- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- 1-270-718/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12889-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- I. F.
- Nukentėjusysis
- V. F.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. F. (I. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai), 187 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis I. F. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra:
I. F. 2020-07-11, laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 22.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia nustūmė nuo suolo savo žmoną V. F. ir padarė smulkias kraujosruvas nugaros kairės pusės odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, I. F. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra:
I. F. 2020-07-12, apie 08.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), viena ranka suėmė savo žmonai V. F. už smakro, o kita ranka suėmė V. F. dešinę ranką (žasto srityje) ir abiem rankomis spausdamas V. F. galvą bei ranką, pargriovė ją ant lovos, tokiu būdu padarė V. F. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, t.y. nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas dešinio žasto priekiniame ir vidiniame paviršiuje.
Kaltinamasis I. F. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2020-03-31 jis, būdamas darbe, pasijuto blogai, todėl anksčiau grįžo namo. Namo grįžo apie 14.00 val. Tuo metu pas juos buvo atėję sutuoktinės V. F. vaikai iš pirmos santuokos-sūnus E. P. ir dukra E. P. su vaikais. E. reikėjo automobilio, todėl jie kartu važiavo į E. garažą, po to – pas E. draugą. Vėliau užsuko į parduotuvę, kur nusipirko 2 butelius degtinės ir grįžo namo. Namuose gėrė degtinę, lošė kortomis. Prie jų prisijungė V., bet ji degtinės negėrė, kadangi tuo metu vartojo vaistus. Vėliau prisijungė ir E. P.. Jis, kaltinamasis, vis dar blogai jautėsi, todėl, kai E. laimėjo žaidimą kortomis, supyko. Jie sukonfliktavo ir E. išėjo namo. Jis, kaltinamasis, nuėjo į kitą kambarį, atsigulė ir gulėjo iki vakaro. Tada tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas. E. viską filmavo, provokavo jį, tačiau jis, kaltinamasis, smurto prieš sutuoktinę nenaudojo. Susinervinęs jis išbėgo į virtuvę. Nespėjo atidaryti stalčiaus kuomet pajuto smūgį į ausį iš nugaros. Nugriuvo ir pajuto dar daugiau smūgių. Po kelių smūgių prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jam iš ausies bėgo kraujas, buvo praskelta lūpa, kambaryje buvo policijos pareigūnai. Po to atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai ir jį išvežė į ligoninę. Butas, kuriame gyvena su V. F., yra bendrabučio tipo dviejų kambarių, virtuvė atskirta iš vieno kambario. Bute gyvenamąją vietą deklaravo jis ir sutuoktinė. Iš pradžių kambaryje gyveno jo, kaltinamojo, brolis, po brolio mirties jis, kaltinamasis, nusipirko brolio kambarį. Sutuoktinės vaikai tame bute neregistruoti ir negyvena. E. atėjo į svečius, o E. jau 3 dienas gyveno bute. Šio įvykio metu jis, kaltinamasis, buvo sumuštas, jam sakė, kad jį sumušė sutuoktinė. Kai jam sudavė į ausį, jis nugriuvo, užsidengė veidą ir pajuto kitus smūgius, po antro ar trečio smūgio prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jam skaudėjo kairįjį šoną, negalėjo įkvėpti. Ligoninėje padarė rentgeno nuotrauką ir nustatė šonkaulių lūžius. Jam sakė, kad sutuoktinė su ramentu jį sumušė. Tą vakarą jis, kaltinamasis, buvo išgėręs degtinės. Nežino kas iškvietė policiją, nes jis buvo praradęs sąmonę. Atvykę pareigūnai pasakė, kad yra iškviesti dėl smurto. E. sakė, kad jis, kaltinamasis, pats nukrito. Nukentėjusios kūne jokių sumušimo žymių nebuvo matyti. Gali pasakyti, kad po stuburo operacijos iki šiol sutuoktinės nugaroje, prie stuburo, yra dvi mėlynės, kaip kraujosruvos. Nepripažįsta smurtavęs prieš žmoną. Sutuoktinė susirado kitą vyrą, nori su juo, kaltinamuoju, skirtis, nori pasisavinti butą, todėl taip elgiasi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl šio įvykio prisipažino, nes ketino susitaikyti su sutuoktine. Įvykio metu bute nieko nebuvo, pats jis negalėjo taip nugriūti, be to, pati sutuoktinė prisipažino, kad jį mušė.
2020-07-11 jam paskambino sutuoktinės draugė L. S. ir pakvietė ateiti pas ją į svečius ir atsivežti alkoholinių gėrimų. Jis, kaltinamasis, nupirko du butelius brendžio, taip pat turėjo namuose pusę butelio degtinės, tą butelį pasiėmė su savimi. Atvažiavus pas L. sėdo prie stalo. Jis, kaltinamasis, kitų žmonių nepažinojo, pažinojo tik L., savo sutuoktinę V. ir jos dukrą E. Netrukus E. išvažiavo namo. Jis, kaltinamasis, sėdėjo priešais V., jie bendravo, ir po to V. pradėjo jį terorizuoti, sakyti, kad kol jis buvo Švedijoje, ji susirado kitą vyrą. Kažkas jai paskambino, ji kalbėjo telefonu. Jis, kaltinamasis, supyko, pagalvojo, kad jai skambina tas vyras. Atsistojęs jis V. pastūmė. Ji buvo išgėrusi, todėl nugriuvo. Paėmė sutuoktinės telefoną nuo stalo, metė telefoną į sieną ir išėjo. Taip viskas pasibaigė. Sutuoktinė sėdėjo ant kėdės, kėdė ant žemės stovėjo, jis sutuoktinę pastūmė ir ji nukrito. Pastūmė V. už pečių. Telefonas buvo „Samsung“ modelio, buvo padėtas ant stalo. Telefonas buvo įgytas kuomet jis, kaltinamasis, dirbo Švedijoje, siuntė sutuoktinei pinigus, ji pinigus nuimdavo nuo jo sąskaitos, nes tuo metu nedirbo. Telefonas įgytas santuokos metu. Nuo kovo mėnesio su V. kartu negyveno, nes ji jį išvarė iš namų. Kol kas jie nėra išsituokę, mediacijos procedūra atlikta. Nukentėjusioji buvo išgėrusi. Jis, kaltinamasis, pas L. turėjo atsinešęs pusę butelio degtinės, tą degtinę išgėrė. Atėjo būdamas blaivus. 2020-07-11 telefonu kalbėjo su sutuoktine, ji teigė, kad taksi grįžo namo, nes pas L. nebuvo ką veikti.
2020-07-12 ryte, apie 7.00 val., jis vėl nuvažiavo pas L., nes norėjo išgerti, o L. laikydavo „naminukę“. L. sakė, kad V. išvažiavo. Jau norėjo sėsti prie stalo, tada atėjo V., nors anksčiau L. teigė, kad ji išvažiavo namo. Su L. ir V. vartojo alkoholinius gėrimus. Kai L. išėjo, V. vėl pradėjo kalbėti apie kitą vyrą. Tuo metu jie su V. sėdėjo ant lovos. Jis susinervino, griebė V. už rankų. Peilis buvo padėtas ant stalo, nes prieš tai tuo peiliu pjaustė dešrą. V. jis nesmaugė. Kai L. atėjo, V. jai pasakė, kad neva jis norėjo ją papjauti, sakė L. paimti peilį, nes ant peilio yra likę jo pirštų antspaudai. L. norėjo paimti peilį, tada jis, kaltinamasis, griebė peilį. L. ir V. pradėjo triukšmauti, tada jis peilį padėjo. Iš pradžių paėmė peilį, nes nenorėjo, kad rastų jo pirštų atspaudus. Prieš V. smurto nenaudojo. Galėjo pagriebti jai už rankos, kai norėjo paimti peilį, o ji nenorėjo atiduoti. Peiliu negrasino, prie kaklo pridėjęs peilio nebuvo. Jis, kaltinamasis, yra patyręs infarktą, yra neįgalus, sutuoktinė nori jį „pribaigti“ ir pasisavinti butą. Testamentu yra palikęs butą V. Šiuo metu nuomojasi kitą butą. Su V. F. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji V. F. parodė, kad kaltinamasis I. F. yra jos sutuoktinis. Susituokė jie 2009 metais, nuo 2008 metų gyvena kartu. Pradėjus kartu gyventi su kaltinamuoju, kaimynai sakė, kad I. yra žmogžudys, kad jis „daužė“ savo buvusias sutuoktines. Dvejus metu gyveno gerai, po to jis pradėjo smurtauti. 2020 m. sausį jai buvo atlikta klubo operacija ir ji iki šiol vaikšto su ramentu. Kovo 31 d. išvakarėse jai paskambino dukra, pakvietė dukrą ateiti kitą dieną, kad ši padėtų jai nusimaudyti, susitvarkyti. Sutuoktinis I. F. iš vakaro gėrė, iš ryto bambėjo, kad nenori į darbą. Nuėjo į darbą, vadovui pasakė, kad blogai jaučiasi, gavo nedarbingumo pažymą. Ryte I. F. paprašė, kad jos sūnus nuvežtų jį iki parduotuvės „Lidl“. Sūnus kaltinamąjį nuvežė į parduotuvę, sutuoktinis parsinešė litrą degtinės. Jos sūnus E. atsinešė svarainių trauktinės ir ją gėrė, o I. gėrė degtinę. Jie žaidė šachmatais, po to pradėjo lošti kortomis. Pralošęs I. F. pradėjo šūkauti. Tai pamatęs sūnus nutarė eiti namo. Sūnus išėjo namo, o dukra E. pasiliko. I. F. šūkavo, kad ją, nukentėjusiąją, papjaus, kad ji negyvens. Kai kaltinamasis išgeria, tampa agresyvus. Dukra paslėpė visus peilius ir su vaikais išėjo namo. I. jau buvo kiek apsiraminęs. Apie 18.00 val., kai ji ėjo į kitą kambarį, I. F. trenkė jai į nugarą ir nubėgo prie stalčiaus su peiliais. Ji, nukentėjusioji, prispaudė stalčių ir kaltinamąjį pastūmė. Jis nugriuvo šonu ant metalinio dujų baliono, dėžių. Jis susinervino dar labiau ir griebė jai už kojos. Jai skaudėjo koją, todėl ji ramentu kelis kartus trenkė I. F., buvo išsigandusi. Ji nuėjo į kitą kambarį, iškvietė policijos pareigūnus. I. F. vėl pradėjo šaukti, grasino ją papjauti. Ji išbėgo į bendro naudojimo koridorių, o I. F. užsirakino buto viduje. Kai atvykę policijos pareigūnai paskambino į buto duris, I. F. jas atrakino. Pamatęs atvykusius policijos pareigūnus atėjo ir jos sūnus, kuris gyvena pirmame aukšte. Pamatęs policijos pareigūnus I. F. pradėjo šaukti, kad pareigūnai prie jo nesiartintų, nes jis neva serga, turi temperatūros. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir išvežė jį į ligoninę. Kaltinamasis buvo sužalotas, galimai susižalojo krisdamas ant dėžių. Iš ligoninės kaltinamasis pabėgo. Jam grįžus namo, vėl atvažiavo policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Kovo 31 d. konflikto metu kaltinamasis jai pirmas sudavė į nugarą kumščiu, o kai ji bandė uždaryti stalčių su peiliais, jis jai bandė už kojos sugriebti. Kai kėlėsi nuo žemės, jis jai čiupo už kojos, kurios sąnarys operuotas. I. F. po to kaltu prisipažino, jos atsiprašė, jie susitaikė ir ji jam atleido. Į medikus po šio įvykio ji nesikreipė. Po šio įvykio kaltinamajam buvo uždrausta grįžti namo. Bet jis jai nuolat skambino, grasindavo papjauti. Kai nebegalėjo grįžti namo, jis išsinuomojo kambarį priešais esančiame name, kad viską matytų.
2020-07-11, penktadienį, apie 15.00 val., pas ją atėjo draugė L., pasiūlė važiuoti pas ją. Su dukra ir jos draugais nuvažiavo pas L. į (duomenys neskelbtini). Tą vakarą sėdėjo lauke, pasiskynė uogų, namo negrįžo, nes kitą rytą ruošėsi kepti šašlykus. Atvažiavo L. draugė, kurios ji, nukentėjusioji, nepažinojo. Po to L. padavė jai mobilaus ryšio telefoną, pasakė, kad I. nori su ja pasikalbėti. Ji, nukentėjusioji, pasakė, kad nenori su I. kalbėti ir prašė nesakyti, kad ji, nukentėjusioji, yra pas L. svečiuose. Mano, kad kaltinamasis išgirdo jos balsą, todėl už pusvalandžio atvažiavo. Jos dukra atvykus kaltinamajam išvažiavo, o ji, nukentėjusioji, pasiliko. Jie visi sėdėjo prie stalo, I. F. atsinešė pusę litrinio butelio degtinės ir „Žalčio“ balzamo, kurio buvo prašiusi L.. Sėdint prie stalo kažkas jai, nukentėjusiajai, paskambino. I. F. pamanė, kad tai meilužis, ir supyko. I. pradėjo konfliktuoti su kitais prie stalo sėdinčiais asmenimis, šaukė ant L., sudavė moteriai į veidą. Tada pastūmė ją, nukentėjusiąją, sėdinčią ant suolo, dėl ko ji nugriuvo aukštielninka, nukrito jos mobilaus ryšio telefonas. Kaltinamasis pakėlė telefoną nuo žemės, šalia gulėjusį ramentą numetė į žolyną. L. padėjo jai atsikelti. L. draugas pasakė, kad I. F. jos telefoną kelis kartus daužė į palangę. Telefoną ji pirko už savo pinigus, kai kaltinamasis dirbo Švedijoje. Bendrų pinigų jie neturėjo. Tuo metu ji pati dirbo. Telefonas buvo labai geros būklės, „Samsung“ modelio. Už telefoną mokėjo 259 Eur. Dėl šio konflikto buvo kviesta policija, bet I. pabėgo. Iš pradžių I. sudavė kitam prie stalo sėdėjusiam vyriškiui, pastūmė J., po to nuvertė ją, nukentėjusiąją, sudaužė jos telefoną. Tą vakarą ji su I. nekalbėjo. I. atėjo jau išgėręs, būdamas pas L. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Ji, V. F., buvo išgėrusi brendžio. Atėjęs I. tik su ja pasisveikino, bendravo su kitais prie stalo sėdėjusiais asmenims, tik kartais ją išvadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais.
Tą dieną ji liko nakvoti pas L.. Pabudo apie 8.00 val. ir einant į lauką pamatė sėdintį I..
L. jam kažką sakė. Kaip suprato, L. jam sakė, kad nekeltų daugiau konfliktų. I. F. gėrė alų, po to išgėrė likusį brendį. Ji su L. alkoholinių gėrimų nebevartojo. Po to pas L. atėjo meistras ir L. išėjo. Tada I. F. ją, nukentėjusiąją, parvertė, užlipo ant jos, užlaužė ranką, jo dešinėje rankoje buvo peilis. Jis buvo ranka uždengęs jai veidą, o kai veidą atleido, ji čiupo už tos rankos, kurioje kaltinamasis turėjo peilį. I. F. buvo įbedęs peilį jai į kaklą. Tuo metu įėjo L., I. nuo jos nušoko, numetė peilį. Ji, nukentėjusioji, nespėjo atsistoti, L. paklausė kas vyksta, ir ji pasakė, kad kaltinamasis bandė ją papjauti, buvo visa uždususi. Tada ji paėmė peilį, apvyniojo peilį popieriumi, peilį padavė L.. I. F. iš L. peilį atėmė, rankšluosčiu peilį nuvalė, trynė pirštų antspaudus. Po to I. F. užsimojo jai, nukentėjusiajai, smeigti peiliu, o L. jam iš už nugaros spėjo peilį atimti. Greitai įdėjo peilį į maišelį ir paslėpė. I. išvarė lauk. Peilį įdėjo į maišelį ir ji tą peilį vėliau nunešė į policiją. Buvo įsitikinusi, kad I. F. gali ją papjauti, buvo išsigandusi. Peilis buvo nedidelis, virtuvinis, su geltona rankena. Po šio įvykio buvo pas ekspertą, jai nustatė kūno sužalojimus. Sužalojimai buvo rankose, nugaroje, ant veido.
Reiškia kaltinamajam civilinį ieškinį. Jai padarytą žalą vertina 3 000 Eur. Už kiekvieną smurtinį epizodą prašo priteisti po 1 000 Eur neturtinės žalos.
Liudytoja J. A. parodė, kad 2020-07-11 jai paskambino draugė L. S. ir pakvietė šašlykų. Ji nuvažiavo pas L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas L. taip pat buvo jos kaimynas, nukentėjusioji ir jos dukra, kuri vėliau išvažiavo. Vėliau atvažiavo ir kaltinamasis I. F.. Nukentėjusiosios dukra su vaikais jau buvo išvažiavę. Atvažiavęs kaltinamasis pradėjo su nukentėjusiąja bartis, pyktis. Po to jis pastūmė V. F.. Ji tuo metu sėdėjo ant suoliuko ir su tuo suoliuko nugriuvo. Ji, liudytoja, taip pat nugriuvo, nes sėdėjo šalia nukentėjusiosios. Po to visi išsiskirstė, atvažiavo policija. Kaip suprato, kaltinamasis ir nukentėjusioji konfliktuoja seniai. Klausė L., kas vyksta, ji pasakė, kad jie seniai taip tarpusavyje bendrauja. Dėl ko susiginčijo kaltinamasis ir nukentėjusioji, nežino. V. F. nugriuvo aukštielninka. Viskas įvyko greitai. Visi tą vakarą gėrė alkoholinius gėrimus. Mano, kad konfliktą išprovokavo kaltinamasis. Jis iš pradžių žodžiais užgauliojo nukentėjusiąją, po to ją puolė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas A. M., parodė, kad 2020-03-31 dirbo kartu su vyr. patrule J. B.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu bendro naudojimo koridoriuje juos pasitiko pranešėja V. F.. Įėjo į butą, pamatė sumuštą kaltinamąjį. Moteris teigė, kad vyras ją puola. Kadangi kambaryje buvo sumuštas vyriškis, iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai nustatė, kad vyriškis karščiuoja, todėl išvežė jį į ligoninę patikrinti ar neserga COVID-19. Nepamena, ar moteris buvo sužalota. Kaltinamasis sakė, kad jį sumušė posūnis. Vyro veidas buvo sužalotas. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis nugriuvo. Įvykio metu buvo ir nukentėjusiosios sūnus. Nukentėjusioji buvo su ramentu. Kaltinamasis buvo neblaivus. Iš karto po įvykio tarnybiniame automobilyje surašė tarnybinį pranešimą. „Body“ kameros buvo įjungtos. Nukentėjusiosios kūne sužalojimų nebuvo matyti. Moteris sakė, kad gindamasi ramentu sudavė vyrui. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas L. R., Klaipėdos AVPK nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas, parodė, kad 2020-07-11, apie 23.16 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), moters sutuoktinis sudaužė jos telefoną. Nuvykus nurodytu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), pasitiko nukentėjusioji V. F.. Įvykio vietoje buvę asmenys visi buvo neblaivūs. Pareiškimo nukentėjusioji nerašė. Kiek pamena, niekas nesiskundė, kad buvo panaudotas fizinis smurtas. Kai atvyko, matė sudaužytą telefoną, sudaužytų daiktų, grumtynių pėdsakų, kraujo nematė. Asmenys buvo neblaivūs, atsisakė tikrintis neblaivumą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja E. P., parodė, kad nukentėjusioji V. F. yra jos mama. 2020 m. kovo 30 d. ar 31 d. jai paskambino mama V. F., paprašė pas ją ateiti ir padėti nusiprausti. Apie 12.00 val.-13.00 val. ji atėjo pas mamą. Mamos sutuoktinis I. F. tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus. Mamai padėjo nusimaudyti, susitvarkyti. Už poros valandų atėjo jos brolis, atsinešė likerį, jie išgėrinėjo ir žaidė šachmatais. I. kelis kartus pralošė, pradėjo pykti. Paskui žaidė kortomis, I. vėl kelis kartus pralošė, vėl pradėjo pykti, kad jį apgaudinėja. Ji, liudytoja, pasiėmė vaikus ir su broliu išėjo. Brolis gyvena to paties namo pirmame aukšte, ji nuėjo pas jį. Paskambino mama, paprašė ateiti. Kai su broliu jie atbėgo pas mamą, I. sėdėjo virtuvėje, buvo kraujuotas. Padėjo jam atsistoti, nuvedė į kambarį, I. nurimo ir jie išėjo. Mama sakė, kad I. jai sudavė, kad bandė čiupti peilį. Ji, liudytoja, peilius paslėpė. Paskambinusi mama sakė, kad I. puolė ant jos, yra agresyvus. Kai jie atėjo, mama pasakė, kad kaltinamasis jai trenkė į nugarą vieną ar du kartus, bandė pačiupti už kojos, ir ji jam trenkė ramentu. I. iš ausies bėgo kraujas, ji jam padėjo atsistoti, nuvedė į svetainę. Policijos nekvietė tuo metu, pats I. prašė nekviesti, nes buvo nedarbingume ir buvo neblaivus. Mama buvo blaivi. Po to ji, liudytoja, išėjo namo. Vėliau vakare mama vėl jai skambino, bet ji nepakėlė ragelio, ruošėsi miegoti. Kitą dieną mama paskambino ir papasakojo, kaip viskas įvyko. Mamos kūne sužalojimų nematė, tik vėliau, kai mama rengėsi, pastebėjo ant nugaros mėlynes, kraujosruvas, lyg ant rankų dar buvo.
2020-07-10, penktadienį, kartu su mama ir vaikais nuvažiavo pas mamos draugę L., ten prisiskynė uogų, o kitą dieną ruošėsi kepti šašlykus. 2020-07-11 pasiruošė kepti šašlykus, pamatė I. Jis dar prie vartų pradėjo ją įžeidinėti, spjaudėsi. Nujautė, kad kils konfliktas, todėl pasiėmė vaikus ir išvažiavo. Mamai pasiūlė kartu važiuoti, tačiau mama pasiliko, nes L. jos prašė. Apie 22.00 val.-23.00 val. jai paskambino mama iš L. telefono, pasakė, kad I. sudaužė jos telefoną ir ją pastūmė, paprašė iškviesti policiją. Ji, liudytoja, iškvietė policijos pareigūnus. Kitą rytą paskambinusi mama jai liepė saugotis, nes I. žadėjo jai, liudytojai, kažką padaryti, o mamai grasino peiliu. Mama sunkiai vaikšto, jai reikia pagalbos, todėl ji, liudytoja, nuo kovo gyvena su mama. Be to, bijo ją palikti vieną, nes I. ne pirmą kartą prieš ją smurtavo. I. nuolat skambina, jiems grasina susidorojimu, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Mama nuolat vartoja raminamuosius vaistus, jai sunku užmigti. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas A. T. parodė, kad 2020-07-11 buvo pas L., vartojo alkoholinius gėrimus. Pas L. dar buvo V., I. ir dar viena moteris, kurios vardo nepamena. I. su V. sukonfliktavo, pamatė apverstą stalą ir nugriuvusią V.. Dėl ko kilo konfliktas, nesuprato. Nematė, kas V. nutiko, tik pamatė, kad ji guli nuvirtusi. Prieš tai ji sėdėjo prie stalo. I. ją nuvertė. Jis, liudytojas, nematė kaip I. nuvertė V., nes tuo metu buvo nusisukęs. Kai V. nukrito, jis su L. pakėlė V., pakėlė stalą, pastatė į vietą. Paskui pamatė kaip kaltinamasis daužo telefoną į palangę 2-3 kartus. Po to I. išėjo, jie dar išgėrė, ir jis, liudytojas, išėjo. Policijos pareigūnų nematė, jau buvo išėjęs, kai jie atvažiavo. Kitą dieną buvo pas L., ji sakė, kad I. su peiliu bėgiojo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamąjį I. F. pažįsta 6 metus. 2020-07-10 po darbo ji atėjo pas V. F., pasiūlė jai su dukra atvažiuoti prisiskinti uogų ir jos kartu atvažiavo. Priskynė uogų, kitą dieną ruošėsi kepti šašlykus. Kitą dieną atvažiavo draugė J. Kepė šašlykus lauke, gėrė balzamą. V. buvo sakiusi, kad atėjo laiškas, kad abu turės mokėti su I. už kažkokią paskolą. Ji, liudytoja, paskambino I., ir pasakė apie tą skolą, pakvietė jį atvažiuoti. I. atvažiavo, atsivežė butelį degtinės, kurią pats gėrė. V. šnekėjo telefonu su sūnumi, kuris yra užsienyje, ir kaltinamasis ją puolė- stūmė ją su ranka ir ji su suolu nuvirto aukštielninka. Paskui sudaužė telefoną, bet ji, liudytoja, to momento nematė. E., kai tik pamatė, kad I. atvažiavo, pasiėmė vaikus ir išvažiavo. Tą dieną V. išsikvietė policiją dėl sudaužyto telefono. Telefonas buvo visas sudažytas. Kitą rytą anksti, apie 6.00 val.-7.00 val., I. paskambino, sakė, kad nori pasikalbėti su V.. Ji atsakė jam, kad V. nenori kalbėti su juo ir jos nėra. Vėliau išėjusi į lauką pamatė verandoje sėdintį ir geriantį alų I. F.. I. F. pasakė, kad jam bloga, todėl jam įpylė brendžio. Tuo metu pas ją atėjo kaimynas sutvarkyti spynos, su juo ji užtruko apie 10-15 min. Kai įgrįžo į kambarį, V. buvo atsirėmusi, pusiau gulsčia ant palangės, pas ją rankoje buvo į servetėlę įsuktas peilis. Ji sušuko, kad kaltinamasis jos vos nepapjovė. V. jai, liudytojai, padavė peilį, kurį ji išnešė į kitą kambarį. I. pasakė: „aš vis vien tą invalidę papjausiu ir jos vaikus, o paskui pats pasikarsiu“. V. sakė, kad jis puolė norėdamas nutrinti pirštų antspaudus. I. stovėjo, V. stovėjo, o jis ją laikė lyg už dešinės rankos. V. ramentai buvo šalia. I. veidas buvo kaip žvėries. Jai įėjus į kambarį I. turėjo peilį rankoje, o V. iš jo peilį atėmė ir apvyniojusi su servetėle perdavė jai, liudytojai. Servetėlę ji turėjo šalia savęs, I. ji išvarė. Jos peilis geltona rankena, nesulankstomas, labai aštrus. Tą rytą nieko juo nepjaustė. V. buvo išsigandusi, veidas buvo raudoniu išmuštas. Tą rytą I. F. jai pats paskambino, sakė, kad nori atsiprašyti. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Rašytiniai bylos duomenys.
Fizinio skausmo sukėlimas (2020-03-31).
Liudytoja E. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. F. yra jos mama. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020-03-31, apie 12.00 val. - 13.00 val., ji, E. P., nuėjo pas mamą, nes prieš tai mama jai skambino ir prašė ateiti. Norėjo, kad ji, E. P., padėtų jai atsiprausti, nes V. F. turi neįgalumą ir jai reikia pagalbos. Pas mamą ji nuėjo su dviem savo vaikais. Mamos vyras I. F. buvo namuose, vienas gėrė. Maždaug po poros valandų pas mamą atėjo jos brolis E. P.. I. F. ir brolis žaidė šachmatais ir vartojo alkoholį, po to visi žaidė kortomis. I. F. kelis kartus liko „durnium“ ir dėl to labai supyko. Kad nekiltų konfliktas, ji, E. P., su vaikais bei E. P. išėjo iš mamos buto ir nuėjo pas E. P. į pirmą aukštą. Jiems išėjus mama ir I. nekonfliktavo. Bute, pas brolį ji pasidarė arbatos ir sėdėjo apie 15 minučių. Tada į jos telefoną paskambino mama V. F. ir pasakė, kad I. F. triukšmauja. Prašė ateiti, sakė, kad jis ant jos puola. Ji kartu su broliu nubėgo pas mamą. Mama atidarė duris. Įėję virtuvėje ant žemės pamatė gulintį I. F.. Jis gulėjo tarp šaldytuvo ir kambario durų palei sieną. Kojos buvo prie durų, galva prie šaldytuvo. Gulėjo ant nugaros, veidu į viršų. Jis buvo sąmoningas, buvo praskelta kakta ir iš ausies bėgo kraujas. I. F. buvo agresyviai nusiteikęs, puolė ant mamos, brolio, vadindamas juos visokiais žodžiais. Ji padėjo I. F. atsistoti ir nuvedė jį į svetainę, pasodino ant lovos. Jis šiek tiek nusiramino. Mama jai, E. P., pasakė, kad I. F. jai vieną kartą trenkė į nugarą ir norėjo iš virtuvės stalčiaus pasiimti peilį. Kad I. F. nepasiimtų peilio, mama jam trenkė su ramentu ir jis nugriuvo ant žemės. Mamos kūne jokių sužalojimų ji nematė. Kitų asmenų jų bute tuo metu nebuvo. I. F. aprimus ji su broliu išėjo. Apie 19.00 val. ar 20.00 val. mama skambino jai, E. P., tačiau ji į skambutį neatsiliepė. Vėliau iš brolio sužinojo, jog I. F. vėl triukšmavo ir mama iškvietė policiją. Ji pati pas mamą nėjo ir nieko apie tai negali daugiau pasakyti. Tarp I. F. ir mamos nuolat vyksta konfliktai. Jis dažnai geria, o vėliau užgaulioja mamą. Mama planuoja skirtis su I. F. (1 t., b.l. 120 - 121).
Liudytojas A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-03-31 dirbo kartu su vyr. patrule J. B.. 20.42 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu trečiame namo aukšte, bendro naudojimo koridoriuje juos pasitiko pranešėja V. F. bei sūnus E. P.. V. F. paaiškino, kad jos vyras I. F. būdamas neblaivus prieš ją smurtavo, t.y. ranka sudavė jai į nugarą. Kiek kartų sudavė, ji neminėjo. Taip pat I. F. nurodė, jog gindamasi nuo vyro su ramentu stumtelėjo jį ir jis griūdamas atsitrenkė į sieną bei šaldytuvą ir susižalojo. V. nurodė, jog viskas vyko virtuvėje. Bendraudamas su V. F. jis, A. M., ėjo į jos butą. Kas ir kaip atidarė buto duris jis, A. M., neprisimena. Kiek prisimina, bute buvo vienas I. F.. Jis buvo virtuvėje. Matėsi, jog yra kruvina I. F. burna, kairės pusės ausyje buvo kraujas, galvoje matėsi nubrozdinimai, skundėsi skausmais kairės pusės pilvo srityje. I. F. buvo nustatytas 2,23 prom. girtumas. I. F. buvo iškviesta GMP, kuri atvykusi nustatė I. F. 38 laipsnius temperatūros. Įtariant, kad I. F. gali sirgti COVID 19 virusu, jis buvo išvežtas į ligoninę. V. F. kūne jokių sužalojimų nematė, ji medikų pagalbos atsisakė. Pabendravus su E. P., jis nurodė, kad I. F. ne pirmą kartą smurtauja prieš jo mamą. Įvykis buvo filmuojamas „Body“ vaizdo kamera (1 t., b.l. 133 - 134).
Iš 2020-06-19 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis I. F. pripažino savo kaltę ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikius (3 t., b.l. 116 - 117).
2020-05-25 akistatos metu nukentėjusioji V. F. patvirtino ankščiau duotus savo parodymus, jog I. F. prieš ją smurtavo, o ji gindamasi taip pat prieš I. F. naudojo fizinį smurtą (3 t., b.l. 92-94).
Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo A. M. 2020-03-31 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-03-31, apie 20.42 val., Klaipėdos AVPK buvo gautas pranešimas, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu I. F. būdamas neblaivus, sudavė savo žmonai V. F. į nugarą. V. F. gindamasi taip pat prieš I. F. naudojo fizinį smurtą. I. F. nustatytas 2,23 prom. girtumas (1 t., b.l. 1-2).
2020-06-02 parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu V. F. bute, adresu (duomenys neskelbtini), parodė kambarį, kuriame įtariamasis I. F. prieš ją smurtavo (1 t., b.l. 160 - 166).
Iš 2020-04-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš karto po įvykio nukentėjusioji V. F. pasakoja, kad jos vyras I. F. prieš ją naudojo fizinį smurtą - trenkė jai su kumščiu per nugarą ir stūmė. Taip pat nurodė, jog I. F. rankoje laikydamas peilį grasino ją nužudyti. Tai yra ne pirmas kartas (1 t., b.l. 169 - 170).
Iš 2020-05-04 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2020-03-31, 20.39 val., V. F. skambino į BPC norėdama išsikviesti policiją, dėl to, jog vyras ją puola. Į BPC darbuotojos klausimą ar reikalinga greitoji, ar vyras nesimuša, V. F. atsako, kad ne (1 t., b.l. 175-176).
Iš 2020-05-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 731/2020 (03) matyti, kad I. F. patyrė galvos ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą. Įtartas kairės pusės šonkaulio įskilimas nepatvirtintas. Sužalojimai padaryti buka jėga, galėjo gautis sudavus ramentu, bei griūnant. Paaiškinami dviem poveikiais į galvą ir krūtinės pusę - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 106).
Iš 2020-06-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 873/2020 (03) matyti, kad I. F. patyrė galvos ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su aštunto ir dešimto šonkaulių lūžiais. Sužalojimai padaryti buka jėga, galėjo gautis sudavus ramentu, bei griūnant, dviem poveikiais į galvą ir į kairę krūtinės pusę. I. F. nustatytas šonkaulių lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 116-117).
Nežymus sveikatos sutrikdymas bei turto sugadinimas (2020-07-11 įvykiai). Grasinimas nužudyti bei nežymus sveikatos sutrikdymas (2020-07-12 įvykiai).
Liudytoja E. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2020-07-10 po pietų kartu su mama V. F. bei dviem savo vaikais išvyko pas mamos draugę L. S., adresu (duomenys neskelbtini). Prisiskynė uogų, o kitą dieną planavo kepti šašlykus. 2020-07-11 apie 15-16 val. ji pamatė, kad per vartus įeina mamos vyras I. F.. Pamatęs ją, E. P., I. pradėjo vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji, E. P., nenorėdama konflikto, išsikvietė taksi ir su vaikais išvažiavo namo. L., V. bei dar viena moteris, kurios ji nepažinojo, ir I. F. liko sėdėti lauke prie stalo, toliau kepė šašlykus. Apie 23.00 val. į jos, E. P., mobilaus ryšio telefoną, iš L. numerio paskambino jos mama V. ir pasakė, kad I. F. į palangę sudaužė jos telefoną, pargriovė ją ant žemės ir pabėgo. Kodėl jis taip elgėsi, mama nesakė. Ji pati jos neklausė. Mama iš balso atrodė išsigandusi, susijaudinusi. Sakė, kad bandė kviesti policiją, tačiau nepavyko, prašė kad ji, E. P., paskambintų į policiją ir paklaustų ką reikėtų daryti tokiu atveju. Ji iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir papasakojo kas nutiko, klausė ką daryti. BPC darbuotoja nurodė, kad tuoj atvyks policijos pareigūnai. Po to ji dar perskambino mamai ir pasakė, kad tuoj atvyks policijos pareigūnai. Tada nuėjo miegoti. Kitą dieną, gal apie 11.00 val., jai, E. P., paskambino mama V. ir pasakė, kad I. F. vėl buvo atėjęs ir peiliu grasino ją papjauti. Mama pasakė, jog ji irgi saugotųsi I. F.. Liepė niekam nedaryti durų. Mama į namus grįžo po pietų, apie 16.00 val. Su ja kalbėjo apie tai, kas nutiko. Mama parodė sudaužytą telefoną. Mamai persirengiant matė ant jos nugaros kraujosruvas. Mama skundėsi, jog jai sunku sukioti kaklą. Pirmadienį nuvyko į policiją parašyti pareiškimą, kadangi mama galvojo, jog policija sekmadienį nedirba (1 t., b.l. 124 - 125).
Liudytojas L. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2020-07-11 pagal nustatytą grafiką dirbo, ir apie 23.16 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), moters sugyventinis sudaužė jos telefoną. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko moteris, kuri prisistatė V. F.. Moteris akivaizdžiai buvo neblaivi. Iš jos burnos jautėsi alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Tikrintis blaivumą moteris atsisakė. Aiškinantis įvykio aplinkybes moteris nurodė, kad buvo atvykęs jos vyras I. F. ir ji su juo sukonfliktavo. Ar moteris minėjo, kuriuo laiku atvyko I. F., neprisimena, sakė jog „ką tik“. Moteris sunkiai galėjo paaiškinti įvykio aplinkybes, ji nurodė, kad kilus konfliktui tarp jos ir jos vyro I. F., jis paėmė jos telefoną ir sudaužė į sieną ar į grindis, tiksliai neprisimena. Moters paklausus, ar vyras prieš ją smurtavo, ji atsakė, kad vyras prieš ją smurto nenaudojo, teigė tik tai, kad jis sudaužė jos telefoną. Moters kūne smurto žymių nesimatė, pati irgi neminėjo, kad jai kur nors skaudėtų. Jis, L. R., klausė V. F., ar reikia kviesti medikus, tačiau ji pasakė, jog nereikia. V. F. tą vakarą vyrui pretenzijų neturėjo, dėl sudaužyto telefono pareiškimo nerašė, kadangi buvo neblaivi. V. F. buvo paaiškinta, kad jeigu turės kokių nors pretenzijų, kai bus blaivi, galės kreiptis į policijos komisariatą (1 t., b.l. 139 - 140).
Liudytojas A. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2020 m. liepos mėn., vakare, nuėjo pas kaimynę L., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo L., dvi moterys, kurių jis nepažinojo, bei vienas vyras, kurio jis taip pat nepažinojo. Prisimena, jog jį vadino I.. Visi sėdėjo prie stalo ir gėrė alkoholį, kalbėjosi. Po kiek laiko, dėl jam nežinomų priežasčių, I. pasidarė agresyvus. Prisimena, jog jis puolė prie vienos moters, (kaip dabar jau žino, jos vardas V.). V. tuo metu sėdėjo prie stalo, o I. buvo atsistojęs. Stovėjo kitoje stalo pusėje priešais ją. Tiksliai negali papasakoti kaip viskas įvyko, tačiau prisimena, jog V. netrukus buvo nugriuvusi ant žemės. Nugriuvo ant nugaros, kartu su kėde. Stalas taip pat buvo nuverstas. Jis, A. T., bei L. su kita moterimi padėjo V. atsistoti. Matė, kad prie namo palangės, rankoje laikydamas telefoną, I. F. daužė jį į palangę 2 ar 3 kartus. Po to L. pradėjo šaukti ant I. ir jis išėjo iš kiemo. Jie toliau sėdėjo dar kelias valandas. Vėliau jis išėjo namo. Ar V. skundėsi, jog jai kur nors skauda ir ar buvo sužalota, jis, A. T., neįsidėmėjo. Kitą dieną ryte, apie 11.00 val., jis nuėjo pas L., ir ji papasakojo, jog šį rytą pas ją vėl buvo atvykęs I., kuris peiliu grasino V., jog ją papjaus. L. sakė, jog atėmė iš I. peilį ir jį išvarė. Kaip ten viskas vyko, jis pats nematė. Kai jis atėjo pas L., nei V., nei I. nebuvo (1 t., b.l. 151 - 153).
Liudytoja J. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos mėnesio viduryje, šeštadienį, jos draugė L. S. telefonu pakvietė ją atvykti į svečius. Maždaug apie 14.00 val. ji nuvyko pas L., adresu (duomenys neskelbtini). Kieme prie stalo sėdėjo moteris, kurios nepažinojo. Ji sėdėjo prie stalo ant suoliuko. L. sėdėjo šalia tos moters. Ji, L. A., prisėdo šalia moters iš kairės pusės. Taip visi sėdėjo, kepė šašlykus, kalbėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Atvyko vyriškis, prisėdo prie stalo priešais moterį. Visi sėdėjo ir bendravo. Vėliau tarp moters ir vyro kilo žodinis konfliktas. Vyras susinervino, atsistojo ir per stalą puolė prie moters. Stalas nugriuvo. Vyras abiem rankomis stūmė moterį, pridėjęs rankas jai prie viršutinės kūno dalies. Moteris krito atgal aukštielninka (ant nugaros) kartu su suolu. Ji, J. A., ir L. puolė padėti moteriai ir šaukė ant vyro sakydamos, kad jis eitų lauk. Moteris skundėsi, jog jai skauda. Ar vyras sudaužė moters telefoną, ji, J. A., neįsidėmėjo, nes buvo šoke. Ramentas buvo padėtas šalia suoliuko. Ar vyras jį kažkur numetė, ji nematė. Prisimena, kad pradėjus šaukti ant vyro jis pasišalino iš kiemo ir daugiau jo nematė. Kažkuriuo metu kieme buvo ir L. kaimynas. Ką jis darė, neprisimena. Jis buvo neilgai, paskui išėjo. Ji, J. A., padėjo L. apsitvarkyti ir išėjo namo. Vėliau kalbėjo su L. ir nurodė, jog kitą dieną tas pats vyriškis vėl buvo atvykęs ir su peiliu vėl puolė moterį. Kas konkrečiai vyko ir ką darė vyriškis, L. jai nepasakojo (1 t., b.l. 157 - 158).
Liudytoja L. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. F. bei I. F. pažįsta jau apie 6 metus. Paskutiniu metu tarp jų dažnai kyla konfliktų. 2020-07-10 ji nuvyko aplankyti V. į jos butą ir pasiūlė V. ir jos dukrai E. važiuoti pas ją į sodą prisiskinti uogų, daržovių. V. sutiko ir vakare jos atvykusios prisiskynė uogų ir pernakvojo. 2020-07-11 kepė lauke šašlykus, vakare, apie 17.00 val. ar 18.00 val., sėdėjo lauke prie stalo. Buvo ji, V., E. su vaikais, draugė J., kaimynas A. Visi sėdėjo prie stalo. Ji, L. S., paskambino I., norėdama pasakyti jam, kad V. gavo laišką dėl skolos. Norėjo pasakyti, jog jiems per pusę reikės sumokėti skolą kredito bendrovei. Paskambinusi pasakė I. F. apie laišką. Ar kvietė I. atvykti, neprisimena. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Negėrė tik E.. Sėdint prie stalo netrukus į kiemą įėjo I. F.. Prisimena, jog E. pamačiusi kieme I. F. susinervino ir pasiėmusi vaikus su taksi išvyko namo. I. F. išsitraukė alkoholio butelį, visi sėdėjo prie stalo ir gėrė. Vėliau kažkas „užėjo“ I. ir jis pradėjo pulti ant V., šaukė, keikėsi. Jai atrodo, kad I. supyko ant V. dėl to, jog ji kalbėjosi su A., ir I. ko gero pradėjo pavydėti. Tiksliai neprisimena, tačiau jai atrodo, kad visų pirma I. paėmė iš V. rankų jos mobiliojo ryšio telefoną ir trankė jį ar tai į palangę ar į namo sieną, tiksliai neįsidėmėjo. Vėliau numetė jį netoliese. Telefonas buvo visiškai sudaužytas, nebenaudojamas. Tada jis puolė prie V., kuri tuo tarpu sėdėjo ant suolo. Priėjo prie jos iš priekio, ir, sugriebė jai už kojų, ją nuvertė nuo suolo. Ar sugriebė už krūtinės ir stumdamas nustūmė ją nuo suolo. Viskas vyko labai greitai, todėl visko nespėjo tiksliai įsidėmėti. Stumdamas V. taip pat užkliuvo stalą, kurį sulaužė. Buvo pasimetusi, jai, L. S., buvo šokas nuo tokio I. F. elgesio. V. nugriuvo su visu suolu ant žemės. Griuvo nugara (aukštielninka). V. skundėsi, jog jai skauda nugarą bei abi kojas. Taip pat prisimena, kad kažkuriuo metu I. F. paėmė V. F. ramentą, kuris buvo prie suolo, ir numetė jį į žolyną, pasakė „tau greit nebereikės kriukių“. Ji sakė I., jog dingtų iš kiemo ir daugiau nesirodytų. I. iš kiemo išėjo. Ji padėjo V. atsikelti, davė jai savo mobiliojo ryšio telefoną, kad V. paskambintų į policiją. V. akiniai buvo nukritę ant žemės. Atvykus policijos pareigūnams V. su jais kalbėjo. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, viduje žiūrėjo televizorių. Vėliau V. grįžo į kambarį. Patepė jai koją bei nugarą ir jos nuėjo miegoti. Kitą dieną, t.y. 2020-07-12, apie 7.00 val. ar 8.00 val., į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino I.. Jis pasakė, jog nori pasikalbėti. Ji pasakė, kad nenori su juo kalbėti, ir kad nevažiuotų pas ją. Baigusi pokalbį ėjo į lauką, ir atidariusi duris pamatė I. F.. Jis įėjo į vidų, paklausė ar V. miega. Ji jam pasakė, jog V. išvažiavo namo. Nenorėjo jam sakyti, kad V. yra pas ją. I. išsitraukė iš rankinės alų ir jį gėrė. Atsikėlė V. ir atsisėdo svetainėje ant lovos. Tuo tarpu atėjo kaimynas ir ji, L. S., išėjo jam paduoti įrankių, nes jis turėjo sutvarkyti durų spyną. V. liko viena su I. F. kambaryje. Užtruko ji apie 10 min. Tada grįžo į svetainę, kur ant sofos pamatė V.. V. buvo šiek tiek atsilošusi atgal. Ji buvo išsigandusi, šaukė, jog I. ką tik vos jos nepapjovė. I. tuo tarpu buvo prie jos, viena ranka laikė jos dešinę ranką, o kita bandė iš jos rankų paimti peilį, kurį V. laikė kairėje rankoje. Peilis buvo suvyniotas į popierinę servetėlę. I. atėmė iš V. šį peilį ir su servetėle valė peilio rankeną. Tada vėl prikišo peilį V. prie krūtinės ir sakė, jog „papjaus visą jos šeimą ir pats pasikars“. Tada ji, L. S., griebė I. už rankos ir paėmė iš jo tą peilį. Peilį išnešė į kitą kambarį, ir paslėpė. V. buvo labai išsigandusi. I. F. buvo isterijoje, jo balsas buvo grėsmingas, bauginantis. Ji ir pati išsigando, jog I. gali sužeisti V., dėl to ir atėmė peilį. Peilis buvo naudojamas buityje, pjaustė su juo įvairius maisto produktus. Jis yra nedidelis, bet aštrus, su juo tikrai galima sužeisti žmogų. Atėmusi iš I. F. peilį išvarė jį lauk iš savo namų. Jis susinervinęs išėjo. Policijos nebekvietė, nes V. pirmadienį turėjo eiti rašyti pareiškimą. Daugiau su I. F. susitikusi nebebuvo. Nuramino V. ir ji tą dieną išvyko namo (1 t., b.l. 145 - 147).
Iš 2020-07-13 pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad kreipėsi V. F., pranešdama, jog 2020-07-11, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), jai būnant pas draugę L. S. svečiuose, jos sutuoktinis I. F. parvertė ją ant žemės, dėl ko ji griūdama susižalojo nugarą, patyrė fizinį skausmą. Taip pat 2020-07-12, apie 08.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis I. F. stipriai rankomis suspaudė jos rankas ir veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą, ir rankoje laikydamas peilį pridėjo jį V. F. prie kaklo ir grasino ją nužudyti. Iš L. S. ji paėmė peilį ir atnešė į policiją (1 t., b.l. 6 - 9).
Iš 2020-07-15 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti V. F. pateikti akiniai ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ J530 J5 2017, matyti, kad telefonas yra visiškai sudaužytas, jo įjungti nėra galimybės (2 t., b.l. 77 - 83)
Iš 2020-10-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2020-07-11, 23.00 val., į BPC skambino E. P. pranešdama, jog jos mama buvo pas draugę ir atvykęs jos patėvis sudaužė mamos telefoną, užpuolė ją ir pabėgo (1 t., b.l. 189 - 190).
Iš 2020-10-09 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2020-07-11, 23.06 val., į BPC pakartotinai skambino E. P. pranešdama, jog jos mama V. F. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog įvykio metu buvo sudaužytas jos mamos V. F. telefonas (1 t., b.l. 183 - 184).
Iš 2020-08-18 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrimas peilis, kurį V. F. pateikė pareiškimo rašymo metu ir nurodė, jog I. F. šiuo peiliu grasino ją nužudyti. Pateiktas peilis pagal savo formą, išvaizdą ir matmenis yra ūkinės buitinės paskirties virtuvinis peilis. Pagal LR Ginklų kontrolės įstatymą šios rūšies peiliai prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (2 t., b.l. 84 - 85).
Iš 2018-05-02 „Pildyk“ telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutarties matyti, kad V. F. sudarė sutartį, dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung J530 j5 2017“, IMEI (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Telefonas įsigytas už 259 Eur (2 tomas, b.l. 82 - 83).
Iš 2020-07-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1122/2020 (03) matyti, kad V. F. nustatytos nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos dešinio žasto priekiniame ir vidiniame paviršiuje, bei smulkios kraujosruvos nugaros kairės pusės odoje. Nedidelės apvalios žasto kraujosruvos būdingos sugriebimo sužalojimams spaudžiant rankos pirštų galais. Galėjo būti padarytos 2020-07-12. Smulkios kraujosruvos nugaros odoje galėjo atsirasti atsitrenkus į sieną 2020-07-11. Sprendžiant iš dešinio žasto kraujosruvų išdėstymo ir kiekio, jos atsirado dviem keturių plaštakos pirštų poveikiais. V. F. padaryti paviršiniai sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 127).
Iš 2020-08-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG1416/2020 (03) matyti, kad kiekvienas V. F. patirtas sužalojimas vertinant atskirai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (2 t., b.l. 131).
2020-10-20 atliktos akistatos tarp nukentėjusios bei įtariamojo metu, nukentėjusioji V. F. nurodė, kad I. F. jai sėdinčiai sugriebė už kojų ir stumdamas ją pargriovė ant žemės. Griuvo nugara. Tada I. F. paėmė V. F. mobiliojo ryšio telefoną ir sudaužė jį į namo sieną. Po to 2020-07-12 I. F. parvertė ją ant nugaros, su keliu įsirėmė į pilvą, dešinę jos ranką atlaužė atgal ir paėmęs nuo stalo peilį pridėjo jį V. F. prie gerklės ir grasino, jog ją papjaus. Tuo metu įėjo L., įtariamasis peilį nusviedė prie palangės ir atsitraukė nuo V. F.. V. F. paėmė peilį ir pasakė, jog perduos policijai. Po to šį peilį paėmė I. F. ir vėl juos užsimojo, buvo pridėjęs peilį V. F. prie pilvo. L. iš I. F. paėmė peilį ir išvarė I. F. lauk. V. F. nurodė, jog V. F. pastūmė viena ar abiem rankomis ir V. F. nugriuvo ant žemės. Nugriuvo su visa kėde ant nugaros. Tada nuo stalo paėmė V. F. telefoną ir trenkė jį į namo sieną, po to išėjo namo. Dėl 2020-07-12 įvykio I. F. nurodė, jog V. F. prie lovos prispaudęs nebuvo ir peiliu jai negrasino. Juo tik pjaustė užkandą (3 tomas, b.l. 102 -104).
2020-10-30 atliktos akistatos tarp liudytojos L. S. bei įtariamojo, liudytoja L. S. nurodė, kad įvykio metu I. F. sugriebęs V. F. už kojų pargriovė ją ant žemės. Apie 2020-07-12 įvykį L. S. nurodė, jog ryte pas ją atvyko I. F.. Prie jų atėjo V.. L. S. trumpam išėjo į lauką. Grįžusi ant sofos pamatė atsilošusią V.. V. rankoje turėjo peilį. I. F. stovėjo priešais ją. V. F. pasakė, kad I. F. ką tik norėjo ją papjauti. I. F. bandė iš V. F. atimti peilį. L. taip pat norėjo paimti peilį. Staiga peilį pamatė jau I. F. rankose. Jis jo geležtę buvo įrėmęs V. F. į priekinę kūno dalį. Tada L. puolė jį atimti ir paėmusi jį paslėpė, o I. F. liepė išeiti. Įtariamasis I. F. nurodė, jog už kojų V. F. nesugriebė. Ją pargriovė stumdamas rankomis (ties krūtinės sritimi) ir ji griuvo aukštielninka ant nugaros. Dėl 2020-07-12 įvykio nurodė, jog peilio nebuvo paėmęs ir juo V. negrasino. L. grįžus iš lauko V. griebė už peilio ir pasakė L., kad ant peilio yra jo antspaudai ir, kad jis bandė ją papjauti. Tada I. F. irgi griebė už peilio, nes nenorėjo jo atiduoti. L. paėmė peilį ir išnešė į kitą kambarį. V. F. prie pilvo ar krūtinės peilio nebuvo pridėjęs ir juo negrasino (3 t., b.l. 109 - 111).
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020-06-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12889-20 buvo nutrauktas, I. F. susitaikius su nukentėjusiąja V. F., I. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b.l. 51-54). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalį jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020-11-03 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12889-20 dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo buvo atnaujintas, I. F. padarius naujas tyčines nusikalstamas veikas (1 t., b.l. 59-60). Esant tokioms aplinkybės, nuosprendyje pirmiausiai išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis Nr. 2K-P-429/2007).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojantys požymiai apibūdina nukentėjusį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-06-04 nutarime konstatavo, kad griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už smurtines veikas prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį (BK 129 str. 2 d. 3 p., 135 str. 2 d. 3 p.) yra objektyviai pateisinama dėl didesnio pavojingumo, nes tokiomis veikomis kėsinamasi į keletą konstitucinių vertybių: ne vien tik žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir artimos giminystės santykius, šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias kėsinamasi, todėl giminystės ryšys, laipsnis yra tinkamas pagrindas atsakomybės diferenciacijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis I. F. 2020-07-11, laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 22.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu tyčia nustūmė sutuoktinę V. F. nuo suolo ir padarė smulkias kraujosruvas nugaros kairės pusės odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis I. F. neneigia pastūmęs nukentėjusiąją V. F.. Nurodė, kad taip pasielgė pamanęs, kad ši telefonu kalbasi su meilužiu. Kadangi V. F. buvo neblaivi, ji nuo kėdės nugriuvo. Nukentėjusioji V. F., apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad jos sutuoktinis I. F., būdamas neblaivus, ją sėdinčią ant suolo pastūmė, dėl ko ji nugriuvo aukštielninka. I. F. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, konfliktavo ir su kitais prie stalo sėdinčiais asmenimis. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina įvykį mačiusių liudytojų A. T., J. A., L. S. parodymai, specialisto išvada, kurie leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis I. F. sąmoningai panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir ją sužalojo. Specialisto išvadoje Nr. G1122/2020 (03) nustatyta, kad įvykio aplinkybėse nustatytu laiku V. F. buvo padaryti sužalojimai: smulkios kraujosruvos nugaros kairės pusės odoje. Smulkios kraujosruvos nugaros odoje galėjo atsirasti atsitrenkus į sieną 2020-07-11 (2 t., b.l. 127). Tiek specialisto išvada, tiek liudytojų teisme duoti paaiškinimai atitinka nukentėjusiosios V. F. nurodytas įvykio aplinkybes ir jas patvirtina. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. T., J. A., L. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad apklausti ikiteisminio tyrimo metu jie sakė tiesą, parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu visi sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis I. F. taip pat gėrė alkoholinius gėrimus, pasidarė agresyvus ir užpuolė nukentėjusiąją. Priėjo prie jos iš priekio, tačiau negali tiksliai pasakyti, ar sugriebė jai už kojų ir ją nuvertė nuo suolo, ar sugriebė už krūtinės ir stumdamas nustūmė ją nuo suolo, nes viskas įvyko labai greitai. Teismui nėra pagrindo abejoti šių tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymais. Teismas mano, kad minėti liudytojai neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Nenustatytas joks motyvas jiems apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu I. F.. Nukentėjusiosios V. F. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina 2020-07-13 pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b.l. 6 - 9).
I. F. buvo kaltinamas tuo, kad 2020-07-11, 18.00 val.- 22.00 val., vykusio konflikto metu pastūmė sutuoktinę V. F. suėmęs jai už abiejų kojų.
Kaltinamasis I. F. neneigia pastūmęs V. F., tačiau neigia griebęs jai už kojų. Nukentėjusioji V. F., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad kaltinamasis ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo aukštielninka. Nustatyta, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nagrinėjamo konflikto metu buvo neblaivūs, taigi visų įvykio aplinkybių gali neprisiminti. Liudytojas policijos pareigūnas L. R., 2020-07-11 vykęs į įvykio vietą, parodė, kad nukentėjusioji akivaizdžiai buvo neblaivi, iš jos burnos jautėsi alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Tikrintis blaivumą moteris atsisakė. Kadangi moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, buvo paaiškinta, kad kai bus blaivi, galės kreiptis su pareiškimu į policijos komisariatą. Pažymėtina, kad ir įvykį matę anksčiau nurodyti liudytojai taip pat nepatvirtino, kad kaltinamasis V. F. buvo sugriebęs už kojų ir taip ją nustūmęs ant žemės.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, kitų patikimų, keliais objektyviais įrodymų šaltiniais patvirtintų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nukentėjusiąją V. F. tyčia nustūmė nuo suolo suėmęs už abiejų jos kojų ir stumdamas ją atgal, byloje nesurinkta. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis I. F. atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais kitam asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau tas faktas, kad tai jis padarė sugriebęs V. F. už abiejų jos kojų, kelia pagrįstų abejonių.
Remdamasis išdėstytu bei visas abejones aiškindamas kaltinamojo naudai, teismas pripažįsta įrodyta, kad I. F. 2020-07-11, laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 22.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu tyčia nustūmė sutuoktinę V. F. nuo suolo ir padarė smulkias kraujosruvas nugaros kairės pusės odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors aplinkybė, kad kaltinamasis vykusio konflikto metu pastūmė sutuoktinę V. F. suėmęs jai už abiejų kojų, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, šioje dalyje kaltinimas atitinkamai tikslinamas, pašalinant šią aplinkybę. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šie padariniai ( nežymus sveikatos sutrikdymas), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Ši I. F. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Be to, I. F. buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu, tai yra 2020-07-11, nuo 18.00 val. iki 22.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kieme, paėmė ant žemės nukritusį V. F. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J530 J5 2017“, kurio vertė 200 Eur, trenkė jį į namo sieną ir taip jį sugadino.
Kaltinamasis I. F. neginčija pačios veikos faktinių aplinkybių, tai yra mobilaus ryšio telefono sugadinimo fakto, tačiau ginčija tai, jog telefonas laikytinas jam svetimu turtu.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoj atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma. Turto sugadinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Ši veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).
Sąvoka „svetimas turtas“ aiškintina kaip turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar nukentėjusiosios V. F. mobilaus ryšio telefonas jos sutuoktiniui I. F. laikytinas svetimu turtu. Kaltinamasis I. F. teigia, kad minėtas telefonas įsigytas už jo pingines lėšas, dirbdamas užsienyje, nuolat siuntė pinigus sutuoktinei. Nukentėjusioji V. F. teigia, kad telefoną pirko iš savo asmenių lėšų, kai sutuoktinis I. F. dirbo Švedijoje.
Pažymėtina, kad klausimas, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, o koks – asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojamas CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose. Pagal bendrąją taisyklę po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstami jo asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Šis įstatyme nurodytas asmeninio naudojimo daiktų sąrašas nėra išsamus, todėl teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus. Turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Šiomis taisyklėmis vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose sprendžiant klausimą, ar turtas vienam iš sutuoktinių (ar buvusiam sutuoktiniui) buvo svetimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-895/2017, 2K-274-788/2019).
Kaip minėta, turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis, aplinkybė, kad tam tikru turtu naudojasi tik vienas iš sutuoktinių, gali būti svarbi svarstant dėl nuosavybės objektų padalijimo natūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-895/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 be kita ko išaiškinta, kad nėra svetimas asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Ginčo objektu esantis turtas negali būti grobimo dalykas ginčo šalims pagal BK 178 ir 180 straipsnius, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017).
Iš bylos medžiagos matyti, kad I. F. ir V. F. nagrinėjamo įvykio metu išsituokę nebuvo, jų turtas taip pat nebuvo padalintas, taigi negalima daryti neginčijamos išvados, kad kaltinamasis I. F. tyčia sugadino svetimą turtą. Taigi, nors nukentėjusioji nurodo, kad telefono įgijimo metu ji dirbo, t. y. ji turėjo lėšų ir galėjo įsigyti įvairių daiktų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; pagal bendrą taisyklę įgyjami už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas daiktai turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės, nes santuokos metu įgytas turtas priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-895/2017).
Teismo vertinimu, neginčijamai nenustačius, kad kaltinime nurodytas turtas buvo nukentėjusiosios V. F. asmeninis turtas, o kaltinamajam I. F. buvo svetimas turtas (ši aplinkybė nenurodyta ir I. F. pareikštame kaltinime), šis turtas nelaikytinas turto sugadinimo dalyku. Dėl to I. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Taip pat teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis I. F. 2020-07-12, apie 08.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), viena ranka suėmė savo žmonai V. F. už smakro, o kita ranka suėmė V. F. dešinę ranką (žasto srityje) ir abiem rankomis spausdamas V. F. galvą bei ranką, pargriovė ją ant lovos, tokiu būdu padarė V. F. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, t.y. nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas dešinio žasto priekiniame ir vidiniame paviršiuje.
Kaltinamasis I. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė smurtavęs sutuoktinės atžvilgiu. Kaltinamasis neneigia 2020-07-12 konfliktavęs su V. F., tačiau teigia, jog smurto nevartojo, o sutuoktinei pradėjus kalbėti apie kitą vyrą, susierzino ir griebė sutuoktinei už rankų, tačiau jos nesmaugė, peiliu jai negrasino. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentėjusioji V. F. nurodė, kad sutuoktinis ją parvertė, užlipo ant jos, užlaužė ranką, savo ranka uždengė jai veidą. Byloje surinktų įrodymų, o būtent, nukentėjusiosios 2020-07-13 pareiškimo apie nusikalstamą veiką (1 t., b.l. 6-9), akistatos protokolo (3 t., b.l. 102-104) sugretinimas rodo, jog netrukus po įvykio bei vėliau nukentėjusioji nurodė įvykio liudininkei L. S., policijos pareigūnams davė paaiškinimus apie kaltinamojo jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Iš minėtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis I. F. viena ranka suėmė jai už smakro, kita ranka suėmė V. F. dešinę ranką (žasto srityje) ir abiem rankomis spausdamas V. F. galvą bei ranką, pargriovė ją ant lovos. Nukentėjusiosios pateiktą versiją patvirtina ir byloje pateikta specialisto išvada Nr. G1122/2020 (03), kuri patvirtina, kad V. F. buvo nustatytos nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos dešinio žasto priekiniame ir vidiniame paviršiuje, būdingos sugriebimo sužalojimams spaudžiant rankos pirštų galais. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti 2020-07-12. Sprendžiant iš dešinio žasto kraujosruvų išdėstymo ir kiekio, jos atsirado dviem keturių plaštakos pirštų poveikiais (2 t., b.l. 127).
Nors be nukentėjusiosios V. F.ir kaltinamojo I. F. niekas tiesiogiai nematė jo smurtinių veiksmų, tačiau pažymėtina tai, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyti skirtingi reikalavimai ar pagrindai, vertinant tiesioginius ir netiesioginius (išvestinius) įrodymus. Tiek vieniems, tiek kitiems įrodymams vertinti nustatytos tos pačios taisyklės, todėl visais jais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220-628/2019). Teismas nukentėjusiosios V. F. parodymus apie jos atžvilgiu kaltinamojo I. F. atliktus smurtinius veiksmus vertina kartu su netiesioginiais įrodymais apie įvykio aplinkybes, nes minėta įrodomųjų bylos duomenų visuma sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, ir sprendžia, kad netrukus po įvykio pastebėtus ir specialisto įvertintus nukentėjusiosios sužalojimus sukėlė I. F. jos atžvilgiu atlikti veiksmai.
Nustatytos aplinkybės paneigia gynybinę kaltinamojo I. F.poziciją, tuo labiau, kad ji nebuvo kategoriška: apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino tam tikrą fizinį kontaktą, t. y. nurodė griebęs nukentėjusiąją už rankų.
Ši I. F. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, smurtavimo prieš nukentėjusiąją intensyvumas bei sužalojimų lokalizacija, turint omenyje įvykio aplinkybes, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis jos sveikatą nežymiai sutrikdė, veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, jis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-07-12).
Kaltinamasis I. F. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2020-07-12, apie 08.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine V. F. metu paėmė nuo stalo virtuvinį peilį, kurį pridėjo V. F. prie kaklo, ir grasino sakydamas, kad ją papjaus, kad vis tiek pribaigs ir kad ji negyvens, dėl ko nukentėjusioji V. F. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).
Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Teismas sprendžia, jog šioje byloje surinktų kaltinamąjį I. F. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo tokia nusikalstama veika, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jos padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje prokuratūros pareikštas jam kaltinimas, teismo nuomone, nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais, tokių neginčijamų įrodymų, išnaudojus visas procesines galimybes nebuvo surinkta ir teisminio proceso metu.
Kaltinamasis I. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė peiliu grasinęs V. F.. O byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti, aukščiau aprašyti duomenys neleidžia konstatuoti, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atlikti kaltinime nurodyti grasinimo veiksmai, kaip pavojingi, priešingi teisei ir tyčiniai veiksmai. Tokią išvadą teismas daro pagal sekančias nustatytas faktines aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs.
Nukentėjusioji V. F. nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną po to, kai kaltinamasis prie ją atliko smurtinius veiksmus, įbedė jai peilį į kaklą. Tuo metu į kambarį įėjo L. S. ir kaltinamasis peilį numetė. Tada ji paėmė peilį, apvyniojo peilį popieriumi, peilį padavė L. I. F. iš L. peilį atėmė, rankšluosčiu peilį nuvalė, trynė pirštų antspaudus. Tada I. F. užsimojo jai, nukentėjusiajai, smeigti peiliu, o L. jam iš už nugaros spėjo peilį atimti. Pažymėtina, kad liudytojos L. S. parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausta teisiamajame posėdyje ji nurodė, kad jai grįžus į kambarį V. buvo atsirėmusi, pusiau gulsčia ant palangės, jos rankoje buvo į servetėlę įsuktas peilis. V. sušuko, kad kaltinamasis jos vos nepapjovė. V. jai, liudytojai, padavė peilį, kurį ji išnešė į kitą kambarį. V. sakė, kad I. puolė norėdamas nutrinti pirštų antspaudus. I. stovėjo, V. stovėjo, o jis ją laikė lyg už dešinės rankos. Toje pat apklausoje liudytoja nurodė, kad jai įėjus į kambarį I. turėjo peilį rankoje, o V. iš jo peilį atėmė ir apvyniojusi su servetėle perdavė jai, liudytojai, nurodė, kad I. grasino papjauti V. ir jos vaikus. Taigi neaišku, kas turėjo peilį liudytojai L. S. įėjus į kambarį, kokiu momentu peilis buvo apvyniotas servetėle. Kaip matyti, nukentėjusiosios ir liudytojos L. S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių ne visiškai sutampa. Kiti liudytojai įvykio nematė, tik girdėjo iš nukentėjusiosios V. F. ir liudytojos L. S. žodžių, kad I. grasino V. papjauti.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija, dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Analizuojamu atveju nukentėjusioji į policijos įstaigą kreipėsi tik sekančią po įvykio dieną, policijos pareigūnai ar medikai į įvykio vietą nebuvo iškviesti, todėl nebuvo objektyviai užfiksuotos įvykio aplinkybės ir jo padariniai, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta ir paimti daiktai, turintys reikšmės šios veikos tyrimui, tai yra įvykio vietoje nebuvo paimtas peilis. Visos nepašalintos abejonės nebesant galimybių jas pašalinti turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga, V. F. ir I. F. santykiai yra įtempti, jie kartu negyvena, vyksta skyrybų procesas. Akivaizdu, kad egzistuojant tokiems priešiškiems tarpusavio santykiams, remtis vien tik nukentėjusiosios parodymais šiame epizode, kaltinamajam kategoriškai neigiant grasinimą nužudyti panaudojant peilį, negalima. Negalima daryti neginčytinos išvados, kad I. F. 2020-07-12 ryte nuo stalo paėmė virtuvinį peilį, jį pridėjo V. F. prie kaklo, ir grasino sakydamas, kad ją papjaus, kad vis tiek pribaigs ir kad ji negyvens, dėl ko nukentėjusioji V. F. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Pastebėtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis, tiek liudytoja L. S. nuo 2020-07-11 vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl 2020-07-12 rytą dėl savo apsvaigimo nukentėjusioji galėjo hiperbolizuoti, o liudytoja L. S. ne taip suprasti atliktus kaltinamojo veiksmus. Be to, liudytoja L. S. yra nukentėjusiosios draugė, todėl ji gali būti suinteresuota duoti parodymus, kurie atitiktų jos draugės pateikiamą įvykių versiją.
Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).
Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose, kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai pašliję, ruošiamasi ištuokai arba ji jau vyksta, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu, todėl teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį (kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013).
Taigi, teismo nuomone, darytina išvada, kad 2020-07-12, apie 08.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo I. F. ir nukentėjusiosios V. F. įvyko konfliktas, konflikto metu kaltinamasis I. F. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, tačiau neįrodyta, kad konflikto metu buvo grasinama nukentėjusiąją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, nes neįrodyti konkretūs aktyvūs kaltinamojo veiksmai.
Kaltinamasis I. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, išteisinamas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Taip pat I. F. buvo kaltinamas tuo, kad 2020-03-31, laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.42 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykusio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į nugarą savo žmonai V. F. bei pargriuvęs sugriebė jai už kojos ir ją stipriai patraukė. Tokiu būdu I. F. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Nukentėjusioji V. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu pakankamai konkrečiai nurodė įvykio vietą, nurodė, už kurios vietos jai buvo sugriebta, stumta ir kur buvo suduota. Nepaisant to, reikia pažymėti, jog, be nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo I. F. kaltę nepagrindžia jokie kiti įrodymai. Asmens kaltė negali būti grindžiama išimtinai vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie yra asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi.
Kaltinamasis I. F. neigia smurtavęs prieš sutuoktinę. Teigia, kad būtent V. F. kelis kartus sudavė jam ramentu, dėl ko jis pargriuvo, prarado sąmonę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl šio įvykio prisipažino, nes ketino susitaikyti su sutuoktine, norėjo su ja ir toliau gyventi.
Pažymėtina, kad byloje esančios specialisto išvados Nr. 731/2020 (03) ir Nr. Nr. pG 873/2020 (03) šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina. Nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu I. F. padaryti galvos ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimai su aštunto ir dešimto šonkaulių lūžiais. Sužalojimai padaryti buka jėga, galėjo gautis sudavus ramentu bei griūnant, dviem poveikiais į galvą ir į kairę krūtinės pusę. I. F. nustatytas šonkaulių lūžis sukėlė nesunkų svaikatos sutrikdymą ( 2 t., b.l. 116-117)
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji V. F. nei tuoj pat po galimo jos sužalojimo, ar galimo fizinio skausmo jai sukėlimo medikų nekvietė, į medicinos įstaigas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreipė. Neprašė kviesti medikų ir tuoj pat atvykusių policijos pareigūnų, nors kaip pati teigia, jai buvo sužalota neseniai operuota koja. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. M. parodė, kad nukentėjusiosios kūno sužalojimų nematė. Sumuštas buvo I. F., todėl jam buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai.
Liudytojų, kurie būtų matę minėto fizinio smurto vartojimo prieš nukentėjusiąją faktą, nėra. Liudytoja E. P. paties įvykio nematė, apie smurtą jai pasakojo mama V. F.. Liudytoja nurodė, kad sužalojimų mamos kūne nematė. Taigi, atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nenurodė, kad jai reikalinga medicinos pagalba, todėl ji nebuvo apžiūrėta medikų, ir objektyviai jokie sužalojimai ar sumušimai jai taip pat nebuvo nustatyti. Be to, 2020-03-31, 20.39 val. V. F. skambindama į BPC ir kviesdama policiją dėl to, jog vyras ją puola, į BPC darbuotojos klausimą ar reikalinga greitoji, ar vyras nesimuša, V. F. atsakė, kad ne (1 t., b.l. 175-176).
Vertinant I. F. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, matyti, kad pirmosios apklausos metu 2020-04-07 kaltinamasis neprisipažino padaręs šio nusikaltimo, nurodė, kad šio įvykio metu jis pats buvo sužalotas, neprisiminė, kad būtų trenkęs žmonai kumščiu į nugarą ar tempęs jai už kojos ( t.3, b.l. 20-21). Po to, 2020-06-18 apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad konflikto metu vieną kartą sudavė V. F. į nugarą, po to V. F. jį pastūmė, ir jis nugriuvo ant žemės. Kas įvyko toliau neatsimena, todėl galėjo būti, kad sugriebė jai už kairės kojos ir patraukė, tolimesnių įvykio aplinkybių negali nurodyti, nes neprisimena. Dėl įvykio gailisi, V. F. atsiprašė, ji jam atleido, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius ( 3 t., b.l. 27). Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020-06-21 toje pat byloje prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pačiam kaltinamajam I. F. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, konstatuojant, kad V. F. sutuoktinį sužalojo gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, t.y. būtinosios ginties sąlygomis ( 1 t., b.l. 45-50). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020-06-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12889-20 buvo nutrauktas ir I. F. susitaikius su nukentėjusiąja V. F., ir I. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b.l. 51-54). Taigi, beveik tuo pat metu buvo priimti du skirtingi nutarimai, kas iš dalies patvirtina kaltinamojo I. F. parodymus, kad jis prisipažino kaltu dėl šio įvykio, nes ketino susitaikyti su nukentėjusiąja.
Duodama parodymus nukentėjusioji V. F. nurodė, kad I. F. prieš ją daug kartų vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, tačiau, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, negalima tvirtinti, kad vien tokie parodymai įrodo kaltinamąjį sistemingai vartojus prieš nuketėjusiąją smurtą. Šie V. F. teiginiai galėtų būti laikomi pagrįstais tik tuo atveju, jei kiekvienas fizinio smurto vartojimo atvejis būtų užfiksuotas, įrodytas ir I. F. būtų priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai. Vis dėlto, net ir esant tokiai situacijai, anksčiau vartotas fizinis smurtas savaime neleidžia preziumuoti, kad ir nagrinėjamu atveju 2020-03-31 I. F. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Asmens kaltė padarius nusikaltimą kiekvienu atveju turi būti įrodinėjama ir grindžiama išsamia ją patvirtinančių įrodymų visuma, vien ankstesni asmens padaryti nusikaltimai ir jo sudėtingas, ūmus charakteris nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie jo kaltę padarius konkretų nusikaltimą. Be to, pažymėtina, kad santykiai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo yra įtempti, konfliktiški, todėl visiškai tikėti nukentėjusiosios duotais parodymais, ypač kai jų nepatvirtina jokie kiti ištirti įrodymai, negalima.
Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.
Teismas, remdamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog I. F. 2020-03-31 padarė nusikalstamą veiką, numatytą Bk 140 straipsnio 2 dalyje, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo vertinimu, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių kaltinamojo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina I. F. kaltės padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl kaltinamasis I. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kad veikų darymo metu kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus pripažino pats kaltinamasis, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs vieną veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ( 2020-07-11 veika).
Skiriant kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
Skiriant bausmes kaltinamajam I. F., atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį - padaryti du tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai, į padarytų veikų motyvus ir tikslus – smurtauta prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį žmogų – moterį, turinčią neįgalumą. Kaltinamasis I. F. anksčiau neteistas, dirba, baustas vieną kartą administracine tvarka, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino.
Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, I. F. skiriamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės, artimos BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu, šių veikų ta pati kaltės forma. Prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-07-12 padaryta veika), pridedama dalis bausmės (3 mėn.), paskirtos už 2020-07-11 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pavojingumu, jų ta pati kaltės forma.
Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, neskirtina intensyvi priežiūra, o skirtini įpareigojamai laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Iki bausmės vykdymo pradžios I. F. paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, kardomosios priemonės naikintinos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas I. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-07-14, 12.06 val., iki 2020-07-15, 17.30 val. (dvi dienos) (3 t., b.l. 37, 39-40, 42-43).
Kiti klausimai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. F. kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 111-116), reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji V. F. nurodo, kad jai padaryta turtinė žala – 259 Eur, šią sumą sudaro jos sugadinto mobilaus ryšio telefono vertė.
Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Kaltinamąjį I. F. išteisinus tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymių, nukentėjusiosios V. F. civilinis ieškinys dalyje dėl 259 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.
Be to, nukentėjusioji V. F. reikalauja atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patirtą neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, buvo pažeminta konfliktus mačiusių asmenų akyse, kas jai sukėlė sveikatos sutrikimus: nemigą, galvos skausmą ir svaigimą, akies tiką, skausmus širdies plote. Patyrė nepatogumus, turėjo vyksti pas teismo ekspertus, į policiją, o tam jam buvo reikalinga pagalba. Dėl sumuštos kojos tapo dar sunkiau judėti. Dėl pablogėjusios sveikatos 2020-11-20 kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, o 2020-12-01 ir į gydytoją neurologą. Ją persekioja nuolatinis baimės jausmas, ji bijo viena išeiti į gatvę, nebepasitiki savimi. Jai padarytą neturtinę žalą bendrai vertina 3 000 Eur- dėl kiekvieno įvykio (2020-03-31, 2020-07-11 ir 2020-07-12) jai padarytą neturtinę žalą vertina po 1 000 Eur.
Kaltinamąjį I. F. išteisinus tuo pagrindu, kad neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-03-31 veika), nukentėjusiosios V. F. civilinis ieškinys dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl 2020-03-31 įvykio atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai.
Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Teismas pripažįsta, kad I. F. nusikalstamais veiksmais padarė V. F. neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiosios V. F. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių ji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Medicininiais dokumentais nėra nustatyta, kad dėl analizuojamų įvykių nukentėjusiajai būtų susilpnėjusi sveikata, jai nereikėjo ilgą laiką gydytis, vartoti vaistų ir pan.
Byloje nustatyta, kad V. F. 2010-07-11 ir 2020-07-12 įvykių metu sužalota buvo nežymiai. Ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas sprendžia, kad prašomos 1 000 Eur už kiekvieną įvykį neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai, todėl, atsižvelgiant ir į I. F. turtinę padėtį, neturtinės žalos dydis mažinamas iki 400 Eur už kiekvieną įvykį. Kitoje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Be to, nukentėjusioji civiliniame ieškinyje prašo iš kaltinamojo priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajai priteistinos 5 % dydžio palūkanos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, 2K-P-75-788/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).
2021-02-18 teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai V. F. susidarė 612 Eur išlaidos, kurios turi būti priteistos valstybės naudai (3 t., b.l. 177, 178-179). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nukentėjusiajai V. F., nukentėjusiajai nuo smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, antrinė teisinė pagalba buvo teikiama nemokamai.
Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą iš kaltinamojo, teismas atsižvelgia į kaltinamojo I. F. turtinę padėtį bei jo sveikatos būklę. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad 2019 m. kaltinamasis I. F. patyrė miokardo infarktą, jam atliktas koronarų stentavimas, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (2 t., b.l. 146, 150). Atsižvelgiant į nustatytą, teismas laiko, jog nėra pagrindo iš kaltinamojo priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai V. F. išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas netenkintinas.
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos (4 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, saugomos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje; peilis ir mobiliojo ryšio telefonas, saugomi Klaipėdos AVPK saugojimo patalpose (2 t., b.l. 95), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini juos pateikusiam asmeniui-nukentėjusiajai V. F..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais;
nusprendė:
I. F. ( I. F.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020-07-11 veika), ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 6 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
I. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020-07-12 veika), ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 6 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu- prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-07-12 padaryta veika), pridedama dalis bausmės, paskirtos už 2020-07-11 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir I. F. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 6 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-07-14, 12.06 val., iki 2020-07-15, 17.30 val. (dvi dienas), kas sudaro keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.
I. F. (I. F.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020-03-31 veika) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
I. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (2020-07-11 veika) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
I. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2020-07-12 veika) išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Iki bausmės vykdymo pradžios I. F. palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąsias priemones panaikinti.
Iš kaltinamojo I. F. priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2020-07-11 ir 2020-07-12 įvykiai) nukentėjusiajai V. F. bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos 800 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.Kitoje dalyje nukentėjusiosios V. F. civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios V. F. civilinį ieškinį dėl 259 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nukentėjusiosios V. F. civilinį ieškinį dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2020-03-31 veika) atmesti.
Atmesti prašymą priteisti iš kaltinamojo I. F. antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai V. F. išlaidas.
Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas (4 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje; peilį ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ J530 J5 2017, saugomus Klaipėdos AVPK saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai V. F..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.