Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.4.4.12; 2.6.10.5.2.18; 3.4.4.10; 3.2.6.1

2025 m. liepos 8 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Statyba Renovacija PRO“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Raktukas“, ieškinį atsakovui T. L. dėl likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Statyba Renovacija PRO“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Dėl teisės eiti vadovaujančias pareigas apribojimo ieškovė nurodė, kad įvertinus nurodytus faktinius duomenis bei atsakovo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė ne tik apgaulingu buhalterinės apskaitos vedimu, bet ir turto neperdavimu nemokumo administratorei, darytina išvada, kad atsakovas nėra atsakingas, rūpestingas ir tinkamai vykdantis norminių teisės aktų reikalavimus. Todėl atsakovui turi būti taikoma atsakomybė, numatyta JANĮ.

5. Atsakovui T. L. procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. gegužės 19 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

6. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-499-775/2025, atsakovei MB „Statyba Renovacija PRO“ iškelta bankroto byla, bendrijos nemokumo administratore paskirta MB Vaižganto trys, nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 21 d. (el. b. l. 93-100, 1 t.). Šia nutartimi teismas nustatė, kad atsakovės valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Terminas dokumentams perduoti baigėsi 2024 m. gruodžio 6 d. įskaitytinai. Teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi nemokumo administratorė MB Vaižganto trys atstatydinta iš bendrijos nemokumo administratorės pareigų ir bendrijos nemokumo administratore paskirta MB „Raktukas“ (el. b. l. 185-187, 1 t.). 2025 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtinti atsakovės kreditoriniai reikalavimai bendrai 60 816,30 Eur sumai, nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 31 d. (el. b. l. 51-52, 2 t.). 2025 m. vasario 25 d. patikslinti ieškovės kreditoriniai reikalavimai, kurie sudaro 68 206,30 Eur (el. b. l. 98-100, 2 t.). Teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 22 d. (el. b. l. 105-107, 2 t.). 2025 m. kovo 19 d. nutartimi iš dalies tenkinus ieškovės atstovės prašymą buvusiam LMB „Statyba Renovacija PRO“ vadovui T. L. paskirta 700 Eur bauda už Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą (el. b. l. 109-113, 2 t.).

Dėl žalos atlyginimo

7. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė bylose, kuriose siekiama žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).

8. Bendrovės valdymo organams, tame tarpe ir vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Pagal CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

9. Bendrovės vadovui civilinė atsakomybė gali kilti ir už kitų, specialiose teisės normose vadovui nustatytų pareigų nevykdymą arba pažeidimą. Vadovas, be kita ko, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (toliau – FAĮ)) 9, 19, 21 straipsniai), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu kartu apima ir pareigą tinkamai vesti šio turto apskaitą, (iš)saugoti bendrovės turtą ir duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o bendrovei iškėlus bankroto bylą – dokumentus ir turtą perduoti nemokumo administratoriui.

10. Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma dvejopo pobūdžio teisminė sankcija – civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala) ir (arba) gali būti skiriama bauda. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, vadovui gali kilti savarankiškais pagrindais, jei jie netinkamai organizavo įmonės apskaitą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą. Taip pat pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus gali kilti ir teismo nutarties pagrindu.

11. Ieškovė ieškinį reiškia CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu ir prašo priteisti 68 206,30 Eur žalą iš atsakovės buvusio vadovo T. L., kuris bendrijai vadovavo nuo jos įsteigimo iki nemokumo bylos iškėlimo. Ieškovė vadovo neteisėtus veiksmus grindė tuo, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratorei įmonei priklausančio turto ir dokumentų. Paskutiniame ieškovės valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras 2023 m. gruodžio 31 d. pateiktame balanse iš viso buvo apskaityta 58 653 Eur turto, iš kurio 4 752 Eur buvo ilgalaikis turtas, 53 901 Eur trumpalaikis turtas, kurį sudarė 20 197 Eur atsargos ir 33 704 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Nurodyto dydžio žala 60 816,30 Eur sumai ieškovei atsirado teismui 2025 m. sausio 21 d. ir 2025 m. vasario 25 d. nutartimis patvirtinus ieškovės kreditorinius reikalavimus.

12. Bylos medžiaga patvirtina, kad MB „Statyba Renovacija PRO“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2022 m. gruodžio 5 d. Jos vadovu nuo bendrijos įsteigimo iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo atsakovas T. L. (el. b. l. 4-5, 1 t.). Darytina išvada, kad 2024 m. lapkričio 21 d., įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Statyba Renovacija PRO“, atsakovui kilo JANĮ 57 straipsnyje nustatytos pareigos.

13. Teismas pažymi, kad vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

14. Terminas juridinio asmens informacijai perduoti šiuo atveju baigėsi 2024 m. gruodžio 6 d., tačiau atsakovas nei ankstesnei, nei 2025 m. sausio 10 d. nutartimi paskirtai ieškovės nemokumo administratorei neperdavė bendrijos balanso, kreditorių–debitorių sąrašo, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašo, didžiosios knygos už visą veiklos laikotarpį iki bankroto bylos bendrijai iškėlimo įsiteisėjimo dienos ir visų bendrijos dokumentų, todėl jam teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi, vadovaujantis JANĮ 57 straipsnio 3 dalimi, buvo paskirta bauda už minėtos pareigos nevykdymą.

15. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui apie bankroto bylos iškėlimą buvo žinoma, kadangi atsakovas ieškovės bankroto byloje Nr. eB2-499-775/2025 2024 m. rugsėjo 23 d. teikė prašymus dėl termino pateikti atsiliepimą pratęsimo bei civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo (el. b. l. 27-30, 46-49 1 t.). Atsakovas 2024 m. rugsėjo 23 d. prašyme pažymėjo, kad jis yra vienintelis asmuo bendrijoje, kuris yra geriausiai susipažinęs su jos finansiniais rodikliais ir dokumentais, geriausiai išmanantis bendrijos vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir veiklos perspektyvas. Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovės vadovas pakartotinai įpareigotas teismui pateikti ieškovę apibūdinančius dokumentus (el. b. l. 34-36, 1 t.). Pažymėtina, kad atsakovas nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iki 2024 m. spalio 8 d. nutarties, kuria bendrijai iškelta bankroto byla, nei vėliau – apeliacinės instancijos teismui teikdamas skundą dėl minėtos nutarties, bendriją bendriją apibūdinančių duomenų nepateikė (pagal JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktus).

16. Atsakovas, eidamas ieškovės vadovo pareigas, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai, tačiau savo neveikimu netinkamai atliko vadovo funkcijas, t. y. neteikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir nemokumo administratorei juridinio asmens informacijos ir neperdavė bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentų bei turto. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovas nevykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos perduoti juridinio asmens informacija ir turtą, todėl savo neveikimu pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir ieškovei padarė žalą.

17. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš ieškovės bankroto bylos, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. ir 2025 m. vasario 25 d. nutartimis patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 68 206,30 Eur sumai.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

19. Teismui nustačius, kad už dokumentų ir turto neperdavimą ieškovės nemokumo administratorei yra atsakingas buvęs bendrovės vadovas T. L., konstatuotina, jog dėl šio neteisėto neveikimo atsiradusią žalą privalo atlyginti atsakovas.

20. Pažymėtina, kad įmonei padaryta žala turi būti atlyginta visiškai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visiško nuotolių atlyginimo principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013 ir kt.).

21. Vadovaujantis nurodytais išaiškinimais, teismas sprendžia, kad šioje byloje bendrijai ir jos kreditoriams padaryta žala negali būti tapatinama su 2023 m. bendrijos balanse įrašyta bendrijos turto verte, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių realų šio turto egzistavimą. Atsakovo neveikimas, pasireiškęs pareigos perduoti bendrijos dokumentus ir turtą nemokumo administratorei neįvykdymu, tiesiogiai lėmė tai, kad nei nemokumo administratorei, nei teismui nebuvo galimybės įvertinti duomenis apie ieškovės turtimą turtą nutarties iškelti jai bankroto bylą įsiteisėjimo metu ir jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovei padaryta žala šiuo atveju yra lygi jos bankroto byloje patvirtintai bendrai 68 206,30 Eur kreditorinių reikalavimų sumai. Nurodyto dydžio žalą patvirtina ieškovės bankroto byloje pateikti kreditorių reikalavimų dydį pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, su kuriais atsiskaityti ieškovė neturi galimybės (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 straipsnis, 6.249 straipsnis).

22. Teismas konstatuoja, kad atsakovo neveikimas, neatitinkantis įstatyme jam nustatytų pareigų, sudarė sąlygas žalai atsirasti, taigi šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir nuostolių: aptariama žala ieškovei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusi (arba ji būtų mažesnė), jei atsakovas, kaip bendrijos vadovas, būtų tinkamai vykdęs savo pareigą ir perdavęs nemokumo administratorei bendrijos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovui savo neveikimu sukėlus nurodyto dydžio žalą ir nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala ieškovei atlyginta, iš atsakovo ieškovei priteistinas 68 206,30 Eur žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

23. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K 3 597/2013).

24. Civilinis procesas, inter alia (liet. be kita ko), grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014).

25. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog bankroto byloje esantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą būti aktyviu, asmenys, reiškiantys reikalavimus, susijusius su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, turi įrodyti šias aplinkybes pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. pareikšti motyvuotus argumentus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ar nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų pateikti ir kt. (CPK 12, 178 straipsnis). Kitaip tariant, teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis Nr. e2-1466-464/2015).

26. Ieškovės atstovė nemokumo administratorė prašo pripažinti LMB „Statyba Renovacija PRO“ bankrotą tyčiniu, kadangi bendrijos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą) už 2023 m., iš kurio turinio matyti, jog viso įmonės turto balansinė vertė 58 653 Eur. Balanse numatyta, kad ieškovo įsipareigojimų suma siekia – 55 684 Eur. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad įmonė buvo nemoki jau 2023 metais ir jos bankrotas nesavalaikis. Atsakovas neperdavė ieškovei esminių įmonės buhalterinių duomenų, siekdamas nuslėpti tikrąsias bendrijos bankroto priežastis ir sudaryti kliūtis įvertinti tikrąją jos finansinę padėtį, atliktas ūkines operacijas ir kt. Atsakovui neperdavus esminių ir visų buhalterinės apskaitos dokumentų, netgi paskyrus jam baudą, nėra galimybės spręsti apie ieškovės sandorių ekonominį (ne)naudingumą. Ieškovės atstovė sprendžia, kad bendrija galėjo būti naudota jos vadovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi susipažinusi su ieškovės REVOLUT pinigų mokėjimo sistemoje esančia banko sąskaita, atstovė nustatė, jog 2024 metais gautos bendrijos piniginės lėšos per banką buvo pervestos į atsakovo asmeninę sąskaitą. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2024 m. liepos 29 d., tačiau laikotarpiu tarp 2024 m. liepos 29 d. iki pat teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos bendrijos gautos piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovo asmeninę sąskaitą. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu buvo siekiama nuslėpti nuo įmonės kreditorių pinigines lėšas ir jos galimai yra pasisavintos.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų

27. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas LMB „Statyba Renovacija PRO“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas buvusio šios bendrijos vadovo neteisėtais veiksmais (neveikimu), atliktais jau po 2020 m. sausio 1 d., t. y. galiojant JANĮ nuostatoms. Kadangi įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, todėl nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra pagrindas spręsti dėl LMB „Statyba Renovacija PRO“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos JANĮ nuostatos.

Dėl LMB „Statyba Renovacija PRO“ faktinio nemokumo momento

30. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 ir kt.).

31. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

32. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus juridinio asmens finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įsipareigojimai, jų santykis su juridinio asmens turto realia verte ir ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys juridinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

33. Ieškovės atstovė, teigdama, kad dėl buvusio bendrijos vadovo T. L. veiksmų (neveikimo) ieškovės finansinė padėtis buvo iš esmės pabloginta, įrodinėja, jog ieškovė jau 2023 metais buvo nemoki, tačiau buvęs ieškovės vadovas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atkurti atsakovės mokumą ar kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

34. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

35. Iš bankroto byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė Juridinių asmenų registre yra įregistruota nuo 2022 m. gruodžio 5 d., kurios organai yra mažosios bendrijos narių susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo veikė vadovas T. L. Ieškovės pagrindinė veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Paskutiniai atsakovės finansiniai atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui yra pateikti už 2023 m., vėlesnių bendrijos finansinės atskaitomybės duomenų nėra pateikta nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui. Paskutiniai ir vieninteliai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2023 m. balanso duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo turto už 58 653 Eur, kurį sudarė 4 752 Eur ilgalaikis turtas, 53 901 Eur trumpalaikis turtas, iš jo – 20 197 Eur atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai bei 33 704 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Ieškovės įsipareigojimai sudarė 55 684 Eur (visi jie yra trumpalaikiai). Pelno nuostolių ataskaitoje nurodyta, kad įmonė 2023 metus baigė turėdama 2 969 Eur grynojo pelno. Taigi, nors ieškovė 2023 m. baigė gaudama pelną, tačiau jos viešai deklaruojama finansinė padėtis 2023 m. nebuvo gera, kadangi ženklią dalį bendrijos turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos, o įsipareigojimai buvo trumpalaikiai.

36. Kaip matyti iš ieškovės 2023 m. balanso duomenų, daugiau kaip pusę (t. y. 57 proc.) jos turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitoriniai įsipareigojimai). Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorių skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias atsakovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018).

37. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi iškeldamas ieškovei bankroto bylą, nustatė, kad iš ieškovės pateiktos Skolos ir įsipareigojimų suvestinės 2024 m. rugpjūčio 31 d. matyti, kad bendrijos iš debitorių gautinos sumos sudarė 63 282,20 Eur, kurias sudarė UAB „Kemsi“ 270 Eur įsiskolinimas, kurio mokėjimo terminas buvo 2024 m. balandžio 30 d., UAB „Varnas group“ 28 870 Eur, kurio mokėjimo terminas buvo 2024 m. kovo 20 d. ir UAB „Isolita“ 1 694 Eur, kurio mokėjimo terminas buvo 2024 m. kovo 20 d. Nors ieškovės vadovas nurodė, kad gautinos iš debitorių sumos yra realios ir pagrįstos, kadangi visi skolininkai yra veiklą vykdantys juridiniai asmenys, turi turto, juose dirba darbuotojai ar uždirbo pelną, tačiau nepateikė duomenų, kodėl iki šiol jau senokai pradelsti debitorių įsiskolinimai nėra ieškovei padengti bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų debitorinių skolų (per vienerius metus gautinų sumų) susigrąžinimo / gavimo realumą ar bent aktyvų siekį jas susigrąžinti.

38. Teismas minėtoje nutartyje taip pat nustatė, kad nuosavybės teise ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Jos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui 2024 m. spalio 4 d. sudarė 12 323,27 Eur, skola nuo 2024 m. liepos 29 d. (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo) padidėjo net 54 procentais (2024 m. liepos 29 d. buvo 7984 Eur). Ieškovės atžvilgiu buvo užvestos dvi vykdomosios bylos, susijusios su piniginiais reikalavimais, bendrai 8 687,69 Eur sumai. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-21225-1101/2024 iš skolininkės MB „Statyba ir renovacija PRO“ išieškojo 1 573 Eur skolą, 50,34 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 623,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės UAB ,,Isolita“ naudai. Ši kreditorė teismui teiktame pareiškime nurodė, kad MB „Statyba Renovacija PRO“ 5 mėnesius neatsiskaito už konsultacines paslaugas, suteiktas 2024 m. sausio 16 d. konsultacinių paslaugų sutartimi, nereaguoja į reikalavimus sumokėti skolą. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2232-488/2024 išieškojo iš skolininkės MB „Statyba Renovacija PRO“ 6 354,39 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 7 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 36 Eur žyminį mokestį kreditorės UAB „Sanistal“ naudai. Ši kreditorė teismui teiktame pareiškime taip pat nurodė, kad skolininkė jau kurį laiką neatsiskaito su kreditore pagal šalių sudarytą 2023 m. kovo 23 d. ilgalaikę prekių pirkimo–pardavimo sutartį, nesilaiko susitarimų dėl skolos grąžinimo ir dalį skolos vėluoja mokėti daugiau kaip 120 kalendorinių dienų, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar skolininkė apskritai įvykdys savo skolinius įsipareigojimus. Vadovaujantis UAB „Okredo“ 2024 m. sausio 30 d. ataskaita, kreditorei yra žinoma, kad skolininkė vėluoja vykdyti prievoles kitiems savo kreditoriams, akivaizdu, kad skolininkė susiduria su mokumo problemomis. Įvertinus aptartus duomenis, teismas sprendė, kad ieškovė laiku negali įvykdyti savo turtinių prievolių, tame tarpe ir turimų įsipareigojimų valstybės ir/ar savivaldybės biudžetams, o jos būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

39. Ieškovės bankroto proceso metu teismo buvo patvirtinti įsipareigojimai šešiems kreditoriams: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – 12 833,76 Eur (paskutinį kartą 1 240,14 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų iš įmonės gauta 2024 m. balandžio 5 d.); 2) UAB „Daista“ – 38 625 Eur (skolos susidarymo laikotarpis nuo 2023 m. rugsėjo mėn. – 25 270 Eur, nuo 2024 m. sausio mėn. – 13 355 Eur); 3) UAB „Lemora“ – 2 791,15 Eur (2024 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita faktūra – 2 082,77 Eur sumai; 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra – 708,38 Eur sumai); 4) UAB „Sanistal“ – 5 259,68 Eur (skola susidariusi pagal 2023 m. kovo 23 d. ilgalaikę prekių pirkimo – pardavimo sutartį laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 23 d.); 5) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1 306,71 Eur (seniausios prievolės atsiradimo data nuo 2024 m. liepos 16 d.); 6) MB „NVR PROJEKTAI“ – 7 390 Eur (permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 16 d.) (el. b. l. 2-42, 51-52, 60-95, 98-100, 2 t.).

40. Iš aptartų duomenų matyti, kad ieškovės įsipareigojimai (t. y. 55 684 Eur) iš jos deklaruoto turto atskaičius per vienerius metus gautinas lėšas (58 653 Eur – 33 704 Eur=24 949 Eur) 2023 metais jau dvigubai viršijo jos turimą turtą. Iš susidariusių kreditorių prievolių matyti, kad ieškovė iš esmės jau nuo 2023 m. gegužės mėn. (įsiskolinimas kreditorei UAB „Sanistal“) negalėjo laiku įvykdyti savo turinių prievolių. Priešingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų atsakovas į bylą nepateikė. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti teismo nustatytas aplinkybes, teismas šiuo atveju išvadas daro vertindamas ieškovės pateiktus argumentus bei ieškovės bankroto procese esančius duomenis ir teismų procesiniais sprendimais nustatytas faktines aplinkybes.

41. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2023 m. turėdama 55 684 Eur trumpalaikių įsipareigojimų kreditoriams bei susidurdama su finansiniai sunkumais, 2024 m. pirmąjį metų pusmetį sudarytų sandorių pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas ir/ar įsigytas prekes neapmokėjo, taip pat nemokėjo ir mokesčių valstybės bei savivaldybės įstaigoms. Taigi, teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstovės argumentais, kad ieškovė LMB „Statyba Renovacija PRO“ jau 2023 metais atitiko nemokios įmonės statusą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokumo sąvoką, o buvusiam ieškovės vadovui T. L. atsirado pareiga inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Priešingų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Dėl LMB „Statyba Renovacija PRO“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už tyčinio bankroto sukėlimą asmens nustatymo

42. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

43. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

44. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

45. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019, kt.).

46. Ieškovės nemokumo administratorė teigia, jog ieškovei esant nemokiai, jos buvęs vadovas T. L., turėdamas tokią pareigą, nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo bei toliau didino ieškovės įsipareigojimus kreditoriams. Nemokumo administratorės vertinimu, bendrija galėjo būti naudota jos vadovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi į ieškovės REVOLUT banko sąskaitą 2024 metais gautos bendrijos piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovo asmeninę sąskaitą.

47. Pažymėtina, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta atsižvelgiant į tai, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

48. Nustatyta, kad ieškovės nemokumo procesas buvo inicijuotas 2024 m. liepos 29 d., kai kreditorius VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, t. y. praėjus metams po faktinio atsakovės nemokumo momento. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė jau 2023 metais, vėliausiai nuo 2023 gegužės mėn., buvo faktiškai nemoki, tačiau jos buvęs vadovas T. L. nevykdė jam įstatyme nustatytos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Ieškovei tapus nemokiai, ji ir toliau vykdė nuostolingą veiklą, sudarė sandorius (2024 m. sausio 16 d. konsultacinių paslaugų sutartis su UAB „Isolita“), neapmokėjo PVM sąskaitų–faktūrų ir nemokėjo mokesčių valstybei (žr. 39 punktą), tokiu būdu ir toliau didino savo turimus įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėtina, kad dauguma jau aptartų bendrijos kreditorinių įsipareigojimai yra susidarę būtent jau po faktinio įmonės nemokumo momento. Nesant į bylą pateiktų priešingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad sąmoningais buvusio ieškovės vadovo veiksmais (neveikimu) buvo siekiama jau nemokios bendrijos padėties esminio pabloginimo. Teismas sprendžia, kad buvęs ieškovės vadovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, sąmoningai siekė dar labiau pabloginti ieškovės finansinę padėtį, tokiu būdu pasisavinti jos lėšas ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės atstovės pateiktas bendrijos REVOLUT banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad ieškovės vadovas jau po pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei priėmimo, t. y. 2024 m. liepos 30 d. (el. b. l. 6-8, 1 t.), apie kurį jis buvo informuotas 2024 m. rugsėjo 20 d. (šią aplinkybę atsakovas nurodė savo 2024 m. rugsėjo 24 d. prašyme dėl termino pateikti atsiliepimą ir dokumentus pratęsimo (el. b. l. 27-30, 1 t.) laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. atliko mokėjimus į savo banko sąskaitą bendrai 15 565 Eur sumai, duomenų kokiu pagrindu atsakovas atliko nurodytus mokėjimus teismui nepateikta (el. b. l. 146-154, 165-168 2 t.).

49. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad buvęs ieškovės vadovas T. L. dėl apgaulingai ir netinkamai tvarkomos atsakovės buhalterinės apskaitos nemokumo administratorei sąmoningai neperdavė bendrijos dokumentų ir turto.

50. Kaip jau minėta, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, bylos medžiaga patvirtina, kad dėl šios pareigos netinkamo vykdymo buvusiam ieškovės vadovui T. L. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi buvo paskirta 700 Eur bauda (el. b. l. 109-113, 2 t.), tačiau ieškovės dokumentai bei turtas nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti. Buvęs ieškovės vadovas nėra pateikęs teismui jokių duomenų, kurie objektyviai pagrįstų priežastis, dėl kurių jis nėra iki šiol įvykdęs įstatymo jam nustatytų pareigų (CPK 178 straipsnis).

51. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovui apie ieškovės bankroto procesą yra žinoma (žr. 15 punktą). Nutartis apie paskirtą baudą jam buvo įteikta per jo aktyvią EPP paskyrą (nutartis išsiųsta 2025 m. kovo 19 d., prie EPP paskyros atsakovas paskutinį kartą jungėsi 2025 m. balandžio 6 d.), byloje 2025 m. balandžio 7 d. išduotas vykdomasis dokumentas, tačiau duomenys apie ieškovę ir jos turtas nemokumo administratorei nėra perduotas. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad T. L. nors ir tinkamai informuotas apie pradėtą bankroto procesą ir nustatytus įpareigojimus, nevykdė savo pareigos ir neperdavė nemokumo administratorei nei turto, nei kitos informacijos. Taigi, šiais veiksmais pažeidė ir bendrijos, ir jos kreditorių interesus, kadangi nemokumo administratorė, neturėdama reikalingų dokumentų ir informacijos, negali nustatyti realios ieškovės turtinės padėties.

52. Aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad buvęs ieškovės vadovas, nevykdydamas jam įstatyme nustatytų pareigų, t. y. nevykdydamas teismo įpareigojimų pateikti juridinio asmens informaciją, taip pat neperduodamas ieškovės turto bei dokumentų nemokumo administratorei, sąmoningai ir tyčia siekė nuslėpti tikrąją ieškovės finansinę padėtį, tikslu pasisavinti jos turimas lėšas bei išvengti turimų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes bei nemokumo administratorės poziciją ir argumentus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovas nepateikė.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis).

54. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

55. Dėl atsakovo neveikimo, nemokumo administratorė negali identifikuoti, kas sudarė 2023 metų balanse nurodytą turtą ir kokia yra to turto likutinė vertė, todėl sutiktina su nemokumo administratorės argumentu, kad ieškovės buvusio vadovo T. L. veiksmai (neveikimas) buvo nukeipti į tyčinį ieškovės bankrotą. Atsakovas nevykdė teismo įpareigojimų, nepateikė bendrovės dokumentų ir informacijos, nemokėjo privalomų mokesčių, kas sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, tikslu nuslėpti tikrąją jos finansinę būklę.

56. Įvertinęs aptartų faktinių aplinkybių visumą dėl ieškovės nemokumo momento, dėl atsakovui nustatytų pareigų nevykdymo, neperduodant nemokumo administratorei ieškovės turto bei dokumentų ir nevykdant pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, taip pat dėl netinkamos ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, be pagrindo atliekant pavedimus iš ieškovės banko sąskaitos, teismas konstatuoja, kad tokiais atsakovo sąmoningais veiksmais faktiškai nemokios ieškovės finansinė padėtis buvo dar labiau pabloginta, tikslu pasisavinti jos lėšas ir išvengti įsipareigojimų kreditoriams, todėl ieškovės LMB „Statyba Renovacija PRO“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkte įtvirtintais pagrindais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

57. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į byloje aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad LMB „Statyba Renovacija PRO“ tyčinis bankrotas yra sukeltas dėl T. L. veiksmų (neveikimo).

Dėl apribojimo atsakovei eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu

58. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

59. Ieškovė teigia, jog nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos apriboti atsakovo teisę 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

60. Teismų praktikoje išaiškinta, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu.

61. Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas laikytina griežčiausia vadovui taikytina sankcija. Sprendžiant aptariamos sankcijos (poveikio priemonės) taikymo klausimą reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų.

62. Įvertinus tai, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvęs ieškovas vadovas T. L. savo veiksmais sąmoningai bendriją privedė prie bankroto, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, nemokumo administratorei, net ir nubaustas pinigine bauda, neperdavė turto, finansinės atskaitomybės dokumentų ir dėl to negalima nustatyti bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kitaip tariant T. L. savo veiksmais sukėlė tyčinį bankrotą, konstatuotina, kad yra JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų pagrindas taikyti buvusiam ieškovės vadovui poveikio priemonę – apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio sankcija atsakovo atžvilgiu taikoma pirmą kartą, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, siekiant nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų, spręstina, jog apribojimas juridinio asmens vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjamu atveju taikytinas vieneriems metams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

64. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju, už ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 1 248 Eur, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas šis žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, 293 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto mažajai bendrijai „Statyba Renovacija PRO“, juridinio asmens kodas 306191177, iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 68 206,30 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų šešių eurų 30 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Statyba Renovacija PRO“, juridinio asmens kodas 306191177, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Statyba Renovacija PRO“, juridinio asmens kodas 306191177, tyčinis bankrotas yra sukeltas T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiksmais (neveikimu).

Apriboti atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 248 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, kuris mokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas informuoti bendrijos kreditorius apie priimtą sprendimą.

Dėl šio sprendimo per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.