Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, valstybės įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP24“, S. A. (S. A.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, antstolis A. S., antstolė B. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Nr. 3P-144/2018 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas pareiškėjai V. S. priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ¼ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Ginčo turtas), pardavimas. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia kreditorės interesus, nes išnaudotos visos galimybės susitarti skolininkei V. S. ir kreditorei dėl kreditorinių reikalavimų įvykdymo kitais būdais. Be to, nėra jokių kitų civilinių ginčų, kurie trukdytų parduoti Ginčo turtą ir tokiu būdų užtikrinti kreditorinių reikalavimų įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą tenkino ir panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Nr. 3P-144/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – pareiškėjai V. S. priklausančio Ginčo turto pardavimo sustabdymą.

3. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjai V. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1440/2018 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. buvo nutarta sustabdyti V. S. priklausančio Ginčo turto pardavimą.

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisė valdyti, naudoti bankrutuojančio asmens turtą ir juo disponuoti šiuo metu suteikiama tik administratoriui, iki plano įgyvendinimo termino pabaigos yra likę vos keli mėnesiai, todėl yra būtina kaip įmanoma skubiau vykdyti turto pardavimo procedūras, sprendė, kad suinteresuoto asmens prašymas panaikinti turto areštą ir kitus apribojimus yra pagrįstas, neprieštarauja kreditorių interesams, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl yra tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja V. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens prašymą bei skirti jam 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant bankrutuojančiam asmeniui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo nei kasacinio teismo išaiškinimais, nei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1332-253/2019 m., kurioje nurodyta, kad kol nėra patikslintas mokumo atkūrimo planas, turto pardavimo procedūra, numatyta 2015 m. spalio 27 d. patvirtintame plane, šiuo metu pažeistų pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų teisės į būstą interesus, skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

5.2. Vienintelio gyvenamojo būsto, kuriame kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai, pardavimas galimas tik tuomet, kai yra išspręstas tolimesnis nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas, t. y. kai yra pasiektas susitarimas su kreditoriumi arba kai mokumo atkūrimo plane yra numatytos lėšos kitam būstui įsigyti ar nuomoti.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad suinteresuoto asmens prašymas panaikinti Ginčo turto areštą ir kitus apribojimus yra pagrįstas, neprieštarauja kreditorių interesams, atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas teisingai nustatė, kad derybos su UAB „Intrum Lietuva“ vyko, tačiau susitarti nepavyko, todėl išnaudotos visos galimybės kitu būdu išspręsti kreditorinių reikalavimų patenkinimo klausimą. Patikslintam mokumo atkūrimo planui kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ nepritarė ir nepritars.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino suinteresuoto asmens prašymą ir panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Nr. 3P-144/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – pareiškėjai V. S. priklausančio Ginčo turto pardavimo sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pareiškėja pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, be kita ko, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nei kasacinio teismo išaiškinimais, nei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1332-253/2019 m., kurioje nurodyta, kad kol nėra patikslintas mokumo atkūrimo planas, turto pardavimo procedūra, numatyta 2015 m. spalio 27 d. patvirtintame plane, šiuo metu pažeistų pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų teisės į būstą interesus, skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiu pareiškėjos argumentu.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016).

11. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1332-253/2019, nagrinėdamas ginčą dėl Ginčo turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo, 2019 m. liepos 25 d. nutartyje konstatavo, kad neužbaigus patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros bankrutuojančio asmens V. S. bankroto byloje, kurios metu pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą būtų galutinai išspręstas įkeisto buto išsaugojimo klausimas, o jeigu susitarimas bankroto proceso metu išsaugoti butą nebūtų pasiektas – išlaidų gyvenamajam būstui įsigyti ar išsinuomoti klausimas, bankroto administratorės sprendimas paskelbti pareiškėjai priklausnčio turto varžytynes negali būti laikomas teisėtu. Teismas vertino, jog priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas sudarytų sąlygas pažeisti skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą bankrutuojančio fizinio asmens nenaudai, taip pat pažeistų bankrutuojančio asmens nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad bankrutuojančiam fiziniam asmeniui ir kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ nepavyksta susitarti dėl Ginčo turto išsaugojimo ar pardavimo tvarkos, tačiau byloje nėra išspręstas (nespręstas) dar Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1332-253/2019 nurodytas klausimas dėl lėšų gyvenamajam būstui įsigyti ar išsinuomoti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nustatymo. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi negalėjo konstatuoti, jog dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Ginčo turto atžvilgiu.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti pareiškėjos atskirajame skunde ar atsiliepimo į jį nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Pareiškėja atskiruoju skundu taip pat prašo suinteresuotam asmeniui paskirti 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant bankrutuojančiam asmeniui.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad suinteresuotas asmuo akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjos prašymas skirti baudą netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.