Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. N. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

10. Siekiant įvertinti visas su pareiškėjo darbu susijusias aplinkybes, 2025 m. lapkričio 3 d. MD atliko pareiškėjo apklausą. Taigi, MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi ne tik VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir vertino minėtų sprendimų proporcingumą. MD rėmėsi UTPĮ 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, atsakovas ginčijamu Sprendimu 2 pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. MD rėmėsi Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir NAS taisyklės) 20 punktu.

14. MD vertinimu, pareiškėjo atsakymai į MD klausimyno (toliau – ir Klausimynas) klausimus apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje ir Krymo priklausomybę nepatvirtino pareiškėjo nelojalumo Baltarusijos Respublikai, nes minėti atsakymai tėra pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas MD, bet ne viešai pareiškėjo reiškiamos pažiūros ar kiti veiksmai, dėl kurių jis galėtų būti laikomas nelojaliu Baltarusijos Respublikai.

15. MD akcentavo, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priėmęs sprendimų dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į jo kilmės valstybę ar kitą valstybę, kurioje jis turi teisę būti. MD sprendimais pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes. Atsakovo vertinimu, MD teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

19. VSD akcentavo, kad nors pareiškėjas skunde pažymėjo, kad faktinės aplinkybės, susijusios su juo, nepasikeitė, tačiau LVAT praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Dėl pareiškėjo argumentų, kad VSD nenurodė, kuo remiantis padarytos išvados, jog pareiškėjas privalo būti lojalus darbovietei, Baltarusijos valdžiai, VSD pažymėjo, jog Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad Baltarusijos valstybės institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas, dirbdamas BVU, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

20. VSD įvertino ir tai, kad pareiškėjas taip pat nurodė, kad MD yra deklaravęs, jog nepalaiko Rusijos karinės agresijos, Baltarusijos valdžios, o, priešingai, dalyvavo net ir opozicijos mitinge, jo šeima yra prieš Baltarusijos valdžią, jis pats padeda baltarusiams integruoti verslą už Baltarusijos ribų, tačiau, VSD sprendė, jog tai nedarė jokios įtakos ir nepaneigė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo esamais darbo santykiais. Taip pat pažymėjo, jog iš esmės pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos Respublikos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, todėl pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negalėjo būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. VSD vertinimu, buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

21. VSD įsitikinimu, MD Sprendimai priimti nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, viešojo administravimo subjektas (MD) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negalėjo būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. MD Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. MD Sprendimais išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl pareiškėjui atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

II.

23.8.9. Įvertinus UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), tai, kad sprendžiant asmens teisinės padėties klausimą buvo nustatyta, jog jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad šio asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nenustatyti, atsižvelgus į VSD siūlomą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktą bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, asmeniui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintas kaip proporcingas.

25. Teismas taip pat apžvelgė Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, 38, 39 punktų, NAS taisyklių 4 ir 15 punktų nuostatas, aktualią LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, bei Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907, nuostatas.

26. Teismas pirmiausiai pažymėjo, kad MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Rusijos Federacijos piliečiai priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas, Baltarusijos režimą, geopolitinę situacija, ši LVAT praktikoje suformuota nuostata mutatis mutandis taikytina ir Baltarusijos Respublikos piliečių atžvilgiu.

28. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD ir MD nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, faktus, susijusius su pareiškėjo asmeniškai, savanoriškai anksčiau atliktais (ir šiuo metu atliekamais) veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo darbu BVU nuo 1986 m. Dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 1986 m. ir iki šiol dirba BVU ginčas nekilo. Šiuo atveju neturėjo esminės reikšmės pareiškėjo argumentas, kad darbas BVU yra jo hobi.

29. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgęs į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), sprendė, kad pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) piliečio, atlikti (ir iki šiol atliekami) veiksmai, vykdoma veikla (darbas BVU nuo 1986 ir iki šiol) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

30. Teismo teigimu, aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 1986 m. dirba BVU vertinant geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

31. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktą, kad pareiškėjas kelis dešimtmečius dirba BVU, jo pateikiami argumentai, kad BVU dirba dėl pomėgio, kad šitą darbą pareiškėjas vertina kaip ne itin svarbų, t. y., hobi, savaime nereiškia, kad jis nebegali kelti grėsmės Lietuvos saugumui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dirba svarbios reikšmės turinčiame BVU, didžiausiame ir seniausiame Baltarusijos universitete, kuris įkurtas 1921 m. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali. Pareiškėjas dėl savo darbo bei ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis bei pareigūnais tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

32. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas BVU dirba nuo 1986 m., teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis yra žinomas žmogus Baltarusijoje, VSAT duomenys apie pareiškėjo sienos kirtimus rodė, kad pareiškėjas labai nedidelę laiko dalį laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2025 m. spalio 5 d. leido Lietuvoje, taigi, nebuvo teismui pagrindo teigti, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą minėtu laikotarpiu siejo su Lietuva. Šie duomenys, vertinant juos kartu su pareiškėjo teismo posėdžio metu bei per MD 2025 m. lapkričio 3 d. apklausą pateiktus paaiškinimus, nesudarė teismui pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių pažįstamų, ryšių Baltarusijoje, įskaitant Baltarusijos valstybės įstaigas. Pareiškėjo ryšiai turėjo būti vertinami dėl pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnybų potencialaus siekio verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

33. Teismas įvertino, kad svarbūs ir patys faktai, dėl kurių ginčas byloje nekilo, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija: pareiškėjas turi pastovų (nuo 1986 m.) darbą Baltarusijoje, pareiškėjas 42 kartų (laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2025 m. spalio 5 d.) išvyko iš Lietuvos Respublikos ir atvyko į ją, kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną Šalčininkų PKP, Medininkų PKP. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo interesais. Esant įtemptai politinei situacijai, išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai.

34. Teismas sprendė, kad VSD Išvadoje, kuria pagrįsti MD Sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, nes jie paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. Todėl nebuvo pagrindo teismui teigti, kad MD Sprendimai ir VSD Išvada yra grindžiami bendro pobūdžio informacija, spėjimais.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo trumpi atsakymai į Klausimyno 10 ir 11 klausimus savaime nėra tos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuolat būna Baltarusijoje, jau kelis dešimtmečius dirba BVU, yra gavęs docento statusą. Be to, nors 2025 m. lapkričio 3 d. apklausos su MD darbuotoju metu pareiškėjas teigė, kad turi nuotraukų, įrodančių, kad dalyvavo Minske protesto akcijose, tačiau į bylą pareiškėjas nepateikė nė vienos tokius faktus pagrindžiančios nuotraukos.

36. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, kad jis ir pirminio leidimo išdavimo metu yra dirbęs tame pačiame BVU savaime nereiškia, kad jam ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas (pakeistas) automatiškai. Baltarusijoje mokslininkas, dirbantis BVU iš esmės gali būti prilyginamas valstybės tarnautojui, kadangi tokios organizacijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o mokslininkai gauna atlyginimą iš Baltarusijos Respublikos biudžeto lėšų, laikosi Baltarusijos darbą reguliuojančių įstatymų ir mokslinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių priėmimą į darbą konkurso tvarka bei mokslo laipsnių ir vardų suteikimą.

37. Teismas pažymėjo, kad nors ginčijami Sprendimai iš esmės grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad MD atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). MD nustatė, kad pareiškėjo nepilnamečiui sūnui I. N. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (galiojo iki 2025 m. rugsėjo 8 d.) šeimos susijungimo pagrindu, pagal pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (nepilnamečio asmens šeimos narys dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas). Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ir šiandieninę geopolitinę situaciją, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

38. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad MD, pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismo vertinimu, Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes juose aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės.

39. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leido daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be kita ko, teismas akcentavo, jog tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga, nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo 1 neproporcingumą.

40. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturėjo pagrindo nesutikti su VSD ir MD atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.

41. Teismo vertinimu, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, MD ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. MD Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismo įsitikinimu, nebuvo pagrindo naikinti Sprendimą 1.

42. Teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo panaikinti ir Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Teismas pripažino, kad priimant Sprendimą dėl draudimo atvykti buvo tinkamai įvertinti pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, šių ryšių pobūdis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisė į šeiminius ryšius negalėtų būti įgyvendinta kilmės valstybėje ar trečiojoje šalyje. Be to, pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau nėra draudžiama atvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje (siekis dirbti aukštos kvalifikacijos darbą) negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvoje teisę gyventi turėjusio nepilnamečiu asmeniu buvo aptarti ir įvertinti priimant ginčijamą MD Sprendimą 2. Be to, iš paties pareiškėjo teismui pateikto patikslinto skundo buvo matyti, kad jis nesiremia bei nemini jo ryšių su Lietuvos Respublikoje teisę gyventi turėjusiu nepilnamečiu asmeniu, byloje taip pat nebuvo duomenų apie nepilnamečio asmens lankomą ugdymo įstaigą.

43. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai, pildant Klausimyną dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pratęsimo) ir MD apklausos metu išdėstyta pozicija, vykimo į Baltarusiją aplinkybės savaime nepaneigė byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos valstybės institucijoje bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas nėra pasiekęs jokio ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, kuri leistų daryti priešingą išvadą. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos kitos aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo dėl jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudarė pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi taip pat nebuvo pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes, vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.

44. Teismas įvertino, kad MD Sprendime 2 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, kurios yra analogiškos aplinkybėms, kuriomis grindžiamas Sprendimas 1, Sprendimas 2 atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

45. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visuma, vertino, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 punktų, 38.3 papunkčio, NAS taisyklių 15 punkto reikalavimus.

46. Teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimų panaikinti MD Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, nebuvo teisinio pagrindo patenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

III.

48.1. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad yra nepriklausomas finansiškai. Tai yra, jis uždirba iš verslo konsultacijų, jo pajamos yra gaunamos iš Europos ir Amerikos valstybių, sąskaitos išrašai Lietuvos banke yra prieinami Migracijos departamentui ir buvo pateikti tiek su prašymu išduoti leidimą, tiek ir pakeisti leidimą laikinai gyventi.

48.3. Visiškai prieštarauja logikai aiškinimas, kad darbas valstybinėse institucijose yra terpė, kur gali būti daroma valstybės institucijų įtaką, kur yra reikalavimas būti lojaliems. Baltarusija yra režimo valstybė, ir visai nesvarbu, ar asmuo dirba valstybinėje, ar privačioje įstaigoje, įtaka, verbavimas ar kiti veiksmai gali būti atliekami su bet kuriuo. Svarbu tokiose situacijose nustatyti būtent asmens pažeidžiamumo lygį. Nei asmens darbovietė, net ne jo politinės pažiūros ar palankumas, o būtent galimybė pažeisti, įtakoti asmenį, yra esminis aspektas, kuris turi būti nustatytas individualioje byloje.

49. Pareiškėjo teigimu, remiantis bylos medžiaga, nėra jokių indikacijų apie P. N. pažeidžiamumą. Priešingai, finansinė nepriklausomybė, verslumas, tarptautinis mokslininkų pripažinimas, bendradarbiavimas su Vokietijos universitetu, mokslinis laipsnis leidžia pareiškėjui užsiimti mylima veikla – dėstymu, ir užsidirbti iš verslo, nesusijusio su Baltarusijos valdžia ar valstybe.

60. VSD teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti ginčijamu teismo sprendimu, Migracijos departamento Sprendimais ar VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. VSD sutinka su teismo sprendimu, kad Migracijos departamento Sprendimų motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl pagrindo jų naikinti nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

61. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MD Sprendimo 1, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

62. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad MD pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat nustatyta, kad MD Sprendime 2 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, kurios yra analogiškos aplinkybėms, kuriomis grindžiamas Sprendimas 1, o atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visuma, teismas sprendė, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu, Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes juose aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės.

64. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

64.1. VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) universitete, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis pareiškėjas pakeitus leidimą gyventi Lietuvoje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinktą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad Baltarusijos Respublikos piliečio pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

65. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. (UTPĮ 133 str. 5 d.).

66. Migracijos departamentas priėmė byloje ginčijamus Sprendimus remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens surinktais faktiniais duomenimis, nurodytais VSD išvadoje, sudariusioje pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad svarbūs faktai, dėl kurių ginčas byloje nekilo, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija: pareiškėjas turi pastovų (nuo 1986 m.) darbą Baltarusijoje, pareiškėjas 42 kartų (laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2025 m. spalio 5 d.) išvyko iš Lietuvos Respublikos ir atvyko į ją, kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną Šalčininkų PKP, Medininkų PKP. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo interesais. Esant įtemptai politinei situacijai, išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai sprendė, kad VSD Išvadoje, kuria pagrįsti MD Sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, nes jie paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. Todėl, teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad MD Sprendimai ir VSD Išvada yra grindžiami bendro pobūdžio informacija, spėjimais.

67. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

68. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

69. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

70. Pažymėtina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

71. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, kad jis ir pirminio leidimo išdavimo metu yra dirbęs tame pačiame BVU savaime nereiškia, kad jam ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas (pakeistas) automatiškai. Taigi, minėta aplinkybė, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024). Baltarusijoje mokslininkas, dirbantis BVU iš esmės gali būti prilyginamas valstybės tarnautojui, kadangi tokios organizacijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o mokslininkai gauna atlyginimą iš Baltarusijos Respublikos biudžeto lėšų, laikosi Baltarusijos darbą reguliuojančių įstatymų ir mokslinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių priėmimą į darbą konkurso tvarka bei mokslo laipsnių ir vardų suteikimą.

72. Be to, kaip tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, nors ginčijami Sprendimai iš esmės grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad MD atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). MD nustatė, kad pareiškėjo nepilnamečiui sūnui I. N. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (galiojo iki 2025 m. rugsėjo 8 d.) šeimos susijungimo pagrindu, pagal pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (nepilnamečio asmens šeimos narys dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas).

73. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024 ir kt.). Pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Todėl jo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

74. Pareiškėjo kitos procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos aplinkybės, be kita ko, teiginiai dėl pažeidžiamumo ir lojalumo neįrodymo, Klausimyne pareiškėjo pateikti atsakymai, nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys režimo Baltarusijos jėgos struktūroms.

75. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento nustatytas ir draudimo (Sprendimas 2) atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra visiškai proporcingas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

76. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ši išvada priimta įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai sprendė, kad ginčijami atsakovo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

77. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimų panaikinimo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.