Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finera“ atstovui Arnui Kukujevui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finera“, ieškinį atsakovėms V. B. ir mažajai bendrijai ,,Baltijos siūlė“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Bylos duomenimis bankroto byla iškelta 2019 m. rugsėjo 5 d. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finera“. Nutartis dėl bankroto bylos įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. Nagrinėjamu atveju, ieškinys pareikštas bankroto administratoriaus, atstovaujančio tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus (JANĮ 66 str.). Apie įmonei padarytos žalos faktą bankroto administratorius gali ir turi sužinoti tik po bankroto bylos iškėlimo ir tik gavęs įmonės dokumentus. Byloje nėra duomenų, kada nemokumo administratorei buvo perduoti įmonės dokumentai, todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2019 m. rugsėjo 28 d. t. y. diena, kai suėjo teismo nustatytas terminas dokumentams perduoti. Reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK1.125 str. 8 d.). Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl žalos priteisimo teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d., todėl sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas (CK 1.125 str. 8 d.).

Dėl ginčo teisinių santykių su MB „Baltijos siūlė“ kvalifikavimo ir civilinės atsakomybės

Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 3 str., 270 str. 4 d. 4 p.).

CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje. Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).

Iš Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo ((duomenys neskelbtini) str.) matyti, jog teismas nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. J. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-285-887/2020) nustatė, kad MB „Baltijos siūlė“ 2019 m. sausio 15 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01, pagal kurią nuomotojas L. J. išnuomojo MB „Baltijos siūlė“ 250 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpose buvo sumontuota ginčo įranga – du kondicionieriai. Tiek nuomos sutartis, tiek susitarimas dėl kondicionierių montavimo išnuomotose patalpose raštu buvo sudaryti su MB „Baltijos siūlė“ direktoriumi V. B.. Pagal minėtos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.3. papunktį nuomininkas įsipareigojo be nuomotojo leidimo nesubnuomoti numojamų patalpų ar jų dalies. Byloje taip pat nustatyta, kad MB „Baltijos siūlė“ direktorius V. B. raštu patvirtino, kad 1 800 Eur vertės kondicionierių įrengimui nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), jis gavo iš G. J. 450 Eur bei susitaria kondicionierių vertę dengti lygiomis dalimis (2020-01-30 Nr. DOK-4546).

Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jokių rašytinių susitarimų tarp ieškovės ir MB „Baltijos siūlė“ nebuvo, tačiau vertinant nustatytų aplinkybių dėl ginčo šalių faktinių veiksmų visetą, pripažintina, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Vertinant byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad atsakovė MB „Baltijos siūlė“ konkliudentiniais (aktyviais, aiškiai atspindinčiais šalies valią) veiksmais, leisdama ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės išsinuomotose patalpose sumontuoti du kondicionierius, pati susitardama su patalpų nuomotojų dėl jų įrengimo išlaidų, bei gaudama iš patalpų nuomotojo 450 Eur, kurių neperdavė ieškovei, siekė naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, kas atitinka panaudos teisinius santykius. Panaudos sutarties neįforminimas raštu nedaro šios sutarties negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015), kai nėra rašytinės panaudos sutarties, tai šalių ginčą nagrinėjančiam teismui neužkerta kelio tokį susitarimą pripažinti buvus sudarytą, atsižvelgiant į jį patvirtinančias faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016).

Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti šį daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog panaudos santykius reglamentuojančios teisės normos ar nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos, į kurias nukreipia CK 6.629 straipsnio 2 dalis, nereglamentuoja daikto grąžinimo panaudos davėjui formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016).

Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakove ar trečiaisiais asmenimis nesitarė dėl to, kaip turėtų būti jai grąžinti kondicionieriai, pasibaigus nuomos sutarčiai arba tuo atveju, jeigu sandoris, dėl kurio sudarymo buvo tartasi, nebūtų sudarytas, arba būtų nutrauktas. Šalys taip pat nesitarė ir dėl kondicionierių remonto, naudojimo sąlygų, nefiksavo jų būklės, vertės. Kaip matyti iš 2020 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-285-887/2020 MB „Baltijos siūlė“ patalpų nuomos sutartis L. J. baigėsi 2020 m. sausio 15 d., atsakovė kondicionierių ieškovei negrąžino, o nemokumo administratoriui nepavyko jų išsireikalauti iš nuomojamų patalpų savininko. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė, žinodama, kad ne jai nuosavybės teise priklausantis turtas yra sumontuotas nuomojamose patalpose, kad turi pareigą naudojamą turtą grąžinti panaudos davėjui, pasibaigus nuomos sutarčiai nesiėmė jokių veiksmų, kad iš patalpų nuomotojo atgautų kondicionierius arba atlygintų jų vertę ieškovei.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, pripažintina, jog atsakovė nevykdė kondicionierių grąžinimo pareigos, dėl ko ieškovė patyrė žalą, t. y ieškovė įrodė atsakovės MB „Baltijos siūlė“ neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės MB „Baltijos siūlė“ veiksmų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos (CPK 12 str. 178 str.).

Kasacinio teismo akcentuojama, jog nepriklausomai nuo to, kokia forma sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas privalo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 str.) ir naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.637 str. 1 d.). Panaudos gavėjas neatsako už atsitiktinį daikto žuvimą ar sugedimą jo normalaus naudojimo pagal paskirtį metu (CK 6.638 str. 3 d.). Taigi panaudos gavėjas yra atsakingas už jam perduoto daikto išsaugojimą ir, pasibaigus sutarčiai, privalo panaudos davėjui grąžinti daiktą tokios būklės, kokios gavo naudotis, atsižvelgiant į normalų jo nusidėvėjimą dėl naudojimo pagal paskirtį. Jeigu panaudos sutarties galiojimo metu panaudos daiktas žuvo ar buvo sugadintas ir panaudos gavėjas negali jo grąžinti tokio, kokį gavo naudotis, tai panaudos davėjui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, panaudos gavėjas turi įrodyti, kad panaudos daiktą naudojo pagal paskirtį ir daiktas žuvo ar sugedo jo normalaus naudojimo pagal paskirtį metu dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovė MB „Baltijos siūlė“ nepateikė įrodymų, jog kondicionieriai negalėtų būti grąžinti ieškovei ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, todėl ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Dėl įmonės vadovės civilinės atsakomybės

Nagrinėjamoje byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius ieškinį buvusiai įmonės vadovei V. B. reiškia CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.

Lietuvos teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Juridinio asmens valdymo organų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.), vengti interesų konflikto (CK 2.87 str. 3 d., 5 d.), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 str. 4 d.), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 str. 6 d.), pranešti apie interesų konfliktą. Šios pareigos – tai pagrindiniai valdymo organo narių veiklos principai, kurių jie turi laikytis organizuodami kasdieninę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus, o jų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo narių atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko.

Ieškovė teigia, kad atsakovės V. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, neturėdama patalpų savininkės sutikimo atlikti patalpų pagerinimo darbus, įsigijo ir leido sumontuoti sieninius kondicionierius kito juridinio asmens MB „Baltijos siūlė“ išsinuomotose patalpose. Nurodė, kad šie atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-285-887/2020, kurį Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1060-390/2020 paliko nepakeistą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011 bei kitose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010) yra išaiškinęs, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Minėtose teismo nutartyse išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose; tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Atsižvelgus į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimas dėl atsakovės V. B. neteisėtų veiksmų neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes atsakovė Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-285-887/2020 nedalyvavo. Ieškovės nurodytos aplinkybės turi būti įrodinėjamos šioje byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kaip jau minėta byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, subnuomos ar panaudos sutarčių. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę naudotis nurodytomis patalpomis kitais pagrindais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 9 d. įsigijo ginčo įrangą ir apmokėjo jos montavimo darbus minėtose gamybinėse patalpose. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, jog MB „Baltijos siūlė“ kreipėsi į patalpų nuomotoją dėl patalpų subnuomos, kaip tai numatė patalpų nuomos sutarties 3.3. papunktis.

Civilinėse bylose dėl bendrovės vadovo atsakomybės už žalą sukėlusius sandorius kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad ieškovas, įrodinėdamas teisinį priežastinį ryšį, privalo įrodyti, jog atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, galėjo numatyti būsimą žalą: bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

Atsakovė V. B., kaip įmonės vadovė, priimdama sprendimą leisti sumontuoti įsigytus kondicionierius patalpose, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisinio pagrindo naudotis, galimai remdamasi vien tik G. J. žodiniu pritarimu, nesprendžiant klausimo dėl kondicionierių ir jų sumontavimo išlaidų atlygimo ir /ar grąžinimo ateityje, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Atsakovė turėjo ir galėjo numatyti galimą žalą įmonei, o priimdama sprendimus, dėl kurių įmonė prarado turtą, pažeidė savo, kaip įmonės vadovės, fiduciarines pareigas. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes atsakovė nepateikė.

Teismo vertinimu, ieškovė įrodė atsakovės V. B. neteisėtus veiksmus, įmonei padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CPK 178 str.).

Dėl žalos dydžio

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Tiesioginiais nuostoliais pripažįstamos ieškovo turėtos išlaidos ir turtiniai praradimai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį.

Ieškovės nuomone priteistiną žalą sudaro 2 452,44 Eur suma už įsigytus sieninius kondicionierių ir jų sumontavimo paslaugas. Žalos dydis pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Įrodymų paneigiančių žalos dydė, atsakovai nepateikė, todėl darytina išvada, jog ieškovė įrodė įmonei padarytų nuostolių dydį.

Dėl solidarios atsakomybės

Ieškovė prašė solidariai iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje tokie savarankiški kelių asmenų veiksmai buvo įvardyti kaip objektyvusis bendrininkavimas.

Kasacinis teismas išaiškino, kad objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2018 m. birželio 15 d. nutartie civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019). Taigi objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti, todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys.

Šiuo atveju žala ieškovei buvo padaryta bendrais atsakovų V. B. ir MB „Baltijos siūlė“ neteisėtais veiksmais – atsakovei V. B., kaip įmonės vadovei, priimant nepagrįstą sprendimą be teisinio pagrindo sumontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (kondicionierius) tretiesiems asmenims priklausančiose patalpose, atsakovei MB „Baltijos siūlė“, su patalpų savininku tariantis dėl jai nuosavybės teise nepriklausančių kondicionierių įrengimo išlaidų atlyginimo, gautos 450 Eur sumos ir/ar kondicionierių negrąžinimo ieškovei pasibaigus nuomos sutarčiai, todėl jiems taikytina civilinė atsakomybė pripažintina solidaria ir iš atsakovių ieškovei solidariai priteistina 2.452,44 Eur žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė ieškinyje prašo taikyti 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus ieškinį, spręstina, kad atsakovai V. B. ir BMB „Baltijos siūlė“ privalo mokėti įstatymu nustatyto 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš atsakovės V. B. valstybei priteistina 8,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir bankrutavusios mažosios bendrijos „Baltijos siūlė“, juridinio asmens kodas 304987040, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 452,44 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 44 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (2 452,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,66 Eur (aštuonis eurus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.