- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-631-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03123-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Luminor Bank“
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.8.4Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano keitimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslinto plano tvirtinimo paliktas nenagrinėtas, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau- UAB) „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, valstybės įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP24“, S. A. (S. A.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, antstolis A. S., antstolė B. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens V. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslintą planą pagal (duomenys neskelbtini) atskirų dalių patikslinimą. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi V. S. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Karaliaučiaus grupė“. Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintas V. S. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal planą bus parduodamas pareiškėjai priklausantis paskutinis gyvenamasis būstas – butas ir 1/4 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja gyvena su nepilnamečiais vaikais, bei tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi tvirtinant V. S. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, plane pareiškėjai V. S. nebuvo numatytos papildomos lėšos, skirtos kito būsto įsigijimui ar nuomai, todėl pareiškėja prašo patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens V. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą pagal (duomenys neskelbtini) atskirų dalių patikslinimą, kuriame numatytos lėšos kito būsto įsigijimui ar nuomai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslinto plano (duomenys neskelbtini)atskirų dalių patikslinimą patvirtinimo paliko nenagrinėtą. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Pareiškėja V. S. pateikė tvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslintą planą pagal (duomenys neskelbtini) patikslinimus (be pakartotinio jo tikslinimo ir teikimo kreditorių susirinkimui) tiesiogiai teismui, motyvuodama šio patikslinto plano techniniais trūkumais, kurie nesusiję su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio nuostatomis. Tačiau teismo vertinimu, tiek būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų išlaidų didinimas (būstui nuomoti), tiek kreditorių pagalba (jeigu kreditorius sutinka suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir (ar) jos nagrinėjimo metu, vykdymo: atidėti reikalavimų vykdymo terminus, atsisakyti dalies ar visų reikalavimų, pakeisti piniginę prievolę kita prievole – duoti sutikimą fiziniam asmeniui atsiskaityti turtu arba įvykdyti prievolę natūra ar kt.), tiek numatomo išsaugoti turto (jeigu dėl to yra susitarta su kreditoriumi) klausimai patenka į FABĮ 7 straipsnyje planui nustatytų reikalavimų apimtį (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6, 11, 13 punktas).
2.2. Pareiškėjos mokumo atkūrimo planas nebuvo pakartotinai svarstytas kreditorių susirinkime, kaip tai numatyta įstatyme, todėl pareiškėjos prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliktas nenagrinėtas.
2.3. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų, ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėja V. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens V. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslintą planą pagal (duomenys neskelbtini) atskirų dalių patikslinimą. Skundo argumentai:
3.1. Kreditorių susirinkimo protokole, kuriame nurodyta, kad kreditoriai nepritaria patikslintam mokumo atkūrimo planui, nenurodyta, kokių FABĮ 7 straipsnio reikalavimų planas neatitinka ir kad jį reikia tikslinti. Hipotekos kreditorius, nepritardamas planui, nurodė tik tai, kad vadovaujasi administratoriaus išvada dėl nepritarimo planui, tačiau nenurodė konkrečių pastabų.
3.2. Šiuo metu galiojančiame plane yra numatoma parduoti įkeistą paskutinį gyvenamąjį būstą, tačiau nenumatytas pakankamas finansavimas kito būsto įsigijimui ar nuomai, todėl pareiškėja planą tikslino įtraukdama lėšas kito būsto įsigijimui ar nuomai.
3.3. Pareiškėja mano, kad ji nebūtinai turi tartis su hipotekos kreditoriumi dėl būsto išsaugojimo, kad kitų kreditorių interesai nebus pažeisti jai įsigijus kitą būstą iš lėšų, kurios bus gautos pardavus įkeistą turtą. Pardavus būstą ji prašo 70 proc. lėšų skirti jai, o kita dalis lėšų bus skirta kreditoriams, ir taip jų interesai bus užtikrinti.
3.4. Nurodo, kad patikslinto plano teikimas pakartotiniam kreditorių susirinkimo svarstymui nėra privaloma procedūra, tuo labiau, kad kreditorių nepritarimas nesusijęs su reikalavimais planui. Šiuo atveju būtina tik nustatyti, kokia pinigų suma privalo būti skiriama kito būsto įsigijimui ar nuomai. Šio klausimo neišsprendus kreditoriams, tai privalo padaryti teismas.
3.5. Plano tikslinimai susiję ne su tuo, kad nepavyko pasiekti susitarimo su kreditoriais ar kad jie neteikia pareiškėjai pagalbos, o su tuo, kad parduodamas paskutinis šeimos būstas. Hipotekos kreditorius apskritai neteikia jokių siūlymų dėl susitarimo su bankrutuojančiu asmeniu dėl jo galimybių įsigyti kitą būstą.
3.6. Nurodo ir tai, kad derinant bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesus, būtina vadovautis ir geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šiuo atveju pardavus paskutinį gyvenamąjį būstą ir nesuteikus galimybės įsigyti ar išsinuomoti kito, pažeidžiami vaikų interesai ir teisės.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties ir prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Apeliantės pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, nes apeliantė turėjo tikslinti ne turto pardavimo tvarką, o plano dalis, susijusias su būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingomis lėšomis ir su kreditorių pagalba.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantė prašo teismo nustatyti, kad pardavus įkeistą turtą, jai būtų palikta net 70 proc. parduoto ar kreditorių perimto turto vertės. Toks planas paneigia FABĮ įtvirtintą įkeisto turto išsaugojimo reglamentavimą, nes įstatyme nenumatyta galimybė prieš hipotekos kreditoriaus valią palikti bankrutuojančiam asmeniui turtą ar jo dalį natūra ar ekvivalentą pinigais.
4.3. Plane turi būti nurodytos lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti, numatomos lėšos mokesčiams mokėti bei mokėjimams įkaito turėtojui, tuo tarpu apeliantės patikslintame plane tik nurodoma, kokia suma jai skirtina pardavus įkeistą turtą.
4.4. Pažymėjo, kad apeliantė nesilaikė pakartotinės plano projekto teikimo kreditoriams procedūros, o tokią pareigą jai numato įstatymas. Apeliantei buvo nurodytos nepritarimo patikslintam planui priežastys, taigi ji galėjo teikti planą tvirtinti teismui tik po to, kai pataisytas planas būtų pateiktas pakartotiniam kreditorių susirinkimo svarstymui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas paliktas nenagrinėtas, nes nebuvo pakartotinės plano svarstymo kreditorių susirinkime procedūros.
8. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teisi teigdama, jog įstatyme numatyta bankrutuojančio asmens teisė, o ne pareiga tikslinti planą, tačiau teismų praktikoje ši norma aiškinama kaip bankrutuojančio asmens pareiga tikslinti planą, jeigu kreditorių pastabos dėl mokumo atkūrimo plano yra susijusios su į FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais planui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, Nr. 46). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) vykusio 10-ojo kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepritarė pareiškėjos patikslinto plano projektui, nurodydami, jog pritaria bankroto administratoriaus išvadai dėl plano. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus išvadoje nurodyta, kad patikslintas planas neatitinka FABĮ įtvirtintų reikalavimų bei neužtikrina teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taip pat nurodyti konkretūs neatitikimai bei pastabos, į kurias bankrutuojantis asmuo turi atsižvelgti ir patikslinti planą pagal jas. Pareiškėja, nepaisydama nurodytų pastabų, plano netikslino, nesilaikė pakartotinės patikslinto plano svarstymo kreditorių susirinkime procedūros ir pateikė planą tvirtinti teismui.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administratoriaus išvadą, kuriai pritarė ir kreditorių susirinkimas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepritarimo planui priežastys buvo susijusios su reikalavimais planui, nustatytais FABĮ 7 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad plane turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos). Tai reiškia, kad plane turi būti nurodyta, kokią dalį bankrutuojančio fizinio asmens pajamų būtų prašoma papildomai skirti būsto nuomai ar jo įsigijimui.
11. Pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) plane nurodytos nuostatos dėl turto pardavimo ir jai skirtinos 70 proc. sumos nuo parduoto turto vertės yra susijusios su jos ir jos išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) būtinaisiais poreikiais ir kad tai atitinka planui įstatyme keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka. Visų pirma lėšos, gautos už parduotą įkeistą turtą, pirmiausia yra skiriamos hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių interesų tenkinimui, šiuo atveju, jos nevertintinos kaip pareiškėjos planuojamos gauti lėšos, iš kurių būtų tenkinami būtinieji pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų fiziniai poreikiai. Vienkartinė išmoka, kurią ji pageidauja gauti pardavus įkeistą turtą, nelaikytina pareiškėjos būtiniesiems poreikiams kas mėnesį skirtina suma.
12. Turto pardavimo kaina ir tvarka taip pat yra viena iš būtinų plano nuostatų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau tai turi atitikti ne tik pareiškėjos, bet ir kreditorių interesus. Tuo tarpu pareiškėjos siūlomas gautų lėšų už parduotą įkeistą turtą paskirstymas santykiu 70 proc. pareiškėjai ir 30 proc. kreditoriams pagrįstai administratoriaus ir kreditorių įvertintas kaip neatitinkantis kreditorių interesų bei FABĮ paskirties – padėti atkurti bankrutuojančio asmens mokumą.
13. Pareiškėja, nepatikslinusi mokumo atkūrimo plano po kreditorių pastabų ir teikdama jį tiesiogiai teismui, nurodo, kad nesutinka su pastabomis ir tikslinti plano neketina. Tokia nuostata nepagrįsta, nes plano patikslinimas pagal kreditorių siūlymus, kai jie susiję su mokumo plano reikalavimais, yra būtina procedūra, siekiant bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėja prašo net 70 proc. įkeisto ir parduodamo turto vertės skirti jai, kad ji galėtų įsigyti naują būstą, kad taip užtikrintų vaikų teises bei interesus, tačiau tokie veiksmai, nesiekiant jokių kompromisų, gali būti vertintini ne tik kaip siekis nusirašyti skolas, bet ir gauti materialinės naudos iš bankroto proceso.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-313/2019, kurioje buvo nagrinėjamas leidimo parduoti paskutinį pareiškėjos gyvenamąjį būstą klausimas, pasisakė ir dėl pareiškėjos, gyvenančios su nepilnamečiais vaikais, būsto pardavimo. Kasacinis teismas nurodė, kad į mokumo atkūrimo planą gali būti įtraukiamas ir neparduodamas turtas, tačiau dėl tokio turto turi susitarti fizinis asmuo ir įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius ir toks susitarimas turi nepažeisti kitų kreditorių interesų. Kitų kreditorių interesų nepažeidžia toks susitarimas, jeigu mokėjimai hipotekos kreditoriui už išsaugotą įkeistą turtą būtų mažesni nei kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos. Tokiu atveju mokėjimų hipotekos kreditoriams terminai nelaikomi pasibaigusiais (FABĮ 19 straipsnis).
15. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi susitarimo su hipotekos kreditoriumi dėl turto išsaugojimo ir tolimesnių įmokų už įkeistą turtą mokėjimo, dėl to pareiškėja, tikslindama mokėjimo atkūrimo plano dalis dėl parduodamo turto bei lėšų, reikalingų būtinųjų poreikių tenkinimui, turėtų atsižvelgti į kreditorių pasiūlymus bei pastabas, taip pat į nutarties 13 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir tik tada, po pataisyto patikslinto mokumo atkūrimo plano pakartotinio svarstymo kreditorių susirinkime teikti planą teismui. Priešingu atveju galima situacija, kai administratorius turėtų teisę svarstyti dėl siūlymo kreditoriams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. Netenkinus atskirojo skundo, atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiai šaliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 928,07 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
18. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
19. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 punktas). Kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ už teisines paslaugas sumokėjo 2019 m. vasario mėn. 935,7 Eur (2018 metų III ketvirtis, Rekomendacijų 7 punktas). Suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos daugiau nei dvigubai viršija Rekomendacijose nustatyta tvarka apskaičiuotą maksimalų priteistiną dydį (t. y. 374,28 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ir įvertinus Rekomendacijų 2 dalyje nurodytus kriterijus, suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ prašymas tenkintinas iš dalies ir jai iš apeliantės V. S. priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos V. S. suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.