Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų S. P. ir L. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŽVELK PLAČIAU“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Renema“ prašymą apriboti asmenims teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas (suinteresuoti asmenys – L. K., S. P.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankroto administratorė MB „Renema“ (toliau – bankroto administratorė) teismo prašė apriboti S. P. ir L. K. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.Bankroto administratorė nurodė, kad nuo 2011-12-31, t. y. nuo faktinio UAB „ŽVELK PLAČIAU“ (toliau – bendrovė) nemokumo momento iki 2017-01-26, kuomet vienintelio bendrovės akcininko sprendimu pakeistas bendrovės direktorius iš S. P. į L. K., buvęs bendrovės vadovas S. P. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neinformavo kreditorių, taip pat viešai nepaskelbė, jog įmonė negali vykdyti įsipareigojimų, nesiėmė kitų veiksmų, siekdamas išspręsti finansinius sunkumus (susitarimai su kreditoriais dėl mokėjimo terminų atidėjimo, restruktūrizavimo bylos kėlimas ir kt.). Pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą pažeidimą patvirtina ir paties S. P. bankroto byloje pateiktas finansinis reikalavimas, iš kurio matyti, jog bendrovė jam nuo 2016 metų pradžios nemokėjo darbo užmokesčio (ĮBĮ 4 str. 1 p., 9 str. 7 d. 1 p.). Tuo atveju, jei S. P. nuo 2011-12-31 būtų tinkamai vykdęs ĮBĮ nustatytas pareigas ir laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, jos kreditorių patirti nuostoliai būtų buvę mažesni, nei šiuo metu. Bankroto administratorė paaiškino, kad L. K., kuriam taip pat prašoma taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą sankciją, bendrovėje pradėjo dirbti 2016-12-29 konsultanto pareigose. 2017-01-26 vienintelio bendrovės akcininko sprendimu L. K. pradėjo eiti direktoriaus pareigas. L. K. tapus bendrovės direktoriumi, jis per 5 dienas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes ji buvo nemoki, neturėjo faktiškai jokio turto ir turtinių teisių, buvo skolinga darbuotojams, neturėjo jokių veiklos tęstinumo perspektyvų – tačiau į teismą nesikreipė. Priešingai, skundė pagrįstą teismo nutartį dėl bankroto bylos UAB „ŽVELK PLAČIAU“ iškėlimo, taip vilkindamas bankroto bylos iškėlimo procedūrą ir didindamas kreditorių nuostolius. Be to, L. K. tapus bendrovės vadovu, bendrovė per 2017 metus patyrė 14 222 Eur dydžio nuostolių, kuriuos iš esmės sudaro neteisėtai, pažeidžiant kreditorių interesus ir jau žinant, kad bendrovei bus keliama bankroto byla, padidintas darbo užmokestis bendrovės darbuotojams. Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad L. K. yra buvęs ne vieno juridinio asmens, kuriam buvo iškelta bankroto byla, vadovas, o BUAB „Skirnuva“ ir L. K. individualios įmonės „Talka“ bankrotai pripažinti tyčiniais (Kauno apygardos teismo 2017-03-27 nutartis c. b. Nr. B2-351-390/2017, Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartis c. b. Nr. B2-62-413/2017).Bankroto administratorės teigimu, L. K. ne tik laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, bet ir negali būti laikomas sąžiningu juridinio asmens vadovu, nes vadovaudamas verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo taisyklių, didina suinteresuotų asmenų nuostolius bankroto bylose. Tai patvirtina duomenų pagrindu nustatytos aplinkybės apie L. K. tiesos neatitinkančios informacijos, susijusios su vykstančiais teisminiais ginčais, bendrovės sudarytomis sutartimis ir kt., teikimą bendrovės kreditorei UAB „Elektrostaka“.Suinteresuotas asmuo L. K. teismo prašė bankroto administratorės prašymą atmesti. Nurodė nesutinkantis su bankroto administratorės nustatytu bendrovės nemokumu, jo momentu. Taip pat pažymėjo, kad bendrovės vadovai ėmėsi priemonių sumokėti skolas kreditoriams – su RUAB „Skirnuva“ buvo sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, o jų pagrindu gautos lėšos turėjo būti skirtos skoloms dengti. Nors dalį reikalavimo teisių perleidimo sutarčių teismai pripažino negaliojančiomis, tačiau vienintelė BUAB „ŽVELK PLAČIAU“ akcininkė Danguolė Vitkauskienė kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT) dėl to, kad imperatyvi UAB „ŽVELK PLAČIAU“, kaip kreditorės, teisė pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 24 straipsnio 3 punkto reikalavimą teikti pagalbą restruktūrizuojamai UAB „Skirnuva“ buvo pažeista. Šis kreipimasis buvo priimtas, nurodant, jog bylai UAB „ŽVELK PLAČIAU“ prieš Lietuvą suteiktas Nr.82182/17.Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepime į administratorės prašymą prašė jį atmesti. Be aplinkybių, nurodytų L. K. atsiliepime, S. P. papildomai nurodė, kad būtent bankroto bylos iškėlimas būtų pažeidęs kreditorių teises, nes jų reikalavimai būtų tenkinti mažesne apimtimi dėl administravimo išlaidų, dengiamų pirmumo tvarka. Be to, bendrovei buvus bankrutuojančia ir nevykdant darbų RUAB „Skirnuva“, bendrovė nebūtų galėjusi sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, kurios galėjo padidinti bendrovės turtą bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad per prašyme nurodomą vadovavimo laikotarpį padidėjo tik bendrovės turtas, bet ne finansiniai įsipareigojimai. Suinteresuoto asmens teigimu, sprendžiant klausimą dėl teisės vadovui eiti pareigas draudimo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies reikalavimus, būtina atsižvelgti į sumažėjusius įsipareigojimus kreditoriams (2011 m. pab. – 77 588,63 Eur, 2014 m. pab. – 72 270,38 Eur) bei padidėjusią įmonės turto vertę (2011 m. pab. – 92 722,31 Eur, 2014 m. pab. – 118 537,36 Eur). Taip pat reikšminga aplinkybė, jog bendrovės vadovas būtent iš savo asmeninių įnašų sumažino finansinių įsiskolinimų dydį, nes 2012 m. pabaigoje bendrovė jam buvo skolinga tik 579,24 Eur, o jau 2014 m. pabaigoje – 9 557,46 Eur. Vadovui, kuris siekė mažinti finansinių reikalavimų dydį ir didinti turimo turto apimtį, negali būti taikoma prašoma sankcija.