Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) sumokėti žemės mokestį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos pareiškimas netenkintinas.

Dėl pareiškėjos prašymo surengti žodinį bylos nagrinėjimą

Pareiškėja V. S. 2019 m. gruodžio 17 d. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama būtinybe pateikti savo žodinius paaiškinimus.

Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi, nuspręsta pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo sumokėti žemės mokestį, nagrinėti 2019 m. gruodžio 20 d., 9.00 val. rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja V. S. prašydama surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nenurodė, kokias aplinkybes pagrįs jos paaiškinimai žodžiu teisme, taip pat tai, kad pareiškėja turėjo visas galimybes pateikti visus įrodymus ir papildomus paaiškinimus (atsikirtimus į bankroto administratoriaus atsiliepime išdėstytus argumentus) raštu kartu su šiuo prašymu, nei CPK nei FABĮ nuostatos nenumato šio klausimo sprendimui privalomo žodinio bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), bendradarbiavimo (CPK 8 straipsnis) principus, teismas netenkina nurodyto pareiškėjos prašymo.

2019 m. gruodžio 20 d., 8.50 val., (t. y. 10 minučių iki paskirto bylos nagrinėjimo pradžios) teisme buvo gauti pareiškėjos V. S. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstytos iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir pareiškime, išskyrus dėl žemės mokesčio slėpimo, tačiau šios aplinkybės esminės reikšmės šioje byloje nesudaro, todėl teismas dėl rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų atskirai nepasisako.

Dėl įpareigojimo bankroto administratoriui sumokėti žemės mokestį

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau — FABĮ) 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau draudžiamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų).

Rašytiniais bylos duomenimis, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintas V. S. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini) patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas, patvirtintas 2015 m. spalio 9 d. bankrutuojančio fizinio asmens V. S. kreditorių susirinkime. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 27 d. V. S. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje (23 plano lentelė) numatyta, jog administravimo išlaidų sumą sudaro 15 000,00 Eur (be PVM), iš kurių 12 000,00 Eur (be PVM) dydžio atlyginimas administratoriui, bei 3 000,00 Eur (be PVM) kitos išlaidos bankroto procedūroms atlikti - turto pardavimo, ryšių, kanceliarinės, transporto, apskaitos vedimo, plano vykdymo eigos ataskaitų rengimo, informacijos apie bankroto bylos eigą rengimo ir teikimo kreditoriams, kreditorių susirinkimų aptarnavimo ir kt. Taip pat numatyta, jog bankroto administravimo išlaidos įskaitant atlyginimą administratoriui, po plano patvirtinimo dienos paskaičiuotos plane numatytai trukmei, t. y. nuo plano patvirtinimo teisme iki bankrutuojančios fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, numatytas po trijų metų, ir atsižvelgiant į bankroto bylos sudėtingumą, fizinio asmens turimo turto kiekį, jo specifiką, buvimo vietą (dalis yra Klaipėdos rajone ir Palangoje, Vilniaus rajone) ir kitas būtinas turto pardavimui ir sklandžiam bankroto bylos procesui procedūras ir numatomas išlaidas.

Pareiškėja V. S. pareiškimu prašo įpareigoti bankroto administratorių (duomenys neskelbtini) sumokėti bankroto proceso metu priskaičiuotą žemės mokestį, kuris šiai dienai yra 1 770,73 Eur ir 91,47 Eur delspinigių, viso 1 862,20 Eur, motyvuodama tuo, kad kreditorių susirinkime patvirtintos 3 000,00 Eur administravimo išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, turimą turtą ir kitus kriterijus, be to, žemės mokestis, kurį bankrutuojantis asmuo turi mokėti kaip turto savininkas po bankroto bylos iškėlimo, atitinka išlaidų, skirtų turtui išsaugoti, sąvoką ir yra priskirtinas prie administravimo išlaidų, todėl bankroto administratorius privalo padengti šią sumą iš administravimui skirtų lėšų.

Iš pirmiau išdėstyto, t. y. 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinto V. S. patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto, patvirtinto 2015 m. spalio 9 d. bankrutuojančio fizinio asmens V. S. kreditorių susirinkime, taip pat bankroto administratoriaus teismui (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, jog V. S. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje dėl išlaidų bankroto procedūroms atlikti, bankroto administratoriui nebuvo numatytos lėšos, skirtos bankrutuojančio asmens turto priskaičiuotam žemės mokesčiui apmokėti. 3 000,00 Eur išlaidos bankroto procedūroms atlikti detalizuotos nurodant, jog šios lėšos bus skiriamos turto pardavimo, ryšių, kanceliarinės, transporto, apskaitos vedimo, plano vykdymo eigos ataskaitų rengimo, informacijos apie bankroto bylos eigą rengimo ir teikimo kreditoriams, kreditorių susirinkimų aptarnavimo ir kt., tačiau sumos mokėtinos turtui išlaikyti, t. y. turto žemės mokesčiui padengti, ar kitoms komunalinėms paslaugoms apmokėti, plane nebuvo numatytos. Taip pat iš byloje bankroto administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, jog tik per vienerius Plano įgyvendinimo metus administratorius iš pirmiau nurodytos 3 000,00 Eur sumos, skirtinos kitoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, 1 097,86 Eur sumą skyrė V. S. priklausančio nekilnojamojo turto varžytynėms apmokėti. Iš likusios sumos (1 902,14 Eur) viso Plano įgyvendinimo laikotarpiui buvo apmokamos išlaidos bankrutuojančio asmens turto, kurio bankrutuojantis asmuo turėjo labai daug (plano 8 lentelė, 18 žemės sklypų, 2 butai bei inžinieriniai tinklai), pardavimui organizuoti (jo skelbimams apmokėti), transportui, kurui, draudimui, ryšiams, kanceliarinėms prekėms, įskaitant darbui skirtos įrangos įsigijimą, 12 – os kreditorių susirinkimų šaukimui ir organizavimui, todėl akivaizdu, jog 2015 metais teikiant tvirtinti kreditorių susirinkimui bankroto administravimo išlaidų sąmatą (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis) ir žinant, kad turtas pagal imperatyvias FABĮ nuostatas (FABĮ 27 straipsnio 2 dalis) bus parduodamas varžytynėse, o jų apmokėjimui pagal valstybės patvirtintą mokestį bus skiriama pirmiau nurodyta suma, V. S. mokėtinas žemės mokestis už jai priklausančius žemės sklypus nebuvo įtrauktas į bankroto administravimo išlaidų sąmatą (1097,86 Eur suma vien V. S. priklausančio nekilnojamojo turto varžytynėms apmokėti, pridėjus pareiškėjos prašomą sumokėti 1 862,20 Eur žemės mokestį, gaunama 2 960,06 Eur, t. y. lieka 40,00 Eur suma, kuri nepadengia daugiau nei keturis metus vykstančios sudėtingos bankroto procedūros eigoje patirtų administravimo išlaidų). Taip pat pažymėtina tai, jog tiesiogiai nuo aplinkybės ar bankrutuojantis fizinis asmuo turi realizuotino turto, bankroto administratoriui atsiranda papildomų pareigų, o tuo pačiu ir papildomų išlaidų.

Be to, pažymėtina, jog administravimo išlaidos ir jų pagrindimas yra sudedamoji ir neatskiriama plano dalis (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagrįstos administravimo išlaidos leidžia vykdyti sklandų, efektyvų ir kokybišką bankroto procesą. Sumažinus ar padidinus šias išlaidas, skirtumas perskirstomas ir tai privalo atsispindėti plane. Nėra ginčo dėl to, kad mokumo atkūrimo planą tvirtina kreditorių susirinkimas. Tačiau teismo nutartis patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Plano keitimo procedūra privaloma visiems proceso dalyviams.

Teismas sutinka su bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškėjos V. S. pareiškime išdėstyta pozicija, jog fizinio asmens bankroto administratorius pats savarankiškai negali keisti plano, patvirtinto įsiteisėjusia teismo nutartimi, t. y. sumokėti iš administravimo lėšų pareiškėjos prašomą žemės mokestį, t. y. 1 862,20 Eur, kuris nebuvo numatytas plane. Pagal FABĮ 12 straipsnio 4 dalį jis turi teisę suteikti pagalbą bankrutuojančiam fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimus. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-190-706/2015. Nei pavieniai kreditoriai, nei kreditorių susirinkimas, nei teismas neturi galimybės savo nuožiūra koreguoti mokumo plano, savarankiškai jo keisti.

Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui (jo pakeitimams) dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016 18 punktą). Kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). FABĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad, be kitų teisių, kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką ir pan. (FABĮ 26 straipsnio 4 punktas). Minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Taigi kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo.

Pažymėtina ir tai, kad, pakeitus administravimo išlaidų sąmatą ir atsiradus lėšų, kurios viršija plane nustatytus mokėjimus, fizinis asmuo kaip aktyvus, sąžiningai naudojantis jam bankroto procese suteiktomis teisėmis bei vykdymas jam nustatytas pareigas, turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą ne tik pagal kreditorių siūlymą, bet ir savo iniciatyva (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Fiziniam asmeniui parengus mokumo atkūrimo plano patikslinimą, kuriame išspręstas atsiradusių lėšų perteklius (trūkumas), mokumo atkūrimo plano tikslinimas svarstomas ir tvirtinamas ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Taigi kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo. Kita vertus, kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins (atitiks) fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog teismas neturi pagrindo įpareigoti bankroto administratorių (duomenys neskelbtini) sumokėti 1 862,20 Eur žemės mokestį, ir taip pakeisti 2015 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintame V. S. patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekte, patvirtintame 2015 m. spalio 9 d. bankrutuojančio fizinio asmens V. S. kreditorių susirinkime, numatytų mokėtinų administravimo išlaidų dydžio ir mokėjimo tvarkos, todėl pareiškėjos V. S. pareiškimas netenkintinas (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 7 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos V. S. pareiškimo dėl įpareigojimo bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) sumokėti žemės mokestį netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.