Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Fondas) ir A. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė) 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 148-321 „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinės sprendimas).Pareiškėjai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) taryba Lietuvoje 2016 m. gruodžio 17 d. organizavo konferenciją tema „Kartų tęstinumas, kaip svarbus kultūrinio istorinio paveldo išsaugojimo rodiklis“ viešbutyje „Panorama“ Sodų g. 14, Vilniuje. Į minėtą konferenciją buvo pakviesti atvykti (duomenys neskelbtini) atstovai. Fondas delegavo organizacijos veikloje dalyvaujantį pareiškėją vykti į šią konferenciją. Pareiškėjas, turėdamas būtinus kelionės dokumentus (Šengeno vizą), 2016 m. gruodžio 16 d. atvyko į Vilnių, tačiau Vilniaus oro uoste nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką, nes VSAT Vilniaus rinktinė priėmė ginčijamą sprendimą atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką.Pareiškėjų nuomone, ginčijamas VSAT Vilniaus rinktinės sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas. Teigė, kad jeigu ginčijamas sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tuomet egzistuoja dvi alternatyvos – arba sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui nėra priimtas, arba apie priimtą sprendimą jis nėra tinkamai informuotas. Tokios nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad tik VSAT Vilniaus rinktinei yra žinomas faktinis (teisinis) pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Pareiškėjai rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika ir teigė, kad EŽTT ne kartą yra konstatavęs, jog pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas teisės susipažinti su įslaptintais dokumentais bei nebendradarbiavimas su asmeniu dėl turimos informacijos pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą.Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., 10.07 val., VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte į Lietuvos Respubliką buvo neįleistas pareiškėjas, kuris vyko iš (duomenys neskelbtini) reisu (duomenys neskelbtini). Teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus pilietį pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinę sistemą (toliau – ir VSATIS), šioje duomenų bazėje nepageidaujamų asmenų sąraše atitinkamuose laukeliuose buvo nurodytas šio piliečio vardas ir pavardė, gimimo data, uždraudimo atvykti data, sprendimo numeris. Kadangi asmens anketiniai duomenys sutapo, draudimo atvykti data sutapo su pareiškėjo atvykimo data ir asmuo yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, draudimą įvedusi šalis – Lietuva, – VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai priėmė sprendimą neįleisti minėto užsieniečio į Lietuvos Respubliką. Priimdami sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną, VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai vadovavosi 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų bei 14 straipsnyje nustatytų atsisakymo leisti atvykti sąlygų reikalavimais.VSAT pažymėjo, kad tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių jis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju ginčijamą sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, t. y. VSAT Vilniaus rinktinė, atsižvelgdama į Užsieniečių registro duomenis, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus ir vadovaudamasi Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1, 2 dalimis. Ginčo sprendimo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatyto standartinio blanko turinį ir formą.