos žvalgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

8.8.6. Remiantis VSAT informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusiją. Pareiškėjas paskutinio turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (nuo 2022-09-07 iki 2025-09-07) į Baltarusiją vyko 69 kartus vidutiniškai praleisdamas nuo kelių dienų iki 20 dienų. Asmens dažni vykimai į Baltarusiją, jo buvimo trukmė bei darbinė veikla, rodo, kad asmens interesų centras yra Baltarusija. Ši aplinkybė, MD vertinimu, kelia papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

8.8.7. Kartu tai reiškia, kad asmuo nėra nutraukęs ryšių su kilmės šalimi, ir patvirtina faktą, kad Baltarusijos režimas nelaiko jo nelojaliu (asmuo negalėtų dirbti Baltarusijos valstybiniame universitete ir laisvai atvykti į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, jeigu viešai demonstruotų nelojalumą Baltarusijos valdžiai).

8.8.8. Dokumentų nagrinėjimo metu buvo nustatyta kad asmuo buvo įdarbintas Lietuvoje įregistruotoje įmonėje 2013-2016 m. ir nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki šiol įdarbintas Lietuvoje, tačiau šiuo metu taip pat dirba ir Baltarusijos valstybiniame universitete bei vykdo kitą veiklą Baltarusijoje, todėl darytina išvada, kad asmuo nepertraukiamai Lietuvoje negyvena ir nepertraukiamų socialinių ryšių nepalaiko. Asmens periodinės kelionės, kaip pats asmuo teigė, kad kiekvieną savaitę vyksta į Baltarusiją, nes ten dirba dėstytojo darbą Baltarusijos valstybiniame universitete, kelia kontržvalgybines rizikas, asmuo, kirsdamas valstybės išorinę sieną, yra labiau paveikiamas ir pažeidžiamas, o tai suponuoja ir didesnę galimos grėsmės valstybės saugumui tikimybę. Tai, kad užsieniečio sūnus turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kaip nepilnametis šeimos narys asmens, kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, nepaneigia asmens grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamento vertinimu, asmeniui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgus į individualią jo situaciją, laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčiais kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos asmeniui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką asmeniui neužkerta kelio darbo pagrindu gauti leidimą gyventi kitoje ES valstybėje.

8.9. Pareiškėjas į bylą pateikė O. K. fon Osieckio universiteto III kalbos ir kultūros mokslo fakulteto Slavistikos raštą, kuriuo patvirtinama apie bendradarbiavimą su pareiškėju.

8.10. Byloje yra pareiškėjo 2025-11-03 apklausa, vykdyta MD. Apklausos metu pareiškėjas, be kita ko, paaiškino, kad BVU dirba nuo 1986 m., 39 metus, ten niekaip nedalyvauju, išskyrus paskaitas, studentus ir aspirantus. Jau 20 metų (nuo 2001 m. po doktorantūros) dirba puse etato BVU. Kaip profesorius dirba ir Oldenburgo universitete Vokietijoje. Pajamos BVU turbūt 300 eurų per mėnesį. Tai yra ta suma, kuri pareiškėjui išvis neturi reikšmės. Todėl tai yra tarsi darbas sielai. Pareiškėjas Baltarusijoje rimtai dirba versle. Pareiškėjui kiekvieną savaitę tenka vykti į tarp Vilniaus ir Minsko. Pareiškėjas netgi dalyvavau akcijose Baltarusijoje, kaip ir pareiškėjo dukra, kuri buvo atvykusi iš Italijos, pareiškėjas mano, kad išgelbėjo saulės akiniai; ten buvo nuskaitomi veidai. Pareiškėjas paaiškino, kad gali atsiųsti nuotraukas, kad dalyvavo akcijose Minske.

Teisinis reguliavimas, įskaitant tą, kuriuo remiasi pareiškėjas ir atsakovas

9. UTPĮ nustatyta:

9.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 4 dalis). MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (4 straipsnio 5 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 7 dalis).

9.2. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo (35 straipsnio 2 dalis).

9.3. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis).

10. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

11. Kriterijų vertinimo tvarkoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta:

11.1. Tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (5 punktas).

11.2. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37 punktas).

11.3. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 38.1. 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 38.2. 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 38.3. 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (38 punktas).

11.4. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje (39 punktas).

12. NAS taisyklėse aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:

12.1. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau ir – sąrašas) tvarko ir duomenis iš šio sąrašo Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir C. SIS) teikia MD (4 punktas).

12.2. Duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (15 punktas).

13. LVAT praktikoje konstatuota:

13.1. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu) (LVAT 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., be kita ko, LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023; 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024, kt.).

13.4. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; LVAT 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024).

17.1. Byloje nustatyta, kad MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą. VSD, įvertinus paties pareiškėjo (pildant MD pateiktą klausimyną) nurodytą aplinkybę, dėl kurios ginčas byloje nekyla, kad pareiškėjas nuo 1986 m. dirba BVU, Išvadoje konstatavo, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad jose šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs asmenys; pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

17.28. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).