Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BelFIX Baltic“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BelFIX Baltic“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atsakovei iškelti nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

16. VSDFV Klaipėdos skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė: i) 2024 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą; ii) draudėjų pajamų operacijų ataskaitą pagal dokumentus už lėšų pateikimo datą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos atsakovės teikiamus įrodymus, pažymi, kad atsakovės pateikti įrodymai, tokie kaip PVM permokos ar PVM deklaracijos, atsižvelgiant į juose pateiktų duomenų laikotarpį, t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o jų nepateikimo priežastys apeliacinės instancijos teismui nenurodytos. VMI sistemos išrašo kilmės data nėra žinoma, o 2024 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymas į UAB „SNP energija“ banko sąskaitą nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, atsakovės naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti prie bylos.

19. Trečiojo asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus įtraukimo į bylą klausimas buvo išspręstas tik priimant skundžiamą nutartį, jo pateikti duomenys yra susiję su ginčo dalyku ir yra aktualūs nagrinėjamam klausimui, todėl trečiojo asmens su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai priimami į bylą (CPK 314 straipsnis). Nurodytina, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus teikiami duomenys yra žinomi atsakovei, kadangi jie susiję su įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimu.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

21. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

22. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

25. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pagrindiniai duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi vertindamas atsakovės finansinę būklę, jos finansinius pajėgumus, yra bendrovė finansinės atskaitomybės duomenys už 2023 metus ir laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. bei vieši duomenys apie bendrovėje dirbančius darbuotojus. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė veiklą vykdo pelningai, gauna pajamas, turi darbuotojų, todėl bendrovė įvertinta kaip mokus, veiklą vykdantis subjektas.

26. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo įvertintus atsakovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, kad jos turtas 2022 metais sudarė 2 510 873 Eur (ilgalaikis – 1 942 364 Eur, trumpalaikis – 568 509 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 335 317 Eur (per vienerius metus – 323 725 Eur, po vienerių metų – 1 011 592 Eur). Pardavimo pajamos sudarė 1 000 745 Eur, o grynasis pelnas siekė 24 535 Eur. Atsakovės turtas 2023 metų laikotarpiu siekė 2 385 144 Eur (ilgalaikis – 1 715 114 Eur, trumpalaikis – 670 030 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 371 593 Eur (per vienerius metus – 362 488 Eur, po vienerių metų – 1 009 105 Eur). Pardavimo pajamos 675 074 Eur, generuotas 16 992 Eur pelnas. Iš 2024 m. liepos 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. bendrovės turtas yra 2 083 167 Eur (ilgalaikis – 1 611 502 Eur, trumpalaikis – 471 665 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 132 078 Eur (per vienerius metus – 271 184 Eur, po vienerių metų – 860 894 Eur). Pardavimo pajamos nurodytu laikotarpiu sudarė 367 920 Eur, grynasis pelnas siekė 15 108 Eur.

27. Įvertinus nurodytus duomenis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog įmonės valdomas turtas neviršija jos turimų finansinių įsipareigojimų bei taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, jog bendrovė generuoja pajamas ir grynąjį pelną, iš esmės atliko balanso testą, kurio paskirtis yra įvertinti, ar bendrovės turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų formaliu įvertinimu, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad, vertinant bendrovės finansinę būklę, finansinės atskaitomybės dokumentai nėra vieninteliai ir pagrindiniai duomenys, kuriais remiantis galima realiai bei išsamiai išanalizuoti finansinę situaciją bei, atitinkamai, padaryti išvadą dėl atsakovė (ne)mokumo. Vertinant atsakovės finansinę būklę ir veiklos pajėgumus, būtina duomenis vertinti ne tik formaliu, tačiau ir praktiniu aspektu, t. y. ar finansinėje atskaitomybėje nurodyti duomenys gali atsispindėti realiuose bendrovės sprendimuose ir veiksmuose, pvz., ar nurodomas turtas gali būti panaudotas vykdant kreditorių finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis bei remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, siekdama pagrįsti savo mokumą, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie ilgalaikį turtą, jo sandarą bei vertę, atsakovės turimas atsargas ir jų sudėtį, kreditorinių finansinių įsipareigojimų dydžius bei rūšis, debitorinius įsipareigojimus, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų iš viso nepasisakė, todėl sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad vien finansinės apskaitos duomenys nėra pakankami šioje situacijoje nemokumo klausimo teisingam įvertinimui. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išanalizuoti atsakovės turimo tiek ilgalaikio, tiek ir trumpalaikio turto sudėtį bei realias galimybes nurodytu turtu įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Įvertinti aplinkybes, kad finansiniai reikalavimai yra žymūs bei susidarę per ilgą laiką, nuolat kintantys (didėjantys). Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės ilgalaikį turtą iš esmės sudaro gamybos priemonės, tokios kaip vinių kalimo staklės, staklių įranga, vinių gamybos staklės, vinių gamybos linija, o jų bendra vertė, kaip ir nurodyta finansinės atskaitomybės dokumentuose, siekia 1 611 501,77 Eur, o atsargų vertė yra 298 456 Eur, kurias taip pat sudaro priemonės, reikalingos įmonės veiklai vykdyti, t. y. mediniai padėklai, viela, atsarginės detalės ir staklių įranga, statybinės vinys ir kt. Tai reiškia, kad atsakovei priklausančio ilgalaikio turto ir atsargų paskirtis yra atsakovės pajamoms uždirbti ir vykdyti veiklą, todėl nagrinėjamu atveju nėra aiškios jo likvidumo galimybės vykdant kreditorių finansinius įsipareigojimus. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad jos debitoriniai įsiskolinimai 2024 m. liepos 1 d. duomenimis siekia 163 412,70 Eur, tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje ne kartą yra paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018), t. y. debitoriniai įsipareigojimai įprastai nėra įtraukiami į bendrą įmonės turto vertę.

29. Kaip jau nurodyta, vertinant bendrovės finansinę situaciją, yra aktualus ne tik balanso, tačiau ir įmonės likvidumo testas, kuris skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles, kurio, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas neatliko ir dėl atsakovės gebėjimo laiku vykdyti kreditorių finansinius įsipareigojimus, visiškai nepasisakė. Aukščiau aptarti bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys bei atsakovės pateikti kiti duomenys, t. y. tai, kad bendri kreditoriniams finansiniai įsipareigojimai siekia 1 132 078 Eur, kuriuos sudaro: i) įsiskolinimai tiekėjams (221 814,78 Eur); ii) finansinės skolos, tokios kaip akcininkų obligacijos, paskolos ir kt. (826 339,71 Eur); iii) kitos mokėtinos sumos, tokios kaip finansiniai įsipareigojimai valstybės institucijoms VMI ir VSDFV (83 923,51 Eur), parodo, jog nepaisant to, kad bendrovė gauna pajamas, teikia duomenis, jog generuoja grynąjį pelną, tačiau jos finansiniai įsipareigojimai nemažėja ir išlieka panašaus dydžio, t. y. viršijantys 1 mln. Eur, kurias sudaro ne tik įsiskolinimai tiekėjams, paskolos ar finansinės skolos, tačiau ir finansiniai įsipareigojimai valstybės biudžetui (VSDFV ar VMI). Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad ji vykdo prievoles kreditoriams, tačiau finansinių įsipareigojimų dydžio stagnacija parodo priešingą situaciją, t. y. tai, jog atsakovė negali laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų. Atsakovei teigiant, kad ji generuoja pajamas ir yra moki, atsakovė turėtų imtis priemonių kaip įmanoma greičiau padengi kreditorių finansinius įsipareigojimus, ypač tuos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Atsakovė šiai dienai, remiantis viešais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) yra skolinga VMI 41 634,14 Eur mokestinę nepriemoką. 2024 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis įsiskolinimas VSDFV siekia 47 854,23 Eur, kadangi atsakovė vis dar nėra sumokėjusi VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2022 m. rugpjūčio mėn. – 2024 m. liepos mėn. Nuo metų pradžios atsakovė į VSDFV sąskaitą yra atlikusi tik 1 680,62 Eur dydžio įmoką (-as). VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės kelia abejones dėl atsakovės gebėjimo laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, kadangi jos atžvilgiu netgi du kartus buvo panaikinti sprendimai dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atsakovei nemokant atidėtų įmokų pagal nustatytą grafiką, o atidėtos įmokos už 2022 metus nėra apmokėtos iki šiol.

30. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-193-368/2024, kurioje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo pareiškėjų VSDFV Klaipėdos skyriaus ir KŪB „Verslo angelų fondas I“ iniciatyva. Pastaroji byla buvo nutraukta šalims (pareiškėjai KŪB „Verslo angelų fondas I“ ir atsakovei) sudarius taikos sutartį, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje buvo gautas antstolių informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, jog 2024 m. sausio 9 d. atsakovės atžvilgiu buvo vykdomos net 25 vykdomosios bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis bylos duomenimis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva 2024 m. liepos 5 d. gavo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovei priklausantį turtą ir kt., tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės atžvilgiu antstolių (ne)vykdomas vykdomąsias bylas, t. y. teismas, turėdamas tam technines galimybes, į bylą neįtraukė antstolių informacinės sistemos išrašo, kuris gali parodyti jau faktiškai išieškomų atsakovės atžvilgiu skolų dydį bei tikrąjį kreditorių kiekį aktualiu laikotarpiu, taip pat padėtų vertinti bendrovės (ne)gebėjimą laiku vykdyti prievoles likvidumo testo aspektu. Šiuo atveju pažymėtina, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, o tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Nors aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tačiau teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020). Tai reiškia, kad nors pareiga įrodyti savo mokumą, tenka pačiai atsakovei, tačiau teismas, siekdamas išsamiai įvertinti atsakovės finansines galimybes likti rinkoje, jos veiklos apimtis bei (ne)galėjimą generuoti pajamas privalo būti aktyvus ir imtis veiksmų tam, jog būtų gauti aktualūs bylai įrodymai, pavyzdžiui, panaudoti teismui suteiktas technines galimybes gauti visų registrų, kitų sistemų duomenis, ar pasiūlyti šalims pateikti atitinkamo pobūdžio duomenis ir tik juos visapusiškai išnagrinėjęs, daryti išvadą dėl bendrovės (ne)mokumo.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo pajėgumus įrodinėjo aplinkybe, jog vykdo įvairių rūšių vinių gamybą ir jų didmeninę prekybą, o šiai dienai apie 90 % savo produkcijos eksportuoja į užsienio šalis, gamybos apimtys Europoje sudaro apie 200-300 tonų per mėnesį, taip pat tuo, kad atsakovė ieško naujų darbuotojų. Vis dėlto, atsakovė šias aplinkybes įrodančių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo galimybe būti aktyvus ir tokio pobūdžio duomenis išsireikalauti ir patikrinti. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, siekdama pagrįsti, kad vykdo pelningą veiklą, privalėjo pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, kadangi ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra būtina įmonės gyvybingumo sąlyga. Apeliantė į bylą privalo pateikti duomenis apie turimus užsakymus, jų kiekį, sutartis su klientais, elektroniniu paštu teikiamus užsakymus, kadangi tokie duomenys leistų įvertinti vykdomos veiklos apimtis bei (ne)gebėjimą generuoti pajamas, kurių pakaktų atsiskaitymui su kreditoriais bei bendrovės apyvartinėms lėšoms, vykdant veiklą, kitoms būtinoms išlaidoms padengti. Apeliantei teigiant, kad ji vykdo tokią veiklą, šių duomenų pateikimas į bylą nebūtų apsunkintas. Nors atsakovė finansinius pajėgumus įrodinėjo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo technologinių ekoinovacijų diegimo projektu, kuris, pasak pareiškėjos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus, yra trejų metų senumo, tačiau teismas dėl šios aplinkybės ir įtakos įmonės finansinio pajėgumo vertinimui, taip pat nepasisakė.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad be atsakovės finansinės būklės ir nemokumo bylos iškėlimo pagrįstumo vertinimo, šalys taip pat kėlė klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumo santykio su nemokumo bylos iškėlimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, atkreipia dėmesį, jog potencialūs kreditoriai gali inicijuoti bendrovei skolininkei bankroto bylą. Tuo atveju, kai kreditoriaus finansinis reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti priimamas ir nagrinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1349-798/2018). Tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, ją atliko formaliai. Pirmosios instancijos teismas atsakovės finansinę būklę vertino tik balanso testo aspektu, formaliai atsižvelgdamas į finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau nevertindamas juose nurodytų duomenų realumo ir galimybės nurodytu turtu patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Taip pat teismas nevertino įmonės finansinės būklės likvidumo testo aspektu, t. y. nepasisakė dėl jos gebėjimo laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, taip pat nevertino kitų aktualių byloje esančių atsakovės duomenų, nesilaikė pareigos būti aktyvus tokio pobūdžio bylose. Kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019), o bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020), apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės (ne)mokumą laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu, realias atsakovės galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus ir tik tada padaryti išvadą, ar atsakovė yra moki, ar nemoki.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

35. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „BelFIX Baltic“ (juridinio asmens kodas 304541077) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. rugpjūčio liepos 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3697 akcinėje bendrovėje SEB banke.