Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atstovų advokatų Ž. P. ir L. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Luminor Bank, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP24“, S. A. (S. A.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, antstolis A. S., antstolė B. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutuojančio asmens V. S. kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Nr. 3P-1440/2018 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė buto, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių V. S., pardavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-9-313-2019 nurodė, jog esant galutinai neišspręstam turto pardavimo sąlygų klausimui, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nenaikinamos, dėl jų panaikinimo spręs bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. UAB „Intrum Lietuva“, atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, 2019 m. kovo 1 d. raštu pateikė V. S. galutinį pasiūlymą dėl turto pardavimo sąlygų, t. y. pasiūlė V. S. savo pagalbą skiriant jai 20 000,00 Eur, gautų pardavus laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribotą turtą. Taigi turto pardavimo sąlygų klausimas yra galutinai išspręstas, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas UAB „Intrum Lietuva“ atstovų advokatų Ž. P. ir L. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Kasacinio teismo yra suformuota nuosekli praktika aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 74 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

14. Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėja V. S. pateikė papildomą paaiškinimą dėl kreditoriaus prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su prašymu pateikė 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Intrum Lietuva“ atsakymo dėl pateikto siūlymo išsaugoti būstą Nr. SL-2538 kopiją. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad rašytiniai paaiškinimai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir naujo įrodymo pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, byloje dalyvaujantiems asmenims šie rašytiniai paaiškinimai buvo išsiųsti susipažinti, daro išvadą, kad yra pagrindas šį įrodymą pridėti prie bylos ir jį vertinti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

16. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. teisme gautas bankrutuojančio asmens V. S. kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ atstovų prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino UAB „Intrum Lietuva“ atstovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria teismas V. S. prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, patikslinto pagal 2018 m birželio 18 d. patikslinimus, patvirtinimo (kuriame V. S. patikslino plano dalį dėl paskutinio bankrutuojančio asmens būsto pardavimo sąlygų) paliko nenagrinėtą, šios nutarties pagrįstumo klausimas apeliacine tvarka nėra išnagrinėtas, todėl laikytina, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, jog turto pardavimo sąlygų suderinimo klausimas yra išspręstas ir nėra priklausomas nuo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo dėjo maksimalias pastangas susitarti su pareiškėja dėl ginčo nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko, todėl nėra jokio teisinio pagrindo laukti, kol apeliacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla (Nr. 2S-631-XX/2019), kadangi šios bylos rezultatas nepadarys jokios įtakos kreditoriaus ir skolininko susitarimui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Pažymėtina, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir kartu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis savo ir kreditorių interesais, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

19. FABĮ 5 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus pareiškėjai, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

20. CPK 145 straipsnyje nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, reglamentuotas jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus draudimus. Nurodyto straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoja vadovautis ekonomiškumo principu jas parenkant. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 145 straipsnio 4 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi V. S. iškėlė bankroto bylą, o 2015 m. spalio 27 d. teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. S. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam pritarta 2015 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad V. S. priklausantis turtas – butas bei 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame pastaroji gyvena kartu su savo penkiais nepilnamečiais vaikais, bus parduodamas kaip atskiri vienetai kreditorių nustatyta tvarka ir kainomis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos. Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinęs bankrutuojančio fizinio asmens pateiktą mokumo atkūrimo planą, kartu patvirtino (leido) ir šiame plane nurodytą bankrutuojančio fizinio asmens būsto pardavimą ne anksčiau kaip po vienerių metų. 2017 m. balandžio 14 d. bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime kreditoriai balsų dauguma pritarė hipotekos kreditorės BAB banko „Snoras“ įgalioto asmens pasiūlytam nutarimo projektui laikinai, t. y. iki 2017 m. gegužės 1 d., sustabdyti turto pardavimą, šis terminas buvo pratęstas ir buto pardavimo procedūros atidėtos iki 2017 m. liepos 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytas trejų metų patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2018 m. spalio 27 d. Pareiškėja V. S. pateikė prašymą kreditoriams tvirtinti patikslinto mokumo plano projektą. 2018 m. liepos 12 d. vykusio 10-ojo kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepritarė pareiškėjos patikslinto plano projektui, nurodydami, jog pritaria bankroto administratoriaus išvadai dėl plano. 2018 m. birželio 12 d. bankroto administratoriaus išvadoje nurodyta, kad patikslintas planas neatitinka FABĮ įtvirtintų reikalavimų ir neužtikrina teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėja V. S. pateikė tvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslintą planą pagal 2018 m birželio 18 d. patikslinimus (be pakartotinio jo tikslinimo ir teikimo kreditorių susirinkimui) tiesiogiai teismui. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, patikslinto pagal 2018 m. birželio 18 d. atskirų dalių patikslinimą, patvirtinimo paliko nenagrinėtą. 2018 m. gruodžio 17 d. gautas V. S. atskirasis skundas dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties panaikinimo.

22. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 16 straipsnio 2 punktas). Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, jog reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

23. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad kreditorei pateikus skolininkei galutinį pasiūlymą buvo galutinai išspręstas turto pardavimo sąlygų klausimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog apeliantės teikiamas susitarimas turi būti pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo plane, vadovaujantis FABĮ reglamentuojančiomis nuostatomis.

24. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.3K-3-9-313/2019 pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ prašymą dėl leidimo realizuoti paskutinį bankrutuojančio fizinio asmens gyvenamąjį būstą išdavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Nr. 3P-1440/2018, atsižvelgdamas į kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką (dėl teismo leidimo parduoti paskutinį bankrutuojančio asmens būstą) ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslą – laikinai apsaugoti pareiškėjos interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė buto, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą. Išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. teismo nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-9-313-2019) nurodė, jog, esant galutinai neišspręstam turto pardavimo sąlygų klausimui, teisėjų kolegija nenaikina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – bankrutuojančio fizinio asmens buto ir 1/4 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo sustabdymo – dėl jų spręs bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

25. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. išnagrinėjęs pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslinto plano tvirtinimo paliktas nenagrinėtas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šioje nutartyje sprendžiamas klausimas dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuri buvo priimta dar nesant išnagrinėtam pareiškėjos V. S. atskirajam skundui dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties.

26. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėtų duomenų kontekste tinkamai vertino faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas UAB „Intrum Lietuva“ atstovų advokatų Ž. P. ir L. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, laikydamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-9-313-2019) suformuoto išaiškinimo ir nepažeisdamas jokių teisės normų.

27. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Apeliantei išaiškintina, jog, pasikeitus aplinkybėms, šis apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos bylos teisinis rezultatas neatima galimybės bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui motyvuotą prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskirojo skundo netenkinti.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.