Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimus: 1) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas1); 2) Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti pakeisti darbdavį (toliau – ir Sprendimas2); 3) 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2028 m. spalio 12 d (Sprendimas3).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Visi ginčijami sprendimai grindžiami Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis, 2003-2008 metais tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

2.2. Sprendimuose dėstoma abstraktaus pobūdžio informacija apie Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, karą Ukrainoje ir jo neigiamus padarinius. Remiantis tokiais motyvais analogiškus sprendimus galima priimti bet kurio Baltarusijos piliečio atžvilgiu. Jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui nepateikta. Nebuvo įsigilinta į tai, kad privalomąją karo tarnybą pareiškėjas pradėjo 2002 m. sausio 16 d. ir baigė 2003 m. liepos 17 d., t. y. būdamas šaukiamojo amžiaus tarnavo Baltarusijos kariuomenėje privalomus 1,5 metų ir buvo išleistas į atsargą pasibaigus tarnybos laikui. Kadriniu kariškiu pareiškėjas nebuvo. Pareiškėjas 2003 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas į valstybės įmonę „Ginkluotųjų pajėgų Bobruisko eksploatacinė valdyba“ vairuotoju, kur dirbo iki 2008 m. rugsėjo 29 d.

2.3. Visą laiką pareiškėjas buvo samdomas civilis darbuotojas, o ne kariškis ar kitoks pareigūnas. Valstybės įmonė “Ginkluotojų pajėgų Bobruisko eksploatacinė valdyba” šiuo metu užsiima nuosavo ir nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma. 2010-2016 įmonė vertėsi pastatų statyba, iki 2010 m. nekilnojamojo turto nuoma. Viešais duomenimis, ši įmonė skirta aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis kariškius, teikti tų patalpų eksploatacinį ir remonto aptarnavimą, kontroliuoti naudojimąsi žemės sklypais, paimtais gynybiniams tikslams ir kariuomenės poreikiams. Be to, iš darbo pareiškėjas išėjo šalių susitarimu dar gerokai iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, net prieš 2014 m. Krymo aneksiją. Po 2008 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas dirbo įvairiose transporto įmonėse tiek Baltarusijoje, tiek už jos ribų. Pareiškėjas turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 8 d., nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nuo 2008 m. spalio 10 d. dirbo skirtingose Lietuvos įmonėse. Per visą darbo Lietuvoje laikotarpį nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų apie pareiškėjo galimas kelti ar keliamas grėsmes.

2.4. Pareiškėjo nelojalumą Baltarusijos režimui patvirtina atsakymai į atsakovo anketos klausimus. Savo šeimos perkelti gyventi į Lietuvą pareiškėjas dar nespėjo.

2.5. Pareiškėjas yra vienintelis šeimos maitintojas. Net ir karo kontekste kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.