Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21S21635 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje be pertraukos pragyveno pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Atsisakymas išduoti leidimą grindžiamas tuo, kad Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 28 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadą Nr. 5-S-9107, kurioje teigiama, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas yra tris kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas, 2013–2018 metais yra baustas už 11 administracinių nusižengimų, buvo nuteistas už du nesunkius, vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 27 straipsnio 1 dalimi, yra laikomas recidyvistu.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. už nesunkių nusikaltimų padarymą paskirta bausmė – bauda, buvo nedelsiant sumokėta, 2017 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu už apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė – 3 mėnesių laisvės apribojimas, yra atlikta. Nors 2020 m. vasario 13 d. teismo nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas už sunkų nusikaltimą, už kurį buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams. Teismas, neskirdamas realios laisvės atėmimo bausmės už sunkų nusikaltimą, įvertino tai, kad pareiškėjas nekelia jokios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Atkreipė dėmesį, kad nuo sunkios nusikalstamos veikos padarymo jau praėjo 3,5 metų, o nuo apkaltinamojo nuosprendžio – daugiau kaip 1 metai 7 mėnesiai, ir per tokį ilgą laiko tarpą pareiškėjas nepadarė jokio nusikaltimo, griežtai laikosi įstatymų, kas neabejotinai rodo, kad jo elgesys pasikeitė, kad, priešingai nei teigia atsakovas, bausmės tikslai – paveikti pareiškėją, jog jis laikytųsi įstatymų ir susilaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jau pasiekti. Didžioji dalis administracinių teisės pažeidimų buvo padaryti iki 2016 m. gruodžio 31 d.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad nors 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 metais Migracijos departamentui buvo žinoma apie jo padarytus nesunkius nusikaltimus bei administracinius nusižengimus, taip pat 2018 ir 2019 metais buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, tačiau 2013, 2014, 2016, 2017, 2019 metais buvo nuspręsta pareiškėjui pakeisti leidimus laikinai gyventi, o tai reiškia, jog keičiant leidimus, atsakovas pareiškėjo padarytų pažeidimų nevertino kaip pagrindo pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą konstatuoti pareiškėjo galimą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Todėl visiškai neaišku, kodėl iš esmės tie patys ar panašūs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimai vėliau pasidarė tokie grėsmingi viešajai tvarkai ir visuomenei, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi. Atsakovo išvados, kad pareiškėjas pakartotinai pažeidinėja tvarką, negali būti paremtos ankstesniais administraciniais pažeidimais ir nusikaltimais, kurie atsakovui buvo žinomi keičiant jam leidimus laikinai gyventi, ir nebuvo įvertinti kaip keliantys grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei. Padaryti administraciniai nusižengimai yra formalūs, realiai nesukėlę jokios žalos kitiems asmenims, tai iš esmės KET pažeidimai, o taikytos nuobaudos yra prevencinio pobūdžio. Dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, tiek su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI), tiek su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi yra sudarytos sutartys bei mokėjimo grafikai, pagal kuriuos VMI jau yra sumokėta visa mokestinė nepriemoka. Po 2018 metų jokių administracinių nusižengimų pareiškėjas nėra padaręs, tai patvirtina, kad jis padarė atitinkamas išvadas dėl savo elgesio ir laikosi visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų bei teisės aktų reikalavimų.

5. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, pažeisdamas Ilgalaikių gyventojų direktyvos nuostatas, visiškai neatsižvelgė ir nevertino jo buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės bei šeiminių, socialinių, ekonominių, darbinių ryšių su Lietuvos Respublika, taigi nevertino individualios pareiškėjo situacijos. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2011 metų, yra sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus. Gyvena sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute. Jo ryšiai su šeima glaudūs, pareiškėjas teikia fizinę pagalbą buityje sutuoktinės motinai. Atsakovas taip pat nevertino, kad pareiškėjas nuo 2013 metų dirba (vykdė individualią veiklą, dirbo pagal darbo sutartis), iš gaunamų pajamų išlaikė ir išlaiko šeimą.