Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria nutarta netvirtinti patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, valstybės įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP24“, S. A. (S. A.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, antstolis A. S., antstolė B. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutuojančios V. S. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Karaliaučiaus grupė“ 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu netvirtinti V. S. 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano (toliau – ir mokumo atkūrimo planas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netvirtinti patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjai V. S. iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. S. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Mokumo atkūrimo plane, be kita ko, nustatyta, kad V. S. priklausantis turtas – butas bei 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), bus parduodamas kaip atskiri vienetai kreditorių nustatyta tvarka ir kainomis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos. 2016 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pritarti patikslintai buto ir 1/4 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrai, t. y. nutarta bankrutuojančiam asmeniui priklausantį butą ir dalį žemės sklypo pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą kreditorių nurodyta tvarka ir kainomis. 2017 m. balandžio 14 d. bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime kreditoriai balsų dauguma pritarė hipotekos kreditoriaus BAB banko „Snoras“ pasiūlytam nutarimo projektui laikinai, t. y. iki 2017 m. gegužės 1 d., sustabdyti turto pardavimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2018 m. spalio 27 d., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi bankrutuojančios V. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas pratęstas vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. spalio 27 d.

15. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. buvo parengtas pareiškėjos V. S. mokumo atkūrimo plano atskirų dalių patikslinimo projektas, kuriam 2018 m. liepos 12 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo pritarta. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano pagal 2018 m. birželio 18 d. atliktą atskirų dalių patikslinimą, kuriuo numatytos papildomos lėšos, skirtos kitam būstui įsigyti ar nuomoti, patvirtinimo paliktas nenagrinėtas, nes mokumo atkūrimo planas nebuvo pakartotinai svarstytas kreditorių susirinkime. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis palikta nepakeista. Bankroto administratorė 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui prašymą netvirtinti 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarta 2019 m. rugsėjo 9 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Kartu su šiuo prašymu teismui pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas (plano projekte nurodyta data – 2019 m. liepos 3 d.).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintas plano projektas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, taip pat skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad netvirtindamas patikslinto plano, teismas neatsižvelgė į anksčiau šioje byloje teismų pateiktus išaiškinimus, jog pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamojo būsto pardavimas gali vykti tik išsprendus išlaidų kitam gyvenamajam būstui įsigyti ar išsinuomoti klausimą, kas ir buvo padaryta patikslintame mokumo atkūrimo plane. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

17. FABĮ 8 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

19. Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 12 matyti, kad susirinkime dalyvavę 4 kreditoriai, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 80,602 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, nutarė nepritarti V. S. 2019 m. rugpjūčio 7 d. parengtam patikslintam plano projektui. Iš byloje esančių UAB „Intrum Lietuva“ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus balsavimo raštu biuletenių matyti, kad patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta dėl to, jog patikslintu planu yra keičiama kreditorių patvirtinta turto pardavimo tvarka, už parduotą turtą numatomų gauti lėšų paskirstymas prieštarauja FABĮ nuostatoms ir neužtikrina teisingos skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyros, plane numatytas įkeisto turto išpirkimo terminas yra per ilgas, neaiškiai nurodyta 1/4 dalies žemės sklypo realizavimo eiga ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus balsavimo raštu biuletenyje papildomai pažymima, jog kreditorius prieštarauja pareiškėjos ir UAB „Intrum Lietuva“ susitarimui dėl įkeisto turto palikimo bankrutuojančiam asmeniui.

20. Įvertinęs kreditorių nurodytas atsisakymo pritarti patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui priežastis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios priežastys yra susijusios su plano projekto neatitiktimi FABĮ 7 straipsnio reikalavimams. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus bei skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

21. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad mokumo atkūrimo plane, be kita ko, turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Pagal FABĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatas nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Su fiziniu asmeniu suderintą kito ir dvejose varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytas atskirų rūšių turto pardavimo ypatybes.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatyta, jog V. S. priklausantis butas bei 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), bus parduodami kaip atskiri turtiniai vienetai kreditorių nustatyta tvarka ir kainomis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos. 2016 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pritarti patikslintai minėto buto ir 1/4 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrai, t. y. butą ir dalį žemės sklypo pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą tokia tvarka ir kainomis: pirmose varžytynėse – už 281 250 Eur (buto vertė – 231 250 Eur, 1/4 dalies žemės sklypo vertė – 50 000 Eur) kainą; antrose varžytynėse – už 259 690 Eur (buto vertė – 219 690 Eur, 1/4 dalies žemės sklypo vertė – 40 000 Eur) kainą; turtą pradėti pardavinėti ne anksčiau kaip po dvylikos mėnesių nuo bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme dienos, t. y. ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 27 d. Šio turto nepardavus varžytynėse ir neperėmus hipotekos kreditoriui, turtą pardavinėti laisvu pardavimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius (į šį laikotarpį įskaitant varžytynių laiką) už ne mažesnę kaip 248 700 Eur (buto vertė – 208 700 Eur, dalies žemės sklypo vertė – 40 000 Eur) kainą. Turto nerealizavus per 6 mėnesių laikotarpį, šaukti naują kreditorių susirinkimą dėl naujos šio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Pažymėtina, kad pareiškėja teikė skundą dėl kreditorių nustatytos turto pardavimo tvarkos, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos skundai atmesti.

23. Iš byloje pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarta 2019 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkime, matyti, kad juo yra siūloma nustatyti, kad butas ir 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), būtų parduodami atskirai varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tokiomis kainomis, kurios buvo patvirtintos antrajame kreditorių susirinkime pritariant pateiktam patikslintam plano projektui, t. y. butą pirmose varžytynėse pardavinėti už 231 250 Eur, 1/4 dalį žemės sklypo – už 50 000 Eur, antrose varžytynėse butą pardavinėti už 219 690 Eur, 1/4 dalį žemės sklypo – už 40 000 Eur. Pagal patikslintą plano projektą kitam būstui pirkti ar nuomoti bankrutuojantis fizinis asmuo siūlo nustatyti jai 117 500 Eur sumą, t. y. 92 500 Eur nuo buto pardavimo bei 25 000 Eur nuo 1/4 dalies žemės sklypo pardavimo, nepriklausomai nuo to, kurių varžytynių metu turtas būtų parduotas. Tuo atveju, jeigu turtas nebūtų parduotas varžytynėse anksčiau nurodyta tvarka, siūloma nustatyti, jog turtas butų paliekamas pareiškėjai, kuri hipotekos kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ sumokėtų 98 800 Eur sumą tokia tvarka: pradinis įnašas už būstą – 38 800 Eur, 15 000 Eur būtų sumokėta per penkis metus, kiekvieną mėnesį mokant po 250 Eur sumą, o likusi 45 000 Eur suma būtų sumokėta praėjus penkiems metams nuo pradinio įnašo, refinansavus įsiskolinimą.

26. Pareiškėjos kasacinį skundą šioje byloje išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas ir bankroto administratorė, atlikdami tolesnes bankroto procedūras, turėtų atsižvelgti į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus, ir (tuo atveju, jei būtų kreiptasi su mokumo atkūrimo plano patikslinimu) jais vadovaudamiesi galutinai spręsti dėl turto pardavimo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartyje buvo pateiktas pasikeitusio bankrutuojančio fizinio asmens būsto, kuriame jis gyvena kartu nepilnamečiais vaikais, pardavimo teisinio reglamentavimo aiškinimas. Minėtoje nutartyje akcentuojama bankrutuojančio fizinio asmens galimybė susitarti su įkeisto turto kreditoriais ir taip išsaugoti tam tikrą įkeistą turtą bankroto proceso metu, tokiu būdu sudarant sąlygas išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, tačiau kasacinio teismo pateikti išaiškinimai savaime nesuponuoja teismo pareigos tvirtinti FABĮ reikalavimų neatitinkančių mokumo atkūrimo plano patikslinimų, jeigu toks susitarimas nėra pasiektas.

27. FABĮ 17 straipsnio 11 punkte numatyta bankrutuojančio asmens teisė išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti. FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Atitinkamai FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 13 punkte yra nustatytas mokumo atkūrimo plano reikalavimas plane sudaryti nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašą.

28. Nagrinėjamu atveju patikslintame mokumo atkūrimo plane numatyta, jog nepardavus turto varžytynėse, įkeistas turtas būtų paliekamas pareiškėjai, kuri hipotekos kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ sumokėtų 98 800 Eur sumą tokia tvarka: pradinis įnašas už būstą – 38 800 Eur, 15 000 Eur būtų sumokėta per penkis metus, kiekvieną mėnesį mokant po 250 Eur sumą, o likusi 45 000 Eur suma būtų sumokėta praėjus penkiems metams nuo pradinio įnašo, refinansavus įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors FABĮ 17 straipsnio 11 punkte yra numatyta bankrutuojančio asmens teisė išsaugoti įkeistą turtą, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiai teisei įgyvendinti yra būtinas skolininko ir hipotekos kreditoriaus susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo, kuriame būtų aptartos turto išsaugojimo sąlygos bei kuris nepažeistų kitų skolininko kreditorių teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad bankrutuojanti V. S. ir hipotekos kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ nėra sudariusi FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte numatyto susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo. Ta aplinkybė, jog skolininkė ir hipotekos kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ derėjosi dėl susitarimo sąlygų nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo nebuvo pasiektas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant sudaryto FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte numatyto susitarimo, FABĮ nuostatos nenumato bankrutuojančio asmens teisės mokumo atkūrimo plane numatyti turtą, kuris bankroto proceso metu nebus parduodamas ir vienašališkai nustatyti šio turto išsaugojimo sąlygas. Vadinasi, patikslintame mokumo atkūrimo plane yra nepagrįstai nurodoma, kad tuo atveju, jeigu butas ir dalis žemės sklypo nebus parduoti varžytynėse, įkeistas turtas plane numatytomis sąlygomis bus paliktas pareiškėjai, juolab, kad nagrinėjamu atveju su šia plano dalimi nesutinka hipotekos kreditorė UAB „Intrum Lietuva“, galimybei išsaugoti įkeistą turtą prieštaravo ir kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtinus pareiškėjos atliktus plano patikslinimus dėl įkeisto turto išsaugojimo plane nurodytomis sąlygomis būtų nepagrįstai varžoma FABĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta įkaito turėtojo teisė reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, – perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

29. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorių išsakytos pastabos dėl plano projekto trūkumų yra pagrįstos, pareiškėjos pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3, 13 punktų, 8 straipsnio 9 dalies, 27 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netvirtinti V. S. 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant anksčiau nurodytiems patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto trūkumams, šio plano projekto tvirtinimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, plane numatytų sumų, kurios pardavus įkeistą turtą būtų skiriamos kitam pareiškėjos būstui pirkit ar nuomoti, dydžio pagrįstumas ir jų atitiktis skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrai nagrinėjamu atveju nebeturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių sumų pagrįstumo nepasisako.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.