Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui I. F. (I. F.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo I. F. (I. F.) priešieškinį ieškovei V. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, L. P., N. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės V. F. (iki santuokos sudarymo – P.) ir atsakovo I. F. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje sutuoktiniai vaikų nesusilaukė ir klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, byloje nesprendžiami. Sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) mėn. neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių, nei vienas sutuoktinis neprašo skirti termino susitaikymui, laiko, kad jų santuoka yra faktiškai pasibaigusi.

Dėl santuokos nutraukimo

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

21. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

22. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-270-718/2021 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia nustūmė nuo suolo savo sutuoktinę V. F. ir padarė smulkias kraujosruvas nugaros kairės pusės odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. liepos 12 d. gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viena ranka suėmė savo sutuoktinei V. F. už smakro, o kita ranka suėmė jos dešinę ranką (žasto srityje) ir abiem rankomis spausdamas galvą bei ranką, pargriovė ją ant lovos, tokiu būdu padarė V. F. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, t. y. nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas dešinio žasto priekiniame ir vidiniame paviršiuje; atsakovas išteisintas: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. kovo 31 d. veika), kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2020 m. liepos 11 d. veika), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2020 m. liepos 12 d. veika), kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-557/2021 panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis dėl atsakovo išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. kovo 31 d. veika) ir BK 145 straipsnio 1 dalį, atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. kovo 31 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.42 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykusio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į nugarą savo sutuoktinei V. F. ir pargriuvęs sugriebė jai už kojos ir ją stipriai patraukė, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, bei pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. liepos 12 d., apie 08.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine V. F. metu paėmė nuo stalo virtuvinį peilį, kurį pridėjo V. F. prie kaklo, ir grasino sakydamas, kad ją papjaus, kad vis tiek pribaigs ir kad ji negyvens, dėl to nukentėjusioji V. F. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

24. Taigi įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais atsakovas yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus ieškovės atžvilgiu. Abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad po 2020 m. kovo 31 d. įvykio jos santuokinių ryšių nebepalaikė, kas leidžia spręsti, kad atsakovo 2020 m. kovo 31 d. vartotas fizinis smurtas ieškovės atžvilgiu, patvirtintas teismo nuosprendžiu, lėmė tolesnį bendrą gyvenimą negalimu ir faktinį šalių santuokos iširimą. Taigi šiuo atveju pagal faktines aplinkybes taikytina CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad 2020 m. kovo 31 d. įvykio metu smurtiniai veiksmai buvo iš abiejų pusių ir jis pats nukentėjo (buvo sužalotas) nuo ieškovės veiksmų, kadangi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. birželio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, konstatavus, kad ieškovė sutuoktinį sužalojo gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, t. y. būtinosios ginties sąlygomis.

25. Be to, iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio (16 punktas) taip pat matyti, kad atsakovo elgesys ne tik 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. liepos 11 d., 2020 m. liepos 12 d. epizodais, kurie įvertinti baudžiamąja tvarka, tačiau ir kitais atvejais ieškovės atžvilgiu nesuderinamas su bendro gyvenimo normomis: telefoninių pokalbių su ieškove metu ir jai siunčiamose SMS žinutėse atsakovas ieškovę vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasina, kad ją užmuš, „nutrauks rankas ir kojas“, smurtas ir grasinimai susidoroti yra pasikartojantys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas laikomi nesuderinamais su sutuoktinio teisių ir pareigų tinkamu vykdymų, faktoriumi, darančiu santuokinį gyvenimą negalimu ir pakankamu pagrindu konstatuoti santuoką iširus dėl smurtą naudojančio asmens kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, jog fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

26. Tuo tarpu atsakovo teiginiai, jog ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas nepagrįsti jokiais įstatymo leistinais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178 straipsniai). Nors atsakovas nurodo, kad 2019 metais pašlijus jo sveikatai tapo ieškovei nebereikalingas ir ji, vedina savanaudiškų turtintinų interesų kartu su sūnumi jį apgavo, išviliojusi butą, tačiau šių ieškovo teiginių nepatvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės sūnui E. P. pardavė 2019 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 5387, pagrindu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovas teismine tvarka siekė paminėtą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio (kaip sudarytą dėl suklydimo), CK 1.91 straipsnio (kaip sudarytą dėl apgaulės) pagrindu. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-363-323/2021 atsakovo ieškinys E. P. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo buvo atmestas, atsakovui neįrodžius, kad buto pardavimas ieškovės sūnui E. P. neatitiko jo valios, kad jis buvo suklaidintas ar apgautas. Dėl to remtis šio sandorio sudarymo faktu, kaip įrodančiu ieškovės savanaudiškumą, nelojalumą sutuoktiniui, nėra jokio pagrindo. Be to, atsakovas, tvirtindamas, kad ieškovė nebuvo jam lojali, elgėsi nesąžiningai, pasinaudodama jo negebėjimu naudotis elektroninės bankininkystės paslaugos persivesdavo sau pinigus iš atsakovo sąskaitos, turėjo pareigą įrodyti, kad tokie ieškovės veiksmai buvo iš esmės jų santuokos iširimo priežastimi (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog iš atsakovo sąskaitos į ieškovės sąskaitą buvo pervedamos atitinkamos pinigų sumos atsakovui tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, šalims pateikus savo banko sąskaitų išrašus, todėl akivaizdu negalėjo būti santuokos iširimo priežastimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, ją siejant su turtinių reikalų tvarkymu.

27. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesant objektyvių duomenų, kad santuoka iširo dėl kokių nors kaltų, darančių sutuoktinių santuokinį gyvenimą negalimu, ieškovės veiksmų, sprendžia, kad atsakovas nenuginčijo prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes jis nuteistas už tyčinius nusikaltimus ieškovės atžvilgiu (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir netenkina atsakovo priešieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

28. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „P.“, o atsakovui paliekama jo pavardė – „F.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

29. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

30. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo apima dvasinius išgyvenimus, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

33. Be to, nors baudžiamojoje byloje ieškovei priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau baudžiamojoje byloje neturtinės žalos atlyginimas ieškovės naudai buvo priteistas dėl atsakovo smurto ieškovės atžvilgiu, tuo tarpu santuokos nutraukimo byloje neturtinės žalos atsiradimas ir priteisimas siejamas su santuokos iširimu. Nors nutraukiant santuoką dėl fizinio smurto yra sunku atriboti ieškovės patirtą neturtinę žalą dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir neturtinę žalą dėl santuokos iširimo, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad atlyginus neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo, neturtinė žala dėl santuokos iširimo nebeturi būti atlyginama. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo apima ne tik fizinį ir emocinį skausmą bei pažeminimą dėl fizinio smurto, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl šeimos iširimo, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimo. Į neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo panaudojant fizinį smurtą atlyginimo faktą atsižvelgtina tik sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007).

34. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę iki jos faktinio iširimo (11 metų), atsakovo amžių, turtinę padėtį ir sveikatos būklę, į tai, kad dėl fizinio smurto patirta neturtinė žala atlyginta (priteista baudžiamojoje byloje), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

35. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

36. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37. Nagrinėjamu atveju šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo vieno kambario 11,79 kv. m bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, kad buto padalinti natūra abiem šalims nėra galimybės, nes butas yra mažo ploto, minėta, vieno kambario, suformuoti atskirų turto dalių techniškai neįmanoma. Tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė reikalavimus dėl buto priteisimo natūra, kitam sutuoktiniui išmokant kompensaciją.

38. Teismas, spręsdamas klausimą, kuriam iš sutuoktinių – ieškovei ar atsakovui – priteisti butą natūra, nustatė sekančias šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 27 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. sausio 6 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 27 d. rekomendacijos dėl pagalbos poreikio bei Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. rekomendacijos dėl specialiosios pagalbos priemonių matyti, kad ieškovei kasdienėje veikloje, judant reikalinga kito asmens pagalba, gyvenamosios vietos pritaikymas ir kt. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei kasdieniame gyvenime reikalinga kito asmens pagalba, kurią, kaip nurodo ieškovė, pagrinde jai suteikia duktė E. P.. Iš į bylą pateiktos 2021 m. lapkričio 11 d. Savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovės duktė gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame name, kuriame yra ir šalims priklausantis butas. Be to, šalims nuo (duomenys neskelbtini) pradėjus gyventi skyrium paminėtame bute gyventi liko ieškovė. Vykdydama jai pateiktas rekomendacijas dėl gyvenamosios vietos pritaikymo jos poreikiams, ieškovė atliko bendro naudojimo patalpos - vonios kambario remontą, t. y. vietoje vonios pastatė dušo kabiną (nurodė, kad į vonią nebeįlipo), pakeitė tualetą. Šias aplinkybes patvirtina antstolės V. D. 2022 m. rugsėjo 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos aplinkybės, jog vonios kambarys apsilankymo metu buvo remontuojamas, išardyta visa santechnika ir apdaila, bei ieškovės pateiktos fotonuotraukos apie atliktus vonios kambario remonto darbus. Maža to, šalims priklausantis butas yra su bendro naudojimo patalpomis. Bendro naudojimo patalpos naudojamos bendrai su butu, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės sūnui E. P..

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė turi didesnį interesą ir jos interesas yra esminis naudoti gyvenamąją patalpą natūra, kadangi bendro naudojimo patalpos jau yra pritaikytos jos specialiems poreikiams, tame pačiame name gyvena jos vaikai, kurie kasdienėje veikloje teikia pagalbą. Tuo tarpu atsakovas neturi esminio intereso gyventi būtent ginčo bute, kaip nurodė teismo posėdžio metu, iš pradžių bandytų gyventi, o jei būtų nepalankios sąlygos (konfliktai su gretimo buto savininku ir bendro naudojimo patalpų bendrasavininku ieškovės sūnumi E. P., ir kt.), tuomet butą mainytų arba parduotų ir pirktų kitą. Aptartų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto (ginčo buto) priteisimas ieškovei natūra ir atitinkamo dydžio kompensacijos atsakovui išmokėjimas labiausiai atitinka šalių interesus, bendruosius teisingumo ir protingumo principas. Tarp šalių nekilo ginčo dėl buto vertės - šalys turto verte laiko VĮ „Registrų centras“ nurodomą vidutinę turto rinkos vertę, kuri teismo sprendimo priėmimo dieną yra 11 000 Eur (CK 3.119 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, teismas priteisia ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisia 5 500 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai buto vidutinės rinkos vertės (CK 1.5 straipsnis, 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

40. Pagal pateiktus duomenis šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat buvo įgijusios automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį bylos nagrinėjimo metu atsakovas atidavė utilizavimui. Iš 2023 m. kovo 1 d. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto matyti, kad atsakovas automobilį „Honda Accord“ atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmontavimui ir sunaikinimui bei už jį gavo 250 Eur. Ieškovė laiko, kad automobilio vertė bylos iškėlimo metu buvo 1 000 Eur, šiam teiginiui pagrįsti pateikė VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos paskaičiavimo pažymas. Atsakovas pateikė duomenis, kad paminėtą automobilį 2019 m. gruodžio 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo už 300 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė duomenis apie vidutinę automobilio „Honda Accord“ vertę, nevertinant individualių šalims priklausiusio automobilio savybių (ridos, komplektacijos ir kt.). Tuo tarpu rinkos vertę rodo ta pinigų suma, kurią realiai mokėtų pirkėjas, sudarydamas sandorį. Minėta, atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad automobilį įsigijo už 300 Eur, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad už nurodytą sumą įsigijus automobilį jis buvo iš esmės pagerintas ir į pagerinimus investuota 700 Eur (CPK 12, 178 straipsniai). Nors ieškovė nurodo, kad 2019 m. gruodžio 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta kaina (300 Eur) neatitinka tikrovės, realiai automobilis įsigytas už didesnę kainą, tačiau vėlgi jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovo sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas ir jos sąlygų sąžiningumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas negali vertinti atsakovo sudarytos sutarties ir automobilio kainos pagrįstumo. 2019 m. gruodžio 13 d. sutarčiai esant nenuginčytai, teismas vadovaujasi joje nurodyta automobilio kaina (verte) - 300 Eur. Taigi šiuo atveju į dalytino turto balansą turėtų būtų įtraukiama automobilio „Honda Accord“ pardavimo pajamų suma (250 Eur), kuri laikytina adekvačia, nes automobilis, minėta, įsigytas už 300 Eur, naudotas ir bendro gyvenimo laikotarpiu, ir vadovaujantis lygių turto dalių principu, ieškovei iš atsakovo priteistina 125 Eur (250 Eur / 2) kompensacija, o ieškovės reikalavimas priteisti 500 Eur kompensaciją už turto sumažėjimą atmestinas.

41. Šalys santuokos metu taip pat įsigijo ir baldus. Kadangi šalys bendro gyvenimo metu naudojosi ne tik jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini), bet ir gretimu butu, adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki 2019 m. spalio 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui, o nuo 2019 m. spalio 11 d. nuosavybės teise priklauso ieškovės sūnui E. P., tačiau iki šalių gyvenimo skyrium pradžios ((duomenys neskelbtini)) toliau buvo naudojamas šalių, todėl šalių santuokos metu įgyti baldai išdėstyti per abu butus. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvusius šalių įgytus baldus atsakovas pardavė buto pirkėjui ieškovės sūnui E. P., todėl jie nedalintini. 2019 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad sutarties objektas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), sutartyje nenurodyta, kad butas perkamas kartu su jame esančiais baldais, sutartyje jokie baldai nėra įvardijami. Be to, liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad derinant buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas dėl baldų įsigijimo kalbama nebuvo, taigi jie nebuvo pardavimo objektas. Po gyvenimo skyrium pradžios šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu ir jame likusiais baldai naudojasi ieškovė, šiuo teismo sprendimu butas jai priteisiamas asmeninės nuosavybės teise, ieškovė taip pat turi galimybę naudoti gretimą, jos sūnui priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame likę šalims priklausančių baldų (liudytoju apklaustas E. P. patvirtino, kad jo motina turi jo buto raktus ir gali nevaržomai į jį patekti, paimti baldus, kurių jis nenusipirko), atsakovas nekilnojamojo turto neturi, todėl šalims priklausantys baldai natūra priteistini ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją. Toliau pasisakoma dėl kiekvieno:

41.1. Dėl šviestuvo-ventiliatoriaus. Iš antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad šviestuvas-ventiliatorius yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė nurodo, kad jis buvo padovanotas jai jos sūnaus ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, tačiau jokių objektyvių duomenų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė. Atsakovas nurodo, kad jo vertė 30 Eur, ieškovė nurodomos vertės neginčijo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei priteistinas šviestuvas-ventiliatorius, o atsakovui - 15 Eur (30 Eur / 2) kompensacija.

41.2. Dėl šaldytuvo. Iš antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad šaldytuvas realiai egzistuoja (yra bute, adresu (duomenys neskelbtini)), atsakovo nurodomos 200 Eur vertės ieškovė neginčija, todėl ieškovei priteistinas šaldytuvas, o atsakovui - 100 Eur (200 Eur / 2) kompensacija.

41.3. Dėl skalbimo mašinos. Iš antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad skalbimo mašina realiai egzistuoja (faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo išnešta į ieškovės dukters nuomojamą butą), atsakovo nurodomos 80 Eur vertės ieškovė neginčija, todėl ieškovei priteistina skalbimo mašina, o atsakovui - 40 Eur (80 Eur / 2) kompensacija.

4.1.4. Dėl 3-jų durelių spintos. Iš antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 3-jų durelių spinta realiai egzistuoja (yra bute, adresu (duomenys neskelbtini)), atsakovo nurodomos 400 Eur vertės ieškovė neginčija, todėl ieškovei priteistina 3-jų durelių spinta, o atsakovui - 200 Eur (400 Eur / 2 )kompensacija.

41.6. Dėl šaldiklio. Atsakovas nurodo, kad su antstole nuvykęs apžiūrėti buto nerado šaldiklio, kurio vertė 90 Eur. Ieškovė nurodė, kad šaldiklio sutuoktiniai niekada neturėjo. Teismo posėdžio (2023 m. kovo 16 d.) metu atsakovas paaiškino, kad šaldiklis buvo mašininis, jį paskolino ieškovės sūnui ir jis jo nebegrąžino. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas dėl šaldiklio susigrąžinimo turi kreiptis į ieškovės sūnų, o ne reikalauti ieškovės, tvirtinančios, kad sutuoktiniai tokio daikto bendros jungtinės nuosavybės teise įgiję nebuvo, kompensuoti ½ dalį daikto vertės. Dėl šios priežasties priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

41.9. Dėl dujinės viryklės. Atsakovas nurodo, kad su antstole nuvykęs apžiūrėti buto nerado dujinės viryklės, kurią vertina 100 Eur. Ieškovė nurodo, kad šalys buvo įsigijusios dujinę viryklę, kurią ieškovė vertina 50 - 60 Eur, kuri liko atsakovui išsikrausčius iš buto, tačiau ji buvo sugedusi ir ieškovė ją išmetė. Teismas laiko labiau tikėtina, kad dujinė viryklė, jei ir sugedo, tai po šalių gyvenimo skyrium pradžios, nes mažai tikėtina, kad asmuo mažo ploto patalpoje laikytų neveikiantį, neremontuotiną daiktą, todėl ieškovė turi kompensuoti bendro turto sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nurodo skirtingas dujinės viryklės vertes, objektyvių duomenų viryklės vertei pagrįsti byloje nėra, todėl vertei nustatyti imamas šalių nurodomų verčių vidurkis, t. y. 80 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina 40 Eur (80 Eur / 2) kompensacija už bendro turto sumažėjimą.

41.10. Dėl instrumentų rinkinio su grąžtu. Atsakovas nurodo, kad su antstole nuvykęs apžiūrėti buto nerado instrumentų rinkinio su grąžtu, kurį vertina 200 Eur. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad instrumentų rinkinį atsakovas pasiėmė išsikraustydamas. Tiek ieškovei, tiek atsakovui tvirtinant, kad instrumentų rinkinio su grąžtu savo žinioje neturi, kai tuo tarpu teismas tarp sutuoktinių dalija tik realiai egzistuojančius daiktus, instrumentų rinkinio su grąžtu padalijimo klausimas nespręstinas. Nesant jokių objektyvių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis neliko instrumentų rinkinio su grąžtu, pagrįsto pagrindo spręsti kompensacijos priteisimo klausimą nėra, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

42. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui iš ieškovės priteistina 5 770 Eur (5 500 Eur už butą + 15 Eur už šviestuvą-ventiliatorių + 100 Eur už šaldytuvą + 40 Eur skalbimo mašiną + 200 Eur už 3-jų durelių spintą + 25 Eur už dujų balioną – 60 Eur ieškovei tenkanti kompensacija už atsakovui liekančią komodą – 50 Eur ieškovei tenkanti kompensacija už atsakovui liekantį televizorių) kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, bei 115 Eur (150 Eur už dvigulę lovą su čiužiniu + 50 Eur už sekciją + 40 Eur už dujinę viryklę – 125 Eur ieškovei tenkanti kompensacija už automobilio „Honda Accord“ pardavimą) kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

43. Atsakovas po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, 2022 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo automobilį „Mercedes-Benz C 200 CDI“, kuris, nesant ginčo tarp šalių, pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe. Taip pat 2021 m. gegužės 15 d. atsakovas ir UAB „GF bankas“ sudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 3, pagal kurį atsakovui suteiktas 1950 Eur kreditas. Nesant ieškovės sutikimo dėl kredito išdavimo, kreditoriui neginčijant asmeninio prievolės pobūdžio, įsipareigojimai UAB „GF bankas“ pagal paminėtą kredito sutartį pripažintini asmenine atsakovo prievole.

Dėl kompensacijos už AB „Swedbank“ grąžintą kreditą priteisimo

44. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 724 Eur kompensaciją už iš AB „Swedbank“ paimtą ir grąžintą kreditą.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Swedbank“ pagal 2014 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui suteikė 1 448,10 Eur kreditą, kurio paskirtis - vartojimo reikmėms. Kredito grąžinimo terminas - 2019 m. kovo 22 d. Iš 2021 m. sausio 28 d. pažymos dėl įsipareigojimų įvykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas įvykdė visus pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t. y. grąžino visą paimtą kreditą ir sumokėjo visas kitas mokėtinas sumas. Tarp šalių nekilo ginčas, kad atsakovo paimtas kreditas buvo panaudotas baldams įsigyti.

46. CK 3.115 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

47. Nagrinėjamu atveju šalims neginčijant, kad iš AB „Swedbank“ paimtas kreditas buvo panaudotas abiejų šalių interesais, bendriems šeimos poreikiams tenkinti, įstatyminio pagrindo reikalauti kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą atsakovas neturi, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

Dėl kompensacijos už Bigbank AS filialui grąžintą kreditą priteisimo

48. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 2 926,88 Eur kompensaciją už Bigbank AS filialui grąžinto kredito dalį.

49. 2017 m. liepos 15 d. Bigbank AS filialas ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1718972/96ta, pagal kurią atsakovui suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas trejų metų terminui, atsakovas įsipareigojo iki 2022 m. liepos 20 d. kredito davėjui grąžinti 7 024,29 Eur. Iš Bigbank AS filialo 2022 m. rugsėjo 2 d. atsakymo į užklausimą matyti, kad kredito sutartis buvo padengta, pagal šią sutartį sumokėta 7 050,49 Eur. Iš Bigbank AS filialo 2022 m. lapkričio 10 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad finansiniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) (šalims pradėjus gyventi skyrium) sudarė 3 277,07 Eur (iš jų 2 655,71 Eur kredito likutis, 261 Eur palūkanos, 360,36 Eur mėnesinis administravimo mokestis), o finansiniai įsipareigojimai 2022 m. sausio 3 d. sudarė 819,44 Eur (iš jų 710,52 Eur kredito likutis, 18,83 Eur palūkanos, 90,09 Eur mėnesinis administravimo mokestis).

50. Tarp šalių nekilo ginčo, kad kreditas panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti - automobiliui „Hyundai Santa Fe“ pirkti, prievolė kreditoriui Bigbank AS filialui buvo bendra solidari sutuoktinių prievolė.

51. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnis). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas). Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-2009).

52. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

53. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pateikė prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2020 m. balandžio 1 d., t. y. sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Vėliau bylos nagrinėjimo metu tokio prašymo nebepalaikė, prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tuo tarpu atsakovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

54. Atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutrūkimo, todėl vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, negali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Taigi laikytina, kad tik nuo 2022 m. sausio 6 d. (nuo bylos iškėlimo teisme dienos) atsakovas iš savo asmeninių lėšų dengė bendrą abiejų sutuoktinių prievolę Bigbank AS filialui. Pagal pateiktus duomenis nuo 2022 m. sausio 3 d. iki visiško kredito išmokėjimo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 1718972/96ta atsakovas padengė finansinius įsipareigojimus, kurie sudarė 819,44 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina ½ dalis šios sumos kompensacija – 409,72 Eur.

Dėl kompensacijos už UAB „Credit Service“ grąžintą kreditą priteisimo

55. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 2 017,84 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą, išmokant asmeninį ieškovės kreditą UAB „Credit Service“.

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. UAB „Credit Service“ ir ieškovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, o ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 7 d. kredito davėjui grąžinti 3 793,66 Eur. 2017 m. rugsėjo 14 d. UAB „Credit Service“ ieškovei išdavė papildomą 1 000 Eur kredito sumą (bendra kredito suma 3 000 Eur), o ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 7 d. kredito davėjui grąžinti 5 742,24 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 8 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4731-676/2020 iš ieškovės UAB „Credit Service“ naudai nutarta išieškoti 2 002,99 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. kovo 21 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. UAB „Credit Service“ pateikė informaciją, jog ieškovei 2017 m. rugsėjo 7 d. išduodant kreditą bei 2017 m. rugsėjo 14 d. išduodant papildomą kredito sumą, jos sutuoktinis (atsakovas) savo sutikimą pateikė skambučio metu, į bylą pateikti pokalbių su kredito davėjo atstovu įrašai.

57. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

58. Šiuo atveju atsakovas davė sutikimą dėl kredito ir papildomos jo dalies ieškovei išdavimo (atsakovas patvirtino, kad pateikto 2021 m. rugsėjo 7 d. pokalbio garso įrašė yra jo balsas, nors nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. pokalbio garso įraše balsas tikėtinai ne jo, tačiau UAB „Credit Service“ 2023 m. birželio 19 d. rašte nurodė telefono numerį, kuris priklauso atsakovui ir kuriuo skambinta abiem kartais, tuo tarpu atsakovas nurodė, kad savo telefonu neleidžia niekam naudotis ir laiko jį prie savęs), be to, atsakovas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 30 d. iš savo banko sąskaitos atliko mokėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, prievolė UAB „Credit Service“ vykdytina iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

59. Nagrinėjamu atveju iš antstolio A. S. 2021 m. spalio 27 d. pažymos apie vykdomus išieškojimus matyti, kad išieškojimas UAB „Credit Service“ iš atsakovo darbo užmokesčio vykdytas 2021 m. sausio mėn. - 2021 m. birželio mėn., išieškota 2 017,84 Eur. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9431-991/2020, tenkinus UAB „Credit Service“ prašymą, nustatyta, kad skolininkei (ieškovei) V. F. bendrame su sutuoktiniu turte priklauso ½ dalis sutuoktinio darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų, gaunamų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei ½ dalis sutuoktinio nuolatinės išmokos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi išieškojimas vykdytas iš skolininkės V. F. dalies, esančios bendrame su sutuoktiniu turte, t. y. iš skolininkei priklausančios ½ dalies sutuoktinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į sprendimo 54 punkte nustatytą aplinkybę, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, nėra pagrindo teigti, jog prievolė UAB „Credit Service“ įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, dėl ko ieškovė turėtų kompensuoti iš atsakovo išieškotas lėšas. Esant tokioms aplinkybėms, priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

Dėl trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų

60. Tretieji asmenys L. P. ir N. Š. prašo priteisti iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis 3 000 Eur skolą, t. y. kiekvienai po 750 Eur iš ieškovės ir atsakovo. Nurodo, kad pagal 2016 m. kovo 25 d. atsakovo pasirašytą pakvitavimą paskolino 3 000 Eur (kiekviena po 1 500 Eur), pakvitavime nurodoma, kad pinigai skirti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Pagal susitarimą paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovė su šiais reikalavimais nesutinka, nurodo, kad iš trečiųjų asmenų skolintasi nebuvo, pats pakvitavimas yra fiktyvus, surašytas atgalines data, siekiant nepagrįstai pasipelnyti iš ieškovės. Atsakovas su trečiųjų asmenų reikalavimais sutinka. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė turi solidarią prievolę su atsakovu grąžinti paskolą tretiesiems asmenims pagal pastarųjų ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, jo išimtis nustatant tik vedybų sutartimi. Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Toks teisinis reguliavimas ex ante yra žinomas ir kreditoriui, todėl iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 45 punktas). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 20 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 45 punktas).

63. Tretieji asmenys paaiškino, kad atsakovas, jų brolis, joms turėjo 2 (du) įsiskolinimus: pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2016 m. kovo 25 d. pakvitavimą. Pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas atsiskaitydavo dalimis ir galutinai atsiskaitė apie 2019 – 2020 metus. Tuo tarpu pagal 2016 m. kovo 25 d. pakvitavimą iki šiol neatsiskaityta. Skolą pagal atsakovo pasirašytą 2016 m. kovo 25 d. pakvitavimą prašo priteisti iš abiejų sutuoktinių, nes atsakovas pinigus skolinosi šeimos poreikių tenkinimui: pinigai paskolinti tam, kad padengti susidariusį įsiskolinimą už butui priskaičiuotus komunalinius mokesčius, dalis pinigų panaudota, siekiant atsiskaityti su A. K. už buto pardavimą.

65. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

66. Nagrinėjamu atveju atsakovo pasiskolintų pinigų panaudojimas konkretiems tikslams, kuriuos būtų galima vertinti kaip šeimos poreikių tenkinimą, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas atsiliepime į savarankiškus reikalavimus nurodė, kad pagal pakvitavimą pasiskolinti pinigai buvo skirti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, kad skolinosi komunalinių mokesčių skolai padengti, lango remontui, dalį davė buto pardavėjai A. K., dalį naudojo kitoms reikmėms. Iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. pažymos matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. už buto (duomenys neskelbtini) komunalinius patarnavimus buvo susikaupusi 310,44 Eur skola, tačiau kada ji padengta nenurodyta. Tretieji asmenys nurodė, kad pinigai pirmiausia paskolinti, tam, kad būtų sumokėta susikaupusi skola už komunalinius mokesčius. Pažymėtina, kad tretieji asmenys paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą, nuolat turėjo skolinių įsipareigojimų, todėl logiškai nepaaiškinamas tikslas duoti pinigus atsakovui, rizikuojant, kad jis juos panaudotos ne pagal tą paskirtį, kuriai skolinama, o ne pačioms sumokėti skolas už joms priklausiusį butą, vėliau tai atitinkamai įforminant. Be to, pažymėtina, skiriasi trečiųjų asmenų ir atsakovo nurodomos sandorio sudarymo aplinkybės. Atsakovas 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo pas kiekvieną seserį į namus ir pasiskolino po 1 500 Eur, tuo tarpu tretieji asmenys paaiškino, kad pinigai (3 000 Eur) atsakovui perduoti L. P. namuose, į kuriuos atvažiavo atsakovas ir N. Š., kuri atsinešė 1 500 Eur. Maža to, kaip minėta, atsakovas 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal pakvitavimą yra visiškai atsiskaitęs, tam tikslui paėmė kreditą. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 15 d. atsakovas iš UAB „GF bankas“ gavo 1 950 Eur kreditą. Nors vėliau atsakovas poziciją pakeitė, nurodė, kad susimaišė, ėmė kreditą tikslu atsiskaityti su seserimis, tačiau pamatė ir nusipirko automobilį, tačiau pažymėtina, kad automobilį atsakovas nusipirko 2022 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. po 1 metų ir 4 mėnesių po kredito sutarties sudarymo. Neįtikinamai atrodo aplinkybė, kad atsakovas pasiėmė kreditą, kartu su įsipareigojimu mokėti palūkanas ir kitus numatytus mokėjimus tam, kad laukti ateityje galimai pasitaikysiančios progos nusipirkti patiksiantį automobilį.

67. Atsižvelgiant į nenuoseklius, prieštaringus atsakovo, prisiėmusio skolinę prievolę, paaiškinimus, į tai, kad objektyvių ir neginčijamų duomenų, kokiam tikslui buvo panaudotos trečiųjų asmenų paskolintos lėšos, byloje nėra, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuotina, kad byloje neįrodyta ieškovės ir atsakovo kaip sutuoktinių solidarioji atsakomybė (CPK 178, 185 straipsniai). Nesant įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti ieškovės ir atsakovo prievolę prieš trečiuosius asmenis solidaria pagal 2016 m. kovo 25 d. pakvitavimą, trečiųjų asmenų reikalavimai dėl skolos iš ieškovės priteisimo atmestini. Atsakovui sutinkant su trečiųjų asmenų reikalavimais, iš jo tretiesiems asmenims L. P. ir N. Š. priteistina po 1 500 Eur skolos kiekvienai.

68. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tretiesiems asmenims iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo savarankiškų reikalavimų priėmimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

70. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.

71. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (ar atidėjimo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas (atidėjimas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).

72. Ieškovės teigimu, ji neturi galimybės iš karto įvykdyti finansinį įsipareigojimą visa apimti, nes gaunamos pajamos yra nedidelės. Pažymėtina, kad vien blogos turtinės padėties aspektas yra nepakankamas pagrindas aptariamam sprendimo vykdymo išdėstymo institutui taikyti, o šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertini, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis.

73. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą dėl kompensacijos atsakovui išmokėjimo atidėjimo vieneriems metams pateikė dar 2022 m. sausio 3 d. pareikštame ieškinyje, byla teisme nagrinėjama daugiau nei pusantrų metų, todėl ieškovė turi būti sutaupiusi kompensacijai išmokėti reikalingą sumą. Be to, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas šiuo atveju neatitiktų skolininkės ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai: atsakovas turi sveikatos problemų, yra neįgalus (darbingumas 55 proc.), artėja senatvės pensijos amžiaus, nekilnojamojo turto neturi, tuo tarpu nekilnojamojo turto kainos auga, didėja infliacija, atidėjus kompensacijos sumokėjimą vieneriems metams, sumažėtų pinigų perkamoji galia, galimybės apsirūpinti būstu.

74. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, o vien ieškovės pageidavimas sprendimą įvykdyti jai patogiu būdu negali būti priežastis suteikti ieškovės interesams prioritetą prieš atsakovo interesus. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymas atidėti atsakovui priteistos kompensacijos išmokėjimą atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų

75. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

76. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 211 Eur žyminis mokestis, 2 200 Eur advokato, advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, 0,99 Eur už vaizdo įrašų kopijas. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 487 Eur žyminis mokestis, 1 210 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 121 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

77. Nagrinėjamu atveju patenkinta 81 proc. ieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – 50 proc., dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo – 93 proc. (ieškovė bylos nagrinėjamu metu sutiko, kad pasikeitė (pakilo) vidutinė buto rinkos vertė iki 11 000 Eur, tačiau ieškovės reikalavimas dėl 1 000 Eur automobilio vertės laikytas nepagrįstu)), tuo tarpu priešieškinio reikalavimų patenkinta 36 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestas, reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas iš dalies, reikalavimas dėl kompensacijos už bendros nuosavybės sumažėjimą patenkintas iš dalies, reikalavimai dėl kompensacijos už kreditų AB „Swedbank“ ir UAB „Credit service“ išmokėjimą atmesti, reikalavimas dėl kredito Bigbank AS išmokėjimą patenkintas iš dalies). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 1 953,71 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovui priteistina 654,48 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 299,23 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

78. Tretieji asmenys L. P. ir N. Š. pateikė duomenis, kad patyrė po 45 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, kurios priteistinos iš atsakovo.

79. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2022 m. sausio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp ieškovės V. F. (iki santuokos sudarymo – P.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. F. (I. F.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo I. F. (I. F.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. F. grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „P.“, atsakovui I. F. (I. F.) palikti jo pavardę - „F.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Priteisti ieškovei V. F. iš atsakovo I. F. (I. F.) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

2) kilnojamuosius daiktus: šviestuvą-ventiliatorių – vertė 30 Eur, šaldytuvą – vertė 200 Eur, skalbimo mašiną – vertė 80 Eur, 3 durelių spintą – vertė 400 Eur, dujų balioną – vertė 50 Eur.

- atsakovui I. F. (I. F.) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1) kilnojamuosius daiktus: komodą – vertė 120 Eur, televizorių – vertė 100 Eur.

Priteisti atsakovui I. F. (I. F.) iš ieškovės V. F. 5 770 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Priteisti atsakovui I. F. (I. F.) iš ieškovės V. F. 115 Eur kompensaciją už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą.

Priteisti atsakovui I. F. (I. F.) iš ieškovės V. F. 409,72 Eur kompensaciją už Bigbank AS filialui išmokėto kredito dalį.

Pripažinti transporto priemonę „Mercedes-Benz C 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo I. F. (I. F.) nuosavybe.

Pripažinti prievolę UAB „GF bankas“ pagal 2021 m. gegužės 15 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 3 asmenine atsakovo I. F. (I. F.) prievole.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei V. F. iš atsakovo I. F. (I. F.) 1 299,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, L. P. iš atsakovo I. F. (I. F.) 1 500 Eur skolą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 500 Eur sumos nuo savarankiškų reikalavimų priėmimo dienos (2022 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, N. Š. iš atsakovo I. F. (I. F.) 1 500 Eur skolą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 500 Eur sumos nuo savarankiškų reikalavimų priėmimo dienos (2022 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui I. F. (I. F.) gyventi skyrium nuo ieškovės V. F., bei draudimą atsakovui I. F. (I. F.) naudotis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.