- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1060-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02609-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
- 2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nivita“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-285-887/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nivita“ ieškinį atsakovei L. J. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Nivita“ ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovės L. J. ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 1 vienetą sieninės šilumos siurblio oras/oras vidinė dalis Hansol Nordic 5,27/5, 45 kW, su Wi-Fi, 1 vienetą išorinės šilumos siurblio oras/oras dalis Hansol Nordic 5,27/5 45 kW, su Wi-Fi, sieninės šilumos siurblio oras/oras dalis Hansol Nordic 7,0/7,3 kW, su Wi-Fi, išorinės šilumos siurblio oras/oras dalis Hansol Nordic 7,0/7,3 kW, su Wi-Fi, rėmo laikiklį lauko daliai 400x420 mm, esančius pas atsakovės atstovą; priteisti ieškovei iš atsakovės bankroto administravimo sąmatos visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad iškėlus ieškovei bankroto bylą, administratoriui buvusi UAB „Nivita“ vadovė V. B. neperdavė ginčo turto, kadangi atsakovė perėmė bendrovės turtą, buvusį patalpose (duomenys neskelbtini) , kuriose ieškovė vykdė veiklą. Atsakovės atstovas G. J. paaiškino administratoriui, jog turtas yra jo žinioje, tačiau perduoti turto administratoriui neketina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 15 d. tarp atsakovės L. J., atstovaujamos trečiojo asmens G. J., ir MB „Baltijos siūlė“, atstovaujamos direktoriaus V. B., sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01, t. y. teisėtai susiklostė patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisiniai santykiai tarp MB „Baltijos siūlė“ ir L. J.. Dėl dviejų kondicionierių montavimo nuomojamose patalpose G. J. tarėsi su MB „Baltijos siūlė“ direktoriumi V. B., teismui pateiktas MB „Baltijos siūlė“ direktoriaus V. B. raštas, kuriuo jis patvirtino faktinę aplinkybę, kad 1 800 Eur vertės kondicionierių įrengimui nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), jis gavo iš G. J. 450 Eur bei susitaria kondicionierių vertę dengti lygiomis dalimis (2020-01-30 Nr. DOK-4546). Priešingų, neginčijamų įrodymų teismui nepateikta.
5. Teismas nurodė, kad pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.3. papunktį nuomininkas įsipareigojo be nuomotojo leidimo nesubnuomoti nuomojamų patalpų ar jų dalies, tačiau MB „Baltijos siūlė“ direktorius V. B. leido patalpomis naudotis UAB „Nivita“ direktorei V. B. (2020-01-24 Nr. DOK 3709). UAB „Nivita“ pagal 2018 m. lapkričio 15 d. įsigijo iš UAB „Vilpra“ ginčo įrangą – du sieninius kondicionierius už 1 852,44 Eur, V. G. 2018 m. lapkričio 12 d. atliko UAB „Nivita“ ginčo įrangos montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), už atliktus darbus 2018 m. lapkričio 12 d. išrašytą 600 Eur sąskaitą faktūrą apmokėjo UAB „Nivita“ (2020-01-24 Nr. DOK 3709).
6. Teismas darė išvadą, kad UAB „Nivita“ įsigijo prašomą išreikalauti iš neteisėto valdymo ginčo įrangą ir atliko patalpų pagerinimo darbus. Tačiau MB „Baltijos siūlė“ direktorius V. B. neteisėtai bei pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas, leido savo motinos vadovaujamai UAB „Nivita“ naudotis patalpomis. Tuo tarpu UAB „Nivita“ direktorė V. B. žinojo, kad tarp jos vadovaujamos įmonės ir patalpų savininko nesudaryti jokie teisėti susitarimai dėl patalpų naudojimo, išskyrus savavališką žodinį susitarimą su sūnumi V. B., kuris nėra patalpų savininkas. Taip pat V. B. neturėdama patalpų savininko sutikimo atlikti patalpų pagerinimo darbus (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.6. punktas), įgydama ir leisdama sumontuoti ginčo įrangą MB „Baltijos siūlė“ išsinuomotose patalpose, kaip daikto savininkė, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, tokiais savo veiksmais prarado ginčo daiktų valdymo teisę savo valia.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė pateiktais įrodymais bei nurodytomis aplinkybės nepagrindė ieškinio reikalavimų, kad ginčo daiktų valdymo teisę prarado be savo valios, atitinkamai atsakovė galimai ginčo daiktus įgijo nesąžiningai ir valdo neteisėtai (CK 4.23 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Nivita“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą ir ieškinio reikalavimus tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino vindikacinio ieškinio faktinio pagrindo sąlygas (CK 4.95 – 4.97 str.) bei pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Byloje yra pateikti ieškovės nuosavybės teises į ginčo turtą patvirtinantys dokumentai – UAB „Vilpra“ 2018 m. lapkričio 15 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra 1 852,44 Eur sumai (ieškinio priedas Nr. 2, 2019-10-25 Nr. CBP-5737) ir mokėjimo pavedimas nurodytai sumai (2019-11-15 Nr. DOK-44202), taip pat įrangos sumontavimo paslaugas patvirtinantys dokumentai (2020-01-24 Nr. DOK-3709). Atsakovė neneigia, kad ieškovei priklausantis turtas sumontuotas jos nuosavybės valdomose ir tretiesiems asmenims komerciniais tikslais nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), ir joje esančia įranga atsakovė ir/ar tretieji asmenys (nuomininkai) galimai naudojasi. Ginčo turtas – oro kondicionieriai yra materialūs objektai, jie gali būti išmontuoti ir perduoti administratoriui. Taigi, yra visos vindikacinio ieškinio faktinio pagrindo sąlygos. Teismas daugumos ieškovės pateiktų įrodymų nenurodė ir neįvertino, teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais.
8.2. Dėl ieškovės teisės rinktis pažeistų teisių gynimo būdą. Nors tiesiogiai nenurodama, tačiau sprendimo konstatuojamoje dalyje įvardinamos aplinkybės galimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės buvusios vadovės V. B. veiksmuose yra fiduciarinių pareigų ieškovei pažeidimo požymių (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, ABĮ 19 straipsnis). Tačiau ne teismas, o ieškovė, esant kelioms alternatyvoms, renkasi konkretų savo teisių gynimo būdą. Kadangi ieškovė įrodė ir pagrindė visas 7 vindikacinio ieškinio faktinio pagrindo sąlygas, todėl nepriklausomai nuo buvusios vadovės V. B. ar jos sūnaus V. B., vadovavusio MB „Baltijos siūlė“, veiksmų teisinio vertinimo, tai nėra aplinkybė atleidžianti atsakovę L. J. nuo pareigos grąžinti jai nepriklausantį ginčo turtą.
8.3. Dėl atsakovės nesąžiningumo ir jos elgesiui (verslininkė) taikomų aukštesnių vertinimo kriterijų. Atsakovė yra verslininkė, vykdanti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomą, todėl jai įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai. Atsakovė turėjo visas galimybes įsitikinti kieno nuosavybei priklauso ginčo turtas, tačiau to nepadarė. Atsakovė ir/ar jos atstovas trečiasis asmuo neįrodė, kad turi nuosavybės teisę į ginčo turtą, priešingai – patvirtino, kad jiems buvo žinoma apie tokios įrangos sumontavimą, tačiau jie nei domėjosi kam iš tiesų priklauso ginčo turtas, nei sumokėjo už šią įrangą. Taigi bylos faktinės aplinkybės paneigia atsakovės kaip teisėtos valdytojos prezumpciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 15 d. tarp atsakovės L. J., atstovaujamos trečiojo asmens G. J., ir MB „Baltijos siūlė“, atstovaujamos direktoriaus V. B., buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01, kurios pagrindu nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis 250 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nekyla ginčo, kad patalpose adresu (duomenys neskelbtini), sumontuota ginčo įranga – du kondicionieriai. Tačiau trečiasis asmuo G. J. tvirtina, kad tiek nuomos sutartis, tiek susitarimas dėl kondicionierių montavimo išnuomotose patalpose raštu buvo sudaryti su MB „Baltijos siūlė“ direktoriumi V. B.. Su V. B. G. J. teko bendrauti tik kaip su V. B. tarpininke, pastarajam nesant Lietuvoje. Tarp V. B., kaip UAB „Nivita“ direktorės ir G. J. jokie teisiniai santykiai nesusiklostė bei jokių žodinių susitarimų nebuvo. Ieškovės atstovas teigia ir pateikė teismui V. B. 2019 m. lapkričio 15 d. paaiškinimą, kuriame įmonės direktorė nurodo, kad patalpas adresu (duomenys neskelbtini), ji susirado savo įmonei UAB „Nivita“ bei su G. J. tarėsi, kad UAB „Nivita“ nupirks ir įrengs kondicionierius nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), o išlaidas jie pasidalins pusiau. Susitarimai buvo žodiniai, UAB „Nivita“ kondicionierius nupirko bei sumontavo nuomojamose patalpose, tačiau dirbti į patalpas taip ir neįsikėlė.
11. Ieškovė remdamasi CK 4.95 straipsniu prašė išreikalauti iš atsakovės L. J. ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 1 vienetą sieninės šilumos siurblio oras/oras vidinė dalis Hansol Nordic 5,27/5, 45 kW, su Wi-Fi, 1 vienetą išorinės šilumos siurblio oras/oras dalis Hansol Nordic 5,27/5 45 kW, su Wi-Fi, sieninės šilumos siurblio oras/oras dalis Hansol Nordic 7,0/7,3 kW, su Wi-Fi, išorinės šilumos siurblio oras/oras dalis Hansol Nordic 7,0/7,3 kW, su Wi-Fi, rėmo laikiklį lauko daliai 400x420 mm, esančius pas atsakovės atstovą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino nustatęs, kad ieškovė pateiktais į bylą įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis nepagrindė ieškinio reikalavimų, kad ginčo daiktų valdymo teisę prarado be savo valios, atitinkamai atsakovė galimai ginčo daiktus įgijo nesąžiningai ir valdo neteisėtai (CK 4.23 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti vindikacinio ieškinio reikalavimą dėl daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo konstatuotoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad nuomos teisiniai santykiai tarp MB „Baltijos siūlė“ ir L. J. susiklostė teisėtai. Tokias faktines aplinkybes nustatė apylinkės teismas remdamasis į bylą pateiktu V. B. rašytiniu įsipareigojimu iš kurio matyti, kad MB „Baltijos siūlė“ direktorius V. B. raštu įsipareigojo nuo 2019 m. sausio 1 d. iš L. J. nuomotis 250 kv. m. patalpas adresu (duomenys neskelbtini), už 550,00 Eur +GPM per mėnesį (2020-01-30 Nr. DOK-4546). Taip pat 2019 m. sausio 15 d. tarp atsakovės L. J., atstovaujamos trečiojo asmens G. J., ir MB „Baltijos siūlė“, atstovaujamos direktoriaus V. B., sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01., kuri patvirtina, kad šios sutarties pagrindu nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos trukmė nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 15 d. (2020-01-30 Nr. DOK-4546, 2020-03-05 Nr. DOK-9526). Apie sutartinių santykių buvimą patvirtina MB „Baltijos siūlė“ 2019 m. vasario 26 d. bankinis pavedimas, kuriuo pastaroji sumokėjo atsakovei 1 660,05 Eur, mokėjimo paskirtis – nuomos mokestis už tris mėnesius, neįskaitant GMP, pagal 2019 m. sausio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01 (2020-03-05 Nr. DOK-9535). Alytaus kredito unija 2020 m. sausio 10 d. raštas parodo, kad tarp Alytaus kredito unijos ir MB „Baltijos siūlė“ buvo sudaryta Kredito sutartis dėl 12 000,00 Eur kredito suteikimo. Iš suteiktų kredito lėšų MB „Baltijos siūlė“ iš savo sąskaitos sumokėjo 1 660,05 Eur (be GMP mokesčio) nuomos mokestį L. J. pagal 2019 m. sausio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01 (2020-01-24 Nr. DOK 3709).
15. Kita bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad dėl dviejų kondicionierių montavimo nuomojamose patalpose G. J. tarėsi su MB „Baltijos siūlė“ direktoriumi V. B. ir raštu (2020-01-30 Nr. DOK-4546) patvirtinta faktinė aplinkybė, kad 1 800,00 Eur vertės kondicionierių įrengimui nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), jis gavo iš G. J. 450,00 Eur bei susitaria kondicionierių vertę dengti lygiomis dalimis. Šios nustatytos aplinkybės kitais įrodymais nėra paneigtos ( CPK 178 straipsnis).
16. Apylinkės teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad UAB „Nivita“ įsigijo prašomą išreikalauti iš neteisėto valdymo ginčo įrangą ir atliko patalpų pagerinimo darbus. Tačiau MB „Baltijos siūlė“ direktorius V. B. neteisėtai bei pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas, leido savo motinos vadovaujamai UAB „Nivita“ naudotis patalpomis (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.3. punktas). Tuo tarpu UAB „Nivita“ direktorė V. B. žinojo, kad tarp jos vadovaujamos įmonės ir patalpų savininko nesudaryti jokie teisėti susitarimai dėl patalpų naudojimo, išskyrus savavališką žodinį susitarimą su sūnumi V. B., kuris nėra patalpų savininkas. Taip pat V. B. neturėdama patalpų savininko sutikimo atlikti patalpų pagerinimo darbus (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.6. punktas), priešingų neginčijamų įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis), įgydama ir leisdama sumontuoti ginčo įrangą MB „Baltijos siūlė“ išsinuomotose patalpose, kaip daikto savininkė, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, tokiais savo veiksmais prarado ginčo daiktų valdymo teisę savo valia. Apylinkės teismas nustatęs aptartas aplinkybes vertino, kad daikto savininkė tokiu elgesiu prisiėmė riziką ir negali remtis savo, kaip savininko, nuosavybės teisės pažeidimu. Teismas V. B., kaip įmonės vadovės, kurios pareiga laikytis tam tikrų elgesio reikalavimų, veiksmus (neveikimą) pagrįstai vertino kaip didelį neatsargumą ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnis), įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 178, 182 straipsniai).
17. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį konstatuoja, kad priimtas teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.
19. Kita apeliantės apeliacinio skundo argumentacija sprendžiant ieškovės pareikštą vindikacinį ieškinį atsakovei ir pirmosios instancijos teismo padarytai galutinei išvadai nėra reikšminga, todėl neanalizuotina.
20. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas. Byloje nenustatyta, kad priimant sprendimą buvo pažeistos šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės ( CPK 176-178 straipsniai) bei vertinti byloje pateikti įrodymai ( CPK 185 straipsnis). Naikinti teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.