Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Statyba Renovacija PRO“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei mažajai bendrijai „Statyba Renovacija PRO“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei MB „Statyba Renovacija PRO“ iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

13. JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Pagal JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktus, pateikiami kreditorių ir skolininkų sąrašai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai, finansinių ataskaitų rinkinys nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka, informacija apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus, juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašas.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi atsakovė (jos vadovas) buvo įpareigota per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus duomenis. 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi teismas pratęsė pasirengimo nagrinėti civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo teisme terminą iki 2024 m. rugsėjo 30 d. ir civilinę bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 24 d. 8.30 val. 2024 m. rugsėjo 23 d. atsakovei pateikus prašymą nustatyti naują terminą (jį pratęsti) pateikti atsiliepimą ir mokumą pagrindžiančius dokumentus, įskaitant finansinius dokumentus, iki 2024 m. spalio 23 d., teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, jį paskyrė 2024 m. spalio 8 d. 8.30 val., taip pat pakartotinai įpareigojo atsakovės direktorių T. L. ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 4 d. pateikti teismui pirmiau nurodytus dokumentus. Prieš 2024 m. spalio 8 d. teismo posėdį atsakovė pateikė atsiliepimą su priedais, kuriame pakartotinai išdėstė prašymą nustatyti naują terminą (pratęsti) pateikti atsakovės atsiliepimą ir mokumą pagrindžiančius dokumentus, įskaitant finansinius dokumentus, iki 2024 m. spalio 23 d.; atidėti bylos nagrinėjimą, o šio prašymo netenkinus, atsisakyti iškelti MB „Statyba Renovacija PRO“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, 2024 m. spalio 8 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą.

16. Pažymėtina, kad MB „Programa statybai“ 2024 m. spalio 7 d. pažymoje, kuria atsakovė įrodinėjo poreikį pratęsti terminą trūkstamų finansinių dokumentų pateikimui iki 2024 m. spalio 23 d., nurodyta, jog atsakovės prašomą pelno (nuostolio) ataskaitą įmonė galės pateikti vėliausiai iki 2024 m. spalio 18 d. Atsakovė, teikdama 2024 m. spalio 21 d. parengtą atskirąjį skundą, papildomų įrodymų (aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų) nepridėjo, nurodė, kad buhalterines paslaugas teikiantis juridinis asmuo šiuo metu užbaigia finansinius dokumentus rengti ir netrukus juos perduos atsakovei. Tačiau net ir po vieno mėnesio, t. y. atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu (2024 m. lapkričio 21 d.), papildomi įrodymai nėra pateikti. Šios aplinkybės leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad apeliantės prašymas pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2024 m. spalio 23 d nebūtų lėmęs vertintų dokumentų apimties ir kitokio procesinio sprendimo.

17. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė skubos tvarka rašytinio proceso tvarka, neišsiaiškinęs ir neišsireikalavęs visų bylai svarbių įrodymų ir paaiškinimų, nors tiek bankroto (nemokumo) bylose vyraujantis viešasis interesas, tiek JANĮ nuostatos suteikia teismui ne tik teisę, tačiau ir pareigą ex officio (pagal pareigas) rinkti įrodymus, išnaudoti kitas įstatymų nustatytas galimybes.

18. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad apeliantė neargumentavo poreikio bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Duomenys apie juridinio asmens veiklą bei turtą atsispindi būtent rašytiniuose įrodymuose.

19. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020, 2024 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-834-934/2024; 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024). Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad, nors pareiga įrodyti savo mokumą, tenka pačiai atsakovei, tačiau teismas, siekdamas išsamiai įvertinti atsakovės finansines galimybes likti rinkoje, jos veiklos apimtis bei (ne)galėjimą generuoti pajamas privalo būti aktyvus ir imtis veiksmų tam, jog būtų gauti aktualūs bylai įrodymai, pavyzdžiui, panaudoti teismui suteiktas technines galimybes gauti visų registrų, kitų sistemų duomenis, ar pasiūlyti šalims pateikti atitinkamo pobūdžio duomenis ir tik juos visapusiškai išnagrinėjęs, daryti išvadą dėl bendrovės (ne)mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-450/2024).

20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, nustatė ilgesnį nei numatytas įstatyme (JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje) terminą šios teisės įgyvendinimui, tačiau kaip minėta, įrodymai nei nustatytu terminu, nei vėliau, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi ir viešųjų registrų duomenimis, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) informacija. Atskirajame skunde pabrėžta, kad teismas turi teisę įpareigoti atitinkamus asmenis, įskaitant buhalterius, pateikti papildomus dokumentus, kviesti juos į teismą. Pažymėtina, kad iš apeliantės nurodomų aplinkybių matyti, jog atitinkami dokumentai (finansinės atskaitomybės dokumentai) nėra parengti, teismas neturi teisės įpareigoti atlikti veiksmus atitinkamus asmenis, su kuriais atsakovę sieja sutartiniai santykiai. JANĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato būtent juridinio asmens vadovo pareigą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovės finansinę būklę, atmetami kaip nepagrįsti.

21. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas nenustatė, kokio dydžio turtą turi atsakovė, kokio dydžio yra realūs pradelsti įsipareigojimai kreditoriams; teismo viešai surinkti duomenys nepatvirtina, jog atsakovės skolos kreditoriams viršija jos turtą ar gautinas sumas (kaip turtą). Apeliantė mano, kad atsakovės gautinų sumų nelaikydamas turtu, teismas savo poziciją pagrindė formaliai ir nemotyvuotai.

22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

23. Teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorių skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).

24. Juridinių asmenų registrui pateikto MB „Statyba Renovacija PRO“ 2023 metų balanso duomenimis nustatyta, kad bendrija ataskaitinių metų pabaigoje turėjo 58 653 Eur vertės turto (4 752 Eur vertės ilgalaikio ir 53 901 Eur vertės trumpalaikio turto, kurį sudarė 20 197 Eur vertės atsargos, 33 704 Eur per vienerius metus gautinos sumos), o įsipareigojimai (trumpalaikiai) siekė 55 684 Eur. Bendrija 2023 metais gavo 2 969 Eur pelno.

25. Apeliantė teigia, kad savo turtą pagrindė vėliausiu turimu gautinų sumų (kaip trumpalaikio turto) sąrašu su viešai prieinamais duomenimis apie kiekvieną debitorių; debitoriai vykdo veiklą, gauna pajamas, todėl skolų atgavimas iš debitorių yra realus ir tikras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra svarbūs ne tik vieši duomenys apie debitorius, tačiau ir šalių teisinius santykius atskleidžiantys duomenys. Iš atsakovės su atsiliepimu į pareiškimą pridėto kreditorių ir debitorių sąrašo matyti, kad jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kai kurių ieškovės debitorių atsiskaitymo terminai buvo suėję (UAB „Varnas group“ atsiskaitymo terminas suėjo 2024 m. kovo 20 d. (28 870 Eur skola), UAB „Isolita“ atsiskaitymo terminas 2024 m. liepos 15 d. (1 694 Eur skola), MB NVR Projektai atsiskaitymo terminas – 2024 m. rugsėjo 30 d. (skola – 22 340 Eur)); šiuo metu yra suėjęs ir UAB „Kaunatera“ skolos terminas – 2024 m. spalio 24 d. (skola –10 108,20 Eur). Minėta, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas turi remtis įrodymais, kurie pagrįstų realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Argumentai dėl balanso sudarymo reikalavimų savaime neįrodo turto realumo, juolab, apeliantė aktualaus balanso nėra pateikusi. Apeliantė neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo pastebėjimą, kad nėra įrodymų ir apie atsakovės siekį susigrąžinti skolas. Būtent tai, kad apeliantė, negalėdama atsiskaityti su savo kreditoriais, nesiima aktyvių veiksmų, siekdama atgauti iš debitorių skolas, kurių mokėjimo terminas yra pradelstas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės nurodytos debitorių skolos (turtas) pagrįstai nepripažintos realiu atsakovės turtu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į debitorių (kreditorių) sąrašo netikslumus: nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-21225-1101/2024 iš atsakovės MB „Statyba ir renovacija PRO“ priteista skola kreditorei UAB ,,Isolita“, tačiau atsakovės pateiktame sąraše minėta bendrovė nurodyta kaip debitorė, duomenų apie bendrijos skolą šiai kreditorei sąraše nėra.

26. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

27. Pirmosios instancijos teismas atsakovės MB „Statyba Renovacija PRO“ laikė nemokia, kadangi nustatė, kad bendrija jau pakankamai ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems kreditoriams. Iš ieškovės pareiškime nurodytos informacijos matyti, kad priverstinio poveikio priemonės buvo taikytos nuo 2024 m. balandžio 26 d. Šių aplinkybių apeliantė neneigia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skola pareiškėjui po pareiškimo pateikimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme padidėjo nuo 7 984 Eur iki 12 323,27 Eur. Viešais VSDFV informacinės sistemos duomenimis šiuo metu atsakovės skola pareiškėjui dar padidėjo ir 2024 m. lapkričio 21 d. yra 12 635,43 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys /;jsessionid=CB9A7B3357AC0D0759754E7069B895B3). Nors apeliantė teigia, kad su pareiškėju komunikuoja dėl skolos grąžinimo sąlygų, mano, kad artimiausiu bus rastas sprendimas, objektyvių duomenų apie derybų eigą (išskyrus susirašinėjimą, kuris buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo) nepateikė.

28. Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė buvo nurodžiusi, kad vykdo veiklą ir gauna pajamas. Nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 21 d. duomenimis, MB „Statyba Renovacija PRO“ darbuotojų (apdraustųjų asmenų) neturi (šios nutarties 27 punkte nurodytas informacijos šaltinis). Nėra duomenų, kad atsakovei būtų inicijuota restruktūrizavimo byla. Konkretūs duomenys, patvirtinantys galimybę atkurti įprastą veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį, taip pat nenurodyti.

29. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia nuspręsti, kad apeliantė atskirajame skunde nepagrindė argumentų, jog apskųsta nutartis priimta neišnaudojus visų galimybių nustatyti atsakovės finansinę būklę ir kad yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, yra pagrįsta ir teisinga.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindus, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.