- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- 2S-1332-253/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03123-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, valstybės įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP24“, S. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl varžytynių paskelbimo pripažinimo neteisėtu, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, valstybės įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP24“, S. A. (S. A.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, antstolis A. S., antstolė B. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su skundu, juo prašė pripažinti bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Karaliaučiaus grupė“ varžytynių, kuriose parduodamas V. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), paskelbimą neteisėtu.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi jai buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas V. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (toliau – mokumo atkūrimo planas). 2017 m. gegužės 12 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu leisti realizuoti paskutinį bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantį gyvenamąjį būstą – butą ir 1/4 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), išdavimo. Administratorė nurodė, kad turto pardavimo laikino sustabdymo terminas praėjo, todėl pagal kreditorių susirinkimo nutarimus bei mokumo atkūrimo planą bankroto administratorė turi pareigą tęsti turto pardavimo procedūrą. Skunde nurodoma, kad 2018 m. birželio 12 d. pareiškėja kreipėsi į bankroto administratorę ir informavo, kad teiks patikslintą atskirų mokumo atkūrimo plano dalių projektą, kuriame bus numatytos lėšas kitam būstui pirkti ar nuomoti. Pareiškėjos teigimu, bankroto administratorė neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą ir 2018 m. birželio 15 d. paskelbė pirmąsias pareiškėjai priklausančio būsto varžytynes. 2018 m. birželio 18 d. pareiškėja pateikė bankroto administratoriui patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą ir jo pagrindimą. Pareiškėja teigė, kad anksčiau patvirtintame mokumo atkūrimo plane nebuvo numatytos lėšos, skirtos kitam būstui nuomoti ar pirkti, todėl administratorės veiksmai paskelbiant varžytynes pažeidžia bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, pareiškėjos nepilnamečių vaikų teises ir interesus turėti gyvenamąjį būstą ir dėl to yra laikytini neteisėtais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
3.1. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. S. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Mokumo atkūrimo plane nustatyta, kad V. S. priklausantis turtas – butas bei 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja gyvena kartu su penkiais nepilnamečiais vaikais, bus parduodamas kaip atskiri vienetai kreditorių nustatyta tvarka ir kainomis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos. 2016 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pritarti patikslintai buto ir 1/4 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrai, t. y. nutarta bankrutuojančiam asmeniui priklausantį butą ir dalį žemės sklypo pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą kreditorių nurodyta tvarka ir kainomis.
3.2. Teismas nustatė, kad pareiškėja bankroto administratorės veiksmų, t. y. pareiškėjai priklausančio turto varžytynių paskelbimą, neteisėtumą grindžia tuo, kad paskutinio būsto pardavimas iš varžytynių nėra galimas, kol nėra patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas ir jame nėra nustatytos sumos pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, iš jų ir lėšos naujam būstui įsigyti ar nuomoti. Teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta, jog butas ir dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), bus pradėti pardavinėti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo teisme dienos, šis terminas hipotekos kreditoriaus buvo laikinai sustabdytas iki 2017 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai buvo numatytas dvigubai ilgesnis nei Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas išspręsti gyvenamojo būsto klausimą, t. y. per mokumo atkūrimo plane nurodytą turto pardavimo atidėjimo laikotarpį susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Kadangi bankroto administratorė pirmąsias turto varžytynes paskelbė 2018 m. birželio 15 d., teismas konstatavo, jog varžytynės buvo paskelbtos nepažeidžiant mokumo atkūrimo plane numatyto turto pardavimo termino.
3.3. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neturėjo įtakos bankroto administratorei skelbiant turto pardavimo varžytynes, nes pareiškėjo pateiktas mokumo atkūrimo plano patikslinimas nebuvo patvirtintas. Teismas pažymėjo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos, kad mokumo atkūrimo plano tikslinimas būtų priežastis stabdyti bankrutuojančio fizinio asmens turto varžytynių procesą ar jį atšaukti.
3.4. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima pripažinti bankroto administratorės UAB „Karaliaučiaus grupė“ varžytynių, kuriose parduodamas V. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), paskelbimą neteisėtu. Teismas pripažino, kad paskelbdama varžytynes, bankroto administratorė veikė savo kompetencijos ribose, varžytynes paskelbė nepažeisdama mokumo atkūrimo plane numatyto turto pardavimo termino bei varžytynių paskelbimo tvarkos, todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja V. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti, taip pat palikti galioti 2018 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas neinformavo nei pareiškėjos, nei jos atstovo apie skundo nagrinėjimą po to, kai Klaipėdos apygardos teismas grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie posėdį, ji negalėjo pateikti bylai reikšmingų paaiškinimų.
4.2. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų dėl pasikeitusio bankrutuojančio fizinio asmens būsto, kuriame bankrutuojantis asmuo gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, pardavimo teisinio reglamentavimo. Apeliantės teigimu, kol nėra patikslintas mokumo atkūrimo planas, turto pardavimo procedūra, numatyta 2015 m. spalio 27 d. patvirtintame mokumo atkūrimo plane, šiuo metu pažeistų pareiškėjos šeimos teisės į būstą interesus ir todėl negalėjo būti pradėta.
4.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai priklausančio būsto, kuriame ji gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais, varžytynių paskelbimas pažeidžia pareiškėjos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Apeliantės teigimu, prioritetas šiuo atveju turėtų būti teikiamas nepilnamečių vaikų teisių apsaugai, bet ne komerciniams skolų išieškojimo tikslams.
4.4. Teismas neįvertino, kad bankroto administratorė nevykdė savo pareigos ginti pareiškėjos ir jos vaikų teises ir teisėtus interesus. Paskelbdama varžytynes, bankroto administratorė sąmoningai sudarė sąlygas pažeisti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, o tai prieštarauja bankroto administratorės pareigai ginti ne tik kreditorių, bet ir bankrutuojančio asmens teises ir teisėtus interesus. Apeliantės teigimu, tokiais bankroto administratorės veiksmais yra pažeidžiamas bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros principas.
4.5. Teismas nepagrįstai bankroto administratorės veiksmus pripažino teisėtais, nors kol mokumo atkūrimo plane nėra galutinai išspręstas turto pardavimo sąlygų klausimas, turto pardavimo procedūra negalėjo būti pradėta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui rašytinius įrodymus – 2019 m. balandžio 26 d. ir 2019 m. birželio 3 d. pasiūlymus dėl susitarimo išsaugoti būstą, taip pat 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Intrum“ atsakymą. Be to, 2019 m. liepos 23 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas prie bylos pridėti rašytinius įrodymus – UAB „Intrum Lietuva“ 2013 m. birželio 13 d. atsakymą, el. laiško kopiją, pasiūlymą dėl būsto išsaugojimo, patikslinto mokumo atkūrimo plano projektą ir bankroto administratorės išvadą.
9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalis apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų buvo gauti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl šie įrodymai pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti. Atsižvelgtina ir į tai, kad bankroto administratorė bei kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ turėjo galimybę susipažinti su apeliantės pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas neturėtų užvilkinti bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas pripažinti neteisėtu varžytynių paskelbimą dėl pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas neinformavo nei pareiškėjos, nei jos atstovo apie skundo nagrinėjimą po to, kai Klaipėdos apygardos teismas grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, ji negalėjo pateikti bylai reikšmingų paaiškinimų.
13. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Pažymėtina, kad CPK nuostatos nenumato specialios dalyvaujančių byloje asmenų informavimo apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą tvarkos tais atvejais, kai fizinio asmens bankroto byloje yra nagrinėjamas fizinio asmens skundas dėl bankroto administratoriaus veiksmų, todėl byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį informuojami CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinė byla pagal bankrutuojančios V. S. skundą dėl bankroto administratorės veiksmų buvo nutraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjos skundas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. gegužės 16 d. 14 val. Teismo nutartyje nurodyta, kad apie posėdį byloje dalyvaujantys asmenys turi būti informuoti specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant nutartyje nurodyto turinio pranešimą. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju apie civilinės bylos nagrinėjimo datą, laiką, vietą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje 2019 m. balandžio 30 d. paskelbiant jame nurodyto turinio pranešimą. Pažymėtina ir tai, kad teismo procesą dėl bankroto administratorės veiksmų teisėtumo inicijavo pati pareiškėja, ji taip pat apeliacine tvarka skundė teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį dėl bylos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė galėjo ir turėjo pasidomėti jos skundo nagrinėjimo eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes pareiškėja turėjo galimybę nurodyti savo skunde dėl bankroto administratorės veiksmų, taip pat teikdama atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, todėl pareiškėjos teisė būti išklausytai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apie teismo procesą pareiškėjai buvo pranešta tinkamai, jos teisė būti išklausytai nebuvo pažeista, todėl pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, susijusių su byloje dalyvaujančių asmenų informavimu apie posėdžio datą, laiką ir vietą.
15. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų dėl pasikeitusio bankrutuojančio fizinio asmens būsto, kuriame bankrutuojantis asmuo gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, pardavimo teisinio reglamentavimo. Apeliantės teigimu, kol nėra patikslintas mokumo atkūrimo planas, turto pardavimo procedūra, numatyta 2015 m. spalio 27 d. patvirtintame plane, šiuo metu pažeistų pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų teisės į būstą interesus, skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl varžytynės buvo paskelbtos neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais iš esmės sutinka.
16. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens bankroto proceso metu turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios V. S. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Šiame plane nustatyta, kad V. S. priklausantis butas bei 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), bus parduodami kaip atskiri turtiniai vienetai kreditorių nustatyta tvarka ir kainomis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos. 2016 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pritarti patikslintai buto ir 1/4 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrai, t. y. butą ir dalį žemės sklypo pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą tokia tvarka ir kainomis: pirmose varžytynėse – už 281 250 Eur (buto vertė – 231 250 Eur, 1/4 dalies žemės sklypo vertė – 50 000 Eur) kainą; antrose varžytynėse – už 259 690 Eur (buto vertė – 219 690 Eur, 1/4 dalies žemės sklypo vertė – 40 000 Eur) kainą; turtą pradėti pardavinėti ne anksčiau kaip po dvylikos mėnesių nuo bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos, t. y. ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 27 d. Šio turto nepardavus varžytynėse ir neperėmus hipotekos kreditoriui, turtą pardavinėti laisvu pardavimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius (į šį laikotarpį įskaitant varžytynių laiką) už ne mažesnę kaip 248 700 Eur (buto vertė – 208 700 Eur, dalies žemės sklypo vertė – 40 000 Eur) kainą. Turto nerealizavus per 6 mėnesių laikotarpį, šaukti naują kreditorių susirinkimą dėl naujos šio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. 2017 m. balandžio 14 d. bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime kreditoriai balsų dauguma pritarė hipotekos kreditoriaus BAB banko „Snoras“ įgalioto asmens pasiūlytam nutarimo projektui laikinai, t. y. iki 2017 m. gegužės 1 d., sustabdyti turto pardavimą. Byloje taip pat nustatyta, kad bankroto administratorė informacinėje elektroninių varžytynių sistemoje 2018 m. birželio 15 d. paskelbė pirmąsias pareiškėjai V. S. nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes.
18. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paskelbdama pareiškėjai priklausančio buto varžytynes bankroto administratratorė nepažeidė nei Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, nei pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nustatyto turto pardavimo termino. Apeliantė šios teismo išvados neginčija, juolab, kad šioje byloje bankroto administratorės veiksmų neteisėtumas ir nebuvo grindžiamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje bei pareiškėjos mokumo atkūrimo plane numatytų turto pardavimo terminų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorės veiksmų neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas tuo aspektu, kad turto pardavimo varžytynės negalėjo būti vykdomos, kol nėra patvirtintas patikslintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas bei nėra nustatytos sumos pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, iš kurių bankrutuojantis asmuo galėtų įsigyti kitą būstą ar jį išsinuomoti. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad mokumo atkūrimo plano tikslinimas neturi įtakos turto pardavimo varžytynių vykdymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada neturi pagrindo sutikti. Byloje nėra ginčo dėl to, jog bankroto administratorės paskelbtose varžytynėse yra numatoma parduoti paskutinį bankrutuojančio fizinio asmens būstą, kuriame pareiškėja gyvena kartu su penkiais nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog vertinant skundžiamų bankroto administratorės veiksmų teisėtumą, būtina atsižvelgti į pasikeitusį bankrutuojančio fizinio asmens būsto, kuriame jis gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, pardavimo teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą šio reglamentavimo aiškinimo ir taikymo praktiką.
19. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 13 punkte (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatytas naujas mokumo atkūrimo plano reikalavimas plane sudaryti nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašą. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 17 straipsnis papildytas nauju 11 punktu, pagal kurį fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti. Aiškindamas pasikeitusį teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasias Teismas pažymėjo, kad galimybė bankrutuojančiam fiziniam asmeniui susitarti su įkeisto turto kreditoriais ir taip išsaugoti tam tikrą įkeistą turtą bankroto proceso metu leistų išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, kas atitiktų ir jo kreditorių interesus, nes gaunamos lėšos būtų skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu plane nenustatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui turėtų būti atliekami kiekvieną mėnesį pagal sudarytą susitarimą iš fizinio asmens būtiniesiems poreikiams skiriamų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-313/2019). Kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
20. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos V. S. kasacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-313/2019 nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas ir bankroto administratorė, atlikdami tolesnes bankroto procedūras, turėtų atsižvelgti į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus, ir (tuo atveju, jei būtų kreiptasi su mokumo atkūrimo plano patikslinimu) jais vadovaudamiesi galutinai spręsti dėl turto pardavimo.
21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu informavo bankroto administratorę, jog teiks mokumo atkūrimo plano patikslinimą. Mokumo atkūrimo plano atskirų dalių patikslinimo projektas buvo parengtas 2018 m. birželio 18 d. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano pagal 2018 m. birželio 18 d. atliktą atskirų dalių patikslinimą, kuriuo numatytos papildomos lėšos, skirtos kitam būstui įsigyti ar nuomoti, patvirtinimo paliktas nenagrinėtas, nes mokumo atkūrimo planas nebuvo pakartotinai svarstytas kreditorių susirinkime. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, jog pareiškėja hipotekos kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ yra pateikusi pasiūlymus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsaugojimo bei yra nurodžiusi konkrečias siūlomas buto išsaugojimo sąlygas. 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Intrum Lietuva“ pareiškėjai adresuotame atsakyme į pasiūlymą buvo nurodytos sąlygos, kurioms esant hipotekos kreditorė svarstytų turto išsaugojimo klausimą. 2019 m. birželio 13 d. pranešime UAB „Intrum Lietuva“ išdėstė jos siūlomas įkeisto turto pardavimo sąlygas. Be to, teismui yra pateiktas 2019 m. liepos 3 d. patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriame yra pateikiami pareiškėjos pasiūlymai dėl turto pardavimo bei iš to gautų lėšų skyrimo kitam būstui pirkti ar nuomoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja yra pradėjusi patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo procedūrą, kuri šiuo metu nėra baigta. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad pagal teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintą pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą yra nustatyta 600 Eur dydžio suma per mėnesį būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plane nėra numatyta lėšų, kurios galėtų būti skiriamos patenkinti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos poreikį tuo atveju, jeigu būtų parduotas butas, kuriame šiuo metu gyvena pareiškėja su savo nepilnamečiais vaikais.
22. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neužbaigus patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros, kurios metu pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą būtų galutinai išspręstas įkeisto buto išsaugojimo klausimas, o jeigu susitarimas bankroto proceso metu išsaugoti butą nebūtų pasiektas – išlaidų gyvenamajam būstui įsigyti ar išsinuomoti klausimas, bankroto administratorės sprendimas paskelbti pareiškėjai priklausnčio turto varžytynes negali būti laikomas teisėtu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas sudarytų sąlygas pažeisti skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą bankrutuojančio fizinio asmens nenaudai, taip pat pažeistų bankrutuojančio asmens nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtu bankroto administratorės varžytynių paskelbimą dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl administratorės paskelbimo apie turto pardavimą varžytynėse pripažinimo neteisėtu tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
25. Apeliantė atskirajame skunde taip pat prašo palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas ginčijamų varžytynių vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti byloje priimto teismo sprendimo realų įvykdymą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir pripažinus neteisėtu pirmųjų pareiškėjai priklausančio paskutiniojo būsto varžytynių paskelbimą, 2018 m. birželio 15 d. paskelbtos varžytynės nebegali būti vykdomos. Vadinasi, tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl šių varžytynių sustabdymo nėra tikslingas, todėl 2018 m. liepos 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti, pripažinti neteisėtu bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ 2018 m. birželio 15 d. varžytynių paskelbimą dėl pareiškėjai V. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ 2018 m. birželio 15 d. paskelbtų varžytynių dėl bankrutuojančiam asmeniui V. S. nuosavybės teise priklausančio paskutinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, sustabdymą.