Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-215-891/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
AN2-215-891/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00736-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
J. P.
Kategorijos
  • 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-215-891/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00736-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.6; 22.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria netenkintas J. P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7979-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7979-2024 J. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta nuobauda – 850 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių už tai, kad 2024 m. vasario 24 d. 11.19 val. Vilniuje, Verkių gatvėje, vairavo automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,93 promilių (įvertinus paklaidą) lengvas girtumas, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi J. P. skundo dėl minėto Institucijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimo netenkino ir šį nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad J. P. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti J. P. skirtų administracinio poveikio priemonių termino. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. J. P. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu J. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą netaikyti jai papildomos administracinio poveikio priemonės – reikalavimo 12 mėnesių įsirengti antialkoholinio variklio užraktą automobilyje arba, netenkinus pirmojo prašymo, nustatyti trumpesnius nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti minimalūs abiejų jai skirtų administracinio poveikio priemonių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) taikymo terminus.

4. Skunde J. P. nurodo, kad ji nėra tas žmogus, kuris piktybiškai pažeidinėtų įstatymą. Ji visiškai neginčija fakto, kad suklydo vertindama savo būseną po išvakarėse vartoto alkoholio, dėl to, nusižengė įstatymui. Jei ne mamos skambutis ryte, kad jos tėvą išrašo iš ligoninės ir reikia nuvažiuoti jį pasiimti, ji jokiu būdu nebūtų sėdusi už vairo. Siekis besąlygiškai vykdyti tėvų (mamos) valią buvo didžiausia jos klaida. Dėl to, jos ir jos artimųjų gyvenimas dabar yra beprotiškai sujauktas, išbalansuotas, ji kasdien bijo prarasti darbą ir dėl to jaučia finansinę bei psichinę įtampą, kadangi išlaiko kitus asmenis, turi finansinių įsipareigojimų ir šeimoje dėl to, kad ji negali vairuoti, nuolat kyla kivirčai, kuriuos girdi ir vaikai. Anot apeliantės, visas įmanomas pamokas ji jau išmoko, patyrė gėdą, savigraužą, nerimo priepuolius, liūdesį, finansinę įtampą, kasdienius suvaržymus. Pavojaus kelyje ji niekada nekėlė, nekeltų ir susigrąžinusi teisę vairuoti. Apeliantė netiki, kad valstybės griežta politika neblaivių vairuotojų atžvilgiu siekia pažeidėjus ne pamokyti, o juos sužlugdyti. Ir nors jos padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-272-954/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-635/2023). Formalus ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo) (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-324-813/2022).

5. Skunde apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, be kita ko, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, to nepadarė, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai. Nors teismas ir konstatavo, kad „ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų reido metu, jos vairavimas nebuvo išskirtinis; transporto priemones pareiškėja vairuoja 27 metus (ilgas vairavimo stažas); už panašius administracinius nusižengimus ji nebuvo niekada bausta <...>“, bet tuo pačiu nelaikė, kad tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl švelnesnės atsakomybės taikymo. Anot J. P., ji transporto priemones vairuoja 27 metus, šia turima teise naudojasi labai intensyviai, niekada nėra padariusi jokių pažeidimų būdama neblaivi, jai niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų jos polinkį į alkoholio vartojimą ir dėl to kylančias jos problemas. Ji neteista, jos atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų ar administracinių nusižengimų bylų teisenų, šiuo atveju transporto priemonę vairavo esant geroms eismo sąlygoms, prisisegusi saugos diržus, įsijungusi šviesas, niekam nepadaryta žala. Apeliantės teigimu, ji yra labai teigiamai charakterizuojama, gyvena tvarkingą gyvenimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jau 5 metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra teigiamai charakterizuojama darbdavio, jos darbo funkcijų atlikimui jai kiekvieną dieną tenka vairuoti, kad būtų užtikrintas sklandus įmonės darbas, todėl darbdavys prašo neatimti iš jos teisės vairuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją taip pat charakterizuoja teigiamai, mato, kad ji gailisi dėl padaryto pažeidimo ir suvokia jo rimtumą bei pasekmes ir pasimokė, todėl laiduoja už jos elgesį bei tarpininkauja, kad ji būtų baudžiama kuo švelniau, tai yra atimant teisę vairuoti kuo trumpesniam terminui. Be to, ji užsiima labdara – teikia paramą žmonėms iš savo asmeninių lėšų, taip pat intensyviai 3-4 kartus per savaitę sportuoja. Apeliantės vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad ji gyvena tvarkingą, nelengvabūdišką gyvenimą ir daug dirba, bei patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jos kasdienio gyvenimo būdo išraiška. J. P. teigimu, netrukus po to, kai buvo nubausta už padarytą nusižengimą, pagal galimybes sumokėjo dalį baudos, pasitikrino sveikatą, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Teisės vairuoti ji neturi jau nuo 2024 m. vasario 24 d. ir nėra jokių duomenų, kad ji būtų pažeidusi KET. Kol bus nagrinėjamas apeliacinis skundas, bus praėję dar daugiau laiko, kai ji neturi teisės vairuoti, tad šiuo atveju turėtų būti aktuali Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-626/2020, kur pažeidėjai, kuriai buvo nustatytas 0,92 promilės neblaivumas, teismas administracinio poveikio priemonės terminą nuo 1 metų sutrumpino iki 6 mėnesių, atsižvelgęs į tai, kad draudimas vairuoti transporto priemones nebuvo pažeistas beveik 6 mėnesius. Apeliantės įsitikinimu, visų šių aplinkybių, kurios turėjo būti kompleksiškai įvertintos kartu su kitais pateiktais duomenimis bei paaiškinimu apylinkės teisme, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino.

6. J. P. nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje abstrakčiai nurodė, kad padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių, tačiau neatkreipė dėmesio, jog administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime duomenų apie jos pavojingą vairavimą, nors ir būnant neblaiviai, nėra. Ji teismui nuosekliai nurodė, kad 2024 m. vasario 23 d. į svečius užėjo draugės su buteliu brendžio ir buteliu vyno. Išgėrė su jomis kelis alkoholinius kokteilius ir apie 23 val. išsiskirstė, apie 24 val. nuėjo miegoti. Kitą dieną niekur neplanavo važiuoti, bet ryte jai paskambino mama ir pasakė, kad tėvą išrašo iš ligoninės, todėl reikia nuvažiuoti jį pasiimti. Prieš vairavimą buvo pavalgiusi, nusipraususi, išgėrusi kavos, jautėsi gerai ir buvo įsitikinusi, kad jos kraujyje jau nebus likę alkoholio, nes nuo paskutinio nedidelio alkoholio kiekio vartojimo momento buvo praėję apie 11 valandų. Pripažįsta, kad neteisingai interpretavo savo būseną ir galimybę vairuoti, vėliau suprato, kad klaidą padarė neįvertinusi savo dietos įtakos (nuo 2023 m. spalio laikosi keto dietos ir yra žymiai sumažinusi kūno svorį), nes nors jautėsi gerai, bet fiziškai alkoholio kiekis jos kraujyje buvo didesnis. Nusižengimas buvo užfiksuotas policijos priemonių metu (buvo reidas), o tai reiškia, kad jos vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas) nei blaivių vairuotojų, ir ne specialiai į jį buvo nukreiptas pareigūnų dėmesys patikrinimui stabdant jos vairuojamą automobilį. Apeliantės vertinimu, padarytas pažeidimas šiurkštus, tačiau dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Be to, ji pareigūnus pamatė iš toli, todėl galėjo nusukti nuo kelio ar kitaip mėginti išvengti patikrinimo, bet būdama tikra, kad nedaro jokio teisės pažeidimo ir yra blaivi, net nepagalvojo taip pasielgti. Vis tik, kad ir kokios būtų jos nusižengimo padarymo aplinkybės, ji labai gailisi ir itin kritiškai vertina savo poelgį. Apeliantė pažymi, kad automobilį ji vairavo iš ryto, esant geroms eismo sąlygoms, kur eismo judėjimas nebuvo intensyvus. Remiantis teismų praktika, itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms kelia, kai nusižengimas padaromas nakties metu, kuomet yra reikalingas ypatingas atidumas dėl tamsaus paros meto (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-231-348/2023). Ir nors jos nusižengimas šiuo atveju buvo neapgalvotas bei kėlė pavojų eismo saugumui, tačiau ji savo veiksmais žalos niekam nesukėlė. Ji nebando įrodyti mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau siekia, kad byloje esančios aplinkybės butų vertinamos jos naudai, kaip ir kitų pažeidėjų naudai analogiškose bylose.

Šalies argumentai

7. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad kritiškai vertina savo padarytus nusižengimus, bet nesutinka, kad jie nusveria jos teigiamą asmenybės charakteristiką ir dėl to galima manyti, kad jos požiūris į privalomas elgesio taisykles yra neigiamas. Teismas nevertino viso jos turimo 27 metų vairavimo stažo, o dauguma jos per 5 metus padarytų nusižengimų buvo užfiksuoti automatiniu būdu. Ji skunde apylinkės teismui buvo nurodžiusi, kad pažeidimus su jai priklausančia transporto priemone yra padaręs jos sutuoktinis, o kai ji, kaip automobilio savininkė gaudavo pranešimus apie KET pažeidimus, sumokėdavo baudas. Ji net nesusimastė, kad tai jai gali neigiamai atsiliepti ateityje. Tad šiandien belieka tik gailėtis, kad dėl aplaidaus nerūpestingumo vyro nuobaudas prisiimdavo sau, nors pačių nusižengimų nebuvo padariusi. Tačiau, jeigu teismas būtų ne deklaratyviai pasisakęs, o objektyviai būtų vertinęs didesnį nei 27 metų vairavimo stažą, kai dar administraciniai nusižengimai būdavo užfiksuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens akivaizdoje, apeliantės įsitikinimu, būtų pastebėjęs, kad ji nėra linkusi piktybiškai nepaisyti įstatymų reikalavimų. Juo labiau, kad tai yra vieninteliai neigiamai jos asmenybę charakterizuojantys duomenys, nes kiti duomenys liudija tik apie teigiamą jos charakteristiką ne tik šeimoje, bet ir darbe bei visuomenėje. Ji supranta ir sutinka, kad nusipelnė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau nesutinka su tokiu griežtu nubaudimu. Jeigu praeityje jai jau būtų buvęs taikytas specialiosios teisės vairuoti atėmimas ir ji vėl kartotų savo neteisėtą ir pavojingą elgesį, galima būtų daryti išvadą, kad ankstesnis teisės vairuoti netekimas ir dėl to kilę suvaržymai nesulaikė jos nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, tačiau šiuo konkrečiu atveju iki nagrinėjamo įvykio ji nėra padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, nors turi didelį vairavimo stažą, nėra bausta ir už kitus šiurkščius KET pažeidimus, jai teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta, tad teismas turi realų pagrindą tikėti, kad ir švelnesniu nubaudimu bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

8. J. P. supranta, kad poreikis vairuoti transporto priemones darbui, artimųjų priežiūrai ir kitos panašios aplinkybės, šio pobūdžio bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios nuobaudos skyrimą, tačiau mano, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jos teisių suvaržymo proporcingumu siekiamiems tikslams ir itin formaliai išnagrinėjo jos skundą. Kaip jau minėjo, tai konstatuoja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jos darbo funkcijų atlikimui jai būtina turėti teisę vairuoti, nes jai kiekvieną dieną tenka vairuoti, kad būtų užtikrintas sklandus įmonės, kuri turi filialus Kaune ir Klaipėdoje, darbas. Atliekant darbo funkcijas jai tenka vairuoti įvairias transporto priemones, taip pat ji turi ir savo transporto priemonę, todėl visur įsirengti alkobloko neįmanoma finansine prasme. Pasak apeliantės, yra didelė tikimybė, kad jos darbovietė gali su ja nutraukti darbo sutartį. Jeigu gyventų viena ir netektų darbo, tai dar išgyventų, tačiau ji iš savo gaunamų pajamų išlaiko du vaikus, kurie, be to, lanko mokyklą, nuo namų nutolusią apie 3 km, o sūnus dar lanko muzikos pamokas ir dziudo. Jos sutuoktinis dažnai būna komandiruotėse, todėl visa vaikų priežiūra ir namų buitis tenka jai, dėl to, kad tinkamai pasirūpintų vaikais ir dalyvautų jų ugdyme, jai yra reikalinga turėti teisę vairuoti. Be to, anot apeliantės, ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atima jai galimybes pasirūpinti savo sunkiai sergančiu tėvu, kuriam, kaip ir pats nurodo pridėtame prašyme, labai reikalinga jos pagalba. Jos tėvas juda tik labai mažus atstumus, iš namų vienas beveik neišeina, viešuoju transportu jam sunku naudotis, nes sunku į jį įlipti, todėl ji nuveža pas gydytojus, lydi gydymosi įstaigose, perka vaistus, atveža maisto. Nors jis turi ir kitą dukrą (jos seserį), bet ji gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir tėvu nesirūpina. Todėl prašo atsižvelgti į byloje esantį tėvo prašymą ir neatimti iš jos teisės vairuoti. Be to, J. P. skunde pažymi, kad ji turi ir didelius kreditorinius įsipareigojimus, kuriuos privalo vykdyti, o netekusi teisės vairuoti, negalės susirasti darbo ir vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų. Apeliantės vertinimu, byloje yra objektyvūs duomenys, kurių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog nereikėtų taikyti administracinio poveikio priemonės, šiuo konkrečiu atveju sąlygojančios ypatingai neigiamų padarinių jos ir jos artimųjų asmenų socialiniame gyvenime atsiradimą.

Šalies argumentai

9. Apeliantė skunde teigia ir tai, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose ir nieko apie tai nepasisakė. Anot apeliantės, esant kartais žymiai didesniam neblaivumo laipsniui nei nustatyta šioje byloje, tačiau esant panašioms administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, kokios yra nustatytos šioje byloje ir įvertinus kiekvieną atskirai bei jas susiejus į duomenų visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, taikomas trumpesnis nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminas (pvz. nutartis Nr. II-47-671/2020 (0,95 promilių neblaivumas, teisė vairuoti atimta 6 mėnesiams), nutartis Nr. II-46-286/2020 (1,30 promilių neblaivumas, teisė vairuoti atimta 6 mėnesiams), nutartis Nr. II-341-298/2019 (1,45 promilių neblaivumas, teisė vairuoti atimta 6 mėnesiams), nutartis Nr. II-485-834/2019 (1,08 promilių neblaivumas, teisė vairuoti atimta 8 mėnesiams), nutartis Nr. II-140-286/2019 (1,18 promilių neblaivumas, teisė vairuoti atimta 8 mėnesiams), nutartis Nr. II-155-664/2019 (1,26 promilių neblaivumas, teisė vairuoti atimta 8 mėnesiams), nutartis Nr. II-167-277/2018 (1,01 promilių neblaivumas, teisė vairuoti atimta 2 mėnesiams) ir kt.). Be to, J. P. akcentuoja, kad pirmojo tikrinimo metu jai buvo nustatytas didesnis neblaivumas nei antrojo tikrinimo metu, o tai rodo, kad jos paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo aplinkybių yra sąžiningi ir ji turėjo pagrindą tikėtis, kad išvakarėse suvartotas nedidelis alkoholio kiekis neturės įtakos jos blaivumui vairuojant.

10. Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje nurodant, kad visos aplinkybės, dėl ko jai būtina turėti teisę vairuoti, buvo žinomos iki nusižengimo padarymo ir dėl to ji privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, nebuvo tinkamai įvertintas apeliantės poreikis turėti teisę vairuoti, nors yra daugybė pavyzdžių, kur tai įvertinama. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-180-593/2020, kurioje apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesiams, buvo įvertinta, kad pažeidėja išsiskyrusi, turi du vaikus, dirba vadybininke, iki darbovietės 20 km, todėl neturėdama teisės vairuoti negali tinkamai atlikti darbo funkcijų ir šios teisės atėmimas turėtų neigiamų padarinių ne tik kasdieniniame jos gyvenime, bet ir žymiai apribotų asmens galimybę užsitikrinti pragyvenimo šaltinį sau ir visai šeimai, ignoruojant tai, kad pažeidėja tris kartus per mėnesį vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jai buvo sustabdyta. Kitoje Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-368-383/2021, buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumas ir apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos sprendimą pažeidėjui sutrumpindamas terminą iki 6 mėnesių, motyvuodamas tuo, kad asmens darbovietė nutolusi nuo gyvenamosios vietos, viešasis transportas nėra gerai išvystytas, darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl neturint teisės vairuoti, jis negali dirbti, turi šeimą ir augina mažametį vaiką, kuriuo turi rūpintis. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-574/2023 apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepaisant to, kad asmuo prieš 10 metų buvo nubaustas už vairavimą būnant neblaiviam (nustatytas 0,95 promilių neblaivumas), nurodydamas, kad iš bylos duomenų matyti, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra būtina ne tik darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ir rūpintis savo artimaisiais, todėl ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam bet ir jo šeimos nariams. Pasak apeliantės, nors minėtos aplinkybės nėra išskirtinės, tačiau taip pat vertinamos kartu su kitomis nustatytomis pirmosios instancijos teismo, taip pat nurodomomis apeliaciniame skunde. Ir tokių teismų praktikos pavyzdžių, kai visų bylos aplinkybių kontekste įvertinamas poreikis turėti teisę vairuoti, nors visi pažeidėjai dar iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti jiems reikalinga, yra daugybė.

11. Anot apeliantės, jos naudai nebuvo vertintos ir tokios aplinkybės, kurios buvo vertinamos kitose bylose, t. y. buvo sustabdyta policijos priemonių metu (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-635/2023); sumokėjo didžiąją dalį jai paskirtos baudos (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-341-593/2020); realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta. Nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-300/2020); vertintina faktinė gyvenamoji ir darbo vieta (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-550-919/2021); savalaikiai pabaigti mokymai ir išklausytos programos (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-342-919/2020) bei kt. Ir nors teismas turi diskreciją spręsti, kokio dydžio administracinę nuobaudą ir kokios trukmės administracinio poveikio priemonę skirti, tačiau J. P. manymu, negalima tokia situacija, kad vienose bylose tokios pačios aplinkybės vertinamos pažeidėjo naudai, kaip leidžiančios taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą, o kitose bylose, kaip jos atveju, jos laikomos nereikšmingomis.

12. Apeliantė skunde pažymi, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių (padaryto nusižengimo pobūdžiu, pažeidėjo kaltės forma ir rūšimi, asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo principais) vertinimu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-891/2018). Tačiau šioje byloje teismas, švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo aspektu, neatsižvelgė į daugelį ANK 34 straipsnio 6 dalies normoje nurodytų aplinkybių ir jų neįvertino arba vertino formaliai ir atsietai vieną nuo kitos, tokiu būdu pažeidė ANK 563 straipsnio nuostatas. Pasak apeliantės, apylinkės teismas ne tik, kad neįvertino dalies jos skunde nurodytų argumentų, aplinkybes vertino paviršutiniškai, nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika, teisingumo ir protingumo principais bei neatsižvelgė į poreikį turėti teisę vairuoti, deklaratyviai nurodydamas, kad visos skunde nurodomos aplinkybės egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau apeliantės nuo neteisėto elgesio nesustabdė.

13. Skunde J. P. akcentuoja, kad sumokėdama didelę dalį baudos, nepaisant to, kad apeliacinio skundo teikimo metu nevairuodama jau pakankamai ilgą laiko tarpą, ji patyrė nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės naštą ir daugiau jokių pažeidimų nebedarys, kadangi neturėdama teisės vairuoti, patiria neproporcingus jos asmenybei ir padarytam nusižengimui suvaržymus, ypač susijusius su galimybių išlaikyti darbo vietą ir pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata sumažėjimu, todėl, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį ir netaikius papildomos poveikio priemonės – reikalavimo 12 mėnesių įsirengti antialkoholinį variklio užraktą automobilyje arba maksimaliai sutrumpinus draudimo vairuoti transporto priemones be įrengto antialkoholinio variklio užrakto automobilyje terminą bus optimaliai įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą ir toliau kylantys neigiami padariniai bus neproporcingi jos padarytam administraciniam nusižengimui ir asmenybei bei tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – ją nubausti. Jos apeliacinio skundo patenkinimas reikšmingai motyvuotų ateityje elgtis absoliučiai atsakingai, tinkamai įvertinti padarytas klaidas bei galimas jų pasekmes. Ji užtikrina, kad ateityje vairuos tik būdama visiškai blaivi ir bus pavyzdinga pilietė bei vairuotoja.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jos nutarimą bei skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistus ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, byloje nėra nustatyta ir J. P. pateiktame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sumažinti apeliantei skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta J. P. neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir už tai jai skirtos 850 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti tik vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo mažesniam terminui ir netaikyti papildomos administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, arba nustatyti trumpesnius nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti minimalūs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo terminus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už J. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje (šiuo atveju – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai (ne mažiau nei 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)), padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas, tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios administracinio poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, pirmuoju atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antruoju – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus. Šiuo atveju, J. P. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 6 mėnesiai, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams (12 mėnesių), t. y. taip pat minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Todėl, J. P. prašymo dar labiau sušvelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę tenkinimas reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Taigi, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

19. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių J. P. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę ji vairavo būdama neblaivi, kai jos neblaivumas leidžiamą normą viršijo daugiau nei dvigubai, mieste, pakankamai judrioje gatvėje, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau, kaip minėta, tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju J. P. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta bauda, artima minimaliai straipsnio sankcijoje numatytai baudai ir paskirtas minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bei minimalus draudimo terminas, draudžiantis vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

20. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek iš esmės analogiškai skunde apygardos teismui nurodytos aplinkybės, kurios, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo įvertintos ne atsietai viena nuo kitos, nelaikytinos J. P. atsakomybę ypatingai švelninančiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1–4 dalys). Nors, kaip pažymima ir apeliaciniame skunde, padarytas nusižengimas niekam ir nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų (J. P., vairuodama automobilį, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, buvo sustabdyta policijos priemonių (reido) metu), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad J. P. padarė grubų administracinį nusižengimą, už kurį Institucija jai skyrė beveik minimalią sankcijoje numatytą baudą ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui bei minimalios trukmės draudimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (J. P. su tuo sutiko).

21. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo, pagrįstai atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, o būtent į tai, kad J. P. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Pirmo tikrinimo metu jai nustatytas 0,96 promilių (po paklaidos) neblaivumas, antro tikrinimo metu – 0,93 promilių (po paklaidos) neblaivumas (b. l. 81) viršija įstatyme nustatytą minimalią ribą daugiau nei du kartus. Pažeidėjos neblaivumo nustatymo akte (b. l. 83) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius jos vairuotą automobilį, J. P. iš burnos sklido alkoholio kvapas. Apeliaciniame skunde J. P. nurodytos aplinkybės, kad ji sąžiningai suklydo vertindama savo būseną, nesijautė neblaivi, dėl padaryto pažeidimo gailisi, o teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga siekiant pasirūpinti buitimi, vaikais – nuvežti juos į mokyklą, būrelius ir pan., savo sunkiai sergančiu tėvu – nuvežti jį į gydymo įstaigas, nupirkti jam maisto, vaistų, taip pat dėl darbinių funkcijų atlikimo – tai yra šeimyniniai ir darbiniai interesai nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios ar išskirtinės aplinkybės, todėl ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl taip pat nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis ir tai, jog apeliantė, kaip teigiama skunde, netekusi teisės vairuoti, gali netekti darbo ir dėl to negalės vykdyti savo įsipareigojimų bei pasirūpinti savo šeima. Apeliantė, prieš darydama minimą teisės pažeidimą, turėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Kita vertus, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodo ir pati apeliantė, ji nevairuoja nuo 2024 m. vasario 24 d., tai yra nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 84), tačiau šiuo metu vis dar dirba ir sugeba pasirūpinti šeima (vaikais, tėčiu), net ir negalėdama vairuoti transporto priemonės.

22. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės skunde dėstomas aplinkybes, jog alkoholį ji vartojo iš vakaro, automobilį vairavo praėjus 11 val. nuo alkoholio vartojimo, esant geroms eismo sąlygoms, neįvertino situacijos ir savo organizmo galimybių, taip pat tai, kad padarydama administracinį nusižengimą, ji nepadarė kitų KET pažeidimų, dėl jos veiksmų nekilo žala ir kt. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, iš esmės teisingai pažymėjo, kad įstatymo leidėjas tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumą sieja ne su konkrečiomis asmens neteisėtą elgesį sąlygojusiomis aplinkybėmis, nusižengimo padarymo metu buvusiomis oro sąlygomis, kilusiomis pasekmėmis ir pan., bet su neblaivaus vairuotojo potencialiai sau ir aplinkiniams keliamu pavojumi. Visuotinai žinoma, kad neblaivus asmuo tinkamai neįvertina pavojaus savo ir kitų gyvybei, jo reakcija būna sulėtėjusi, aplinkos suvokimas iškreiptas, o tai, atsitikus nenumatytai, avarinei situacijai, dažnai turi lemiamą įtaką kilsiantiems padariniams ir jų sunkumui. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ir J. P. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad ji teigiamai charakterizuojama darbdavio, aktyviai sportuoja, nebuvo bausta už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, pasitikrino sveikatą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą. Vis tik, kaip ir apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas pirmiau nurodytų aplinkybių nelaiko išskirtinėmis, dėl kurių būtų pagrindas švelninti J. P. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su dalies baudos sumokėjimu ir naujų nusižengimų nepadarymu po to, kai jai buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, būtent ir atspindi J. P. skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslus: nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes ir užkirsti kelią naujų pažeidimų darymui.

23. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. P., prieš nuspręsdama vairuoti automobilį, nesijautė neblaivi, alkoholį vartojo išvakarėse, tačiau, apygardos teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, norėdamas vairuoti transporto priemonę kitos dienos pirmoje pusėje bei žinodamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus iš vakaro, turėjo įvertinti šią aplinkybę ir įsitikinti, pasikliaudamas ne išimtinai subjektyviu savo organizmo būsenos vertinimu, kad jau gali vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nepažeisdamas KET. Tai, kad apeliantė, išvakarėse vartojusi alkoholį, kitos dienos pirmoje pusėje priėmė sprendimą vairuoti automobilį, prieš tai nepasitikrinusi savo neblaivumo alkotesterio pagalba ar kitais būdais, kurie objektyviai nustato asmens apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, vietoje to pasitikėjo savo subjektyviu suvokimu, kad jau yra išblaivėjusi, rodo, kad jos padarytas nusižengimas, priešingai, nei teigiama skunde, buvo tyčinis.

24. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantei paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukeltų dideles finansines pasekmes, nes tokius užraktus jai reikėtų įsirengti net keliuose automobiliuose. Teismo vertinimu, tokie J. P. teiginiai yra labiau jos subjektyvi nuomonė dėl jos patiriamų suvaržymų ir nepatogumų, o ne objektyvios aplinkybės, kurios darytų realią įtaką administracinio poveikio priemonės termino trumpinimo klausimui. Pabrėžiama, jog apeliantė nėra įpareigojama įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, o turi teisę vairuoti tokius užraktus turinčias transporto priemones. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, priešingai nei specialiosios teisės atėmimas, iš esmės neatima galimybės J. P. vairuoti transporto priemones, tačiau užtikrina galimybę periodiškai tikrinti apeliantės blaivumą ir taip užtikrinti visuomenės saugumą nuo galimų pažeidimų.

25. Apeliaciniame skunde, gana gausiai pateikiant teismų praktiką, anot apeliantės, analogiškose bylose, kuriose asmenims, padariusiems ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo trumpinamas, siekiama iliustruoti, kad J. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra pernelyg griežtos ir neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad daugumoje apeliantės nurodomų procesinių sprendimų asmenims buvo nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis nei nagrinėjamu atveju, daugeliu atveju tik nežymiai viršijantis leistiną ribą, todėl jau vien ši aplinkybė parodo, jog nurodytų sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi ir nėra analogiškos šioje byloje nustatytam nusižengimui. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) individualizuojama atsižvelgiant į konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą, todėl, net ir esant panašioms aplinkybėms, teismas nėra įpareigojamas paskirti identišką nuobaudą ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti. Nagrinėjamu atveju J. P. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog jai paskirtos nubaudimo priemonės yra per griežtos, neproporcingos ir neteisingos.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino parinktų nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių pagrįstumą, todėl teisėtai bei pagrįstai nusprendė atmesti J. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutarimo. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys