Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-07-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1298-253/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-25
Bylos Nr.
2S-1298-253/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03123-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Luminor Bank“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, valstybės įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP24“, S. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1298-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03123-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; (S) 3.4.2.11.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės prašymas pratęsti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, valstybės įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP24“, S. A. (S. A.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, antstolis A. S., antstolė B. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos V. S. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Karaliaučiaus grupė“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano (toliau – mokumo atkūrimo planas) įgyvendinimo termino pratęsimo. Bankroto administratorė teismo prašė pratęsti V. S. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą 1 metų laikotarpiui iki bus baigti šioje byloje nagrinėjami teisminiai ginčai ir bus išspręsti klausimai, susiję su V. S. priklausančio turto pardavimu, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei ketveri metai nuo bankroto termino pradžios. Teismui atsisakius tenkinti pirmiau nurodytą administratorės prašymą, įpareigoti bankrutuojančią V. S. Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka parengti ir pateikti administratorei ir kreditoriams plano pakeitimo projektą, kuriuo būtų siūloma pratęsti jo įgyvendinimo terminą vienerių metų laikotarpiui iki bus baigti šioje byloje nagrinėjami teisminiai ginčai ir bus išspręsti klausimai, susiję su V. S. priklausančio turto pardavimu, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei ketveri metai nuo bankroto termino pradžios.

2. Bankroto administratorė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. įvyko 11-asis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas nutarimas pritarti administratorės kreipimuisi į teismą su prašymu pratęsti V. S. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą 1 metų laikotarpiui iki bus baigti šioje byloje nagrinėjami teisminiai ginčai ir bus išspręsti klausimai, susiję su bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto pardavimu, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei ketveri metai nuo bankroto termino pradžios. Prašyme nurodoma, kad mokumo atkūrimo planas yra vykdomas nuo 2015 m. spalio 27 d., tačiau iki 2018 m. spalio 27 d. bankrutuojantis fizinis asmuo jo neįvykdė, paskutiniojo gyvenamojo būsto pardavimas buvo atidedamas dėl bankrutuojančio fizinio asmens inicijuotų teisminių procesų daugiau nei dvejiems metams ir šie procesai nėra baigti iki šiol. Be to, nėra išspręstas klausimas dėl naujai atsiradusio bankrutuojančio fizinio asmens turto, t. y. 235 788,70 Eur kreditinio reikalavimo, patvirtinto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-767-892/2018 pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Bankroto administratorė pažymėjo, jog atsižvelgdami į plano vykdymo eigos ataskaitoje nurodytas aplinkybes bei šios bankroto bylos eigą, kreditoriai pritarė, jog administratorė kreiptųsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pratęsti plano įgyvendinimo terminą 1 metų laikotarpiui iki bus baigti šioje byloje nagrinėjami teisminiai ginčai ir bus išspręsti klausimai, susiję su bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto pardavimu, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei ketveri metai nuo bankroto proceso pradžios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi bankroto administratorės prašymo netenkino.

3.1. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios V. S. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Teismas taip pat nustatė, kad nutarties priėmimo metu V. S. paskutinio nekilnojamojo turto – buto ir 1/4 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros nėra pradėtos, nors pagal teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą jo įgyvendinimo terminas turėjo baigtis iki 2018 m. spalio 27 d.

3.2. Teismas pažymėjo, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas gali pratęsti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę tik tais atvejais, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jokių kitų išimčių teisės aktų nuostatos nenumato. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad bankroto administratorės prašymas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pratęsimo arba įpareigojimo V. S. pateikti plano patikslinimą, kuriame būtų siūloma pratęsti plano įgyvendinimo trukmę 1 metams, yra nepagrįstas.

3.3. Teismas sutiko su kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ pozicija, jog nepratęsus plano įgyvendinimo termino, bankroto byla turės būti nutraukta, o bankrutuojančiam asmeniui kils neigiamos pasekmės. Teismas įvertino duomenis apie nagrinėjamas civilines bylas, susijusias su šia bankroto byla bei preliminarius jų nagrinėjimo terminus, bei padarė išvadą, jog net ir tenkinus bankroto administratorės prašymą iki 2019 m. spalio 27 d. pratęsti plano įgyvendinimo terminą, mokumo atkūrimo planas nustatytu terminu nebūtų įgyvendintas.

3.4. Kadangi mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės, iš jų ir paskutinio bankrutuojančio asmens V. S. turto pardavimas turėjo būti įgyvendintas iki 2018 m. spalio 27 d., ir šio termino pratęsimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos nenumato, teismas nutarė netenkinti bankroto administratorės prašymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti V. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą 1 metų laikotarpiui iki bus baigti šioje byloje nagrinėjami teisminiai ginčai ir bus išspręsti klausimai, susiję su V. S. priklausančio turto pardavimu, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei ketveri metai nuo bankroto termino pradžios. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Teismas nepagrįstai atmetė bankroto administratorės prašymą dėl mokumo atkūrimo plano termino pratęsimo. Apeliantės teigimu, proceso metu buvo parduota didžioji dalis pareiškėjos turto, buvo apmokėtos administravimo išlaidos, todėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pratęsimas vieneriems metams atitiktų tiek bankrutuojančio asmens, tiek jos kreditorių interesus bei sudarytų sąlygas užtikrinti kooperacijos, ekonomiškumo bei operatyvumo principų įgyvendinimą fizinio asmens bankroto procese.

4.2. Teismas neįvertino mokumo atkūrimo plane numatytų sąlygų, pagal kurias pareiškėjai priklausančio gyvenamojo būsto pardavimas buvo atidėtas 12 mėnesių terminui, o dėl vykusių teisminių ginčų šio turto varžytynės buvo paskelbtos tik 2018 m. birželio 15 d., kurios vėliau buvo sustabdytos. Dėl to sprendžiant termino pratęsimo klausimą turėjo būti įvertina specifinė šioje bankroto byloje susiklosčiusi situacija.

4.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto bylos nutraukimas kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ lemtų didesnių nuostolių atsiradimą nei tuo atveju, jeigu plano įgyvendinimo terminas būtų pratęstas vieneriems metams. Priėmus skundžiamą nutartį buvo pažeisti sąžiningo kreditoriaus teisėti lūkesčiai atgauti bent dalį skolos bei nepasiekti fizinio asmens bankroto proceso tikslai.

5. Atskiruoju skundu pareiškėja V. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties motyvą: „Teismas sutinka su kreditoriaus UAB „Intrum Lietuva“ pozicija, jog nepratęsus termino, bankroto byla turės būti nutraukta, o bankrutuojančiam asmeniui kiltų neigiamos pasekmės“. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Teismas nutarties motyvuose nepagrįstai išsakė savo išankstinę nuostatą, kad fizinio asmens bankroto byla turėtų būti nutraukta vien dėl termino praleidimo, nors šios bylos aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos. Apeliantės teigimu, bankroto proceso metu ji tinkamai vykdė savo pareigas, o paskutiniojo būsto pardavimas užsitęsė ne dėl jos kaltės. Be to, vien plano įgyvendinimo termino pasibaigimas nėra pagrindas nutraukti bankroto bylą, todėl skundžiamas teismo motyvas turėtų būti pašalintas iš nutarties.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą pareiškėja V. S. nurodė, kad sutinka su kreditorės nurodytais argumentais ir neprieštarauja, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas būtų pratęstas.

7. Atsiliepime į pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ nurodė, kad pareiškėjos skundžiamas teismo nutarties motyvas yra pagrįsta ir iš fizinio asmens bankroto proceso reglamentavimo kylanti išvada. Kadangi šis motyvas neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, pareiškėjos atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės prašymas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pratęsimo.

Dėl suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ atskirojo skundo

11. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė bankroto administratorės prašymą dėl mokumo atkūrimo plano termino pratęsimo. Apeliantės teigimu, proceso metu buvo parduota didžioji dalis pareiškėjos turto, buvo apmokėtos administravimo išlaidos, todėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pratęsimas vieneriems metams atitiktų tiek bankrutuojančio asmens, tiek jos kreditorių interesus bei sudarytų sąlygas užtikrinti kooperacijos, ekonomiškumo bei operatyvumo principų įgyvendinimą fizinio asmens bankroto procese. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais iš esmės sutinka.

Žemesnės instancijos teismas

12. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Teismas, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Taigi pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę, suėjus nurodytam terminui, bankroto procesas turi būti užbaigiamas ir pradedama procedūra, kuri yra numatyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnyje.

13. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra nustatyta kitų atvejų, išskyrus numatytuosius šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas galėtų būti pratęsiamas, tačiau pagal CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atsižvelgiant į tai, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama ir taikoma formaliai, todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano termino pratęsimo, yra būtina atsižvelgti į fizinio asmens bankroto proceso eigą, įvertinti priežastis, lėmusias plano neįgyvendinimą per jame numatytą terminą, taip pat fizinio asmens bankroto proceso tikslus, bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios V. S. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuris turėjo būti įgyvendintas per 3 metus, t. y. iki 2018 m. spalio 27 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki nustatyto termino plane numatytos priemonės nebuvo tinkamai įgyvendintos, nes iki šiol yra likęs neparduotas bankrutuojančiai V. S. priklausantis butas ir 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini).

15. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad pagal teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą buvo numatyta, kad pareiškėjai priklausantis butas ir 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), bus pradėti pardavinėti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo teisme dienos. 2017 m. balandžio 14 d. bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime kreditoriai balsų dauguma pritarė hipotekos kreditoriaus BAB banko „Snoras“ įgalioto asmens pasiūlytam nutarimo projektui laikinai, t. y. iki 2017 m. gegužės 1 d., sustabdyti turto pardavimą. Iš byloje esančių kreditorės paaiškinimų matyti, jog paskutinio šeimos gyvenamojo būsto pardavimas buvo atidedamas įvertinus pareiškėjos šeiminę padėtį bei siekiant sudaryti realias galimybes išspręsti kito gyvenamojo būsto įsigijimo ar nuomos klausimą. Byloje nustatyta, kad pirmosios pareiškėjai priklausančio turto varžytynės buvo paskelbtos tik 2018 m. birželio 15 d., tačiau šios varžytynės nebuvo vykdomos dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes teisme buvo ginčijamas jų paskelbimo teisėtumas. Be to, iš byloje esančios medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad užsitęsusį pareiškėjai priklausančio būsto realizavimo procesą lėmė vykę teisminiai procesai, kurių metu buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo parduoti paskutinį bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), išdavimo, bankroto administratorės paskelbtų varžytynių teisėtumo, bankroto administratorės atstatydinimo. Šių procesų metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių turto realizavimas pagal mokumo atkūrimo planą nebuvo galimas. Taigi fizinio asmens bankroto proceso metu susiklostė faktinė situacija, kai dėl vykstančių teisminių procesų ir jų metu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą pareiškėjai priklausančio buto ir 1/4 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), realizavimas nebuvo galimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu buvo parduota didžioji dalis pareiškėjai priklausančio turto, kurį iš viso sudarė 22 nekilnojamojo turto objektai, 9 turtinės teisės, iš gautų lėšų buvo tenkinami kreditorių reikalavimai, apmokamos administravimo išlaidos. Taigi mokumo atkūrimo planas iš esmės buvo vykdomas, išskyrus plano dalį dėl paskutiniojo pareiškėjai priklausančio būsto pardavimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su UAB „Intrum Lietuva“ atskirojo skundo argumentais, jog atsisakius pratęsti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą ir nesudarius galimybės išspręsti likusio turto realizavimo klausimo, būtų pažeisti ekonomiškumo, operatyvumo principai.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016).

18. Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas dėl fizinio asmens bankroto proceso tikslų, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad 2018 m. lapkričio 6 d. įvyko 11-asis bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas, jo metu antruoju darbotvarkės klausimu pagal kreditoriaus BAB bankas Snoras pasiūlytą nutarimo projektą buvo nutarta pritarti, jog bankroto administratorė kreiptųsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pratęsti plano įgyvendinimo terminą 1 metų laikotarpiui iki bus baigti šioje byloje nagrinėjami teisminiai ginčai ir bus išspręsti klausimai, susiję su bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto pardavimu, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei ketveri metai nuo bankroto termino pradžios. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bankrutuojanti V. S. nurodė, kad sutinka su bankroto administratorės prašymu pratęsti bankroto proceso terminą vienerių metų laikotarpiui. Taigi galima daryti išvadą, jog termino pratęsimas šiuo atveju atitinka tiek bankrutuojančio asmens interesus, siekiant atkurti jos mokumą, kuo didesne dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus ir išspręsti likusio nekilnojamojo turto realizavimo klausimą, tiek pareiškėjos kreditorių interesus, siekiant atgauti kuo didesnę skolų dalį.

19. Įvertinęs specifinę šioje fizinio asmens bankroto byloje susiklosčiusią situaciją, priežastis, dėl kurių mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendintas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad mokumo atkūrimo planas šiuo metu didžiąja dalimi jau yra įvykdytas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pratęsimas vieneriems metams šiuo atveju užtikrintų skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugotų kreditorių interesus, suteikiant jiems galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti didesnę dalį skolų ir kartu palengvinant pareiškėjos padėtį, suteikiant jai galimybę atkurti savo mokumą, taip pat atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė bankroto administratorės prašymą dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pratęsimo, todėl yra pagrindas šią teismo nutartį panaikinti ir patenkinti bankroto administratorės prašymą dėl termino pratęsimo vieneriems metams.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti UAB „Intrum Lietuva“ atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl pareiškėjos V. S. atskirojo skundo

21. Pareiškėja V. S. atskiruoju skundu ginčija skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą motyvą, jog nepratęsus termino, bankroto byla turės būti nutraukta, o bankrutuojančiam asmeniui kiltų neigiamos pasekmės. Apeliantės nuomone, nutarties motyvuose teismas nepagrįstai išsakė savo išankstinę nuostatą, kad fizinio asmens bankroto byla turėtų būti nutraukta vien dėl termino praleidimo, nors šios bylos aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos. Apeliantės teigimu, bankroto proceso metu ji tinkamai vykdė savo pareigas, o paskutiniojo būsto pardavimas užsitęsė ne dėl jos kaltės. Be to, vien plano įgyvendinimo termino pasibaigimas nėra pagrindas nutraukti bankroto bylą, todėl skundžiamas teismo motyvas turėtų būti pašalintas iš nutarties.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014 ir kt.). Taigi pareiškėjos reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų dalį iš esmės gali būti savarankišku apeliacijos objektu. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog patenkinus suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama, kartu panaikinant ir šios nutarties motyvus. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama ir dėl to ji nebesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bankroto administratorės prašymas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pratęsimo tenkintinas iš dalies, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas pratęstinas vienerių metų laikotarpiui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti iš dalies, pratęsti bankrutuojančios V. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. spalio 27 d.

Teisėja Albina Pupeikienė